9a413671-b735-40db-9fe9-4a6cf3d3eeae · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-361/2015Teisėja A. Simaitienė                                    Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00041-2012-3         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; (S)            1.2.29.1.; 2.4.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,civilinio ieškovo atstovui E. P.,išteisintajam J.

M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ .Nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

J. M. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas už tai, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir apgaule UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gamybos direktoriumi, turinčiu teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 200 000 litų iÅ¡ankstinį avansÄ â€“ apmokėjimÄ , tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių S. D., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos ketinimų, kuris vykdydamas neteisėtus J.

M. nurodymus 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį Nr. 34-2012-146 tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Rangovo), dėl Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo, kurios pagrindu įgijo teisę į 200 000 Lt (dviejų Å¡imtų tÅ«kstančių litų) avansÄ . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus J. M., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje yra nustatęs 50 000 litų draudimo limitÄ pagal pateiktus finansinius duomenis bei žinodamas, kad suteikiamo avanso suma yra apdrausta 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimu (polisu) Nr. SÄ®LD 061751 30 000 Lt ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡tu SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo polisu SÄ®LD Nr. 06175 30 000 Lt, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) Nr. SÄ®LD 061751 30 000 Lt, pakartotinėje dokumento kopijoje, pagamintoje montavimo bÅ«du, skiltyje „Bendra draudimo suma“ visÄ pirminį įraÅ¡Ä pakeitė iÅ¡ „30.000,00 LTL (TrisdeÅ¡imt tÅ«kstančių Lt, 00ct)“ į „200 000.000 LTL (Du Å¡imtai tÅ«kstančių Lt 00ct)“, skiltyje „Visa draudimo įmoka“ visÄ pirminį įraÅ¡Ä pakeitė iÅ¡ „570,00 Lt (Penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt Lt 00 ct)“ į „9.000 Lt (Devyni tÅ«kstančiai Lt 00 ct)“ ir eilutėje „Įmokos mokėjimo grafikas“ pirminį sumos įraÅ¡Ä â€ž570,00 Lt“ pakeitė į „9.000 Lt“.

Avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr.061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr.06175 30 000 Lt originalo vaizde, skirsnyje apie draudimo iÅ¡mokos dydį trečioje eilutėje nuo virÅ¡aus įraÅ¡Ä iÅ¡ „30 000,00 lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00ct)“ pakeitė į „200 000 Lt (du Å¡imtus tÅ«kstančių Lt 00ct)“.Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J. M., veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki        2012-04-26, pateikė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam darbuotojui aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus – „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) Nr. SÄ®LD 061751 ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡tÄ SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr. 06175 200 000 Lt.Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J.

M., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) pateiktas avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡tas SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr. 06175 200 000 Lt (du Å¡imtus tÅ«kstančių Lt 00 ct) yra suklastotas, tačiau (duomenys neskelbtini) avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡te SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr. 06175 esantis tekstas yra netinkamas, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-04, avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr. 06175 30 000 Lt originalo vaizde, skirsnyje apie draudimo iÅ¡mokos dydį trečioje eilutėje nuo virÅ¡aus įraÅ¡Ä iÅ¡ „30 000,00 lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00ct)“ pakeitė į „200 000 Lt (du Å¡imtus tÅ«kstančių Lt 00ct)“, Å¡eÅ¡toje eilutėje nuo virÅ¡aus įraÅ¡Ä â€žnepanaudojo pagal pasiraÅ¡ytÄ Sutartį“ pakeitė į „panaudojo ne pagal pasiraÅ¡ytÄ Sutartį“.Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, J.

M., siekdamas gauti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 200 000 litų avansÄ , veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-04, pateikė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam darbuotojui aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus – „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr. 06175 200 000 Lt, po to 2012-05-04 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė 200 000 litų avansÄ .

Tokiu bÅ«du J. M. suklastodamas tikrus dokumentus ir Å¡iuos aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimÄ (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 200 000 Lt.Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinti J. M. kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti 2 m. laisvės atėmimo bausme, pagal 300 str. 1 d. ir nuteisti 300 str. 1 d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir paskirti galutinę subendrintÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę bei 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudÄ . Mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas J. M. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, bylos medžiagÄ nagrinėjo nesilaikydamas Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Netinkamas Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo nuostatų bei Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 305 str. 3 d. reikalavimų taikymas lėmė tai, kad Klaipėdos miesto teismas selektyviai ir vienpusiškai (iškreipdamas arba neaprašydamas tos parodymų dalies, kuri patvirtina svarbias aplinkybes) vertino išteisintojo J. M., liudytojų R. T., I. Č., I. L., L. L., G. S., E. G., A. Č., Z. T., L. S. parodymus bei byloje esančius kitus duomenis, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kurios turėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

Teismas analizuodamas bei vertindamas baudžiamosios bylos aplinkybes daugiausia rėmėsi iÅ¡teisintojo J. M. parodymais, juos siedamas tik su tais bylos duomenimis, kurie juos iÅ¡ dalies patvirtina, o visiÅ¡kai nevertino bei neaptarė tų byloje esančių duomenų, kurie nurodo prieÅ¡ingai ir patvirtina kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui. Skundžiamame nuosprendyje teismas aptardamas J. M. parodymus bei vertindamas bylos aplinkybes nurodė, kad „jis neigia siekęs apgaule įgyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai didelės vertės svetimÄ turtÄ ir nurodė, kad gautas avansas buvo panaudotas rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“, o aplinkybes apie tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties pasiraÅ¡ymo iki avanso gavimo buvo pradėję vykdyti darbus, patvirtino liudytojai E. G., A.

Č., G. S., S. D. ir Z. T.“. Tokias iÅ¡vadas Klaipėdos miesto teismas padarė dėl to, kad nevertino pačios 2012-04-05 rangos sutarties Nr. 34-2012-146 tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad rangos objekto kaina vieneriems metams iki 2 000 000 Lt (du milijonai) įskaitant PVM. Rangos sutarties „4.4“ punkto „Apmokėjimo tvarka“, kuriame nurodyta, kad „Rangovui pateikus avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ , sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , iÅ¡duotus Užsakovui priimtino turinio ir priimtinos finansų institucijos, rangovo civilinės atsakomybės draudimÄ , Užsakovas per 5 darbo dienas, Rangovui pradėjus valymo po žiemos sezono darbus, sumokės 200 000 Lt (dviejų Å¡imtų tÅ«kstančių) avansÄ .

Avansu sumokėtos lėšos bus užskaitytos, Rangovui po žiemos sezono atstačius projektinį gylį visame įplaukos kanale, kuris turės būti Užsakovo patvirtintas batimetriniais matavimais“. Rangos sutarties „6“ „Draudimas“. 6.1 p., kuriuose nurodyta: „per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos Rangovas privalo apdrausti rangovo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 100.00 Lt vienam draudiminiam įvykiui. Draudimas turi galioti visam sutarties vykdymo laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo iki rugsėjo 30 d.

Rangovas privalo pateikti draudimo liudijimo apmokėjimo kopijÄ â€œ. Sutarties 6.2 p., kuriame nurodyta „Draudimo poliso tinkamai patvirtintÄ kopijÄ Rangovas privalo pateikti Užsakovui per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasiraÅ¡ymo“. Sutarties 6.3 punkte nurodyta: „Laiku nepateikus draudimo polisų, Užsakovas turi teisę sustabdyti apmokėjimÄ už darbus, iki bus pateikti draudimo polisai, arba nutraukti sutartį“ (t. 1, b.1. 6–14). BÅ«tent Å¡ie sutarties punktai parodo bei patvirtina, kad norint gauti sutartyje nurodytÄ apmokėjimÄ už darbus bei gauti 200 000 Lt avansÄ turi bÅ«ti pradėti vykdyti darbai bei pateikti draudimo polisai.

Teismas taip pat nevertino (duomenys neskelbtini) Akvatorijos ir krantinių priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo projektų vadovo G. S. informaciniame praneÅ¡ime apie sutarties Nr. 34-2012-146 vykdymo už laikotarpį nuo 2012-04-22 iki 2012-05-09 imtinai, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau atliktus ir atliekamus darbus nurodytų aplinkybių. PraneÅ¡imo 5 p. nurodyta, kad „Rangovas vėluoja atlikti darbus, rangovas vėluoja pateikti darbų technologijos projektÄ ir kasdienines ataskaitas, rangovas uždelsė pateikdamas tinkamÄ avanso garantijÄ (dar nepateikė originalo), rangovas klaidingai nurodė turimos technikos naÅ¡umÄ , rangovas nepaÅ¡alino grunto, laikinai susandėliuoto nurodytose vietose. 6 p. nurodyta, kad „Rangovas, nesilaikydamas KRAAD leidime nurodytų sÄ lygų pažeidžia Lietuvos Respublikos ministro 2002-02-26 įsakymo Nr.77 LAND 46A-2002 Grunto kasimo jÅ«rų ir jÅ«rų uosto akvatorijose ir iÅ¡kastų gruntų tvarkymo taisyklių punktus Nr.26, 27, 36, 40.

„Rangovas neturi patirties tokio masto ir pobÅ«džio darbams atlikti. Rangovas neturi reikiamos technikos, kuri garantuotų tinkamÄ darbo naÅ¡umÄ . Rangovas stokoja apyvartinių lėšų ir yra priklausomas nuo paslaugų tiekėjų. Rangovas beviltiÅ¡kai atsilieka nuo darbų grafiko. Rangovas pasirinko netinkamÄ darbų technologijÄ . Darbų organizavimo trÅ«kumai. Rangovas vengia pripažinti savo klaidas“ (t. 1, b. l. 44–45). (duomenys neskelbtini) 2012-04-26 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-2027, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2012-04-26 15 val. objekto „Šventosios uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“, kurį vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad objekte darbai nevykdomi – visa technika stovi.

PraÅ¡oma kasdieninių ataskaitų pastabose nurodyti, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių nevyko darbai, prastovėjo mobilizuota technika ir praÅ¡oma patikslinti, kiek technikos yra objekte ataskaitinę dienÄ . PasiraÅ¡o InfrastruktÅ«ros departamento vadovas, pavaduojantis infrastruktÅ«ros ir plėtros direktorių, V. P., raÅ¡to rengėjas G. S. ir direktorė Å ventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 133). (duomenys neskelbtini) 2012-04-27 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-2047, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad 2012-04-27 vykusio pasitarimo metu rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė pagal (duomenys neskelbtini) pastabas pataisytÄ darbų vykdymo technologinį apraÅ¡ymÄ .

Nurodoma, kad buvo informuota apie tai, kad planuota darbus iÅ¡orinėje akvatorijoje pradėti 2012-05-02. RaÅ¡te praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie darbų spartÄ objekte ir galimybes tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus. PraÅ¡oma iki 2012-04-30 16 val. pateikti sutarčių ir susitarimų su technologijos apraÅ¡yme nurodytos įrangos – baržos platformos bei vilkimo-stÅ«miko – savininkais patvirtintas kopijas bei praÅ¡oma laikytis pateikto darbų vykdymo grafiko. PasiraÅ¡o InfrastruktÅ«ros ir plėtros direktorė R.

M., V. P., raÅ¡to rengėjas G. S. ir direktorė Å ventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 134). (duomenys neskelbtini) 2012-05-07 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-2168, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) reiÅ¡kia susirÅ«pinimÄ dėl darbų užbaigimo tinkamai ir laiku. PraÅ¡oma imtis visų priemonių, pasitelkiant žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius bei technikÄ , kad eksploatacinio valymo darbai po žiemos sezono bÅ«tų tinkamai užbaigti iki 2012-06-01. Nurodoma, kad sutartyje numatytas darbo naÅ¡umas per parÄ dar nėra pasiektas.

Pakartotinai primenama, kad dar nėra gavę informacijos apie poreikį stabdyti žvejybÄ dėl grunto gramzdinimo priekrantėje, nors buvo žadėta. PraÅ¡oma skubiai apie tai informuoti. PasiraÅ¡o InfrastruktÅ«ros ir plėtros direktorė R. M., raÅ¡to rengėjas G. S. ir direktorė Å ventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 135). (duomenys neskelbtini) 2012-05-09 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-2239, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-07 praneÅ¡imu Nr. 12-73, kad 2012-05-09 6 val. ryte buvo sustabdyta žvejyba, tačiau darbai nebuvo pradėti, gruntas pakrantėje nebuvo pradėtas gramzdinti.

Įvertinus tai, kad faktiniai darbai išorinėje akvatorijoje neprasidėjo, informuoja, kad 2012-05-09 (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos dėl žvejybos sustabdymo, jeigu nebus pasiektas reikalingas darbų našumas, bus išskaičiuotos iš rangovui mokėtinų sumų. Pasirašo Infrastruktūros ir plėtros direktorė R. M., rašto rengėjas G. S. ir direktorė Šventosios uostui A. Č. (t. 1, b. 1. 136). (duomenys neskelbtini) 2012- 05-11 rašto Nr. UD-9.3.164-2304, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad primenama, jog sutartinio termino laikas baigiasi už 20 kalendorinių dienų, t. y. 2012-06-01.

Nurodoma, kad remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktomis ataskaitomis apie darbų eigÄ matyti, kad darbo naÅ¡umas žymiai mažesnis nei numatytas sutartyje. Tai sudaro prielaidas, kad gali nespėti atlikti darbų iki sutartinių terminų. PraÅ¡oma pasitelkti naÅ¡esnės technikos, optimizuoti darbo laikÄ ir iÅ¡teklius, kad sutartiniai įsipareigojimai bÅ«tų įvykdyti laiku ir tinkamai. PasiraÅ¡o InfrastruktÅ«ros ir plėtros direktorė R. M., raÅ¡to rengėjas G. S. ir direktorė Å ventosios uostui A.

Č. (t. 1, b. 1. 137, 138). 2012-05-18 raÅ¡to Nr. UD-9.3.164-2440, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pakartotinai reikalaujama iki 2012-05-22 8 val. 30 min. pateikti avanso apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr. 061751 originalÄ , taip pat nurodyta, kad Å¡iuo metu Å ventosios uoste nėra jokios technikos, galinčios vykdyti svarbiausius grunto gramzdinimo jÅ«roje darbus. 2012-05-18 esant palankioms oro sÄ lygoms, objekte nevyko jokie darbai. PraÅ¡oma iki 2012-05-21 16 val. pateikti raÅ¡tu paaiÅ¡kinimÄ , kodėl Å ventosios uoste nevyksta jokie darbai (t. 2, b. 1. 63, 64). (duomenys neskelbtini) posėdžių protokolų 2012-05-04 Nr. V2-93, 2012-05-12 Nr. V2-95, 2012-05-22 Nr. V2-100, kuriuose fiksuoti duomenys apie avanso iÅ¡mokėjimÄ , darbų naÅ¡umÄ , darbų organizavimÄ , darbų atlikimo bei sutarties įvykdymo grafikus (t. 2, b.1.116–118). (duomenys neskelbtini) pateiktuose CD-R esančių įrašų Nr. l, Nr. 2, Nr. 3, darytų 2012-05-04, 2012-05-04, 2012-05-22, kuriuose fiksuoti susirinkimų garso įraÅ¡ai, kurių metu aptariami įvairÅ«s darbiniai klausimai bei dėl draudimo garantijos pateikimo, darbų atlikimo bei sutarties vykdymo (t. 2, b. 1. 119–121, 122–123, 124–130, 131–136).

Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad „liudytojai E. G., A. Č., G. S., S. D. ir Z. T. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ po sutarties pasiraÅ¡ymo iki avanso gavimo buvo pradėję vykdyti darbus“, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas juos vertino vienpusiÅ¡kai, izoliuotai, nesusiejo su kitais bylos duomenimis, neatkreipė dėmesio ir į tai, kad liudytoja A. Č. teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad „pasiraÅ¡ius sutartį rangovas pradėjo vykdyti pasirengimo darbus, o dėl užsitęsusio laidavimo raÅ¡to derinimo kaltino trukdymu darbams, avanso nesumokėjimas buvo traktuojamas, kaip pagrindas nutraukti sutartį, buvo sakoma, kad Klaipėdos uoste laukia barža, trÅ«ksta tik įrangos, už kuriÄ rangovas sumokės, gavus avansÄ , 2012-05-10 sulūžo barža, o rangovas pamelavo, kad dėl prastų oro sÄ lygų nebus vykdomi darbai“, o liudytojas G.

S., buvęs projekto vadovas, duodamas parodymus apie darbų naÅ¡umÄ , patvirtino, kad „2012-04-17 rangovas klausė, kokiomis sÄ lygomis galėtų gauti avansÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo atsakyta, kad avansÄ bus galima gauti tada, kai darbai bus pradėti ir kokiomis sÄ lygomis. 2012-04-20 buvo atsakyta raÅ¡tu, kad reikalinga įvykdyti tris punktus – mobilizuoti technikÄ , pradėti kasti gruntÄ ir t. t., 2012-04-21 rangovas pranešė, kad pradeda kasti gruntÄ , tačiau rangovas nepradėjo darbų, o praÅ¡o duoti avansÄ arba sumokėti už baržos nuomÄ , rangovas turėjo problemų su barža, vis nepavyko baržos iÅ¡vesti į jÅ«rÄ , barža buvo pažeista, jie iÅ¡vilko jÄ Ä¯ KlaipėdÄ â€œ.

Be to, liudytojas G. S. atsakydamas į J. M. gynėjo klausimus nurodė, kad „dalinai gamtinės sÄ lygos turėjo įtakos sutarties neįvykdymui, nes reikėjo kitokios technikos, rangovas pasisamdė barÅ¾Ä , kuri nebuvo tinkama gramzdinti jÅ«roje, buvo ekskavatoriai, bandė kasti viduje akvatorijos, rangovas sakė, kad bandys pasitelkti naujÄ technikÄ , minėjo savaeigę barÅ¾Ä iÅ¡ Suomijos“. Prokuroro manymu, Å¡ie liudytojų parodymai bei paminėti dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ uosto valymo darbų neatliko, o tik stengėsi sudaryti įspÅ«dį, kad darbai neatliekami dėl (duomenys neskelbtini) kaltės bei netinkamų oro sÄ lygų.

Rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pagrindinis tikslas buvo įgyti pasitikėjimÄ , įtikinti užsakovÄ , kad darbai vyksta, gauti avansinį apmokėjimÄ , o uosto gilinimo darbai buvo atliekami tiek, kad bÅ«tų sudarytas įspÅ«dis, kad kažkas vyksta, o (duomenys neskelbtini) sumokėtų avansÄ , o po to galbÅ«t ir visÄ sutartyje numatytÄ 2 milijonų Lt sumÄ .Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei liudytojų S. D., Z. T. parodymų, sprendimÄ dalyvauti (duomenys neskelbtinis) skelbtame konkurse taip pat priėmė J.

M.. Liudytojas Z. T. (gamybos vadovas) teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kad „bendrovės vadovų (jo, S. D. ir J. M.) pasitarime buvo įvertinti visi bendrovės pajėgumai bei galimybės ir buvo nuspręsta dalyvauti konkurse – gilinti Å ventorsios jÅ«rų uostÄ . J. M., S. D. ir aÅ¡ apkalbėjome, buvo įvertintos mÅ«sų galimybės, aÅ¡ savo nuomonę pasidalinau, kad įplaukos kanalas buvo problematiÅ¡kas“. Liudytojas duodamas parodymus teisme taip pat paminėjo ir tuo metu buvusiÄ bendrovės finansinę padėtį nurodydamas, kad „neturėjome tiek technikos, kiek mums reikėjo, buvo reikalingas avansas“.

Liudytojas S. D. nurodė, kad „bendrovė laimėjo valymo darų konkursÄ Å ventosios uoste, buvo trumpas laiko tarpas darbams atlikti“. Atsakydamas į teismo klausimÄ nurodė, kad „jei bÅ«tume numatę, kad nepadarysim nebÅ«tume dalyvavę, tikėjomės, kad turėdami tokiÄ technikÄ , kad iÅ¡kasim“, nors vėliau duodamas parodymus teisme patvirtino, kad „be avanso bÅ«tų buvę sunkiai". Tai, kad „už šį projektÄ buvo atsakingas J. M., todėl jis ir rÅ«pinosi visais keliamais reikalavimais“ patvirtino ir liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė L.

L.. Ji taip pat patvirtino, kad ,,tuo laikotarpiu įmonė neturėjo apyvartinių lėšų“, o apklausta teisme nurodė, kad „reikėjo apyvartinių lėšų“. Liudytoja L. S. nurodė, kad „tuo metu įmonėje buvo sunki situacija, įvairiai būdavo atlyginimai vėluodavo ir laiku buvo išmokami“. Tokias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja I. Č. nurodydama, kad įvertinus bendrovės dokumentus, pateiktus draudimui, buvo matyti, kad „tuo laikotarpiu, kada dar net nebuvo sudaryta su BTA jokia draudimo sutartis, kadangi pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus buvo matyti, kad įmonės balansas buvo nulinis, dideli bendrovės įsiskolinimai, įkeistas bendrovės turtas“.

Nors liudytojai – direktorius S. D., gamybos vadovas Z. T., vyr. finansininkė L. L., administratorė L. S. bei I. Č. vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina, kad buvo sunki finansinė padėtis, neturėjo tiek technikos ir be gauto avanso (200 000 Lt sumos) nebuvo apyvartinių lėšų, tačiau kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtina prieÅ¡ingai, nurodydamas, jog „negali sutikti su praneÅ¡ime apie įtarimÄ iÅ¡dėstyta mintimi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė situacija buvo sunki ir kad įmonė neturės galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

PrieÅ¡ingai, įmonė turėjo technikÄ , pajėgumų bei vidinių resursų, prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui, jei užsakovas nebÅ«tų turėjęs galimybės sumokėti avanso, jų bendrovė bÅ«tų radusi iÅ¡teklių bei vidinių rezervų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui“. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. D. nurodė, kad „J. M. turėjo pakankamÄ kompetencijÄ verslo srityje, bei tai, kad neturėjo jokių abejonių dėl J. M. sprendimų, patarimų, siÅ«lymų“ bei įvertinus J.

M. parodymus apie tai, kad „dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo parduotos“ darytina iÅ¡vada, kad J. M. žinodamas ir puikiai suprasdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sunki finansinė padėtis, o bendrovė neturi ne tik apyvartinių lėšų, bet ir pakankamos technikos bei kitų iÅ¡teklių Å ventosios gilinimo darbams atlikti, nusprendžia ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) skelbtame konkurse ir pateikia palankiausias sÄ lygas konkurso organizatoriui, kurių negali bei nesirengia įvykdyti, ir tokiu bÅ«du laimi konkursÄ dėl Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo.

Prokuroro manymu, J. M. turėjo tikslÄ ne tik gauti avansinį apmokėjimÄ â€“ 200 000 Lt sumÄ , bet galbÅ«t ir apgaule užvaldyti visÄ projekto sumÄ â€“ 2 milijonus litų. Aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) skelbto konkurso dėl Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploatacinių valymo darbų atlikimo sÄ lygų bei laimėtojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nustatymo teisminio nagrinėjimo metu detaliai paaiÅ¡kino liudytojas E. G., kuris nurodė, kad „geriausias sÄ lygas pasiÅ«lė „(duomenys neskelbtini)“.

„Turėjome abejones, dėl įmonės stiprumo, nes tinkamos įrangos darbų atlikimui neturėjo, o viešųjų pirkimų įstatymas nenumato dėl vidinių abejonių atsisakyti ar atmesti pasiÅ«lymÄ , todėl pasirašėme sutartį, o visiems konkurso dalyviams buvo vienodos sÄ lygos darbus atlikti iki birželio 1 d. „turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas avansas 200 000 Lt sumai pateikus avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ , kurios ilgÄ laikÄ nesulaukėme“.Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad „esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas " bei, kad „pagal teismų praktikÄ gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas ir pinigų iÅ¡viliojimas iÅ¡ kaltininko pasitikėjimÄ Ä¯gijusių nukentėjusiųjų, Å¡iems paskolinant, o kaltininkui apgaulingai žadant Å¡ias paskolas investuoti į verslÄ , suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti“, tačiau, prokuroro manymu, teismų praktikoje sukčiavimas apibrėžiamas žymiai plačiau.

Pagal BK 182 str. dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ . Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės iÅ¡vengimo bÅ«das. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar institucijos, sprendžiančios teisinį ginÄÄ , suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ , prievolės vykdymo arba dėl jo ketinimų.

Taigi panaudojęs apgaulę asmuo „priverčia“ perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba iÅ¡vengia prievolės vykdymo ir negrÄ Å¾ina kitai sutarties Å¡aliai jai priklausančio turto“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535- 2011, 2K-454/2012, 2K-499/2013). Be to, „kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK182 str. svarbu, kad apgaulė bÅ«tų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo, turto perdavimo kitam asmeniui ar juridinio fakto nustatymo.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-851/2001). Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas įvairiais bÅ«dais. Vienas iÅ¡ galimų sukčiavimo bÅ«dų – dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento pateikimas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje N.2K-499/2013). Prokuroro manymu, bÅ«tent Å¡iuo konkrečiu atveju apgaulė buvo esminė ir pasireiÅ¡kė suklastotų dokumentų pateikimu, kurių pagrindu suklaidintas užsakovas rangovui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir iÅ¡mokėjo avanso 200 000 Lt sumÄ , numatytÄ rangos sutartyje, o pirmos instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė baudžiamosios ir civilinės teisės atsakomybės klausimÄ ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl to neteisingai įvertino J.

M. veiksmus bei atsiradusius padarinius, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o kaltas asmuo nepagrįstai iÅ¡teisintas.Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad teismas vertindamas J. M. parodymus nuosprendyje konstatavo, kad „jis neigė, kad bÅ«tų klastojęs dokumentÄ ir nurodė, kad visus draudimo klausimus sprendė draudimo brokeris „Socialinės garantijos“. Pradžioje su (duomenys neskelbtini) buvo kalba, kad užteks apdrausti 10 procentų avansu gaunamos sumos, t. y. 20 000 Lt, vėliau buvo pasiÅ«lyta apdrausti avansÄ 30 000 Lt, tačiau galiausiai avansÄ reikėjo apdrausti visai sumai.

Apie tai, kad BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje yra nustatęs 50 000 Lt draudimo limitÄ sužinojo tik tada, kai dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas tyrimas. Pateikdamas (duomenys neskelbtini) draudimo kompanijos BTA draudimo polisÄ , kurio buvo laiduota už 200 000 Lt avansu gaunamas pinigines lėšas, buvo įsitikinęs, kad draudimo polisas yra galiojantis ir jokių teisinių trÅ«kumų jame nėra“, o „byloje, jokių duomenų apie tai, kad J. M. bÅ«tų pakeitęs draudimo poliso įraÅ¡us ir tokiu bÅ«du suklastojęs tikrÄ dokumentÄ , nėra“.

Tokių teismo padarytų išvadų nepatvirtina baudžiamoje byloje surinkti bei ištirti duomenys. Tokias išvadas teismas padarė dėl to, kad nevertino visų byloje esančių duomenų, jas nagrinėjo izoliuotai, jų nesusiejo tarpusavyje, todėl padarė neteisingas išvadas. Liudytojas E. G. nurodė, kad „200 000 Lt sumai turėjo būti apdrausta garantija“, tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. Č., V. P.. Asmenys, dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, duodami parodymus teisme, tvirtino draudimo poliso būtinybę tik 10 proc. sumai, liudytoja L.

Å . nurodė, kad „finansininkė kalbėjusi su G. S. pasakė, kad užtenka apdrausti 10 proc. sumos, todėl paraiÅ¡kÄ pildė tai sumai, kuriÄ užpildyti davė J. M.“, liudytojas S. D. nurodė, kad „kaip supratome reikia draudimo 10 proc.“, J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „gamybinio pasitarimo metu (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo sutarę, kad užteks apdrausti 10 proc. avansu gaunamos sumos, t.y. 20 000 Lt. Tačiau po dienos ar dviejų gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad apdraudė avansu gaunamas lėšas per mažai sumai“.

Liudytoja L. L. nurodė, kad „vadovas J. M. nurodė paskambinti į (duomenys neskelbtini) ir juridinis skyrius užtikrino, kad 10 proc. nuo sumos bus pakankama garantija“, nors ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos ji patvirtino teisme, nurodė priešingai, kad „draudimo brokerės telefonu teigė, kad pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra galimybių apdrausti 200 000 t avansinio draudimo, kad gali apdrausti maksimaliai tik 30 000 Lt, o apie tai J.

M. žinojo“, tačiau tokių parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė kodėl, jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Taip pat teismas nevertino ir draudiko BTA bei draudimo brokerių „Socialinės garantijos“ atstovų parodymų dėl draudimo už visÄ 200 000 Lt sumÄ . Liudytoja I. Č. nurodė, kad „žinojo J. M., kad draudimo kompanija negalės iÅ¡duoti kito laidavimo raÅ¡to. Buvo iÅ¡duoti du laidavimo raÅ¡tai, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sugrįžo antras laidavimo raÅ¡tas (30 000 Lt sumai) su visais antspaudais“, liudytoja I.

L. nurodė, kad „kreipėsi J. M. dėl avanso draudimo ir į darbo el. paÅ¡tÄ gavo praÅ¡ymÄ pateikti pasiÅ«lymÄ dėl 200 000 Lt avanso draudimo. BTA sutiko apdrausti tik 20 000 Lt, ir pasakė, kad laidavimo raÅ¡tams yra nustatyta maksimali 50 000 Lt suma“, tačiau tokių liudytojų parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Liudytoja L. L. parodė, kad ,,į BTA kreipėsi brokerės iÅ¡ Soc.

Garantijų ir paprašė iÅ¡duoti avansinio mokėjimo laidavimo polisÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt sumai, tačiau įvertinus įmonės bÅ«klę buvo nustatytas limitas 50 000 Lt suma ir apie tai informuotas brokeris, po to buvo atsiųstas praÅ¡ymas apdrausti 20 000 Lt, vėliau 30 000 Lt sumai“, liudytoja R. T., atstovaujanti BTA ir dirbanti su draudimo brokeriais, nurodė, kad „2012 m. balandžio mėn. kreipėsi I. L. su praÅ¡ymu iÅ¡duoti avansinio apmokėjimo laidavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt sumai, tokiai sumai buvo atsisakyta iÅ¡duoti, o buvo iÅ¡duotas draudimas tik 10 proc. sumos – 20 000 Lt, vėliau kreipėsi I.

L., nes per maža suma, o bendrovei buvo nustatytas limitas 50 tÅ«kst. Lt bei priimtas sprendimas iÅ¡duoti 30 000 Lt polisÄ â€œ. Apie tai, kad reikalinga apdrausti visa draudimo suma, kaip nurodė liudytoja L. L., ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino apklaustas ir liudytojas Z. T., kuris teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad „pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį Nr.34-2012-146, tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)" skaitė kartu su J. M. bei S. D., aptarinėjo, paskaitę Å¡iÄ sutartį iÅ¡ karto žinojo, kad projekto vertė buvo 2 mln. litų.

Žinojo, kad norint gauti 200 000 Lt avansÄ , iÅ¡ (duomenys neskelbtini) reikalingas draudimas visai 200 000 Lt sumai. Kad reikalinga apdrausti visus 200 000 Lt avansÄ , kurį pagal rangos sutartį (duomenys neskelbtini) turėjo iÅ¡mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, posėdžių metu, kurie vykdavo (duomenys neskelbtini) visada buvo garsiai kalbama ir S. D., J. M. tai žinojo ir suprato, kad reikalingas draudimas pilnai 200 000 Lt sumai“, tačiau tokių parodymų Klaipėdos miesto apylinkės teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Visos Å¡ios aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. M. siekdamas bet kokiais bÅ«dais gauti avansinį apmokėjimÄ ir sužinojęs bei žinodamas ir suvokdamas, kad BTA nustatė maksimalų draudimo sumos limitÄ 50 000 Lt, apie tai J. M. pranešė I. Č., pastaroji nurodė – „skambinusi J. M., aiÅ¡kindama, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" pateiktus pirminius pelno nuostolio, balanso ataskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali gauti laidavimo 200 000 Lt sumai, J. M. buvo pasakyta telefonu“, o „J.

M. piktu tonu pasakė, moku pinigus, o negaliu gauti reikiamo draudimo“, „J. M. buvo aiškinama, kad jokia draudimo kompanija 200 000 Lt - 100 proc. draudimo garanto išduoti nesutinka dėl įmonės finansinės padėties“, tačiau tokių parodymų teismas ne tik kad nevertino, neaptarė, kodėl jais nesivadovauja, kodėl jie nepatikimi ar pan., bet jų net neaprašė nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Liudytoja I. L. nurodė, kad „buvo informuotas klientas, paaiškinome, kad negalime apdrausti 200 000 Lt sumai“.

J. M. susitarė su draudimo brokerėmis I. Č., I. L. iÅ¡ „Socialinių garantijų“ gaunamÄ avansu iÅ¡mokamÄ sumÄ apdrausti 10 proc. draudimo sumos. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių (galbÅ«t dėl nežinojimo ar įtikinti, suklaidinti ar paveikti J. M.) beveik visi asmenys, susiję darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, duodami teismui parodymus, tvirtina, kad buvo reikalinga draudimo suma tik 10 proc. nuo avanso sumos. Nors asmenys, dirbę (duomenys neskelbtini), bei Z. T., L. L. patvirtino prieÅ¡ingai, jog draudimas buvo reikalingas visai 200 000 Lt sumai, tai ir buvo pakartotinai dar kartÄ praneÅ¡ta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams.

Kaip matyti iÅ¡ toliau buvusių įvykių, J. M. tvirtina, kad buvo reikalauta tik 10 proc. draudimo sumos, o (duomenys neskelbtini) nesutikus bei pareikalavus draudimo visai avanso 200 000 Lt sumai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2012-04-25 raÅ¡tas Nr. UD- 9.3.164-2003 „Dėl avanso grÄ Å¾inimo garantijos“, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakoma į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-24 raÅ¡tÄ Nr. 12-64, kuriame nurodyta, kad pateikta avanso grÄ Å¾inimo garantija (duomenys neskelbtini) netenkina, nes draudimo kompanija įsipareigojo grÄ Å¾inti tik 10 procentų sumokėto avanso sumos, praÅ¡o pateikti avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ visai avanso sumai.

PasiraÅ¡o InfrastruktÅ«ros departamento vadovas V. P., paraÅ¡as, raÅ¡to rengėjas G. S., ranka daryti įraÅ¡ai „Gavau Z. T., paraÅ¡as (t. 2, b. 1. 39), J. M., žinodamas ir suprasdamas, kad tokios sumos negaus, vis dėlto nusprendžia avanso sumÄ apdrausti papildomai 30 000 Lt suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks draudimo polisas (duomenys neskelbtini) pateiktas nebuvo, tačiau J. M. iniciatyva buvo pateiktas draudimo polisas 200 000 Lt , nors pastarasis puikiai žinojo, kad toks draudimo polisas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas.

Apklausti liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas draudimo polisas 200 000 Lt , liudytojas G. S. nurodė, kad „buvo pateiktas draudimo liudijimo polisas 200 000 Lt sumai, tačiau netiko formuluotė“, L. Å . nurodė, kad ,,mano kompiuterį siuntė tÄ 200 000 Lt draudimo polisÄ â€œ taip pat toks draudimo polisas tiek (duomenys neskelbtini) atstovų, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas į baudžiamÄ jÄ bylÄ , o 30 000 Lt joks draudimo polisas nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini), o apie tokio draudimo poliso iÅ¡davimÄ , jo gavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebuvo žinoma tik draudimo brokerėms – I.

L., I. C., draudikams T. P., R. T., L. L. (BTA), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkei L. L., S. D., kuris savo paraÅ¡u jį patvirtino, bei pačiam kaltinamajam J. M.. Liudytoja L. L. nurodė, kad „dėl 30 tÅ«kst. paraiÅ¡kÄ pildyti nurodymÄ davė J. M., mums pavyko gauti garantijÄ 30 000 Lt, apmokėjome tÄ sumÄ â€œ, „bandėme įtikti (duomenys neskelbtini), todėl buvo praÅ¡yta 30 000 Lt, mes gavome, bet prašėme daugiau, nežinau kodėl mums nedavė didesnės sumos, informavau vadovus, turbÅ«t visus, kad mums nedavė didesnės sumos“.

Esant visoms aptartoms aplinkybėms prieÅ¡taringai turėtų bÅ«ti vertinami J. M. parodymai apie tai, kad „reaguodami į gamybiniame susirinkime (duomenys neskelbtini) darbuotojų iÅ¡sakytas mintis dėl draudimo sumos pakartotinai kreipėmės į tÄ pačiÄ draudimo brokerių kompanijÄ su praÅ¡ymu padidinti avansu gaunamų pinigų draudimo sumÄ iki 30 000 Lt. Tačiau po dienos ar dviejų ir vėl gavome praneÅ¡imÄ , kad ir Å¡i apdrausta avansu gaunamų pinigų suma (duomenys neskelbtini) netinka ir gamybiniame susirinkime buvo pareikalauta, kad bÅ«tų apdrausta visa avansu gaunamų pinigų suma“, tačiau teismas, ignoruodamas byloje nustatytus duomenis, juos vertino kaip patikimus ir jais grindė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Kaip matyti iš šių aplinkybių bei parodymų, kaltinamasis J. M. pripažįsta ir sutinka su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į draudimo brokerius kreipėsi ne tik dėl 20 000 Lt draudimo, bet ir dėl 30 000 Lt sumos draudimo poliso išdavimo ir kad toks polisas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas. Tokie jo parodymai tik iš dalies atitinka liudytojų L. S., Z. T., I. C. bei I. L. parodymus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad jo nurodytų aplinkybių, jog draudimo polisas 30 000 Lt buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 30 000 Lt draudimo polisas Nr. SÄ®LD 061751 (duomenys neskelbtini) pateiktas nebuvo, nors jo originalas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ su S. D. paraÅ¡ais bei bendrovės antspaudu buvo pristatytas „BTA“ bei už jį, kaip ir už draudimo polisÄ 20 000 Lt, buvo apmokėta, pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas toks draudimo polisas Nr. SÄ®LD 061751, kurio pakartotinėje dokumento kopijoje, pagamintoje montavimo bÅ«du, skiltyje „Bendra draudimo suma“ visas pirminis įraÅ¡as pakeistas iÅ¡ „30.000,00 LTL (TrisdeÅ¡imt tÅ«kstančių Lt, 00 ct)“ į „200 000.000 LTL (Du Å¡imtai tÅ«kstančių Lt 00ct)“, skiltyje „Visa draudimo įmoka“ visas pirminis įraÅ¡as pakeistas iÅ¡ „570,00 Lt (Penki Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt Lt 00 ct)“ į „9.000 Lt (Devyni tÅ«kstančiai Lt 00 ct)" ir eilutėje „Įmokos mokėjimo grafikas“ pirminis sumos įraÅ¡as „570,00 Lt“ pakeistas į „9.000 Lt“.

Bei avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr.06175 30 000 litų originalo vaizdas skirsnyje apie draudimo iÅ¡mokos dydį trečioje eilutėje nuo virÅ¡aus, įraÅ¡as iÅ¡ „30 000,00 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct)“ pakeistas į „200 000 Lt (du Å¡imtus tÅ«kstančių Lt 00 ct)“. BÅ«tent tokio turinio bei formos draudimo polisas buvo pateiktas J. M. iniciatyva, kadangi nepateikus draudimo poliso 200 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebÅ«tų turėję net teorinės galimybės gauti avansÄ 200 000 Lt bei su jais bÅ«tų nutraukta rangos sutartis ir jiems bÅ«tų pritaikytos sankcijos už sutarties nevykdymÄ , todėl kaltinamojo J.

M. buvo pasirinktas vienintelis kelias pateikti (duomenys neskelbtini) suklastotus draudimo dokumentus ir tokiu bÅ«du, t. y. panaudojant apgaulę (esminę apgaulę), suklaidinti užsakovus, kad jie tuo patikėtų ir iÅ¡mokėtų avansÄ â€“ 200 000 Lt sumÄ , tai pastarajam ir pavyko. Tolimesnė įvykių bei duomenų analizė tik labiau patvirtina J. M. siekį bet kokia kaina, bet kokiu bÅ«du įtikinti užsakovus pateiktų dokumentų tikrumu bei pasiekti tikslÄ ir gauti 200 000 Lt sumÄ . O bÅ«tent, kad tokio draudimo poliso (200 000 Lt sumai) kopija buvo pateikta (duomenys neskelbtini), patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai Z.

T., S. D. bei (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys – E. G., A. Č., G. S., V. B., V. P.. Kaip matyti iÅ¡ toliau buvusių įvykių, (duomenys neskelbtini) netiko draudimo polise buvusi formuluotė „nepanaudojo pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį“ – „panaudojo ne pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį“. Tai, kad netiko dokumente esanti formuluotė, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino A. Č., E. P., V. B., o pastarasis ir nurodė, kad „kaltinamasis J. M. paprašė, ar galėčiau draudimo kompanijos atstovams paaiÅ¡kinti mÅ«sų reikalavimus“, po pokalbio atsiuntė pakeistÄ draudimo tekstÄ , per dokumentų valdymo sistemÄ atėjo antras dokumentas“, liudytojas E. P. patvirtino, kad „aÅ¡ buvau parašęs raÅ¡tÄ virÅ¡ininko nurodymu, kad netiko draudimo poliso tekstas“.

Kaip matyti iš toliau buvusių įvykių bei liudytojų parodymų – draudimo polisu 200 000 Lt bei jo koregavimu rūpinosi asmeniškai J. M.. Kad J. M. buvo atsakingas už visus įmonės finansus bei vienasmeniškai rūpinosi draudimu, patvirtino liudytoja L. S.: „direktorius M. kuravo finansinę dalį“, S. D. nurodė, kad „piniginius reikalus sprendė J. M.“, taip pat S. D. nurodė, kad „dėl avansinio draudimo ir draudėjo parinkimo įmonėje visada rūpinosi gamybos direktorius J.

M., kaip vyko draudėjo parinkimas ir visos draudimo sÄ lygų derinimas, nežino, nurodymus dėl pavedimų finansininkei duoda J. M.“, liudytoja I. L. nurodė, „klientas buvo J. M.“. I. Č. nurodė, kad „mes atstovavome kliento (J. M.) įmonę“, Z. T. nurodė, kad „J. M. buvo atsakingas už viskÄ â€œ, „draudimu rÅ«pinosi J. M.“. Tai, jog „draudimo polisÄ pateikė direktorius S. D., atnešė į (duomenys neskelbtini)“ patvirtino liudytojas G. S.. Jis taip pat patvirtino, kad „kai pristatytas buvo draudimo polisas su antspaudu kopija tikra, tÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo ir J.

M., S. D., Z. T.“. Liudytojas E. G., komentuodamas sutarties vykdymo bei poliso pateikimo aplinkybes teismui, nurodė, kad „prašėme pateikti kitÄ avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ su mums reikalinga formuluote. 2012-05-04 mums jau degė padai, mes negavome avanso grÄ Å¾inimo garantijos. Pagaliau gavom, teisininkai patvirtino, kad tinkamo turinio. Džiaugdamasis, kad pajudės darbai papraÅ¡iau, kad sumokėtų avansÄ â€œ. Liudytojas G. S. nurodė, kad „rangovas pateikė draudimo polisÄ su antspaudu kopija tikra, paprašė, kad rangovui bÅ«tų pervesta į SEB banko sÄ skaitÄ .

Be avansinio apmokėjimo sakė, kad rangovas niekaip nepadarys, bet jei gaus avansÄ tai padarys“. Prokuroras atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos tik dokumentų kopijos, nepateikiant jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, o (duomenys neskelbtini) negavus originalo bei kilus kažkokiems įtarimams, jog kažkas ne taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo papraÅ¡yta pateikti apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. G. S. nurodė, kad „A. Č. pirma pastebėjo, kad draudimo poliso Å¡riftas skiriasi, mane ji iÅ¡sikvietė, sako bÅ«tinai pareikalauk originalo, jie sakė, kad originalas ateina vėliau, nes brokeris Panevėžyje“.

Liudytoja A. Č. nurodė, kad „rangovo buvo papraÅ¡yta pateikti įrodymÄ , kad sumokėta draudimo įmoka, o rangovo atstovai tai padarė“. E. G. nurodė, kad „paprašėme, kad pateiktų įrodymÄ , kad sumokėjo įmokÄ draudimo kompanijai, mes paprašėme atvežti dokumento originalÄ â€œ. Kaip matyti iÅ¡ aptartų aplinkybių bei liudytojų parodymų, (duomenys neskelbtini) reikalaujant pateikti polisų originalus arba bent apmokėjimÄ (9 000 Lt) patvirtinančius dokumentus, J.

M. davė nurodymÄ vyr. finansininkei padaryti pavedimÄ . L. L. nurodė, kad „J. M. buvo nurodyta skubiai apmokėti 9 000 Lt, vadovai skubėjo į susirinkimÄ (duomenys neskelbtini)“, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad „pavedimÄ 9000 Lt sumai darė pagal jai paduotÄ atspausdintÄ draudimo liudijimÄ , kuriame nurodyta ,kad reikia sumokėti 9000 Lt sumÄ , atÅ¡viestÄ draudimo liudijimÄ padavė J. M. ir nurodė apmokėti nedelsiant“, teisme ji nurodė: „2012-05-04 aÅ¡ nuvykau į bankÄ , atlikau kÄ ten liepė vadovas, gavau patvirtinimÄ , paskambinus J.

M. pasakiau, kad padarėm pavedimÄ , J. M. tuomet pasakė, kad pavedimÄ reikia atÅ¡aukti“ „pinigai sugrįžo“, ,,pervedžiau 9000 Lt dar kartÄ nes direktorius liepė“. Liudytoja L. Å . taip pat patvirtino, kad „J. M. žodžiu informavo finansininkę, kad reikia susigrÄ Å¾inti, dar ateidavo A. M. (dirbo kasininke) - ji J. M. žmona, sakė, kad reikia susigrÄ Å¾inti pinigus už draudimo polisÄ â€œ. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino J. M. skubėjimÄ atlikti mokėjimo pavedimÄ 9000 Lt:

„J. M. skubėjo gauti patvirtinimÄ apie apmokėjimÄ , kadangi norėjo kuo greičiau gauti 200 000 Lt avansÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“. BÅ«tent Å¡ios aptartos aplinkybės dar kartÄ patvirtina bei įrodo, kad J. M. bet kokiu bÅ«du siekė gauti avansinį apmokėjimÄ , o Å¡i aptarta situacija patvirtina, jog jis, žinodamas, kad draudimo polisas 200 000 Lt negalėjo bÅ«ti ir nebuvo iÅ¡duotas bei tokio dokumento originalo nėra, siekdamas (duomenys neskelbtini) suklaidinti, įtikindamas, kad sumokėjo draudimo 9000 Lt įmokÄ BTA, nurodė vyr. finansininkei vykti į bankÄ padaryti pavedimÄ , o jį padarius tuoj pat jį atÅ¡aukti, tai ir buvo padaryta.

Pateiktų dokumentų kopijų, apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų pateikimas galutinai suklaidino (duomenys neskelbtini) darbuotojus, dėl to 2012-05-04 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) pervedė 200 000 litų avansÄ . Tokiu bÅ«du J. M. suklastodamas tikrus dokumentus ir Å¡iuos aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimÄ (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 200 000 Lt.Prokuroro manymu, J.

M. buvo vienintelis asmuo, kuris buvo suinteresuotas draudimo liudijimo (poliso) Nr. SÄ®LD 061751 ir avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡to SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso SÄ®LD Nr .06175 suklastojimu bei suklastoto dokumento panaudojimu sukčiavimo tikslu, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai gauti 200 000 Lt sumÄ . Nors J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „dėl sunkios finansinės padėties bendrovėje akcijas pardavė, tačiau nurodyti asmens, nupirkusio akcijas negali, nes nepamena“, tačiau bylos duomenys rodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingai.

Å ios tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu (2012 m. balandžio–gegužės mėn.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo J. R., kuris teisiamajame posėdyje niekaip negalėjo paaiÅ¡kinti ir prisiminti, kada, iÅ¡ ko pirko, kam mokėjo už įsigytas bendrovės akcijas, kas jam jas pirkti pasiÅ«lė, kÄ bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) veikia ir kuo užsiima, nurodyti negalėjo todėl, nes tuo visiÅ¡kai nesidomėjo, bendrovėje nesilankė ir pan., o ir tų aplinkybių dabar nepamena.

Liudytojas J. R. kalbėdamas apie J. M. nurodė, kad „jis yra tik vaikystės pažįstamas“. Tačiau prokurorui uždavus liudytojui klausimus apie jo giminystės ryšius su kaltinamuoju J. M., liudytojas J. R. pripažino, kad J. M. yra jo sesers vyras, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra lankęsis, nes lankė savo seserį, kuri ten dirbo. O akcijas galbūt įsigijo iš J. M. sūnaus žmonos. O už akcijas pinigus mokėjo tiesiai pačiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. rudenį J.

M. pasakė, kad nori parduoti akcijas, kurias ir pardavė J. M. pažįstamam B. M. (be pastovios gyvenamosios vietos, kurio pajamos per mėnesį siekia apie 200 Lt ir kuris už akcijas sumokėjo 10 000 Lt grynaisiais). Paminėtos aplinkybės rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nuolat priklausė J. M. šeimos nariams ir jam pačiam, jo marčiai, po to sesers vyrui J. R.. Tai, kad J. M. kontroliavo bendrovės akcijų turėtojus bei jų valdytojus ir buvo tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, patvirtina ir tai, kad bendrovės akcijų pirkimas bei pardavimas nevyko be jo žinios.

J. R. patvirtino, kad tiek jas perkant, tiek parduodant jis apie tai klausdavo J. M. bei tai, kad liudytojas J. R. už akcijas jokių pinigų pardavėjai M. M. nemokėjo, o buvo tik formalus akcijų turėtojas (bendrovės veikla nesidomėjo, nežino, kas ir kÄ veikia bendrovėje, kur ji yra, ir pan.), kurių turėjimÄ bei bendrovės akcininkų valdymÄ kontroliavo J. M.. BÅ«tent Å¡ias aplinkybes taip pat patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai. O bÅ«tent liudytojas S. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (nuo 2009-03-23) – duodamas parodymus teismui apie bylos aplinkybes nurodė:

„mÅ«sų vadovas J.“. IÅ¡ tokių parodymų iÅ¡eina, jog bendrovės direktorius turi ir savo vadovÄ , kuris vadovauja įmonės direktoriui. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, liudytojas S. D. nurodė, kad „jo kaip direktoriaus, J. M. niekada neatsiklausdavo dėl planuojamų ar daromų apmokėjimų, kadangi į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas jį priėmė J. M., todėl klausydavo ir vykdydavo J.

M. nurodymus“. Liudytojas E. G. nurodė, kad ,,J. M. pažinojo nuo 2010 m., S. D. susirinkimų metu sakydavo, kad jis negali priimti sprendimų, nes J. M. savininkas, ir jis spręs“. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas tokių liudytojų parodymų nevertino. Liudytoja A. Č. nurodė, kad „buvo sudėtinga dirbti su rangovu, atstovai (S. D., Z. T.) sakydavo, kad jie nėra atsakingi už jiems pateiktus klausimus. Kaltinamasis (J. M.) pasirodydavo tik jį pakvietus. Buvo sunku dirbti, nes atvykdavo įmonės vadovas, bet neturėjo įgaliojimo“.

Liudytojas V. B. patvirtino, kad ,,ar galėčiau draudimo kompanijos atstovams paaiÅ¡kinti mÅ«sų reikalavimus, paprašė kaltinamasis (J. M.)“. Liudytojas G. S. nurodė, kad „vyriausias pagal pareigas yra J. M.. E. G. S. D., Z. T. paklausė, ar bus regata, o S. D. pasakė, kad reikia paskambinti J. M., nes pats pasakyti negali, nors pagal pareigas vyriausiu turėjo bÅ«ti S. D.“. Liudytoja L. Å . nurodė, kad „bendrovėje pagal pareigas, hierarchijÄ , direktorius S. D. viskÄ pasiraÅ¡inėdavo, bet viskam vadovavo J.

M.“. Liudytoja L. L. nurodė „vadovas J. M.“, liudytojas V. P. nurodė, „aÅ¡ supratau, kad bendrovės savininkas yra J. M.. Pasitarimuose susidarė įspÅ«dis, kad J. M. labiausiai klauso toje įmonėje“, liudytojas Z. T. nurodė, kad „į darbÄ priėmė mane S. D. su J. M.. J. M. buvo atsakingas už viskÄ . Mano supratimu savininkas buvo J. M., buvo Å¡ios veiklos vyriausias žmogus“. Visi Å¡ie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek savininku (akcininku), tiek vieninteliu vadovu (direktoriumi), kuris sprendė visus bendrovės reikalus ir priiminėjo visus sprendimus buvo ne direktorius S. D. ir akcininkas J.

R., bet J. M..Teismas 2014-12-19 nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad „J. M. buvo kaltinamas tuo, kad <...> veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrÄ dokumentÄ <...>“, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau konstatavo, kad „šioje baudžiamojoje byloje J. M. buvo kaltinamas ir tuo kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ <...>“ bei pagal tokį kaltinimÄ vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad „byloje, jokių duomenų apie tai, kad J.

M. bÅ«tų pakeitęs draudimo poliso įraÅ¡us ir tokiu bÅ«du suklastojęs tikrÄ dokumentÄ , nėra“, todėl „<...> teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. M. nepadarė veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., dėl to iÅ¡teisintinas“. BPK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas. Å io straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2 dalyje yra numatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nusikalstamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo iÅ¡dėstytų kaltinamajame akte tais atvejais, kai, pavyzdžiui, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas padarytas kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu bÅ«du, kita kaltės forma, nustatytas kitas pagrobto turto kiekis ar jo vertė ir kt. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. yra nurodyta, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas tik iki įrodymų tyrimo pabaigos teisme prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Å iuo konkrečiu atveju tokio praÅ¡ymo prokuroras teismui nepateikė. Tokio kaltinimo tikslinimo ar jų aplinkybių pakeitimo nuosprendyje nurodytu bÅ«du baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Teismas tikslindamas ar keisdamas kaltinimÄ , apie tokiÄ galimybę nepranešė nagrinėjimo teisme dalyviams ir tokiu bÅ«du padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimÄ , nes buvo suvaržyta įstatymų garantuota ne tik kaltinamojo J. M. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), bet ir kitų proceso dalyvių teisė žinoti, pagal kokį kaltinimÄ nagrinėjama baudžiamoji byla bei tiriami baudžiamosios bylos duomenys.

BÅ«tent toks netinkamas baudžiamojo proceso normų taikymas lėmė tai, kad teismas Å¡ioje baudžiamojoje byloje aplinkybes vertino ne pagal pateiktÄ kaltinimÄ , kuris nurodytas kaltinamajame akte bei nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, o pagal naujÄ kaltinimÄ , dėl ko padarė neteisingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas bei tuo pagrindu J. M. iÅ¡teisino.Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o, skiriant bausmę, atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų padarymo tyčiÄ , padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nurodo, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje J. M. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (182 str. 2 d.), bei vienÄ nesunkių (300 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Å iuo konkrečiu atveju vertinant kaltinamojo asmenybę bÅ«tina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. M. nuolat neigė savo kaltumÄ , veikų padarymo aplinkybes aiÅ¡kindamas savo naudai, nors ir esant byloje neÅ¡aliÅ¡kai ir neginčijamai jų kaltumÄ patvirtinantiems duomenims.

Kaltinamasis savo padarytų veiksmų nevertina kritiÅ¡kai ir akivaizdžiai neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes. BÅ«tent toks jo elgesys Å¡iuo konkrečiu atveju taip pat apibÅ«dina kaltinamojo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. M. anksčiau neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , veikos padarytos prieÅ¡ dvejus metus, baudžiamojoje byloje nesant jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos bausmės mažesnės negu sankcijos vidurkis.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadomis ir laikosi pozicijos, kad J.

M., suklastodamas tikrus dokumentus ir Å¡iuos aiÅ¡kiai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimÄ (duomenys neskelbtini)i priklausantį didelės vertės turtÄ â€“ 200 000 Lt.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl sukčiavimo J. M. iÅ¡teisintas, nes nepadarė veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Kvalifikuotas sukčiavimas pasireiÅ¡kia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, iÅ¡vengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę.

Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas. Å iuo atveju tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. (duomenys neskelbtini) Å ventosios valstybinio jÅ«rų uosto valymo darbams supaprastinto atviro konkurso bÅ«du parinko rangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2012-04-05 pasirašė rangos sutartį, pagal kuriÄ rangovė įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos dugno valymo darbus objekte „Šventosios valstybinio jÅ«rų uosto akvatorijos eksploataciniai valymo darbai“ pagal užsakovės techninę užduotį, o užsakovė įsipareigojo kokybiÅ¡kai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti.

Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių įgyvendinti sutartį, negalėjo ir netgi nesirengė įvykdyti, kadangi įmonės finansinė padėtis sunki, trÅ«ko ne tik lėšų, bet ir technikos. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Spręsdama klausimÄ , ar dalyvauti (duomenys neskelbtini) paskelbtame konkurse, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati vertino realias savo galimybes įvykdyti darbus. Kaip rodo tolimesnė įvykių eiga, tos galimybės galbÅ«t buvo pervertintos, tačiau dalyvavimas versle paprastai siejamas su ekonomine verslo rizika, kuri gali ir nepasiteisinti, atneÅ¡ti ne pelnÄ , o nuostolius.

Byloje nėra nustatyta, jog dalyvaudama (duomenys neskelbtini) skelbtame konkurse UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų pateikusi melagingus duomenis, tikrovės neatitinkančias sÄ lygas. Net jei rangos sutarties pasiraÅ¡ymo momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo finansinių ar techninių iÅ¡teklių prisiimtiems įsipareigojimams atlikti, savaime tai nerodo jokio nusikalstamo sumanymo. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklaustas tuometinis (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius E. G. paaiÅ¡kino, jog Lietuvoje nėra stiprių valymo darbus galinčių atlikti įmonių, todėl buvo numatyta galimybė, jog rangovui pageidaujant, gali bÅ«ti iÅ¡mokamas avansas.

Vadinasi, netgi pats užsakovas, dar skelbdamas konkursÄ , įvertino, jog konkrečioje rinkoje veikiantys subjektai gali neturėti tinkamų finansinių pajėgumų planuojamiems darbams atlikti ir numatė galimybę nemaÅ¾Ä dalį pinigų sumokėti iÅ¡ anksto. Be kita ko, dar iki avanso pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo užsakovės visiÅ¡kai neslėpė, jog numatyta avanso galimybė lėmė apsisprendimÄ dalyvauti konkurse, paminėta, kam jis bus panaudotas vilkiko ir baržos nuomai bei kuro įsigijimui (b. l. 17, 18, t. 1).

Taigi bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti kaip nors suklaidinta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybių įgyvendinti sutartį.Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo įvertinta pati rangos sutartis, numatanti reikalavimus avanso pervedimui, darbai nebuvo atliekami, o tik sudaromas toks įspÅ«dis. Kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Rangos sutarties, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.4. p. numatyta, kad rangovei pateikus avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ , sutarties įvykdymo užtikrinimÄ , iÅ¡duotus užsakovei priimtino turinio ir priimtinos finansų institucijos, rangovės civilinės atsakomybės draudimÄ , užsakovė per 5 darbo dienas, rangovei pradėjus valymo po žiemos sezono darbus, sumokės 200000 Lt avansÄ .

Å iame punkte numatomos avanso sumokėjimo sÄ lygos: tam tikrų dokumentų pateikimas bei pradėti valymo po žiemos sezono darbai. Kaip matyti, sutartis detaliai neįvardijo, kokie konkrečiai valymo darbai turėjo bÅ«ti pradėti, todėl galima spręsti, jog užsakovė, prieÅ¡ mokėdama avansÄ , pati sprendė, ar atliktų darbų pakanka tam, kad iÅ¡ anksto, dar neįvykdžius viso projekto, dalis pinigų jau bÅ«tų mokama rangovei. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai iÅ¡dėstyta, kokie įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėjusi tam tikrus darbus.

Kolegija su Å¡iais argumentais visiÅ¡kai sutinka. Kaip matyti, ne tik pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užsiminė apie darbų pradžiÄ , tačiau net ir (duomenys neskelbtini) atstovai teigė, kad tam tikri darbai vyko, darbų vykdymo vietoje buvo ir technikos – savivarčiai, žemsiurbė, barža. Be to, Akvatorijos ir krantinių priežiÅ«ros skyriaus vyriausiojo projektų vadovo G. S. raÅ¡te taip pat nurodoma apie ataskaitinio laikotarpio (nuo 2012-04-22 iki 2012-05-09) atliktus darbus (grunto kasimÄ , sandėliavimÄ , gramzdinimÄ ), teigiama, jog yra iÅ¡kasta 7541 m³ grunto, kuris iÅ¡kastas 2012-04-21–23 dienomis (b. l. 44–45, t.1).

Byloje taip pat yra pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su kitomis įmonėmis dėl paslaugų suteikimo: 2012-05-02 sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl baržos nuomos, 2012-04-27 vilkiko „MÅ«Å¡a“ paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai gavo 200000 Lt avansÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ioms įmonėms atitinkamai pervedė 18803,40 Lt bei 96000 Lt. Paminėtos aplinkybės paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie neva imituojamus darbus.

Akivaizdu, kad iki avanso pervedimo buvo rasti subrangovai, atlikti tam tikri darbai (vien iÅ¡kasto grunto kiekis nėra simbolinis), po to, kai avansas buvo gautas, daugiau nei pusę jo mokėta už technikÄ (vilkikÄ , barÅ¾Ä ), vyko gamybiniai pasitarimai, darbų atlikimo vietoje pastatyta sunkiasvorė technika. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, barža vilkiku buvo transportuota į darbų vietÄ , po to, kai sugedo, transportuota į remonto vietÄ , mokama už remonto darbus. Taigi Å¡ioje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo tik sudaromas įspÅ«dis, jog kažkas vyksta, nebuvo ir jokio iÅ¡ankstinio plano tik gauti pinigus ir nieko neveikti.

Nors prokuroras atkreipia dėmesį į liudytojų parodymus bei G. S. informacinį praneÅ¡imÄ apie rangos sutarties vykdymÄ , jame dėstomi įvairÅ«s projekto vykdymo trÅ«kumai, tačiau ginčai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų kokybės, jų atlikimo pagal nustatytus terminus sprendžiami civilinio proceso tvarka.Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Å¡iuo atveju apgaulė buvo esminė ir pasireiÅ¡kė suklastotų dokumentų pateikimu. Toks argumentas atmestinas. AiÅ¡kinant apgaulės turinį sukčiavime, teismų praktikoje kaip papildomas taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013). Bet kuriuo atveju sukčiaujant svarbiausia yra tai, kad apgaulė bÅ«tų panaudota kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sÄ monę ir valiÄ , kad Å¡is perduotų savo turtÄ dėl to, kad buvo suklaidintas, o kaltininkas neteisėtai ir neatlygintinai įgytų svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengtų turtinės prievolės arba jÄ panaikintų.Å iuo konkrečiu atveju matyti, jog pati (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad įmonės, kurios galėtų atlikti uosto valymo darbus, nėra tokios finansiÅ¡kai stiprios, numatė galimybę nemaÅ¾Ä dalį pinigų sumokėti iÅ¡ anksto, tačiau rangos sutartyje tiksliai nenurodė, kokiai avanso sumai reikalingas draudimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)i 2012-04-24 pateikė draudimo liudijimÄ 20000 Lt (Å¡is liudijimas pagal bylos duomenis yra tikras), atsižvelgiant į tai, jog rangos sutartis dėl draudimo sumos yra abstrakti, tokie veiksmai sutarčiai visiÅ¡kai neprieÅ¡taravo. (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo reikalauti draudimo visam 200000 Lt avansui. Netrukus buvo pateiktas ir suklastotas draudimo liudijimas 200000 Lt, tačiau, kaip matyti, tai buvo atspausdintos liudijimo bei raÅ¡to kopijos, suklastotų dokumentų „originalai“ taip ir neatsirado.

IÅ¡ byloje esančių gamybinių susirinkimų protokolų, apklaustų (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų parodymų, draudimo dokumentų originalai užsakovei buvo labai svarbÅ«s ir reikalingi, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat raginama originalus pateikti, nepaisant to, didžiulė avanso suma rangovei pervesta net ir negavus draudimo dokumentų originalų. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) tuometinio vadovo E. G. paaiÅ¡kinimų matyti (t. 2, b. l. 119–121; t. 6, b. l. 117–119), kad buvo siekiama kuo skubiau pervesti avansÄ rangovei.

Susiklosčius tokiai situacijai, kyla abejonių, ar pati užsakovė, kuri vis dėlto yra solidus ir rimtas Å«kio subjektas, turintis profesionalių specialistų komandÄ , buvo iki galo atidi ir rÅ«pestinga prieÅ¡ pervesdama avansÄ rangovei, neturėdama dokumentų originalų. Kaip minėta, teismų praktikoje, atskleidžiant apgaulės turinį, atsižvelgiama ir į tai, ar yra apsunkinta galimybė atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis (b.l. 38-58, t. 7), kuriais iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)i priteistas 200000 Lt avansas bei bauda.

Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) galimybės ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nebuvo apsunkintos, buvo kreiptasi į teismÄ dėl sumokėto avanso priteisimo, kuris ir buvo priteistas. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro apeliaciniame skunde dėstomas apgaulės turinys nepagrindžia sukčiavimo požymių J. M. veiksmuose buvimo, o prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimas iÅ¡spręstas tinkamai.J.

M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo. Kaip jau minėta, rangos sutarties 4.4 p. numatė, kad avanso sumokėjimui reikia pateikti avanso grÄ Å¾inimo garantijÄ . Byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)i buvo pateikti 2012-04-26 sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo liudijimas (polisas) Nr. SÄ®LD 061751 200000 Lt ir du avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡tai SÄ®LD Nr. 061751 prie draudimo liudijimo poliso Nr. 06175 200000 Lt.

Å ie dokumentai, kaip nustatė specialistas, pakeisti pagaminto montavimo bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad J. M. padarė veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, J. M. buvo kaltinamas, jog veikdamas per nenustatytÄ asmenį, nenustatytu laiku ir vietoje suklastojo tikrus dokumentus (draudimo polisÄ bei raÅ¡tus prie draudimo poliso), kuriuos per nenustatytÄ asmenį tiksliai nenustatytu laiku pateikė (duomenys neskelbtini). Prokuroras apeliaciniame skunde kritikuodamas J.

M. išteisinimo motyvus, pažymi, jog draudimo reikalais rūpinosi J. M., kuris iš esmės vienintelis ir buvo suinteresuotas dokumento suklastojimu, kadangi faktiškai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo šios įmonės faktinis savininkas. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir vėlgi patys savaime negali įrodyti V. M. kaltės. Vadovaujantis apeliacinio skundo logika dėl to, kam dokumento suklastojimas galėjo būti naudingas, galima būtų kelti prielaidas, jog dokumento suklastojimas galėjo būti naudingas ir tiesioginiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. D. ar netgi draudimo brokeriams, kurie norėjo išlaikyti klientus, be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu brokerių įmonės darbuotojai I.

Č. buvo reikÅ¡ti įtarimai dėl dokumento klastojimo. Vis dėlto, pripažindamas asmenį kaltu, teismas vadovaujasi surinktais bei iÅ¡tirtais įrodymais, o ne prielaidomis, kas galėjo turėti naudos iÅ¡ nusikaltimo padarymo. Å iuo atveju apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog neįrodyta, kad J. M. padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, motyvuodamas, jog nėra duomenų apie tai, kad J. M. bÅ«tų suklastojęs tikrÄ dokumentÄ , pažeisdamas BPK, pakeitė kaltinimÄ , kadangi J.

M. buvo kaltinamas, jog dokumentÄ suklastojo per nenustatytÄ asmenį, tačiau iÅ¡ esmės toks teismo motyvas nėra absoliučiai neteisingas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, yra aiÅ¡kiai nustatytas dokumento suklastojimo bÅ«das, tačiau taip ir liko neaiÅ¡ku, kas, kur, kada bei kaip tai padarė. Nors prokuroras apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad suklastojimas atitiko J. M. interesus, tačiau tai, kad aiÅ¡kiai nenustatyta nusikaltimo padarymo schema, vis dėlto byloja J. M. naudai. J. M. nuo pradžių neigė savo kaltę, aiÅ¡kino, jog dokumento neklastojo ir niekam neliepė to daryti, pateikdamas draudimo polisÄ (duomenys neskelbtini) buvo įsitikinęs, kad Å¡is galioja, apie tai, kad draudimo kompanija buvo nustačiusi draudimo sumos limitÄ , sužinojo tik prasidėjus tyrimui.

Tokie parodymai svariais, objektyviais ir neginčijamais kitais įrodymais nepaneigti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paÅ¡tas, buvo nustatyta, kad į elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) 2012-04-26 buvo gauti draudimo polisas SÄ®LD Nr. 061751 bei avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raÅ¡tas prie draudimo poliso 200000 Lt, analogiÅ¡kas elektroninis raÅ¡tas prie poliso tik su nežymiai pakoreguotu tekstu (vietoje „nepanaudojo pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį“ nurodoma „panaudoja ne pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį“) iÅ¡ to paties elektroninio paÅ¡to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paÅ¡tÄ buvo gautas ir 2012-05-04 (b. l. 66–68, t. 4).

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kodėl ir kaip iÅ¡ draudimo brokerės elektroninio paÅ¡to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paÅ¡tÄ atėjo draudimo polisas bei raÅ¡tas prie jo tokios draudimo sumos, kuri neatitinka tikrovės. Apygardos teismas taip pat atliko įrodymų tyrimÄ ir posėdyje papildomai apklausė tuometines su draudimais dirbusios įmonės atstoves I. L. bei I. Č., tačiau nė viena iÅ¡ jų negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip suklastoti dokumentai galėjo bÅ«ti atsiųsti iÅ¡ draudimo įmonės elektroninio paÅ¡to.

Apygardos teismas taip pat papildomai apklausė ir administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusiÄ L. S., kuri patvirtino, jog iÅ¡ draudimo brokerių įmonės buvo gauti keli polisai, tarp jų ir 200000 Lt, atspausdinti jie nebuvo keisti ar taisomi. Kaip apygardos teisme patvirtino apklausta L. S., buvo tokia praktika, kad draudimo dokumentus iÅ¡ pradžių jie gaudavo elektroniniu paÅ¡tu, o po kurio laiko ateidavo ir originalai. Esant tokiai susiklosčiusiai draudimo dokumentų gavimo praktikai, J. M., elektroniniu paÅ¡tu gavęs dokumentus iÅ¡ draudimo įmonės, neturėjo jokio pagrindo abejoti jų tikrumu.

Prokuroras apeliaciniame skunde argumentuodamas J. M. kaltę, pažymi, kad J. M. žinojo, kad draudimo visam avansui, t. y. 200000 Lt, negaus, kadangi buvo nustatytas draudimo limitas 50000 Lt. Tokie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, proceso metu rangovės atstovai, darbuotojai teigė, jog nebuvo iki galo aiÅ¡ku, kokio dydžio avansui draudimas yra reikalingas. Apygardos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , papildomai apklausė ir tuometinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienÄ iÅ¡ vadovavusių asmenų Z.

T., kuris, kaip apygardos teisme teigė prokuroras, buvo minėjęs, kad J. M. žinojo, kokia suma reikia apdrausti avansÄ . Vis dėlto liudytojas Z. T. apygardos teisme paaiÅ¡kino, jog į draudimo reikalus nesigilino, bet buvo girdėjęs apie ne viso avanso apdraudimÄ . Taigi net atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ apygardos teisme, nebuvo patvirtintas prokuroro teiginys, kad J. M. neabejotinai žinojo apie tai, kad viso reikalingo avanso draudimo negaus. Kita vertus, kolegijos vertinimu, draudimo sumos limito sumos nustatymas nėra esminis J.

M. kaltės įrodymas, ypač, kai nenustatyta visa nusikaltimo schema. Pačioje rangos sutartyje avanso draudimo klausimas aptartas visiÅ¡kai abstrakčiai, t. y. nenurodoma, kad reikalingas visos 200000 Lt sumos draudimas, taigi susipažinus vien su rangos sutartimi, yra pagrindas manyti, jog gali pakakti ir dalies avanso sumos draudimo, todėl negalima kalbėti apie kokį nors iÅ¡ankstinį J. M. sumanymÄ gauti draudimÄ 200000 Lt avansui, kai realiai galėjo gauti tik 50000 Lt sumos draudimÄ . Draudimo sumos apribojimas pačiam klientui iÅ¡ anksto nėra žinomas.

Kaip matyti iÅ¡ draudimo brokerių susiraÅ¡inėjimo, jų parodymų pirmosios instancijos bei apygardos teismuose, netgi patys brokeriai sumų iÅ¡ anksto nežino ir nuspėti negali, galimas draudimo sumas nustato pati draudimo kompanija, įvertinusi įmonės kreditingumÄ . Be kita ko, byloje esantis draudimo brokerės bei draudimo įmonės atstovės susiraÅ¡inėjimas leidžia manyti, jog dėl draudimo paslaugos gavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokeriams buvo pateikę rangos sutartį, tačiau tiek I.

L., tiek L. L. iš pradžių susirašinėdamos pačios nebuvo tikros, kokiai sumai reikalingas draudimas, manė, jog, kaip standartiškai ir būna, – dešimčiai procentų. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) darbuotojas G. S. teisme pripažino, jog galėjo eiti kalba, kad apdrausti reikės 10 procentų avanso sumos. Visa tai, kas paminėta, tik patvirtina, jog pats J. M. galėjo klysti arba tiesiog tiksliai nežinoti apie draudimo kompanijos nustatytus draudimo sumų limitus.Prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog J.

M. apgaulę patvirtina ir 9000 Lt pagal suklastotÄ draudimo polisÄ pervedimas, o vėliau susigrÄ Å¾inimas. Tiesa, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-04 draudimo įmonei pervedė 9000 Lt pagal draudimo polisÄ SÄ®LD 061751, vėliau – 2012-05-11 pagal praÅ¡ymÄ 9000 Lt susigrÄ Å¾ino iÅ¡ draudimo kompanijos. Tokius pinigų srautus tiek pats J. M., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė iÅ¡ esmės aiÅ¡kino neaiÅ¡kumais dėl to, kokio dydžio avansui bus gautas draudimas.

Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog 9000 Lt draudimo kompanijai dar kartÄ buvo pervesti 2012-05-14 pagal draudimo liudijimÄ Nr. SÄ®LD 061751. Nenustatyta, kad Å¡iÄ sumÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų dar kartÄ susigrÄ Å¾inusi, taigi galima manyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo įmonei yra sumokėjusi draudimo įmokos sumÄ , kuri buvo nurodyta suklastotame draudimo liudijime, todėl prokuroro teiginys apie apgaulę patvirtinantį 9000 Lt pinigų pervedimÄ bei susigrÄ Å¾inimÄ , sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kaltinimo aplinkybės dėl J.

M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų iÅ¡tyrus visus surinktus įrodymus, nepasitvirtino: sukčiavimo nusikaltimas nebuvo padarytas, o dėl dokumento klastojimo J. M. kaltė nebuvo įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                 Dalius Jocys Teisėjos                                                              Dalia Kursevičienė                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė