2021-05-03 Nr. CB-4479-2-28-3-01613-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2439

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01613-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2021 m. balandžio 26 d. paduotu ieškovės E. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovė E. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams V. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Travedus“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. M. ir R. S.. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo paliktas nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas toje dalyje, kurioje atmesti ieškovės reikalavimai: 1) pripažinti UAB „Travedus“ 2019 m. balandžio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais šio susirinkimo darbotvarkės klausimais Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 11, Nr. 12; 2) pripažinti, kad atsakovas V. R. neteisėtai, be ieškovės sutikimo ir prieš jos valią balsavo 1 175 vnt. UAB „Travedus“ akcijomis, kas sudaro 15,54 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas imperatyvią Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 26 straipsnio 10 dalį, suformavo ydingą praktiką, pagal kurią imperatyvių teisės normų pažeidimas gali būti skirtingų laipsnių, kas apsprendžia skirtingas teisines pasekmes; anot ieškovės, minėta norma imperatyvi norma numato visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų projektų parengimą ir pateikimą, šios teisės normos akcininkai negali modifikuoti, todėl pirmosios instancijos teismui konstatavus šį pažeidimą, ginčijami akcininkų susirinkimo nutarimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais;

2) ieškovė kelia klausimą, ar buvęs sutuoktinis, valdantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise daugiau kaip 50 proc. bendrovės akcijų, gali priimti savo turiniu prieštaraujantį kito sutuoktinio (bendraturčio) valiai ir interesams, kai santuoka tarp sutuoktinių nutraukta, o turtas nėra padalintas; šis klausimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio, 4.75 straipsnio 1 dalies, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 5 dalies taikymu ir aiškinimu; nagrinėjamu atveju teismai, atmesdami ieškovės ieškinį, nepasisakė dėl ieškovės pažeistų teisių, o tik formaliai nurodė, kad atsakovo V. R. vardu buvo registruota 3930 vnt. akcijų (kas sudaro 51,98 proc. įstatinio kapitalo) ir atsakovas galėjo balsuoti šiomis akcijomis, neatsižvelgdamas į ieškovės valią;

3) teismai, netinkamai taikydami ABĮ 59 straipsnio 4 dalį ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos dividendų išmokėjimo klausimais, ydingai pasisakė, kad aplinkybės dėl bendrovės pelningumo neturi reikšmės pelno paskirstymui ir dividendų paskirstymui;

4) teismai, pažeisdami CK 2.87 str. ir nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, formaliais pagrindais atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti akcininkų susirinkimo nutarimą dėl buto pardavimo atsakovui V. R. kaip prieštaraujantį juridinio asmens veiklos tikslams ir sudarytą, viršijant juridinio asmens organo kompetenciją;

5) teismai, neatsižvelgdami į ABĮ 60 straipsnio 1 ir 2 dalis bei pažeisdami CPK 42 straipsnį nepagrįstai susiejo ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu akcininkų susirinkimo nutarimą neskirstyti dividendų su ieškovės teise ateityje pareikšti ieškinį bendrovei dėl dividendų priteisimo; todėl teismai nepagrįstai atmetė minėtą reikalavimą tuo pagrindu, kad akcininkė (ieškovė) toje pačioje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti dividendus;

6) apeliacinės instancijos teismas klaidingai kvalifikavo V. R. pateiktą apeliacinį skundą kaip kitos atsakovės UAB „Travedus“ skundą ir pažeidė CPK 315 straipsnio, 318 straipsnio, 320 straipsnio nuostatas; apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad V. R., teikdamas apeliacinį skundą, veikė savo vardu, o ne kaip bendrovės „Travedus“ atstovas; šis pažeidimas sąlygojo ir apeliacinės instancijos teismo klaidą, priteisiant iš ieškovės atsakovei UAB „Travedus“ 741 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių ši atsakovė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, atlyginimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialinės ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Ieškovė už elektroninių ryšių priemonėmis paduodamą kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje ji reiškė du neturtinio pobūdžio reikalavimus, turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4, 7 dalys), tačiau sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio – 75 Eur ir neprašo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti šios dalies sumokėjimą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir nesumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovės prašymas stabdyti prašomo peržiūrėti procesinio sprendimo vykdymą.

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 81 „Swedbank“ AB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas