9a4700a1-70cd-4139-a91e-1fb215d0282f · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1118-577/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17076-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.8.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltexim“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dimeksas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltexim“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė BUAB „Dimeksas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 9 d. UAB „Dimeksas“ direktoriaus D. Z. su UAB „Baltexim“ sudarytÄ tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ ; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 31 d. UAB „Dimeksas“ ir UAB „Baltexim“ sudarytÄ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ ; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 13 198,08 Eur įsiskolinimÄ ir 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė Å¡iomis faktinės aplinkybėmis bei argumentais:

1.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Dimeksas“ bankroto bylÄ . Nemokumo administratorius nustatė, kad 2019 m. spalio 25 d. atsakovė pardavė ieÅ¡kovei prekių už 13 197,65 Eur pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. BLA-000865, už kurias ieÅ¡kovė neatsiskaitė. 2020 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekių už 13 198,08 Eur pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DS 20/01/06, už kurias taip pat neatsiskaityta, atsiskaitymo terminas – 2020 m. vasario 14 d. Nuo 2019 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovei buvo taikomos priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, kurios nebuvo pilnai įgyvendintos dėl lėšų į atsikaitomÄ sias sÄ skaitas nepatekimo bei vėliau bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės bankrotÄ pripažino tyčiniu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė jau nuo 2019 m. liepos 26 d. negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl įmonės nemokumo.

1.2. 2022 m. vasario 9 d. ieÅ¡kovės buvęs vadovas D. Z. vienasmeniÅ¡kai sudarė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ , pagal kurį mokėjimas pagal aukščiau nurodytas sÄ skaitas-faktÅ«ras buvo įskaitytas, sumažinant atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei iki 0,43 Eur. Å io akto sudarymo metu ieÅ¡kovei jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl Å¡iuo aktu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2019 m. ieÅ¡kovė neįsigijo prekių, skirtų įmonės prekybos veiklai vystyti, dėl ko sprendžia, kad nebuvo sudaromos galimybės įmonės finansinei veiklai gerinti. Pagal 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaitÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekių už beveik lygiai tokiÄ pačiÄ sumÄ , koks buvo ieÅ¡kovės įsiskolinimas, kas ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina, jog tai buvo ne pirkimo pardavimo sandoris, bet atsiskaitymas su vienu iÅ¡ kreditorių. Kelia abejonių tiek 2020 m. sausio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktas, tiek 2022 m. vasario 9 d. vienaÅ¡alis tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, nes 2020 m. sausio 31 d. akto originalo atsakovė negalėjo pateikti nemokumo administratoriui; be to, jeigu jis buvo sudarytas, nebÅ«tų poreikio sudaryti 2022 m. vasario 9 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ . Pažymėjo, jog įskaitymo aktas negalėjo bÅ«ti sudarytas nesuėjus sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytam apmokėjimo terminui.

1.3. Nemokumo administratorius aktus ginčijo Actio Pauliana pagrindu. Teigė, jog ieÅ¡kovė pažeidė kitų kreditorių teises, nes buvo tokioje bÅ«senoje, kai negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių reikalavimo teisių įvykdymo terminai buvo suėję. Ginčijamais sandoriais įmonė negavo lėšų, iÅ¡ kurių galėtų vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytos tvarkos esant teismų nustatytam faktui dėl įmonės nemokumo nuo 2019 m. liepos 26 d. Mano, kad atsakovė, sutikdama su prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, buvo nesÄ Å¾ininga; ji turėjo domėtis ieÅ¡kovės finansine bÅ«kle, jai turėjo bÅ«ti žinoma apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ bei kitus kreditorius, be to, nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Å alys neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamÄ sandorį. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes apie jį nemokumo administratorius sužinojo tik iÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

2. Atsakovė su patikslintais reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį kaip savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindė Å¡iais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Suėjus 2019 m. spalio 25 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimo terminui ieÅ¡kovė pasiÅ«lė atsiskaityti ne pinigais, o kitomis prekėmis. Atsakovė sutiko – 2020 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekių už 13 198,08 Eur pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DS 20/01/06. 2020 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ , kuriuo užskaitė ieÅ¡kovės atsiskaitymÄ prekėmis už ieÅ¡kovės skolÄ . IeÅ¡kovės vadovas minėtÄ aktÄ gavo elektroniniu paÅ¡tu 2020 m. sausio 31 d., jį pasirašė ir elektroniniu paÅ¡tu tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾ino atsakovei.

2.2. Įskaitymui užtenka vienos šalies valios. Ieškovė tokio sandorio nesudarė ir nepažeidė savo kreditorių teisių, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo ginčyti 2020 m. sausio 31 d. akto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 64 straipsnio pagrindu.

2.3. Teiginiai, kad ieÅ¡kovė jau 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, yra ieÅ¡kovės interpretacija; teismai vertino kitas aplinkybes, t. y. ieÅ¡kovės sprendimÄ 2019 m. rugsėjo 3 d. – 2019 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu įsigyti akcijas iÅ¡ UAB „V.“ už 108 000 Eur. Atkreipė dėmesį, kad po 2019 m. liepos 26 d. ieÅ¡kovė vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ ir atsiskaitinėjo su kreditoriais, įskaitant su UAB „EDS Guarantee“. Ginčo situacijoje neturi bÅ«ti vadovaujamasi CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, nes ieÅ¡kovė su atsakove atsiskaitė kitu nei nurodyta normoje, bÅ«du, todėl nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti. IeÅ¡kovės nemokumo administratorius neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo, nes atsakovė niekada nebuvo ieÅ¡kovės skolininke, o prievolei pasibaigus įskaitymu, prievolės įskaitymas neturi įtakos sÄ Å¾iningo trečiojo asmens įgytoms teisėms. Atsakovė nesutinka, kad Å¡alys neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčijamÄ sandorį; atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie 2019 m. liepos 26 d. SME Finance pretenzijÄ ieÅ¡kovei, taip pat apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , nes atsakovė vienaÅ¡alį skolos įskaitymo sandorį sudarė 2020 m. sausio 31 d.

2.4. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes terminas ginčyti 2020 m. sausio 31 d. sandorį suėjo 2021 m. sausio 31 d.

2.5. Su reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ atsakovė nesutiko, nes jį sudarė vienasmeniÅ¡kai ieÅ¡kovės vadovas, jis nepasiraÅ¡ytas, be to, jis nelaikytinas galiojančiu, nes Å¡alys 2020 m. sausio 31 d. pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ , nemokumo administratoriui jį pateikė neįgaliotas asmuo, nes jis parengtas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiu ieÅ¡kovės UAB „Dimeksas“ ir UAB „Baltexim“ 2020 m. sausio 31 d. sudarytÄ Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ nuo jo sudarymo momento, taikė restitucijÄ ir priteisė BUAB „Dimeksas“ iÅ¡ UAB „Baltexim“ 13 198,08 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas nustatė, kad apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, kuria įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nurodė, kad įmonė jau nuo 2019 m. liepos 26 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Aplinkybę, kad UAB „Dimeksas“ buvo nemoki nuo 2019 m. liepos 26 d., konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 8 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1241-553/2022.

5. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas yra vienaÅ¡alis atsakovės sandoris, kurio nemokumo administratorius negali ginčyti JANÄ® nustatyta tvarka reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad ginčijamas aktas suderintas abiejų Å¡alių ir jų atstovų pasiraÅ¡ytas, kas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡is aktas yra dviÅ¡alis sandoris, dėl kurio įforminimo ir turinio Å¡alys derino savo valiÄ . Be to, teismo vertinimu, atsakovės argumentus, paneigia aplinkybė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡siųstas ne vienaÅ¡aliÅ¡kas praneÅ¡imas apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ CK 6.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o derinamos tarpusavio įsiskolinimų sumos ir pasiraÅ¡omas bendras aktas. Atkreipė dėmesį, kad įskaityti galima tik galiojančius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, o atsakovės prievolės įvykdymo terminas pagal 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nebuvo suėjęs; toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti įtrauktas atliekant įskaitymÄ ir sudarant Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ . Teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris buvo dviÅ¡alis ir tokio sandorio Å¡alys neprivalėjo ir negalėjo sudaryti.

6. Kadangi nustatyta, jog ieÅ¡kovė nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, teismas konstatavo, kad ginčijamas 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas pažeidė kitų kreditorių teises, nes 2020 m. sausio 31 d. tokį sandorį sudarius nebuvo laikytasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo (LR CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas konstatavo, kad 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kÄ iÅ¡ dalies patvirtino pats liudytojas, pripažinęs, kad jo įmonę (ieÅ¡kovę) atsakovė vertė atsiskaityti kaip galima greičiau ir jis pasiÅ«lė atsiskaitymÄ prekėmis, su kuo atsakovė sutiko. Atkreipė dėmesį, kad terminas atsiskaityti pagal 2019 m. spalio 25 d. suėjo 2019 m. lapkričio 24 d., o praėjus nepilnai dviem mėnesiams atsakovė, turėdama ilgametę praktikÄ rinkoje, sutiko sudaryti ne skolos padengimo grafikÄ ar pan., o pasiraÅ¡yti tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ ir priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ bei nesuėjus joje nurodytam terminui apmokėti, pasirašė ginčijamÄ aktÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad labiau tikėtina, jog ginčijamas aktas buvo sudarytas atgaline data. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė aplinkybe, kad įsiskolinimų užskaitymas buvo atliekamas nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, tuo, kad Å¡iame akte nurodyta, jog atlikus užskaitymÄ , ieÅ¡kovės skola yra 0,43 Eur, nors ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje suma yra didesnė nei atsakovės ieÅ¡kovės atžvilgiu iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje.

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įrodė visas bÅ«tinas actio Pauliana sÄ lygas, todėl reikalavimÄ dėl 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu tenkino.

8. Teismas nurodė, jog dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ nepasisako, nes ieÅ¡kovė reiÅ¡kė alternatyvius reikalavimus. Sprendė, jog Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu, sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuris sudarytas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2021 m. gruodžio 14 d.) nesukėlė Å¡alims teisinių pasekmių, nes, darytina iÅ¡vada, nebuvo sudarytas.

9. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo kaip nepagrįstus, nes 2020 m. sausio 31 d. aktas nemokumo administratoriui nebuvo perduotas su kitais dokumentais, apie jį nemokumo administratorius buvo informuotas tik atsakovei pateikus į bylÄ atsiliepimÄ (2022 m. rugsėjo 12 d.) ir aktÄ . Laikė, kad ieÅ¡kinio senatis nepraleista.

10. Pripažinęs 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, teismas sprendė restitucijos klausimÄ , ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 13 198,08 Eur pagal 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ DS Nr. 20/01/06.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

11. Atsakovė UAB „Baltexim“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , taikyti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ JANÄ® 64 straipsnio 1 dalyje, bei ieÅ¡kovo BUAB „Dimeksas“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Baltexim“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo atmesti visiÅ¡kai; nesant pagrindo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 13 198,08 Eur įsiskolinimo bei 6 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimo; reikalavimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tenkinti proporcingai patenkintiems ieÅ¡kovo bei atsakovo reikalavimams. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė buvo nemoki, nesÄ lygoja CK 6.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo, neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡iai bylai ir atsakovo veiksmų vertinimui. IeÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta tik 2021 m. gruodžio 14 d. Skolininko tapimo nemokiu faktas nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimų nemokiam skolininkui, be to, atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, jog ieÅ¡kovė buvo nemoki nuo 2019 m. liepos 26 d., kad ji skolinga dideles sumas SME Finance arba UAB EDS GUARANTEE. Atsakovei prieinamuose vieÅ¡uose Å¡altiniuose (Rekvizitai.lt) iki Akto sudarymo nebuvo duomenų apie ieÅ¡kovo dideles skolas Sodrai. Ä® bylÄ nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu 2020 m. sausio 15 d. buvo taikomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių atsakovė neturėjo ir negalėjo turėti iÅ¡samios informacijos apie ieÅ¡kovės tikrÄ jÄ finansinę padėtį nuo prekių pardavimo dienos (2019 m. spalio 25 d.) iki Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto sudarymo (2020 m. sausio 31 d.). Atsižvelgdama į tai, kad vykdydama skolos atsakovei padengimo sandorį, ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakove ne grynaisiais arba negrynaisiais pinigais, o prekėmis, atsakovė daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimų.

11.2. Å alys nederino Akto sÄ lygų ir formos, tarpusavio įsiskolinimų sumų. IeÅ¡kovė, bÅ«dama skolinga atsakovei 13 197,65 Eur ir tuo metu neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su atsakove, pasiÅ«lė atsiskaityti prekėmis. Atsakovui sutikus su tokiu pasiÅ«lymu, kas yra įprastas dalykas verslo praktikoje, ieÅ¡kovė 2020 m. sausio 15 d. perdavė atsakovei prekių už 13 198,08 Eur sumÄ , taip padengdama skolÄ atsakovei. Kadangi prekių perdavimÄ reikėjo atspindėti buhalterinėje apskaitoje, buvo iÅ¡raÅ¡yta 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Kitos formos buhalterinės apskaitos dokumentas tokiu atveju nenumatytas. Nei atsakovė, nei ieÅ¡kovė nederino valios sudaryti AktÄ . Atsakovės buhalterė D. Å . vienasmeniÅ¡kai (vienaÅ¡aliÅ¡kai), turėdama tikslÄ Ä¯forminti ieÅ¡kovės skolos padengimÄ atsakovei, 2020 m. sausio 31 d. sudarė AktÄ pagal atsakovo buhalterinės apskaitos programoje esančiÄ formÄ , o 2020 m. vasario 5 d. iÅ¡siuntė AktÄ ieÅ¡kovei. Kadangi akto formoje buvo numatytas ieÅ¡kovės atstovo paraÅ¡as, atsakovės atstovė paprašė pasiraÅ¡yti AktÄ . Akto formos trÅ«kumai nedaro Akto negaliojančiu. Svarbu nustatyti, kokia buvo tikroji Å¡alių valia sudarant ir pasiraÅ¡ant AktÄ , tačiau teismas to nepadarė. Teismas atsisakė apklausti atsakovės buhalterę. Ä® AktÄ Ä¯sivėlusį klaida (dėl 0,43 Eur) bÅ«tų pastebėta bei iÅ¡taisyta, jeigu AktÄ Å¡alys bÅ«tų derinusios.

11.3. Teismo išvada, jog Aktas yra dvišalė sutartis, nepagrįsta. CK 6.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o šios straipsnio 2 dalis nustato, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Įstatyme nenurodyta, kokios formos turi būti toks pranešimas.

11.4. Teismo iÅ¡vada, jog atsakovė negalėjo sudaryti Akto (vienaÅ¡alio sandorio) ir dėl to, kad nebuvo suėjęs ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros terminas, nepagrįsta. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta apmokėjimo sÄ lyga neturi teisinės reikÅ¡mės, nes sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ne tam, kad atsakovė sumokėtų už ieÅ¡kovės perduotas prekes, o tam, kad įformintų prekių perdavimÄ atsakovei atliekant ieÅ¡kovės skolos padengimÄ atsakovei prekėmis; paminėtas Å¡alių sandoris jau buvo įvykdytas 2020 m. sausio 15 d.

11.5. Teismo iÅ¡vada, kad 2020 m. sausio 31 d. AktÄ sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovės 2020 m. vasario 5 d. elektroninis laiÅ¡kas ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės atsakymas įrodo, kad AktÄ parengė bei iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei atsakovo atstovė. Aktas nebuvo iÅ¡ anksto derinamas su ieÅ¡kove, o tik iÅ¡siųstas susipažinimui ir pasiraÅ¡ymui, nors ieÅ¡kovės paraÅ¡as Akte nebuvo bÅ«tinas. Akto originalÄ pasirašė tik atsakovės atstovė, jame nenurodytos Å¡alių atstovų pavardės ir pareigos. Teismo samprotavimas, kad labiau tikėtina, jog ginčijamas aktas buvo sudarytas atgaline data, nepagrįstas. Teismas ignoravo atsakovės paaiÅ¡kinimus, neįvertino 2020 m. sausio 31 d. Akto originalo, kuriame yra užraÅ¡as: „AGNUM 1.551 forma ESUzsk l.frf, spausdinta 2020.02.05 10:39:21“, taip pat atsakovės elektroninio laiÅ¡ko, kuriuo ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas Aktas (jame nurodyta laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo data ir laikas). Apeliantės nuomone, tai parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ byloje ir iÅ¡ankstinį nusistatymÄ prieÅ¡ atsakovę.

11.6. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė visas bÅ«tinas actio Pauliana sÄ lygas, nepagrįsta. IeÅ¡kovė nesudarė Å¡io sandorio ir jo nederino, todėl savo veiksmais nepažeidė savo kreditorių teisių.

11.7. Kadangi atsakovė niekada nebuvo ieškovės skolininke, šiuo atveju taikyti atsakovės atžvilgiu CK 6.67 straipsnio reikalavimus nepagrįsta ir neteisėta; Aktas yra vienašalis kreditoriaus, o ne skolininko sudarytas sandoris.

11.8. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties yra nepagrįsti, neteisinga. Nemokumo administratorius teigdamas, jog Akto su visais kitais buhalterinės apskaitos dokumentais iÅ¡ buvusio ieÅ¡kovės vadovo negavo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Buvęs ieÅ¡kovės vadovas patvirtino, kad perdavė nemokumo administratoriui visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Aplinkybę, jog nemokumo administratoriui buvo žinoma apie AktÄ nuo 2022 m. sausio 18 d., taip pat patvirtina nemokumo administratoriaus konkliudentiniai veiksmai, į kurias teismas nekreipė dėmesio. Pažymėjo, jog tam kad turėtų galimybę kreiptis į teismÄ dėl sandorių nuginčijimo, nemokumo administratorius 2022 m. pradžioje paprašė buvusio vadovo parengti bei pateikti Tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktus su visomis įmonėmis, kuriems buvo iÅ¡raÅ¡ytos neapmokėtos sÄ skaitos faktÅ«ros per pastaruosius trejus metus. IeÅ¡kovės vadovas pateikė nemokumo administratoriui 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktÄ . Tokiu bÅ«du nemokumo administratoriui atsirado galimybė kreiptis į teismÄ . Atsakovės teigimu, neabejotina, kad tarp nemokumo administratoriui perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų buvo ieÅ¡kovės 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ir atsakovės 2019 m. spalio 25 d. sÄ skaita faktÅ«ra. Nemokumo administratorius pažeidė JANÄ® 64 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ nuginčyti 2020 m. sausio 31 d. AktÄ CK 6.66 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovė pratęsti/atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ neprašė.

11.9. Teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes. Pasak apeliantės, neatsitiktinai prekių kainos atsakovės ir ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje yra beveik tapačios. Tai liudija, kad Å¡alys 2020 m. sausio 15 d. sudarė skolos padengimo, o ne prekių pardavimo atsakovei sandorį. Ginčo Aktas suraÅ¡ytas siekiant įforminti ieÅ¡kovės atsiskaitymÄ su atsakove. IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teises į atsakovę, todėl teismo argumentai dėl restitucijos taikymo bei skolos priteisimo yra ydingi. Teismas netinkamai vienaÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡sprendė restitucijos taikymo klausimÄ , nenurodydamas, kas priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei. Apeliantė pažymi, jog net jeigu bÅ«tų pripažinta, kad atsakovė per anksti (iki apmokėjimo termino pabaigos) sudarė vienaÅ¡alį AktÄ , ir tai sudaro pagrindÄ pripažinti AktÄ negaliojančiu, atsakovės veiksmai siekiant gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės apmokėjimÄ už parduotas prekes, nedaro atsakovės nesÄ Å¾ininga. Å iuo atveju taikytinos CK 1.2 bei 1.5 straipsnių nuostatos ir restitucija netaikoma.

11.10. Teismas nepagrįstai po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, prieÅ¡ paskelbdamas baigiamÄ sias kalbas pasiÅ«lė ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinį, nors ieÅ¡kovės atstovai to neprašė. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pakeitė ne tik ieÅ¡kinio dalykÄ , bet ir pagrindÄ . Teismas nepagrįstai nevertino atsakovės atstovo argumentų dėl ieÅ¡kovės veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 141 straipsnio reikalavimus.

11.11. Teismas ignoravo sutarties šalių paaiškinimus ir parodymus, nesivadovavo CK 6.193 straipsnio reikalavimais.

11.12. Net nustačius, jog ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga, veikė prieÅ¡ kitų kreditorių interesus, nėra atsakovės kaltės; atsakovė sÄ Å¾iningai ir teisėtai gynė savo teises ir teisėtus interesus. Patenkinus ieÅ¡kinį buvo pažeisti atsakovės teisėti lÅ«kesčiai bei teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai.

11.13. Teismas turėjo niekinio sandorio, t. y. 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto, faktÄ konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), bet to nepadarė, 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto nepripažino niekiniu.

12. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:

12.1. Teismas teisingai nustatė, kad 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, dėl kurio įforminimo ir turinio Å¡alys derino savo valiÄ . Be to, įskaityti galima tik galiojančius prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, tuo tarpu atsakovės prievolės įvykdymo terminas pagal 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ nebuvo suėjęs 2020 m. sausio 31 d., todėl toks reikalavimas negalėjo bÅ«ti įtrauktas atliekant įskaitymÄ , nei sudarant Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ . Esant įrodymams, kad ieÅ¡kovė nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, 2020 m. sausio 31 d. aktas pažeidė kitų kreditorių teises, nes nebuvo laikytasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ sudariusios Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

12.2. 2022 m. sausio 18 d. UAB „Dimeksas“ direktorius nemokumo administratoriui perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau 2020 m. sausio 31 d. skolų įskaitymo akto neperdavė. Administratoriui pasidomėjus kokiu bÅ«du UAB „Baltexim“ atsiskaitė pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ DS Nr.20/01/06, 2022 m. vasario 9 d. D. Z. atsiuntė aktÄ , kurio pagrindu pagal Å¡alių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras buvo atliktas įskaitymas ir sumažintas UAB „Baltexim“ įsiskolinimas iki 0,43 Eur. Nemokumo administratorius registruotu paÅ¡tu įteikė UAB „Baltexim“ raÅ¡tÄ , kuriuo prašė patvirtinti ar paneigti informacijÄ dėl 2022 m. vasario 9 d. skolos įskaitymo akto, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsakovė tik atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tarp Å¡alių dar 2020 m. sausio 31 d. buvo sudarytas Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas. Ä®pareigojus atsakovÄ pateikti akto originalÄ , ji nurodė, kad to padaryti negali, nes akto popierinis variantas nebuvo spausdinamas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė pateikė tris skirtingus 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde pabrėžia, jog D. Z. dalyvavo iÅ¡raÅ¡ant ieÅ¡kovės 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei pasiraÅ¡ant 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio užskaitymo aktÄ , tačiau kartu nurodo, kad aktÄ atsakovė sudarė vienaÅ¡aliÅ¡kai ir pateikė susipažinti ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu. Mano, jog tai patvirtina iÅ¡vadÄ apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ .

12.3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad 2019 m. pabaigoje pareikalavus apmokėti sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovė dėl nepakankamos pinigų sumos sÄ skaitoje pasiÅ«lė atsiskaityti prekėmis, patvirtina faktÄ apie UAB „Dimeksas“ negalėjimÄ vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atsakovė įvardijo, kad pasiÅ«lytos prekės buvo likvidžios ir greitai realizuojamos, kas, ieÅ¡kovės nuomone, parodo Å¡alių siekį iÅ¡vengti galimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo į UAB „Dimeksas“ sÄ skaitÄ gaunamų lėšų bei jų paskirstymo teisės aktų numatyta tvarka. Pažymi, kad UAB „Dimeksas“ buvo profesionalus prekių, kurias perleido UAB „Baltexim“, pardavėjas. Sudarius ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovė negavo lėšų, kuriomis bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su visais savo kreditoriais laikydamasi nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

12.4. Atsakovė, sutikdama su prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, buvo nesÄ Å¾ininga, nes ji turėjo domėtis UAB „Dimeksas“ finansine padėtimi, jai turėjo bÅ«ti žinoma apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ bei kitus kreditorius. Nuo 2019 m. spalio 29 d. UAB „Dimeksas“ buvo taikomos priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros. Atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad pažeistas CK 6.130 straipsnio 1 dalies reikalavimas, leidžiantis užskaitymÄ tik, kai baigiasi prievolė. CK 6.67 straipsnio 5 punkte preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė visas nurodytas sÄ lygas. Pripažinus, kad Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas negalioja nuo jo sudarymo momento, spręstinas restitucijos klausimas, todėl iÅ¡ atsakovės teisėtai priteista 13 198,08 Eur suma pagal 2020 m. sausio 15 d. PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ DS Nr. 20/01/06.

12.5. 2022 m. sausio 18 d. UAB „Dimeksas“ direktorius perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. 2022 m. birželio 14 d. nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ dėl sandorių ginčijimo termino pratęsimo papildomiems 6 mėnesiams. 2022 m. birželio 17 d. praÅ¡ymas buvo patenkintas. Tik po ieÅ¡kinio pateikimo atsakovė pateikė 2020 m. sausio 31 d. sudarytÄ Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ ir nurodė, kad negali pateikti įvertinimui Å¡io dokumento originalo, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, 6 mėnesių ieÅ¡kinio pateikimo terminas nebuvo pažeistas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė nurodė, jog pageidauja nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojÄ - UAB „Baltexim“ buhalterę D. Å .. Nurodė, jog ji vienasmeniÅ¡kai sudarė, pasirašė ir iÅ¡siuntė ginčo 2020 m. sausio 31 d. AktÄ ieÅ¡kovės vadovui. PraÅ¡ymas teikiamas siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti UAB „Baltexim“ atstovės buhalterės įgaliojimus bei jos, kaip įgalioto atsakovės atstovo, tikrÄ jÄ valiÄ sudarant, pasiraÅ¡ant bei iÅ¡siunčiant AktÄ ieÅ¡kovės vadovui.

15. IeÅ¡kovė kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, t. y. nemokumo administratoriaus UAB „Dimeksas“ bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui teiktÄ praÅ¡ymÄ dėl JANÄ® 64 straipsnyje nustatyto termino pratęsimo, duomenis apie Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡sprendimÄ .

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pagal CPK 322 straipsnį, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, bet Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės praÅ¡ymas apklausti liudytojÄ UAB „Baltexim“ buhalterę D. Å . nebuvo tenkintas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į praÅ¡ymo apklausti Å¡iÄ liudytojÄ argumentus (iÅ¡siaiÅ¡kinti UAB „Baltexim“ buhalterės įgaliojimus bei jos, kaip įgalioto atsakovės atstovo, tikrÄ jÄ valiÄ ), tai, jog atsakovė savo pozicijÄ turėjo galimybę iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti (ir iÅ¡dėstė) apeliaciniame skunde (įskaitant ginčijamo akto sudarymo, pasiraÅ¡ymo bei iÅ¡siuntimo aplinkybes), į įrodymų, galinčių patvirtinti tokias aplinkybes, pobÅ«dį, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, bei nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra Å¡iuo atveju atliekama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

19. Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės teikiami įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais dėl JANÄ® 64 straipsnyje nustatytų terminų praleidimo, į tai, kad Å¡ie įrodymai atsakovei buvo iÅ¡siųsti su ieÅ¡kovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , t. y. neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija minėtus įrodymus priima.

Dėl apeliacinio skundo esmės

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas bankrutuojančios įmonės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu bei skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal 2019 m. spalio 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. BLA000865 pardavė ieÅ¡kovei prekių už 13 197,65 Eur; joje nustatytas apmokėjimo pavedimu terminas – iki 2019 m. lapkričio 24 d. 2020 m. sausio 15 d. ieÅ¡kovė (pardavėjas) iÅ¡rašė atsakovei UAB „Baltexim“ 13 198,08 Eur sumos PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ DS Nr. 20/01/06 už joje iÅ¡vardintas prekes (pjÅ«klas Dolmar, WIHA Atsuktuvų rinkinys, WIHA lagaminas su įrankiais 9300-702ST bei atsarginių dalių ir įrankių komplektas), Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimo terminas – iki 2020 m. vasario 14 d.

Taip pat Å¡alys pasirašė 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 31 dienai ieÅ¡kovės UAB „Dimeksas“ skola atsakovei UAB „Baltexim“ yra lygi 0,43 Eur, o UAB „Baltexim“ skola UAB „Dimeksas“ yra lygi „0“, nurodyta, kad UAB „Baltexim“ sumažina mokėtinÄ sumÄ 13 197,65 Eur pagal 2020 m. sausio 15 d. dokumentÄ Nr. DS20/01/06, UAB „Dimeksas sumažina mokėtinÄ sumÄ 13 197,65 Eur pagal 2019 m. spalio 25 d. dokumentÄ BLA000865.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1158-967/2022 ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 23 d., o 2022 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma 222 070,17 Eur. Buvęs ieÅ¡kovės vadovas nemokumo administratoriui pateikė 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktÄ , kuriame nurodyta, kad UAB „Baltexim“ skola UAB „Dimeksas“ yra 0,43 Eur; į šį aktÄ Ä¯traukta tiek 2019 m. spalio 25 d. 13 197,08 Eur sumos pirkimo sÄ skaita faktÅ«ra Nr. BLA-000865, tiek 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DS-20/01/06.

Nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ dėl 2022 m. vasario 9 d. tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu bei skolos priteisimo. Atsakovei į bylÄ pateikus 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį, pareikÅ¡dama papildomÄ (alternatyvų) reikalavimÄ Å¡Ä¯ aktÄ pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiu ieÅ¡kovės UAB „Dimeksas“ ir UAB „Baltexim“ 2020 m. sausio  31 d. sudarytÄ Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ nuo jo sudarymo momento, taikė restitucijÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 198,08 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ .

22. Atsakovė nurodo, kad vien skolininko tapimo nemokiu faktas (kai bankroto byla dar neiÅ¡kelta) nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimų nemokiam skolininkui, todėl Å¡i aplinkybė nesÄ lygoja CK 6.134 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir neturi reikÅ¡mės atsakovo veiksmų vertinimui.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo reiÅ¡kiami actio Pauliana, o ne CK 6.134 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo draudimÄ , pagrindu. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė visas bÅ«tinas actio Pauliana sÄ lygas, todėl reikalavimÄ dėl 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu pripažino pagrįstu. Taigi, apelianto argumentai bei nurodytų aplinkybių įtaka teismo iÅ¡vadų pagrįstumui bei teisėtumui vertintini bÅ«tent Å¡iuo aspektu.

24. Apeliantė, dėstydama faktines bylos aplinkybes, pabrėžia, kad 2020 m. sausio 31 d. atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarė ir pateikė ieÅ¡kovei tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , kuriuo vienaÅ¡aliÅ¡kai užskaitė ieÅ¡kovės atsiskaitymÄ prekėmis už ieÅ¡kovės skolÄ . Atsakovė teigia nurodžiusi teismui, kad Å¡alys sudarė skolos padengimo sutartį, o ne pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai ignoravo, nevertino ir nieko nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovė aplinkybes apie skolos dengimÄ prekėmis buvo iÅ¡dėsčiusi ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad nustatyta, jog pagal 2020 m. sausio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ DS Nr. 20/01/06 ieÅ¡kovė pardavė atsakovei prekes, detaliau dėl atsakovo pozicijos nepasisakė.

25. CK 6.436 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtÄ , kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitÄ turtinę skolÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės. Asmeniui, perduodančiam turtÄ (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos. Skolos padengimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas kreditoriui (CK 6.346 straipsnio 3 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog teisinius santykius bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip skolos padengimo sutartį, reikia nustatyti, kokius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus Å¡alys atliko, kokia buvo jų valia ir kaip ji įforminta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). PVM sÄ skaitos faktÅ«ros gali bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omos tiek pirkimo–pardavimo, tiek skolos dengimo, tiek ir kitų sandorių atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

27. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, be kita ko, pati nurodė, jog abejonių sandorio skaidrumu kelia ir tai, kad pagal 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaitÄ UAB „Dimeksas“ pardavė UAB „Baltexim“ prekių už beveik lygiai tokiÄ pačiÄ sumÄ , koks buvo UAB „Dimeksas“ įsiskolinimas, taigi, tai patvirtina, jog buvo ne pirkimo pardavimo sandoris, pagal kurį turėjo bÅ«ti atsiskaityta, bet atsiskaitymas tik su vienu iÅ¡ kreditorių. Aplinkybes apie skolos atsakovei padengimÄ prekėmis teisme paliudijo ir buvęs UAB „Dimeksas“ vadovas D. Z.. Nors 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje, kuri, kaip nurodo apeliantė, iÅ¡raÅ¡yta, siekiant patvirtinti prekių perdavimÄ , nurodytas jos apmokėjimo terminas (iki 2020 m. vasario 14 d.), ir tik 2020 m. sausio 31 d. pasiraÅ¡ytas tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, tačiau įvertinus liudytojo D. Z. parodymus, kad atsiskaitymo terminas sÄ skaitoje nurodytas automatiÅ¡kai, paėmus standartinę sÄ skaitÄ iÅ¡ programos, Å¡iuo parodymus vertinant kartu su ieÅ¡kovės pastebėjimu, kad pagal 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaitÄ UAB „Dimeksas“ pardavė UAB „Baltexim“ prekių už beveik lygiai tokiÄ pačiÄ sumÄ , koks buvo UAB „Dimeksas“ įsiskolinimas, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl skolos padengimo turtu. Tačiau toks Å¡alių santykių kvalifikavimas savaime nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, ar actio Pauliana ginčijamas sandoris vertinamas kaip įskaitymo, ar kaip skolos dengimo sandoris, nekeičia ieškinio esmės – byloje pareikštu ieškiniu siekiama apginti kitų kreditorių interesus ginčijant sandorį, kuriuo prioritetas atsiskaitant suteiktas vienam kreditoriui.

29. Kaip minėta, apeliantė pripažįsta, jog ginčijamu 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu užskaitė ieÅ¡kovės atsiskaitymÄ prekėmis pagal ieÅ¡kovės skolÄ atsakovei. IeÅ¡kovė reikalavimÄ panaikinti minėtÄ aktÄ grindė CK 6.66 straipsnio nuostatomis, be kita ko, teigdama, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes Å¡ie neteko galimybės gauti bent dalį atsiskaitymo, o iÅ¡imtinė teisė gauti atsiskaitymÄ nepagrįstai ir neteisėtai suteikta ieÅ¡kovei; sudariusi ginčijamÄ sandorį, ieÅ¡kovė negavo lėšų, kuriomis bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su visais savo kreditoriais laikydamasi CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo.

30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

31. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieÅ¡kovė nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, konstatavo, kad ginčijamas 2020 m. sausio 31 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas pažeidė kitų kreditorių teises, nes 2020 m. sausio 31 d. tokį sandorį sudarius nebuvo laikytasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Dimeksas“ nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, apeliantė neginčija, tačiau nesutikdama su anksčiau paminėta teismo iÅ¡vada, teigia, kad į bylÄ nepateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovės atžvilgiu 2020 m. sausio 15 d. buvo vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl mano, jog teismas negalėjo remtis Å¡ia aplinkybe; nurodo, jog atsakovė iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių negalėjo turėti iÅ¡samios informacijos apie ieÅ¡kovės tikrÄ jÄ finansinę padėtį arba duomenų apie priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Be to, apelianto įsitikinimu, aplinkybė, kad vykdydama skolos atsakovei padengimo sandorį, ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakove prekėmis, o ne grynaisiais ar negrynaisiais pinigais, ieÅ¡kovė nepažeidė CK 6.9301 straipsnio.

32. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad apelianto argumentai, jog byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu ginčo akto sudarymo metu nepagrįsti. IeÅ¡kovės pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2761-967/2022 nurodyta, jog iÅ¡ antstolio D. K. patvarkymų turinio matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas nuo 2019 m. spalio 29 d., tačiau įsiskolinimas kreditoriui įvykdytas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas, kuriuo nustatyta aplinkybė apie priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo faktÄ bei laikÄ , yra pakankamas tokiam faktui konstatuoti. Apeliantė akcentuoja, jog ji negalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės finansinę bÅ«klę, nemokumÄ , tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡iuo klausimu atsakovės pozicija yra prieÅ¡taringa. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėdama susitarimÄ dėl atsiskaitymo prekėmis, atsakovė nurodė, jog tokį pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė aiÅ¡kino pakankamos pinigų sumos neturėjimu sÄ skaitoje, nors atsakovė pati teigia, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos prekės tuo metu buvo likvidžios. Å ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leido abejoti gera ieÅ¡kovės finansine bÅ«kle bei suprasti, kad gali bÅ«ti pažeistos kitų kreditorių teisės bei interesai.

33. Aplinkybė kad prievolė atsakovei buvo įvykdyta ne sumokant skolÄ pinigais, o perduodant turtÄ (tokiam sandoriui ginčyti CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikytinos), negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas bylÄ nagrinėjančiam teismui nespręsti dėl sandorio, kuriuo atsakovei nuosavybės teise buvo perduotas ieÅ¡kovei priklausantis turtas, pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

34. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad ginčijamas sandoris Å¡iuo atveju buvo dviÅ¡alis. Pabrėžė, kad ginčijamas aktas yra vienaÅ¡alis sandoris, kad ieÅ¡kovė jo nesudarė ir nederino, todėl savo veiksmais niekaip nepažeidė savo kreditorių teisių. Mano, jog teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios Å¡alių tikrosios valios, vertino tik akto formÄ bei turinį.

35. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia įskaitymu, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant įskaitymÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymas – vienaÅ¡alis sandoris, jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdomi; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. Taigi, viena iÅ¡ esminių įskaitymo sÄ lygų yra tai, jog prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Kasacinis teismas, nagrinėdamas skundÄ civilinėje byloje, kurioje buvo nustatyta, jog iki ginčijamo įskaitymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovė į ieÅ¡kovę (subrangos sutartyse nustatytų ir pagal Å¡ias sutartis apskaičiuotų baudų suma), tiek ir ieÅ¡kovė į atsakovę (pagal subrangos sutartis atliktų bei atsakovės neapmokėtų darbų vertė), sprendė, kad ginčijamas vienaÅ¡alis įskaitymo sandoris sudarytas ieÅ¡kovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieÅ¡kovės skolininkė, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti Å¡ios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai. Teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies normos turinį kreditorius turi teisę ginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko (be kita ko, vienaÅ¡alius) sandorius tuomet, kai tokius sandorius (sandorį) sudaro skolininkas ir nustatomos visos kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

37. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantė teigia, kad atsakovė niekada nebuvo ieÅ¡kovės skolininkė (apeliacinio skundo 16.4 punktas), tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju negalėtų bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inio įsipareigojimo ir tuo pačiu galimybės užskaityti skolÄ pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju 2020 m. sausio 15 d. sÄ skaita faktÅ«ra patvirtina faktÄ , kad atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės turtÄ (prekes) (kaip atsiskaitymÄ ), todėl pagal pacituotÄ kasacinio teismo praktikÄ , ieÅ¡kovė galėjo ginčyti šį sandorį. Kaip minėta, aplinkybė, ar actio Pauliana ginčijamas sandoris vertinamas kaip įskaitymo, ar kaip skolos dengimo sandoris, nekeičia ieÅ¡kinio esmės. Akivaizdu, kad skolos padengimo sutartis yra dviÅ¡alė. Sandoris pažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teises, nes jie neteko galimybės gauti bent dalį atsiskaitymo iÅ¡ atsakovei perduoto turto, iÅ¡imtinė teisė gauti atsiskaitymÄ buvo suteikta atsakovei.

38. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar iÅ¡liko toks pats, nėra teisiÅ¡kai lemianti ar reikÅ¡minga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali bÅ«ti pažeidžiami kitais bÅ«dais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali bÅ«ti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas iÅ¡lieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktÅ«ra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytÄ tvarkÄ ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad tais atvejais, kai įmonė, bÅ«dama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieÅ¡taraujantis sÄ Å¾iningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

39. Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Apeliantės įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, yra nepagrįsta. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, kad ji neturėjo teisių rÅ«pintis savo teisėtais interesais, kad atsakovė savo pareigÄ pateikti ieÅ¡kovei parduotas prekes įvykdė netinkamai ir nesÄ Å¾iningai, kad atsakovė žinojo arba privalėjo žinoti apie ieÅ¡kovės kreditorių egzistavimÄ ir sÄ moningai buvo nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės kreditorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai. Å ioje nutartyje jau pasisakyta, kad iÅ¡ Å¡alių susitarimo aplinkybių (ieÅ¡kovės nurodytų priežasčių siekiant atsiskaitymo prekėmis) matyti, jog atsakovei buvo žinoma apie esamÄ ieÅ¡kovės piniginių lėšų trÅ«kumÄ atsiskaitymams, bÅ«tent atsakovė skubino ieÅ¡kovę atsiskaityti. Atsakovė nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesai bei įstatymai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2019 m. liepos 26 d. buvo nemoki, o nuo 2019 m. spalio 29 d. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdė antstolis. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp Å¡alių atsiskaitymai prekėmis buvo įprasta tarpusavio bendradarbiavimo praktika, ir atsakovei ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas nebuvo neįprastas.

40. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį laikė nepagrįstu ir atmetė, nurodydamas, kad apie ginčijamÄ 2020 m. sausio 31 d. aktÄ nemokumo administratorius buvo informuotas tik atsakovei pateikus į bylÄ atsiliepimÄ (2022 m. rugsėjo 12 d.), todėl pripažino, kad ieÅ¡kinio senatis nepraleista. Apeliantė pažymi, jog teismo posėdžio metu ji nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ JANÄ® 64 straipsnio 1 dalyje.

41. JANÄ® 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir kreipiasi į teismÄ , be kita ko, dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (JANÄ® 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal JANÄ® 64 straipsnio 2 dalį, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 6 mėnesių terminÄ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymu teismas gali pratęsti vienÄ kartÄ ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANÄ® 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata (iki JANÄ® įsigaliojimo nustačiusi analogiÅ¡kÄ bankroto administratoriaus pareigÄ ) nekeičia ieÅ¡kinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Å is laikotarpis ne apibrėžia ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , bet juo siekiama užtikrinti operatyviÄ ir sklandžiÄ Ä¯monės bankroto proceso eigÄ , sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).

43. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali bÅ«ti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismÄ , taigi ir apie Å¡ių sandorių sudarymÄ iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANÄ® 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymÄ gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

44. Apelianto teigimu, apie AktÄ nemokumo administratoriui buvo žinoma nuo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 18 d. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas 2022 m. rugpjūčio 18 d., o patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2022 m. gruodžio 28 d. todėl akivaizdu, jog nuo apelianto minimų įmonės dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui (net nevertinant apeliantės teiginių, jog kartu turėjo bÅ«ti perduotas ir ginčijamas aktas), vienerių metų terminas nebuvo praleistas. Konstatavus, jog JANÄ® 64 straipsnyje nustatytas terminas nelaikytinas ieÅ¡kinio senaties terminu, kiti apeliantės argumentai Å¡iuo klausimu neturi teisinės reikÅ¡mės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės nemokumo administratorius pateikė įrodymus, kad BUAB „Dimeksas“ bankroto byloje jis buvo pateikęs praÅ¡ymÄ pratęsti JANÄ® 64 straipsnyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , 6 mėnesiams. Toks praÅ¡ymas buvo patenkintas 2022 m. birželio 17 d. teisėjo rezoliucija. Å ias faktines aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsti, todėl atmestini.

45. Kitų acio Pauliana sÄ lygų apeliaciniame skunde atsakovė neginčija, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Kadangi atsakovė pripažįsta, jog ginčijamu aktu įskaitė (įformino) atsiskaitymÄ turtu, t. y. patvirtino turto gavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, o toks sandoris pripažintas pažeidžiančiu kreditorių teises, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 13 198,08 Eur skola, yra teisėta ir pagrįsta.

46. Pasak apeliantės, teismas, nenurodė, kas priteistina atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės, o jeigu nepriteistina nieko, kodėl. Pažymėtina, kad ginčo įskaitymÄ pripažinus negaliojančiu atsakovei lieka reikalavimo teisė į skolÄ pagal 2019 m. spalio 25 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Å ioje byloje toks reikalavimas nėra nagrinėjamas.

47. Apeliantė nurodo, kad teismas niekinio sandorio, t. y. 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto, faktÄ turėjo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡io argumento pažymi, jog iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo yra aiÅ¡ku, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2022 m. vasario 9 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas nebuvo sudarytas ir nesukėlė Å¡alims jokių teisinių pasekmių. Å ių iÅ¡vadų atsakovė neginčija. Akivaizdu, jog pripažinus, kad minėtas aktas (kaip sandoris) nebuvo sudarytas, jį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, juolab, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė reiÅ¡kė alternatyvius reikalavimus.

48. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 141 straipsnio reikalavimų, pateikiant papildytÄ ieÅ¡kinį, pažeidimo, kadangi jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti. Apeliantė iÅ¡ esmės nepagrindė, kaip patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas pažeidė jos interesus.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

50. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ginčo sandoris kvalifikuotinas ne kaip įskaitymo, bet kaip skolos padengimo sandoris, tai nekeičia sprendimu nustatytų pasekmių. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos ieÅ¡kovei priteistinos 600 Eur iÅ¡laidos, patirtos už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovei BUAB „Dimeksas“ (j. a. k. 300514588) iš atsakovės (apeliantės) UAB „Baltexim“ (j. a. k. 120682239) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Loreta Bujokaitė

Jadvyga Mardosevič

Jūra Marija Strumskienė