9a403f64-be11-4deb-aaa9-a79ff9bbbfc2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-844-381/2015                                                                                      Proceso Nr. 2-55-3-02655-2014-0                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:113.10 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-1773-619/2015, pagal ieÅ¡kovo UAB saugos tarnyba „Argus“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos dujos", trečiasis asmuo „UAB „Ekskomisarų biuras" dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir n u s t a t ė :                                       I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB saugos tarnyba „Argus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo AB „Lietuvos dujos“ vieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2014 m. spalio 30 d. sprendimus Nr. 7-44-1269 bei Nr. 7-44-1275, įpareigoti atsakovÄ pripažinti, kad UAB saugos tarnyba „Argus“ atitinka atsakovo paskelbto fizinės ir techninės apsaugos paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo (toliau – Konkursas) sÄ lygų kvalifikacinius reikalavimus bei leisti toliau dalyvauti Konkurse, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimÄ , vykdomÄ supaprastintų skelbiamų derybų bÅ«du, pirkimo Nr. 156493.

IeÅ¡kovui 2014 m. spalio 22 d. pateikus paraiÅ¡kÄ pagal supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygas (toliau – ir Derybų sÄ lygos, Konkurso sÄ lygos, Pirkimų sÄ lygos), 2014 m. spalio 23 d. jis gavo atsakovo raÅ¡tÄ CVP IS priemonėmis „Dėl dokumentų patikslinimo UAB „Argus“, kuriame atsakovas pareikalavo ieÅ¡kovÄ iki 2014 m. spalio 28 d. 15:30 val. patikslinti dokumentus pagal Derybų sÄ lygų 4.2.5 punkto nuostatų reikalavimus, t.y. pateikti nepriklausomos akredituotos sertifikavimo įstaigos iÅ¡duotÄ galiojantį LST EN ISO 9001:2001 standarto sertifikatÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovo kokybės vadybos sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos standartų reikalavimus fizinės ir techninės apsaugos srityse, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo pateiktas Kokybės vadovas nėra lygiavertis dokumentas reikalaujamam sertifikatui.

Taigi, po ieÅ¡kovo pateiktos visos paraiÅ¡kos įvertinimo, komisija paprašė patikslinti tuos ieÅ¡kovo duomenis, kurie jam atrodė neaiÅ¡kÅ«s ar neiÅ¡samÅ«s, t.y. komisija įvertino, kad neiÅ¡samÅ«s duomenys yra tik pagal 4.2.5 punkto reikalavimus. IeÅ¡kovui 2014 m. spalio 27 d. patikslinus reikalaujamus duomenis, 2014 m. spalio 28 d. atsakovas pateikė papildomÄ reikalavimÄ dėl „Dokumentų tikslinimo UAB „Argus“, kuriame reikalavo patikslinti ieÅ¡kovo paraiÅ¡koje pateiktus duomenis dėl kvalifikacinio reikalavimo pagal Derybų sÄ lygų 4.2.4 punktÄ , nors toks kvalifikacinių duomenų trÅ«kumas ar neatitikimas nebuvo nustatytas paraiÅ¡kų nagrinėjimo ir vertinimo metu pagal Derybų sÄ lygas (6 punktas), vykusio 2014 m. spalio 22 d.

Be to, atsakovas reikalavo patikslinti duomenis, kai paraiÅ¡kų nagrinėjimas/vertinimas jau buvo pasibaigęs, nepagrįstai reikalavo duomenis patikslinti iki 2014 m. spalio 29 d., nors pagal Derybų sÄ lygų 6.4 punktÄ tokiam duomenų patikslinimui turi bÅ«ti suteikiamos ne mažiau 3 darbo dienos. Papildomame reikalavime atsakovas prašė pateikti sÄ raÅ¡Ä sutarčių, pagal kurias bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. 1-25 (toliau – ir Energetikos ministro įsakymas). 2014 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovas pateikė reikalaujamus patikslinimus, kuriuose nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, kad jis atitinka Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimus, nes pateikė duomenis apie tai, kad yra įvykdęs arba vykdo bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. 1-25, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad, nustatydamas reikalavimus, atsakovas nebuvo iÅ¡kėlęs reikalavimo pateikti duomenis apie objektus, įtrauktus į paminėtÄ Energetikos ministro įsakymÄ â€“ reikalavime aiÅ¡kiai suformuluota, kad turi bÅ«ti vykdoma arba įvykdyta bent viena panaÅ¡i apsaugos paslaugų sutartis, saugant ne žemesnio kaip trečio saugos lygio reikalavimus atitinkantį objektÄ . 2014 m. spalio 30 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovo atsakymÄ Ä¯ praneÅ¡imÄ Nr. 7-44-1269, kuriame atsakovas klaidingai nurodė, kad komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo reikalavimus, nusprendė juos atmesti kaip nepagrįstus, nors atsakymu jokių reikalavimų ieÅ¡kovas neteikė, tik siekė pagrįsti, kad duomenys atitinka Derybų sÄ lygų reikalavimus (4.2.4 punktas). 2014 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovo 2014 m. spalio 30 d. praneÅ¡imÄ Nr. 7-44-1275, kuriuo buvo informuotas, kad vadovaujantis Derybų sÄ lygų 7.1.3 ir 7.1.4 punkto nuostatomis ieÅ¡kovo paraiÅ¡ka atmetama ir bendrovė nebus kviečiama teikti pasiÅ«lymo, nes ieÅ¡kovo kvalifikacija neatitinka supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimo.

IeÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ nesutikdamas su Å¡iais atsakovo sprendimais, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo priimtus sprendimus Nr. 7-44-1269 bei Nr. 7-44-1275, o taip pat pripažinti, kad ieÅ¡kovas atitinka Derybų sÄ lygų kvalifikacinius reikalavimus ir leisti toliau dalyvauti Konkurse. Atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu Nr. 7-44-1380 atmetė ieÅ¡kovo pretenzijÄ . Atsakovas net du kartus be jokio aiÅ¡kaus pagrindo reikalavo ieÅ¡kovÄ patikslinti savo kvalifikacijÄ pagal skirtingus Derybų sÄ lygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – patikslinti dokumentus pagal Derybų sÄ lygų 4.2.5 ir 4.2.4 punktų nuostatų reikalavimus.

Tokie atsakovo veiksmai neatitinka Derybų sÄ lygų reikalavimų, nes Derybų sÄ lygose nėra numatyta, kad Komisija gali vertinti paraiÅ¡kas ne visumoje, bet pagal kiekvienÄ atskirÄ kvalifikacinį reikalavimÄ . Tik pilnai įvertinęs pateiktus duomenis su paraiÅ¡komis 2014 m. saplio 22 d. posėdyje atsakovas galėjo teikti reikalavimus patikslinti netikslius duomenis, tai patvirtina, kad duomenys pagal 4.2.4 punkto buvo iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir atitinkantys reikalavimus. Pakartotinai įvertindamas ieÅ¡kovo paraiÅ¡kÄ ir antru bandymu nustatydamas papildomus trÅ«kumus, atsakovas neleistinai grįžo į jau įvykdytÄ procedÅ«rinį etapÄ , nors tai nėra leidžiama vieÅ¡uosiuose pirkimuose, tuo pažeisdamas skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus (VPÄ® 3 straipsnis).

IeÅ¡kovo tvirtinimu, atsakovo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai yra laikytini pakankamu pagrindu savaime panaikinti jo priimtus sprendimus, be to, tai kelia abejonių Konkurso skaidrumu, leidžia manyti, kad ieÅ¡kovÄ be papildomo pagrindo buvo bandoma paÅ¡alinti iÅ¡ Konkurso. Atsakovo sprendimas, nurodytas raÅ¡te Nr. 7-44-1269, yra nepagrįstas, kadangi jo pagrindu atsakovas priėmė sprendimÄ Nr. 7-44-1275, kuriuo pripažino ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ neatitinkančia Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto. Atsakovas, vertindamas ieÅ¡kovo atsakymÄ 2014 m. spalio 29 d. papildomai patikslinti kvalifikacinius duomenis, netinkamai jį traktavo kaip pretenzijÄ VPÄ® 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, dėl to nurodė, kad ieÅ¡kovo tariami reikalavimai pateikti pavėluotai.

IeÅ¡kovas, remdamasis VPÄ® 32 straipsnio 5 dalimi, teikė savo paaiÅ¡kinimus, kurie pagrįstų jo atitikimÄ kvalifikaciniams reikalavimams. IeÅ¡kovas neginčijo atsakovo 4.2.4 punkto sÄ lygų pagrįstumo, tik paaiÅ¡kino, kad atsakovas nepagrįstai iÅ¡kraipė ir susiaurino Å¡ios sÄ lygos tikrÄ jÄ prasmę ir jame nustatytÄ reikalavimÄ , taip nepagrįstai minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantį tiekėjÄ paÅ¡alindamas iÅ¡ dalyvavimo Konkurse. Derybų sÄ lygų 4.2.4 punktas nenumatė imperatyvo, kad saugoti objektai turi bÅ«ti bÅ«tinai iÅ¡ objektų, įraÅ¡ytų į Energetikos ministro įsakyme numatytÄ sÄ raÅ¡Ä , bet numatė, kad tiekėjai privalo turėti patirtį saugant panaÅ¡ius objektus, kurie atitinka Energetikos ministro įsakyme nurodytÄ trečiÄ saugos lygį.

BÅ«tent toks Å¡io kvalifikacinio reikalavimo sisteminis traktavimas atitiktų ne tik Derybų sÄ lygų lingvistinį tekstÄ , bet ir Konkurso tikslus, sÄ lygų visumÄ , VPÄ® 32 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus, aktualiÄ teismų praktikÄ , nustatančiÄ , kad kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Akivaizdu, kad 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį paslaugos bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakymÄ , nėra tapatus Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto kvalifikaciniam reikalavimui ir todėl buvo perteklinis, diskriminacinis, dirbtinai ribojantis konkurencijÄ , pažeidžiantis proporcingumo principus, dirbtinai praplečiantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kurie buvo iÅ¡ anksto numatyti Derybų sÄ lygose, nuostatas, kadangi atsakovas iÅ¡ anksto paskelbtose Derybų sÄ lygose nereikalavo, kad panaÅ¡i įvykdyta sutartis bÅ«tų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä .

Atsakovas po paraiÅ¡kų pateikimo, jau paraiÅ¡kų vertinimo etape savaip modifikavo Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimÄ , t.y. pakeitė Derybų sÄ lygas. IÅ¡ anksto paskelbtos Derybų sÄ lygos savo lingvistine, sisteminio vertinimo ir visų Derybų sÄ lygų turinio vertinimo prasme numatė vienokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos ieÅ¡kovas atitiko ir pagrindė, tuo tarpu paraiÅ¡kų vertinimo procese Å¡ios sÄ lygos buvo pakoreguotos taip, kad kvalifikacinį reikalavimÄ atitikęs ieÅ¡kovas tapo juo neatitinkančiu.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos protokolu Nr. 44-140822/3 buvo patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygos „Fizinės ir techninės apsaugos paslaugos“, kurių pagrindu buvo numatyta įsigyti Lietuvos dujoms reikalingas techninės ir fizinės apsaugos paslaugas. Informacija apie pirkimÄ buvo paskelbta 2014 m. spalio 10 d. centrinėje viešųjų pirkimų IC, pirkimo Nr. 156493, kur buvo nurodyti minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams.

Vykdant pirkimo procedÅ«ras, buvo gautos 6 tiekėjų paraiÅ¡kos. Viešųjų pirkimų komisija Derybų sÄ lygose numatytu terminu – 2014 m. spalio 22 d. pradėjo susipažinimÄ su tiekėjų pateiktomis paraiÅ¡komis. Pradėjus nagrinėti tiekėjo pateiktÄ paraiÅ¡kÄ , komisijai kilo neaiÅ¡kumų dėl ieÅ¡kovo kvalifikacijÄ Ä¯rodančių dokumentų, todėl 2014 m. spalio 23 d. CVP IS priemonėmis buvo papraÅ¡yta ieÅ¡kovo iki 2014 m. spalio 28 d. patikslinti dokumentus pagal Derybų sÄ lygų 4.2.5 punkto nuostatų reikalavimus, į kÄ buvo pateiktas atsakymas.

Vadovaudamasi Derybų sÄ lygų 6.3 punktu, 2014 m. spalio 28 d. CVP IS priemonėmis komisija pateikė ieÅ¡kovui dar vienÄ praÅ¡ymÄ â€“ iki 2014 m. spalio 29 d. tikslinti dokumentus pagal Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimus, į kÄ ieÅ¡kovas atsakė 2014 m. spalio 29 d. CVP IS priemonėmis. Atsakovas pateikė ieÅ¡kovui 2014 m. spalio 30 d. atsakymÄ Ä¯ šį ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ , kuriame informavo ieÅ¡kovÄ apie pretenzijų/praÅ¡ymų pateikimo terminus, nustatytus VPÄ® ir Derybų sÄ lygose.

Viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Derybų sÄ lygų 7.1.3 ir 7.1.4 punktų nuostatomis (2014 m. spalio 30 d. protokolas Nr. 44-141030/1) ieÅ¡kovo paraiÅ¡kÄ atmetė, kadangi tiekėjo kvalifikacija neatitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimų, t.y. tiekėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs (arba vykdantis) bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugų sutartį objektui, įtrauktam į LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. 1-25. Teikiant ieÅ¡kovui 2014 m. spalio 28 d. praÅ¡ymÄ pateikti papildomÄ informacijÄ , Viešųjų pirkimų komisija nebuvo priėmusi sprendimo dėl tiekėjų kvalifikacijos, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad tuo metu paraiÅ¡kų nagrinėjimas ir vertinimas buvo pasibaigęs. Kadangi Derybų sÄ lygų 6.3 punktas nenustato jokių minimalių terminų informacijai pateikti, atsakovas, atsižvelgdamas į praÅ¡omos informacijos pobÅ«dį, nustatė protingÄ ir pakankamÄ terminÄ tokiai informacijai pateikti, ieÅ¡kovas Å¡io termino neprašė pratęsti.

IeÅ¡kovas neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, numatytų Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte. Å is kriterijus buvo parinktas siekiant įsitikinti tiekėjų pajėgumu tinkamai suteikti fizinės ir techninės apsaugos paslaugas perkančiai organizacijai, kuri Lietuvos Respublikos strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatomis yra priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ir kurių fizinės saugos reikalavimai nustatyti LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakyme Nr. 1-25. IeÅ¡kovas Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte nustatytÄ reikalavimÄ cituoja klaidingai ir neteisingai, naudodamas kitus, nei Derybų sÄ lygose, esančius skyrybos ženklus, tokiu bÅ«du siekdamas suklaidinti teismÄ , iÅ¡kraipydamas tikrÄ jį derybų tekstÄ . Atsakovo žiniomis, yra pakankamai tiekėjų, turinčių fizinės ir techninės apsaugos paslaugų teikimo patirtį teikiant fizinės ir techninės apsaugos paslaugas Energetikos ministro įsakyme priskirtoms strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms.

Viešųjų pirkimų tarnyba iÅ¡vadoje konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovo praÅ¡ymas patikslinti ar papildyti ieÅ¡kovo kvalifikacinius reikalavimus nėra tapatus Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip perteklinis ar dirbtinai ribojantis konkurencijÄ . Atsakovas, CVP IS priemonėmis 2014 m. spalio 23 d. paprašęs pateikti duomenis, įrodančius tiekėjo atitikimÄ Derybų sÄ lygų 4.2.5 punktui, o 2014 m. spalio 28 d. pateikti duomenis, įrodančius ieÅ¡kovo atitikimÄ Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimams nepažeidė VPÄ® nuostatų.

Tokie atsakovo veiksmai nelaikytini grįžimu į ankstesnį vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų etapÄ , nes atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo dėl ieÅ¡kovo kvalifikacijos atitikimo pirkimo sÄ lygų reikalavimams, t.y. nebuvo baigusi tikrinti tiekėjų atitikimo kvalifikacijos reikalavimams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: panaikino atsakovo AB „Lietuvos dujos“ viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. spalio 30 d. sprendimÄ , kuriuo buvo atmesta ieÅ¡kovo UAB „Argus“ paraiÅ¡ka; panaikino atsakovo sprendimÄ atmesti tiekėjo UAB Saugos tarnyba „Argus“ pretenzijÄ ; atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti ieÅ¡kovui toliau dalyvauti konkurse; pripažino, kad Saugos paslaugų sutartis Nr. 156493/1190862, sudaryta 2014 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir AB „Lietuvos dujos“, yra neteisėta, nepripažįstant jos negaliojančia ir skyrė AB „Lietuvos dujos“ 10 430 Eur baudÄ bei priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 965,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPÄ® 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, parinkdama tiekėjÄ , vadovaujasi VPÄ® 32-38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina ar jis bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, todėl pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis); jeigu kandidatas arba dalyvis pateikė netikslius arba neiÅ¡samius duomenis apie savo kvalifikacijÄ , perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų praÅ¡yti kandidatÄ ar dalyvį Å¡iuos duomenis papildyti arba paaiÅ¡kinti per protingÄ terminÄ . Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, VPÄ® 32 straipsnio l dalyje suformuluota imperatyvi pareiga perkančiajai organizacijai yra pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ , poreikius, susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Perkančioji organizacija, siekdama VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, įvertinusi perkamÄ objektÄ , turi diskrecijos teisę įtvirtinti tokius tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus, kurie, jos nuomone, leis iÅ¡sirinkti patikimÄ ir pajėgų tiekėjÄ . Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu dėl atsakovo atliktų procedÅ«rinių pažeidimų, nes vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia perkančiai organizacijai praÅ¡yti patikslinti tiekėjų duomenis apie jų atitikimÄ keliems, o ne vienam kvalifikaciniam reikalavimui.

Teismas taip pat pažymėjo, kad siekiant tinkamai iÅ¡spręsti Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti Pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punkto turinį ir įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šį Pirkimo sÄ lygų punktÄ , priimdama skundžiamus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tinkamas Pirkimo sÄ lygų turinio nustatymas yra bÅ«tina sÄ lyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant Å¡ias sÄ lygas yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sÄ lygų visumÄ , konstatavo, kad tiekėjų pasiÅ«lymo atitiktis Pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punktui gali bÅ«ti pripažinta, jeigu tiekėjų deklaruojama kvalifikacija atitiks Å¡ios sÄ lygos elementus (atsižvelgiant į sutarties vertę):

a) tiekėjas yra įvykdęs arba vykdo bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu – fizinės ir techninės apsaugos paslaugos;

b) vykdoma sutartis yra ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymÄ Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“. LR Energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“ nustato Strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimus.

Minėti reikalavimai yra taikomi energetikos ministro valdymo sričiai priskirtoms strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir jų įrenginiams (Energetikos ministro įsakymo 2 punktas), iÅ¡vardintiems Energetikos ministro įsakyme, tame tarpe ir AB „Lietuvos dujos“. Remiantis Å¡iuo įsakymu, objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes, įmonės vadovo nustatyti fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme nenustatyta kitaip.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimo sÄ lygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir vienareikÅ¡miÅ¡ki, kad visiems tiekėjams bÅ«tų suprantami ir vienodai taikomi.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs Pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punkto turinį Plingvistiniu ir sisteminiu aiÅ¡kinimo metodu bei perkančios organizacijos 2014 m. spalio 28 d. raÅ¡te ieÅ¡kovui nurodytÄ pareikalavimÄ dėl kvalifikacijos pagrindimo, sprendė, jog yra akivaizdu, kad minėtame raÅ¡te perkančioji organizacija Pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimÄ tiekėjų kvalifikacijai nustatė jau taip, kad paslaugos bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, kuris yra įtrauktas į Energetikos ministro įsakymo 2 punkto sÄ raÅ¡Ä , t.y. tokiu bÅ«du pakeitė Konkurso sÄ lygas.

Å iuo atveju kaip bÅ«tinas sÄ lygos turinio elementas yra tai, kad objektas turi bÅ«ti įtrauktÄ Ä¯ minėtÄ sÄ raÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo nurodyta pozicija, kad perkančioji organizacija iÅ¡ anksto paskelbtose Konkurso sÄ lygose nereikalavo, kad panaÅ¡i įvykdyta sutartis bÅ«tų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , nes tai neatsispindi Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto turinyje jo lingvistine taikymo prasme, nes nurodyta sÄ lyga yra grindžiama dviem jau paminėtais elementais: vykdoma bent viena panaÅ¡i apsaugos paslaugų sutartis, susijusi su pirkimo objektu; ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro įsakymÄ Nr. 1-25.

Vertinant 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimÄ , jo tikslas yra įsitikinti, ar tiekėjas yra pajėgus užtikrinti fizinę objekto apsaugÄ pagal nustatytus rizikos veiksnius ir apsaugos reikalavimus, todėl ne konkretaus objekto buvimas Energetikos ministro įsakyme nurodytame sÄ raÅ¡e, bet konkretus objekto saugos lygis, objekto saugojimo priemonių atitikimas yra pagrindas, patvirtinantis kvalifikacijÄ . Perkančioji organizacija, apibrėžusi Pirkimo sÄ lygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos Pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai.

Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sÄ lygų, vertindama tiekėjo kvalifikacijÄ atsižvelgti į kitus, nei iÅ¡ anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad neaiÅ¡kių, netikslių ir dviprasmiÅ¡kų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis buvo perteklinis, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, pakeitė Derybų sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nuostatas jų taikymo prasme, todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl ieÅ¡kovo kvalifikacija ginčo paraiÅ¡kos pateikimo metu objektyviai atitiko Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto kvalifikacinius reikalavimus (b.l.77), tačiau atsakovas netinkamai šį pagrindimÄ Ä¯vertino, nukrypdamas nuo nustatytų Derybų sÄ lygų, tokiu bÅ«du nesilaikė objektyvumo principo, pagrįsto skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę.

Todėl atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas kaip neatitinkantis Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimų, apie kurį ieÅ¡kovas buvo informuotas 2014 m. spalio 30 d. praneÅ¡imais Nr. 7-44-1269 ir 2014-10-30 Nr. 7-44-1275, pripažintinas neteisėtu, kaip ir po Å¡io sprendimo vieÅ¡ajame pirkime priimti sprendimai atmesti ieÅ¡kovo pretenzijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo leisti jam toliau dalyvauti Konkurse, nes 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasiraÅ¡yta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų, tokiu bÅ«tu neužtikrindamas visiems dalyviams vienodų sÄ lygų konkuruoti dėl vieÅ¡o pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, tuo pažeisdamas VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, kurių pažeidimas pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ prilyginamas imperatyviųjų teisės normų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008), negali bÅ«ti laikoma teisėta trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ ir atsakovo AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudaryta Saugos paslaugų sutartis Nr. 156493/1190862 (b.l. 175-249) (CK 1.80 straipsnis), dėl ko ji turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę iÅ¡imtiniais atvejais keisti restitucijos bÅ«dÄ ir netgi iÅ¡ viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ niekinio sandorio konstatavimo metu Å¡alių grÄ Å¾inimas į ankstesnę padėtį prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai).

Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti sutarties vykdymo eigÄ , jos vykdymo specifikÄ , įvykdymo laipsnį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir parinkti restitucijos bÅ«dÄ arba, esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Pagal VPÄ® 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, bÅ«tina iÅ¡saugoti pirkimo sutarties padarinius.

Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia iÅ¡laidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedÅ«ros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad saugos paslaugos yra teikiamos įmonei, kuri yra priskirta sÄ raÅ¡ui įmonių, turinčių strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui, kad Saugos paslaugų sutarties Nr. 156493 vykdymas yra pažengęs, sprendė, jog jos pripažinimas negaliojančia, restitucijos taikymas užkirstų keliÄ tinkamam saugos paslaugų įgyvendinimui, taip bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, sÄ Å¾iningumo, protingumo kriterijai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra poreikis taikyti VPÄ® 95 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti perkančiajai organizacijai baudÄ . Vadovaujantis VPÄ® 95 2 straipsnio 4 dalies 2 punktu atsakovui skirtina bauda turėtų bÅ«ti ne didesnė, negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės. Ä®statymų leidėjas, apibrėždamas galimos skirti baudos maksimumÄ , nenustatė konkrečių baudos dydžių (fiksuotų sumų), tačiau įtvirtino proporcingumo principÄ , nustatant skirtinÄ baudÄ ir skiriamų baudų veiksmingÄ atgrasomÄ jį poveikį.

VPÄ® 95 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikÅ¡mingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumÄ , perkančios organizacijos elgesį. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas neatitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimų, vertinimÄ atliko nesilaikydamas nustatytų Derybų sÄ lygų, tokiu bÅ«du užkirsdamas galimybę ieÅ¡kovui dalyvauti konkurse teikiant pasiÅ«lymus dėl fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimo, todėl atsakovui paskyrė 10 430 Eur baudÄ . III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo UAB saugos tarnybos „Argus" ieÅ¡kinį atmesti. Nepatenkinus atsakovo pirmojo praÅ¡ymo (ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti), apeliantas prašė pakeisti paskirtÄ alternatyviÄ jÄ sankcijÄ , skiriant ne baudÄ , o sutrumpinant sutarties trukmę. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė CPK 17 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, CK 1.5 straipsnio 4 dalį, taip pat netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas - VPÄ® 3 straipsnį, 32 straipsnį, 36 straipsnį, nesivadovavo suformuota teismų praktika ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis prieÅ¡taringais ieÅ¡kovo argumentais bei lingvistiniu ir sisteminiu aiÅ¡kinimo metodu, klaidingai, t.y., ne pagal bendrinės lietuvių kalbos taisykles, iÅ¡aiÅ¡kino Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto turinį, kas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo tekste aiÅ¡kiai nurodyta, kad tiekėjo panaÅ¡i įvykdyta apsaugos paslaugų sutartis turi bÅ«ti susijusi su pirkimo objektu, kuris yra ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 201 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. 1-25. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad žodis „susijusi" Å¡iame Derybų sÄ lygų punkte reiÅ¡kia kažkÄ kitkÄ , bet ne sÄ sajÄ tarp sutarties ir pirkimo objekto, ir Å¡io žodžio panaudojimas Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto turinyje jo lingvistine taikymo prasme neatspindi minėtų dviejų objektų (sutarties ir pirkimo objekto) sÄ sajumo, prieÅ¡tarauja bendrinės lietuvių kalbos taisyklėms. Lygiai taip pat nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo interpretavimas, kad frazė „trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal LR energetikos ministro įsakymÄ " nereiÅ¡kia energetikos objektų, įtrauktų į Energetikos ministro įsakymo patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugos, o reiÅ¡kia tik objekto saugos lygį, t. y. objekto saugojimo priemonių atitikimÄ trečiojo saugos lygio reikalavimams.

Toks aiÅ¡kinimas vėlgi nesuderinamas su bendrinės lietuvių kalbos taisyklėmis bei tuo pačiu teismo naudotu lingvistinio ir sisteminio aiÅ¡kinimo metodu.Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte suformuluoto kvalifikacinio reikalavimo turinys reiÅ¡kia ne dviejų atskirų reikalavimų (pirma, bent vienos panaÅ¡ios apsaugos paslaugų sutarties, susijusios su pirkimo objektu, ir, antra, ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakymÄ ) buvimÄ , bet vienÄ konkretų nuoseklų reikalavimÄ , kuriame esančios sÄ lygos nustatytos Energetikos ministro įsakyme: tiek tiekėjo pareigÄ bÅ«ti įvykdžius bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, tiek ir konkrečiai apibrėžiant, koks tas pirkimo objektas yra (ne žemesnio, kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga).

Minėtas įsakymas privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai ir kaip vieningas teisės aktas, o ne tam tikriems atvejams parenkamos atskiros taikytinos Å¡io teisės akto dalys. Vadovaujantis VPÄ® 32 straipsnio 1 dalies reikalavimais, perkančioji organizacija privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimÄ ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus.

Nustatyti specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, kurio įrodinėjimo naÅ¡ta tenka perkančiajai organizacijai. Tokiu įrodymu gali bÅ«ti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektÄ , specifinė paskirtis, arba tai, kad aukÅ¡tus reikalavimus pateisina vieÅ¡ojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2011).

Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių savybes, tačiau, nustatydama jas apibÅ«dinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų (VPÄ® 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Draudimas riboti konkurencijÄ negali bÅ«ti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebÅ«tų galima, taigi bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.

Atsakovas, nustatydamas Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte kvalifikacinį reikalavimÄ - bÅ«ti įvykdžius bent vienÄ panaÅ¡iÄ sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, pabrėžė perkamų paslaugų specifikÄ , susijusiÄ su bÅ«tinumu užtikrinti Energetikos ministro įsakyme ir Lietuvos Respublikos strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymÄ .

Atsakovas yra strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turintis subjektas, taigi poreikis užtikrinti Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus yra objektyvus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo reikalavimo patikslinti pirkimo dokumentų turinį neteisėtumÄ , t.y. kad atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis buvo perteklinis, pažeidė skaidrumo ir proporcingumo principus, pakeitė Derybų sÄ lygose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų nuostatas jų taikymo prasme.

VPÄ® 32 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neiÅ¡samius duomenis apie savo kvalifikacijÄ , tai perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų praÅ¡yti kandidatÄ ar dalyvį Å¡iuos duomenis papildyti arba paaiÅ¡kinti per protingÄ terminÄ . Kadangi ieÅ¡kovas su paraiÅ¡ka nepateikė duomenų bei dokumentų, patvirtinančių, kad atitinka Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte nurodytÄ kvalifikacinį reikalavimÄ , atsakovas pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise ir pareiga praÅ¡yti tiekėjo patikslinti dokumentus.

Su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas tokios informacijos taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teisėtai ir pagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄ neatitinkančiu kvalifikacinių reikalavimų ir priėmė teisėtus sprendimus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados, jos neįvertino. IeÅ¡kovas, manydamas, kad Derybų sÄ lygos pažeidžia imperatyvias teisės normas ar viešųjų pirkimų principus, turėjo nustatytais terminais įgyvendinti įstatyme numatytÄ teisę kreiptis į teismÄ dėl pirkimo dokumentų ginčijimo.

Tačiau ieÅ¡kovas po Pirkimo sÄ lygų paskelbimo nepasinaudojo Derybų sÄ lygų 9.1 punkte įtvirtinta savo teise praÅ¡yti pirkimo komisijos pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Pirkimo sÄ lygų bei jose numatytų kvalifikacinių reikalavimų neginčijo, o pretenzijÄ pateikė tik sulaukęs atsakovo praneÅ¡imo apie paraiÅ¡kos atmetimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai yra konstatuota, kad ginčams dėl pirkimo dokumentų turi bÅ«ti taikoma VPÄ® nustatyta tvarka ir terminai.

Po tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo (atitikties kvalifikacijos reikalavimams tikrinimo) rezultatų paskelbimo, kaip vėlesnio, pirkimo sÄ lygomis grindžiamo sprendimo, ieÅ¡kovas neturi teisės ginčyti pirkimo sÄ lygų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Pagal nuosekliai formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sÄ lygas <...>, jei pirkimo sÄ lygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje vieÅ¡ojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimÄ (atlikta vokų su tiekėjų pasiÅ«lymais susipažinimo procedÅ«ra, perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikacijÄ ir pan.), remdamasi Å¡iomis sÄ lygomis, kurių tiekėjai neginčijo iÅ¡ karto, kai apie jas sužinojo ar turėjo sužinoti (pirkimo sÄ lygų vieÅ¡as paskelbimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-3K- 436/2011).

Galimybė skųsti pirkimo sÄ lygas, kai jos nebuvo nagrinėjamos privalomoje ikiteisminėje procedÅ«roje, prieÅ¡tarautų bonus pater familias principui ir lemtų besÄ lyginę tiekėjo teisę skųsti konkurso sÄ lygas po to, kai jo pasiÅ«lymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiÅ«lymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Taigi ieÅ¡kovas po to, kai jo atitikimas Derybų sÄ lygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams buvo įvertintas ir jo pateikta paraiÅ¡ka atmesta nusprendus, kad minėtų reikalavimų jis neatitinka, ir iki to laiko nepasinaudojęs savo teise teikti pretenzijÄ dėl minėtų kvalifikacinių reikalavimų, tokios teisės nebeteko ir minėtų reikalavimų vėlesnėse pirkimo stadijose ginčyti nebegali.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas atitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4. punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės bÅ«tų atliktos formalios procedÅ«ros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sÄ lygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, iÅ¡plaukiančio iÅ¡ VPÄ® 3 straipsnio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas tiekėjų kvalifikacijos turiningojo vertinimo institutas. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iÅ¡keltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrÄ jÄ perkančiosios organizacijos valiÄ , poreikius, susijusius su vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sÄ lygų turiniu. IeÅ¡kovo pateikti kvalifikacijÄ pagrindžiantys dokumentai neleido atsakovui daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo kvalifikacijos atitikties konkurso sÄ lygose nustatytiems reikalavimams.

Perkančiajai organizacijai papraÅ¡ius ieÅ¡kovo pateikti kvalifikacijos atitiktį iÅ¡keltiems reikalavimams liudijančius papildomus dokumentus, o ieÅ¡kovui tokių dokumentų nepateikus, atsakovas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neatitinka Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte nustatytų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė atsakovui baudÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie alternatyviųjų sankcijų taikymÄ yra pasisakęs, kad neteisėtai sudaryto sandorio iÅ¡saugojimas - daugiau iÅ¡imtinė, o ne bendro pobÅ«džio situacija, Å¡is instrumentas teismų aiÅ¡kintinas ir taikytinas griežtai (pavyzdžiui, negalima plečiamai aiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių reikėtų iÅ¡saugoti sutartį).

Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad, teismui nustačius, jog egzistuoja vieÅ¡asis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau tokiu atveju turi taikyti alternatyvias sankcijas - sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudÄ (VPÄ® 952 straipsnio 4 dalis). Nei teisiniame reguliavime, nei teismų praktikoje aiÅ¡kiai nenurodyta, kuriÄ vienÄ iÅ¡ galimų alternatyviųjų sankcijų teismas turėtų skirti.

Tai vertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vis dėlto manytina, kad kai kuriais atvejais tikslingiau skirti konkrečiÄ sankcijÄ : baudÄ - kai pirkimo objektas (pavyzdžiui, darbai) nedalus, o sutarties sėkmingas įvykdymas reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ kontrahentų įsipareigojimų įgyvendinimÄ ; sutarties termino sutrumpinimÄ - kai pirkimo objektas dalus, sutarties vykdymas tęstinis (paprastai tam tikros periodiÅ¡kai teikiamos paslaugos). Pastaruoju atveju ieÅ¡kovui taip pat bÅ«tų sudaroma galimybė kuo greičiau varžytis dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d.

Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013, 39, p. 520-652). Pirmosios instancijos teismas nusprendė neskirti sutarties trukmės sutrumpinimo, tačiau tokio savo sprendimo atkirai nepagrindė, o nurodė, jog taip nusprendė, vadovaudamasis analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir spręsdamas dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pažeidė VPÄ® įtvirtintus principus, kad bÅ«tent sutarties trukmės sutrumpinimas, o ne bauda, kaip alternatyvi sankcija, bÅ«tų tinkamiausia ir geriausiai užtikrintų ieÅ¡kovo galimai pažeistų teisių atstatymÄ , suteikiant ieÅ¡kovui galimybę varžytis dėl naujos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo.Siekiant teisėto ir pagrįsto ginčo iÅ¡sprendimo, bÅ«tina skirti byloje lingvistinę Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ekspertizę, jÄ atlikti pavedant Lietuvių kalbos institutui.

IeÅ¡kovas UAB saugos tarnyba „Argus“ atsiliepime praÅ¡o 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti ieÅ¡kovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentas:Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino konkurso sÄ lygas, o taip pat ir Derybų sÄ lygų 4.2.4. punktÄ bei pagrįstai konstatavo, kad nurodyta sÄ lyga yra grindžiama dviem elementais: vykdoma bent viena panaÅ¡i apsaugos paslaugų sutartis, susijusi su pirkimo objektu; ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro įsakymÄ Nr. 1-25.

Apeliantas klaidindamas savaip interpretuoja sÄ lygas, kurias buvo iÅ¡ anksto paskelbęs, tam netgi pasitelkdamas Lietuvių kalbos instituto specialisto iÅ¡vadas. Akivaizdu, kad apelianto teiginiai yra tik bandymas klaidinti ir nepaaiÅ¡kina, kam, jeigu Derybų sÄ lygų nuostatos buvo aiÅ¡kios, jas buvo bÅ«tina koreguoti, modifikuojant reikalavimÄ 2014 m. spalio 28 d. praÅ¡yme patikslinti kvalifikacijÄ , nurodant, kad objektas turi bÅ«ti įtrauktas į LR energetikos ministerijos 2013 m. sausio 25 d. įsakymÄ .Apeliantas iÅ¡ anksto numatė vienokius kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos, beje, ieÅ¡kovas atitiko ir pagrindė, tuo tarpu paraiÅ¡kų vertinimo procese Å¡ios sÄ lygos buvo pakoreguotos taip, kad kvalifikacinį reikalavimÄ atitikęs ieÅ¡kovas tapo jo neatitinkančiu.

Tai neabejotinai patvirtina faktÄ , jog atsakovas, pažeisdamas VPÄ® principus, įstatymo nuostatas, Konkurso sÄ lygas ir teismų praktikÄ , nepagrįstai pakeitė Konkurso sÄ lygas ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ ieÅ¡kovui toliau dalyvauti pirkime. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, pridedama Lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vada pagrindžia pirmosios instancijos teismo argumentus, nes joje nurodoma, kad Derybų sÄ lygų 4.2.4. punktu aiÅ¡kiai apibrėžiama, kokiÄ sutartį turi vykdyti ar bÅ«ti įvykdęs sakinio veikėjas:

1) ne žemesnio kaip trečio saugos lygio;

2) saugomų objektų fizine sauga;

3) pagal LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymÄ Nr. 1-25. Minėtoje iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad sutartis turi bÅ«ti sudaryta teikti fizinės saugos paslaugas, kurios turi bÅ«ti tam tikro saugos lygio ir turi bÅ«ti teikiamos laikantis tam tikro dokumento.Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bet kokiu atveju, net ir įvertinus pirkimo objekto svarbÄ , perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sÄ lygų, vertindama tiekėjo kvalifikacijÄ atsižvelgti į kitus, ne iÅ¡ anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes.

Perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iÅ¡ tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sÄ lygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).Apeliantas aptariamam reikalavimui 2014 m. spalio 28 d. praÅ¡ymu suteikė reikÅ¡mę, esmingai prieÅ¡ingÄ pradinei lingvistinei ir sisteminei jo reikÅ¡mei, todėl de facto nukrypo nuo paskelbtų Konkurso sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-506/2009).

Atsakovo 2014 m. spalio 28 d. papildomame reikalavime nustatytas įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Energetikos ministro 2013 m sausio 25 d. įsakymÄ , nėra tapatus Konkurso sÄ lygų 4.2.4. punkto kvalifikaciniam reikalavimui ir todėl buvo perteklinis, diskriminacinis, dirbtinai ribojantis konkurencijÄ , pažeidžiantis proporcingumo principus ir dirbtinai praplečiantis minimalių kvalifikacinių reikalavimų, kurie buvo iÅ¡ anksto nustatyti Konkurso sÄ lygose, nuostatas, kadangi atsakovas iÅ¡ anksto paskelbtose Konkurso sÄ lygose nereikalavo, kad panaÅ¡i įvykdyta sutartis bÅ«tų privalomai susijusi su objektu, įtrauktu į Energetikos ministro įsakymu patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä .Svarbiausiu kriterijumi įvertinti, ar tiekėjo pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, laikytinos pirkimo sÄ lygos, pagal kurias nustatoma, kokia Å«kio subjekto kompetencija atitinkamo pirkimo atveju yra tinkama, o kokia ne.

Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sÄ lygų, vertindama tiekėjo kvalifikacijÄ atsižvelgti į kitus, nei iÅ¡ anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013). Perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos Å«kio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia tiekėjų kvalifikacijos, sÄ lygas.

Å i teisė taip pat turi bÅ«ti derinama su iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančia jų pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sÄ lygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumÄ (racionalumÄ ). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iÅ¡kels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobÅ«džio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomÄ perkančiosios organizacijos apsaugÄ , o tai neiÅ¡vengiamai lems didesnę pasiÅ«lymų kainÄ .

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sÄ lygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 293/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).VPÄ® perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės vieÅ¡ojo pirkimo procese privalo bÅ«ti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPÄ® nuostatas ar pirkimų taisykles turi bÅ«ti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.

Nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPÄ® ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas nustatyti atitinkamas pirkimo sÄ lygas pripažintinas neteisėtu kaip prieÅ¡taraujantis proporcingumo principui. Tokia iÅ¡vada darytina inter alia tada, kai nustatoma, kad perkančiosios organizacijos siekiamo tikslo buvo ir yra galima pasiekti mažiau tiekėjus varžančiomis priemonėmis. Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas.

Toks priemonių adekvatumo tikslams vertinimas turį bÅ«ti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014).Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas atitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu buvo pateikęs duomenis, kurie patvirtino jo kvalifikacijos atitikimÄ pirminiam kvalifikaciniam reikalavimui.

Apelianto nuomonė dėl kvalifikacinio reikalavimo neatitikimo nelaikytina pagrįsta, nes ieÅ¡kovas buvo vykdęs ir vykdė panaÅ¡iÄ paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu - objektu, kuris atitinka tokiam reikalavimui keliamus saugumo bei kainos reikalavimus. Tai, kad Å¡is objektas nebuvo įraÅ¡ytas į Energetikos ministro įsakyme patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä (8 objektų), nepaneigia ieÅ¡kovo kvalifikacijos, nes tokio reikalavimo pradinėse Konkurso sÄ lygose nebuvo nustatyta, o pagal saugos reikalavimų lygį ieÅ¡kovo nurodytas objektas reikalavimus atitiko.Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti jam alternatyviÄ sankcijÄ , nurodydamas, kad teismas turėjo paskirti kitÄ alternatyviÄ sankcijÄ - sutarties termino sutrumpinimÄ , tačiau sankcijos pritaikymas tokioje situacijoje, kaip minima, turėtų bÅ«ti ne tik atitinkantis įstatymo nuostatas, bet taip pat ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kad pažeidimÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas, t.y. patirtų tam tikras neigiamas pasekmes bei bent iÅ¡ dalies bÅ«tų atstatytas teisingumas.

Apeliantas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovo interesus geriausiai užtikrintų sudarytos sutarties termino sutrumpinimas, manytina, bando gudrauti ir skundžia sprendimÄ , kuriuo teisinga ir teisėta sankcija nors ir neatstatė Å¡alių į tÄ padėtį, kurioje buvo padarytas pažeidimas, tačiau įgyvendino tam tikrÄ prevencinį tikslÄ , kad apeliantas ateityje vengtų įstatymų pažeidimo ir galimo piktnaudžiavimo savo padėtimi. Jei apeliantui taikyta bauda bÅ«tų pakeista į sutarties termino sutrumpinimo sankcijÄ , faktiÅ¡kai jokių neigiamų pasekmių apeliantas nepatirtų, o tokias pasekmes patirtų tretieji asmenys, nes apeliantas bet kokiu atveju be apsaugos neliks, net jeigu bus sutrumpintas sutarties terminas, taip pat apeliantas bet kada gali sudaryti tokias Konkurso sÄ lygas, kurias potencialÅ«s tiekėjai ginčys, o tuo metu faktiÅ¡kai apsaugos paslaugas, nors ir laikinai, gali teikti apelianto dabar samdomas paslaugų teikėjas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta sankcija geriausiai užtikrina bent minimalaus teisingumo vykdymÄ , todėl neturėtų bÅ«ti keičiama.Apeliantas nepagrįstai praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo paskirti ekspertizę, nes šį praÅ¡ymÄ apeliantas, įgyvendindamas CPK nuostatas, turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau savo teisės tinkamai neįgyvendino. Ekspertizės skyrimas Å¡ioje stadijoje yra tik bÅ«das vilkinti teisingumo įgyvendinimÄ Å¡ioje byloje, nes paties apelianto pateikiama kalbininko iÅ¡vada aiÅ¡kiai įrodo, jog apelianto pasirinkta konkurso sÄ lygų interpretacija yra tendencinga, siekiant pateisinti savo neteisėtus, o taip pat ir neteisingus, nesÄ Å¾iningus ir neprotingus sprendimus, trukdančius objektyviai įgyvendinti tikruosius viešųjų pirkimų tikslus ir dirbtinai ribojant potencialių tiekėjų dalyvavimÄ konkursuose.

Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras" atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Konkurso sÄ lygas. Atsakovas Konkurso sÄ lygomis aiÅ¡kiai nurodė, kad patirtį pagrindžiantys objektai turi bÅ«ti susiję su pirkimo objektu, t.y. ministro įsakyme numatytais objektais, kuriuos turėjo bÅ«ti saugojęs ieÅ¡kovas.

Atsakovas, nustatydamas tokias sÄ lygas, siekė, kad jos geriausiai atitiktų pirkimo esmę. Viešųjų pirkimų principai sudaro pagrindÄ tam, kad objektyviai ir taupiai bÅ«tų perkamos paslaugos, skirtos tiesiogiai ar netiesiogiai viešųjų paslaugų teikimui. Tačiau taipogi vieÅ¡ieji pirkimai, ypatingai ginčų dėl jų sprendimas, orientuoti į tai, kad per sutrumpintus terminus bÅ«tų iÅ¡spręsta situacija, stabdanti viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Å i nuostata remiasi bendraisiais teisės principais ir suponuoja tai, jog tiekėjas privalo bÅ«ti sÄ Å¾iningas, protingas ir apdairus viešųjų pirkimų dalyvis.

Pirkimo procedÅ«ra leidžia nekliudomai užklausti perkančiÄ jÄ organizacijÄ dėl visų pirkime kylančių klausimų (tame tarpe dėl pirkimo sÄ lygų). Atsakovas buvo aktyvus ir vykdė jam priskirtas pareigas - ėmėsi priemonių įsitikinti, ar ieÅ¡kovas atitinka keliamus reikalavimus. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tik pasibaigus pirkimo procedÅ«rai sprendė, kad jo teisės yra pažeistos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Dėl bylos nagrinėjimo ribų              Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.                          Apeliacinis skundas netenkintinas              Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013). Apeliantas pateikė Lietuvių kalbos instituto 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vados Nr. E-15-19 kopijÄ , praÅ¡o šį įrodymÄ priimti, nes jo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik dabar, kai pirmosios instancijos teismas netinkamai, ne pagal lietuvių kalbos taisykles, aiÅ¡kino Derybų sÄ lygų reikalavimÄ ir toks aiÅ¡kinimas sÄ lygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamÄ , bet galintį turėti bylai įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymÄ yra nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti prie bylos Lietuvių kalbos instituto 2015 m. gegužės 21 d. Lietuvių kalbos specialisto iÅ¡vados Nr. E-15-19 kopijÄ ir ja vadovautis nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ kaip raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197-200 straipsniai).

             Dėl ieÅ¡kovo UAB saugos tarnybos „Argus“ atitikimo Supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygų kvalifikacinių reikalavimų 4.2.4 punktui              Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sÄ lygas, be kitų principų bei VPÄ® nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiÅ¡kiančio pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ . Be to, kaip pažymėjo Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sÄ lygų pobÅ«dis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d.

Sprendimas Komisija prieÅ¡ CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Å iame kontekste Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiÅ«rio principas, reiÅ¡kiantis skaidrumo pareigÄ , kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, perkančiÄ jÄ organizacijÄ Ä¯pareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sÄ lygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rÅ«pestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai pirkimo sÄ lygas suprasti bei aiÅ¡kinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiÅ«lymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d.

Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).             VPÄ® įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ parengti pirkimo dokumentus Å¡io įstatymo pagrindu, nepažeidžiant pagrindinių vieÅ¡ojo pirkimo principų: lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, kad bÅ«tų pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimÄ , privalo, siekdama paminėto tikslo, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kokybinės atrankos kriterijus – minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo ir kt.) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pirkimo sÄ lygų pagrindu pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytÄ informacijÄ ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus (VPÄ® 32 straipsnio 1 dalis).

Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalÅ«s kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi bÅ«ti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s (VPÄ® 32 straipsnio 2 dalis). MinimalÅ«s reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai - tai, perkančiosios organizacijos nuomone, bÅ«tini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas bÅ«simos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymÄ .

VPÄ® apibrėžia tiekėjo kvalifikacijÄ kaip jo pajėgumÄ ir pasiruoÅ¡imÄ tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kuri (kvalifikacija) apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumÄ , teisę verstis tam tikra veikla, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau toks sprendimas neturi pažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-733-180/2015).             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 10 d.

CVP IS priemonėmis paskelbė apie fizinės ir techninės apsaugos paslaugų pirkimÄ , vykdomÄ supaprastintu skelbiamų derybų bÅ«du, pirkimo Nr. 156493 (t. 1., b.l.13). IeÅ¡kovas 2014 m. spalio 22 d. pateikė paraiÅ¡kÄ pagal Konkurso sÄ lygas (t.1., b.l. 46-52). Vykdant pirkimo procedÅ«ras buvo gautos 6 tiekėjų - UAB „ES Security", UAB „Eurocashl", UAB „Ekskomisarų biuras", UAB „G4S Lietuva", UAB saugos tarnyba „Argus" ir UAB „Apsaugos komanda" paraiÅ¡kos (t.1., b.l. 86). 2014 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovo raÅ¡tÄ "Dėl dokumentų patikslinimo UAB „Argus“, kuriame atsakovas pareikalavo iki 2014 m. spalio 28 d. 15:30 val. patikslinti dokumentus pagal Konkurso sÄ lygų 4.2.5. punkto nuostatų reikalavimus, t.y. pateikti nepriklausomos akredituotos sertifikavimo įstaigos iÅ¡duotÄ galiojantį LST EN ISO 9001:2001 standarto sertifikatÄ , patvirtinantį, kad ieÅ¡kovo kokybės vadybos sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos standartų reikalavimus fizinės ir techninės apsaugos srityse (t. 1., b.l. 53).

Atsakovas pažymėjo, jog tokio sertifikato ieÅ¡kovas nepateikė bei konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas Kokybės vadovas nėra lygiavertis dokumentas reikalaujamam sertifikatui. IeÅ¡kovas 2014 m. spalio 27 d. patikslino reikalaujamus duomenis, paaiÅ¡kindamas, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių yra įsitikinęs, kad jo pateikti duomenys yra tikslÅ«s bei pakankami patvirtinti reikalaujamÄ kvalifikacijÄ pagal Konkurso sÄ lygų 4.2.5. punktÄ (t.1., b.l. 54-56). Atsakovas, nagrinėdamas tiekėjų pateiktas paraiÅ¡kas ir iÅ¡kilus papildomiems neaiÅ¡kumams, vadovaudamasis Derybų sÄ lygų 6.3 punktu, 2014 m. spalio 28 d. pateikė ieÅ¡kovui dar vienÄ praÅ¡ymÄ - iki 2014 m. spalio 29 d. patikslinti dokumentus pagal Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimus., t.y.

įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti sÄ raÅ¡Ä sutarčių, pagal kurias bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymÄ Nr. 1-25 “Dėl strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo” (t.1., b.l. 57). 2014 m. spalio 29 d. ieÅ¡kovas pateikė reikalaujamus patikslinimus ir paaiÅ¡kinimus, kuriuose iÅ¡dėstė savo argumentus, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis atitinka Konkurso sÄ lygų 4.2.4. punkto reikalavimų nuostatas, nes ieÅ¡kovas, pagal atsakovo suformuluotas ir pateiktas Konkurso sÄ lygas, pateikė duomenis apie tai, kad ieÅ¡kovas yra įvykdęs arba vykdo bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakymÄ , kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln.

Lt be PVM (t.1., b.l. 58-62). IeÅ¡kovas taip pat pabrėžė, kad atsakovas, nustatydamas Derybų sÄ lygas, nebuvo iÅ¡kėlęs reikalavimo pateikti duomenis apie saugotus objektus, įtrauktus į Energetikos ministro įsakymÄ , nes Derybų sÄ lygose buvo aiÅ¡kiai suformuluota, jog turi bÅ«ti vykdoma arba įvykdyta bent viena panaÅ¡i apsaugos paslaugų sutartis, saugant ne žemesnio kaip trečio saugos lygio reikalavimus, nustatytus Energetikos ministro įsakyme, atitinkantį objektÄ . 2014 m. spalio 30 d. ieÅ¡kovas gavo atsakovo atsakymÄ Ä¯ praneÅ¡imÄ Nr. 7-44-1269 (priedas Nr. 8), kuriame buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo reikalavimus, nusprendė pateiktus reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus (t. 1., b.l. 63-64).

Perkančiji organizacija, vadovaudamasi Derybų sÄ lygų 7.1.3 ir 7.1.4 punktų nuostatomis, ieÅ¡kovo paraiÅ¡kÄ atmetė, kadangi teikėjo kvalifikacija neatitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto nuostatų reikalavimo, t. y. tiekėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra įvykdęs (arba vykdantis) bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t. y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugų sutartį objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymÄ , ir kurios vertė bÅ«tų ne mažesnė kaip 0,45 mln.

Lt be PVM (t. 1., b.l. 65, 92-93). IeÅ¡kovas 2014 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ (t.1., b.l. 66-73), tačiau atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. pretenzijÄ pripažino nepagrįsta ir jos netenkino (t. 1., b.l. 74-75).              Energetikos ministro įsakymo 2 punktas numato, kad reikalavimai įmonių fizinei saugai taikomi energetikos ministro valdymo sričiai priskirtoms strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir jų įrenginiams.

Įsakymu įtvirtinti reikalavimai nustato įmonių fizinės saugos principus, organizavimo pagrindus bei minimalius fizinės saugos reikalavimus (Įsakymo 3 punktas). Objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes įmonės vadovo nustatyti objekto fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme patvirtinti reikalavimai nenustato kitaip (4 punktas). Trečiasis objektų fizinės saugos lygis yra taikomas didelės rizikos objektams. Objektuose turi būti įrengta aukšto lygio apsaugos sistema, leidžianti aptikti, įvertinti ir sulaikyti išorinę grėsmę, išvengti grėsmės iš vidaus bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus.

Užtikrinant objekto saugumÄ , įrengiama iÅ¡orinio perimetro tvora ir padidinto patikimumo mechaninės kliÅ«tys (vartai, durys, spynos, langai, grotos, žaliuzės). Ä®rengiama mažiausiai dviejų lygių (perimetro ir (arba) įrenginių bei patalpų) apsaugos signalizacijos sistema. Objekto teritorijai bei patalpoms ir (arba) įrenginiams stebėti įrengiama vaizdo stebėjimo sistema, kurios signalai perduodami į nuotolinį ar lokalų apsaugos stebėjimo postÄ bei užtikrinamas ne trumpesnis kaip 30 parų vaizdo stebėjimo įrašų archyvas.

Objekte turi bÅ«ti įrengta elektroninė įeigos kontrolės sistema. Užtikrinamas nuolatinis apsaugos sistemos signalų stebėjimas nuotoliniame apsaugos stebėjimo poste. Ä® apsaugos sistemos pavojaus signalus reaguoja ginkluoti apsaugos darbuotojai. Objektas gali bÅ«ti nuolat arba periodiÅ¡kai (dienos ar nakties režimas, statybos ar remonto darbai) saugomas apsaugos darbuotojų (12.3 punktas). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Energetikos ministro įsakymu yra nustatyti saugos minimalÅ«s reikalavimai, kurie privalo bÅ«ti taikomi atitinkamoms strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms ir įrenginiams.

Tai reiÅ¡kia, jog Energetikos ministro įsakymo reguliavimo dalykas yra ne energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių sÄ raÅ¡o pateikimas, bet Å¡ių įmonių ir įrenginių fizinės saugos minimalių reikalavimų reglamentavimas. Pabrėžtina, jog Energetikos ministro įsakyme tiesiogiai nėra nustatytas reikalaujamas minimalus fizinės saugos lygis Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, taigi Å¡io klausimo sprendimas paliktas įmonės vadovo kompetencijai.Byloje kilo ginčas dėl Konkursų sÄ lygų 4.2.4 punkto, numatančio kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, aiÅ¡kinimo, t.y. ar atsakovas minėtame punkte numatė sÄ lygÄ , jog Konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra įvykdęs arba vykdo bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu - ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal Energetikos ministro įsakyme numatytus saugos reikalavimus, ar konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra įvykdęs ar vykdo apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu - ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinę saugÄ objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymo 2 punktÄ .

Atsakovas Supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygų 4.2. punkte nustatė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus bei nurodė, kokie dokumentai, patvirtinantys atitikimÄ kvalifikacijos reikalavimams, turėtų bÅ«ti pateikti (t.1., b.l. 28-30). Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punktas numatė, kad „teikėjas per paskutinius 3 metus arba per laikÄ nuo Teikėjo įregistravimo dienos (jeigu Teikėjas vykdė veiklÄ mažiau nei 3 metus) yra įvykdęs arba vykdo bent vienÄ panaÅ¡iÄ apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t.y. ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizine sauga pagal LR energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d.

įsakymÄ Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,45 mln. Lt be PVM“. Tačiau atsakovas tiek 2014 m. spalio 28 d. raÅ¡te dėl dokumentų patikslinimo (t.1., b.l. 57), tiek 2014 m. spalio 30 d. raÅ¡te dėl paraiÅ¡kos atmetimo (t.1., b.l.

65) pateikė netapatų Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto turinį, lyginant su nurodytuoju Konkurso sÄ lygose (t. 1, b.l. 29), t.y. nurodė, kad Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punktas numato, jog ieÅ¡kovas privalo pateikti sÄ raÅ¡Ä sutarčių, pagal kurias bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. sausio 25 d. įsakymÄ Nr. 1-25 „Dėl strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinės saugos reikalavimų patvirtinimo“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Energetikos ministro įsakymo paskirtis – nustatyti minimalius įmonių fizinės saugos reikalavimus, kad jame aiÅ¡kiai reglamentuota, kokie reikalavimai turi bÅ«ti taikomi atitinkamiems objektų fizinės saugos lygiams, konstatuoja, kad Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punktas, pateiktas atsakovo Supaprastintų skelbiamų derybų sÄ lygose, nenumato imperatyvo, kad tiekėjo anksčiau saugoti objektai turi bÅ«ti bÅ«tinai iÅ¡ objektų, įraÅ¡ytų į Energetikos ministro įsakymo 2 punkte iÅ¡vardintÄ sÄ raÅ¡Ä .

Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punktas numatė, kad tiekėjas turi turėti patirties teikiant fizinės saugos paslaugas, kurios turi bÅ«ti ne žemesnio, kaip trečio saugos lygio, kuris turi atitikti Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus, tačiau nenumatė reikalavimo, jog tiekėjo patirtis bÅ«tų siejama su apsaugos paslaugų teikimu Energetikos ministro įsakymo 2 punkte iÅ¡vardintoms įmonėms. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo įpareigojimas patikslinti duomenis, pateikiant objektų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį bÅ«tų suteiktos ar teikiamos ne žemesnio kaip trečio saugos lygio apsaugos paslaugos objektui, įtrauktam į Energetikos ministro įsakymÄ , nėra tapatus Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte numatytam kvalifikaciniam reikalavimui.

Atsakovas paraiÅ¡kų vertinimo etape modifikavo Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto kvalifikacinį reikalavimÄ , t. y. pakeitė pačios perkančiosios organizacijos nustatytas Derybų sÄ lygas. Kaip minėta, pagal Energetikos ministro įsakymÄ objektų fizinės saugos lygiai – atsižvelgiant į galimas grėsmes įmonės vadovo nustatyti fizinės saugos lygiai, jeigu Energetikos ministro įsakyme nenustatyta kitaip. Taigi, ne konkretaus objekto įtraukimas į Energetikos ministro įsakyme nurodytÄ sÄ raÅ¡Ä , bet tiekėjo galimybė teikti reikalaujamas atitinkamo fizinės saugos lygio apsaugos paslaugas tam tikram objektui, t. y. objekto apsaugai bÅ«tinų tiekėjo turimų priemonių atitikimas nustatytiems reikalavimams yra kriterijus, patvirtinantis ar paneigiantis reikiamÄ tiekėjo kvalifikacijÄ .

IeÅ¡kovo kvalifikacija, teikiant apsaugos paslaugas kitiems objektams, nors ir nenurodytiems Energetikos ministro įsakyme, paraiÅ¡kos pateikimo metu objektyviai atitiko Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto kvalifikacinius reikalavimus (t. 1, b.l.77), tačiau atsakovas ieÅ¡kovo pateiktÄ jo kvalifikacijos pagrindimÄ Ä¯vertino netinkamai, nukrypdamas nuo nustatytų Derybų sÄ lygų. Pabrėžtina, kad paties apelianto pateikta Lietuvių kalbos instituto specialisto iÅ¡vada, prieÅ¡ingai, nei jÄ interpretuoja apeliantas, taip pat patvirtina Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto tokį aiÅ¡kinimÄ , kaip jį suvokia ieÅ¡kovas bei kaip jo turinį aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas (t. 2., b.l. 55-57).

             Perkančioji organizacija, apibrėžusi pirkimo sÄ lygų turinį, negali vėliau jo keisti ar aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai. Perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sÄ lygų, vertindama tiekėjo kvalifikacijÄ atsižvelgti į kitus, nei iÅ¡ anksto paskelbtus, reikalavimus ar aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad neaiÅ¡kių, netikslių ir dviprasmiÅ¡kų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Taigi, apeliantas nepagrįstai pakeitė tiekėjams keliamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kurie gali bÅ«ti vertinami diskriminaciniais ir dirbtinai ribojančiais konkurencijÄ . Pagal pakeisto Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto turinį Konkurse galėtų dalyvauti tik tie subjektai, kurie ankščiau bÅ«tų teikę trečio lygio saugos paslaugas tik Energetikos ministro įsakyme numatytoms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, kad tiekėjas gali turėti didelę patirtį teikiant fizinės saugos paslaugas ne žemesnio kaip trečio saugos lygio kitoms, ne Energetikos ministro įsakyme numatytoms įmonėms.

Tokiu bÅ«du Å¡iems tiekėjams nepagrįstai bÅ«tų užkertamas kelias dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taip pažeidžiant VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.             Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes. Tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibÅ«dinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų (VPÄ® 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Draudimas riboti konkurencijÄ negali bÅ«ti suprantamas kaip absoliutus, kai kitomis priemonėmis perkančiosios organizacijos tikslo pasiekti nebÅ«tų galima, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo vieÅ¡ojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus (VPÄ® 32 straipsnio 2 dalis) ir tai pripažįsta apeliaciniame skunde pats apeliantas. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2, 4 straipsnius AB „Lietuvos dujos“ yra priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių.

Atsakovo priskyrimas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ratui nesuteikia pagrindo tokiam asmeniui, perkančiam prekes ar paslaugas, vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas suformuluoti neaiÅ¡kiai ar netiksliai, pakeisti paskelbtas pirkimo sÄ lygas pirkimo procedÅ«rų vykdymo eigoje. Be to, atsakovas nepateikė jokių argumentų, jog jo statusas reikalauja įmonės fizinės saugos paslaugas teikiančius tiekėjus parinkti tik iÅ¡ asmenų, kurie jau turi patirtį teikiant tokias paslaugas į Energetikos ministro įsakymo 2 punktÄ Ä¯trauktoms įmonėms, t. y. nepagrindė tam tikrų tiekėjų dalyvavimo pirkime apribojimo tikslingumo ir pagrįstumo.

Juo labiau, kaip minėta, Energetikos ministro įsakyme tiesiogiai net nėra nustatytas reikalaujamas minimalus fizinės saugos lygis Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“, bet Å¡io klausimo sprendimas paliktas įmonės vadovo kompetencijai. Atsakovo vadovas sprendžia, kokį fizinės saugos lygį parinkti įmonės objektams, svarbu, kad parinktas saugos lygis atitiktų Energetikos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus. Taigi, ir dėl Å¡ios priežasties nebÅ«tų pagrindo kelti tiekėjams reikalavimÄ turėti patirtį teikiant saugos paslaugas tik Energetikos ministro įsakyme nurodytoms įmonėms, nes tiekėjai gali turėti ankstesnę patirtį teikiant netgi aukÅ¡tesnio fizinės saugos lygio paslaugas įmonėms, nors ir neįraÅ¡ytoms į Energetikos ministro įsakymÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog esminis kriterijus, parenkant tiekėjus įmonės fizinės saugos paslaugoms teikti yra tiekėjo patirtis ir pasirengimas teikti atitinkamo lygio fizinės saugos paslaugas, bet ne tam tikro lygio paslaugų teikimo konkrečioms įmonėms faktas. BÅ«tent tokį kriterijų Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkte ir buvo nustatęs atsakovas, kurį vėliau nepagrįstai pakeitė.             Kaip minėta anksčiau, VPÄ® paskirtis – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 straipsnio 2 dalis), laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Paminėtų principų privaloma laikytis visos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu, t. y. nuo vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedÅ«roje bus iÅ¡vengta nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi bÅ«ti skaidrus, t. y. atviras, aiÅ¡kus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tÄ patį veiksmÄ skirtingai ir suabejoti proceso (vieÅ¡o pirkimo konkurso) skaidrumu.

Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir be dviprasmybių (VPÄ® 24 straipsnis). Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiÅ«lymų pateikimo terminui, paaiÅ¡kinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektÄ . Kandidatai, dalyviai taip pat turi teisę praÅ¡yti paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentų nuostatas, kuriomis nustatomi reikalavimai pirkimo objektui, bei kitas pirkimo sÄ lygas, ribojančias tiekėjo galimybę dalyvauti konkurse (VPÄ® 27 straipsnis).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovui nebuvo kilę neaiÅ¡kumų dėl Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto, jos ieÅ¡kovui buvo aiÅ¡kios ir suprantamos, ieÅ¡kovas suprato, kad atsakovas Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punktu nustatė, jog konkurse gali dalyvauti tik tas asmuo, kuris ankščiau yra vykdęs ar vykdo apsaugos paslaugų sutartį, susijusiÄ su pirkimo objektu, t.y. yra teikęs ne žemesnio kaip trečio saugos lygio saugomų objektų fizinė sauga pagal Energetikos ministro įsakyme numatytus saugos reikalavimus, todėl Å¡ios sÄ lygos neprašė paaiÅ¡kinti ar patikslinti.

Perkančioji organizacija savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiÅ«lymų pateikimo terminui, taip pat nepasinaudojo teise paaiÅ¡kinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Taigi, nei ieÅ¡kovui, nei atsakovui iki tiekėjų pateiktų paraiÅ¡kų vertinimo nekilo abejonių dėl Konkurso sÄ lygų 4.2.4 punkto aiÅ¡kumo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad perkančioji organizacija prieÅ¡ tiekėjÄ , nepapraÅ¡iusį patikslinti ar paaiÅ¡kinti pirkimo sÄ lygų, negali tuo remtis pateisindama savo veiksmų neteisėtumÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal VPÄ® 24 straipsnį perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui tenka pareiga tinkamai suformuluoti pirkimo sÄ lygas (Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-810-236/2015). Kita vertus, situacija, kai perkančioji organizacija, suformulavusi vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kurios yra aiÅ¡kios normaliai rÅ«pestingam konkurso dalyviui, jau vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros vykdymo eigoje ima savo pačios nurodytas sÄ lygas interpretuoti kitaip, jas pakeičia, ne tik pažeidžia bendruosius vieÅ¡ojo pirkimo principus, tiekėjo teises ir interesus dėl galimybės dalyvauti vieÅ¡ajame pirkime užkirtimo, bet ir apriboja tiekėjui galimybę ginčyti tokias vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, nes vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ra jau bÅ«na perėjusi į kitÄ etapÄ (tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimÄ ).

Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje ginčija vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygÄ ir kad tokiam teisiniam veiksmui atlikti jis praleido terminÄ . Visų pirma, ieÅ¡kovas apskritai byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Konkurso sÄ lygų ginčijimo, antra, ginčijamos gali bÅ«ti tik sÄ lygos, kurios tiekėjui yra aiÅ¡kios ir kurios, tiekėjo nuomone, yra neteisėtos. Tuo tarpu ieÅ¡kovui Konkurso sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir priimtinos.             VPÄ® 32–38 straipsniuose įtvirtinti tiekėjų kompetencijos, pajėgumo ir patikimumo kriterijai (reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ir sÄ lygos, draudžiančios ar ribojančios tiekėjų dalyvavimÄ konkurse), jų nustatymo bei vertinimo taisyklės. Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl vieÅ¡ojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45–50 straipsniais), reiÅ¡kiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose varžantis dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal Å¡iuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiÅ«lymo įvertinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo pasiÅ«lymas, kaip neatitinkantis Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimų, pripažintinas neteisėtu, kaip ir po Å¡io sprendimo vieÅ¡ajame pirkime priimti sprendimai atmesti ieÅ¡kovo pretenzijÄ .

             Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepagrįstas yra ieÅ¡kovo argumentas, jog ieÅ¡kovui 2014 m. spalio 27 d. patikslinus reikalaujamus duomenis, 2014 m. spalio 28 d. atsakovas be pagrindo pateikė papildomÄ reikalavimÄ dėl „Dokumentų tikslinimo UAB „Argus“, kuriame reikalavo patikslinti ieÅ¡kovo paraiÅ¡koje pateiktus duomenis dėl kvalifikacinio reikalavimo pagal Konkurso sÄ lygų 4.2.4 p., nes toks kvalifikacinių duomenų trÅ«kumas ar neatitikimas nebuvo nustatytas paraiÅ¡kų nagrinėjimo ir vertinimo metu 2014 m. spalio 22 d., t.y. atsakovas reikalavo patikslinti duomenis, kai paraiÅ¡kų nagrinėjimas/vertinimas jau buvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia perkančiai organizacijai praÅ¡yti patikslinti tiekėjų duomenis apie jų atitikimÄ keliems, o ne vienam kvalifikaciniam reikalavimui.

Todėl atsakovo veiksmai nelaikytini grįžimu į ankstesnį vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų etapÄ , nes jis nebuvo baigęs tikrinti tiekėjų atitikimo kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau Å¡io ieÅ¡kovo argumento nepagrįstumas nekeičia teisinio rezultato byloje, nes, praÅ¡ydamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinti jo atitiktį Derybų sÄ lygų 4.2.4 punkto reikalavimams, atsakovas iÅ¡ esmės pakeitė tiekėjams keliamos sÄ lygos turinį, sugriežtino tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus dėl tiekėjo turimos patirties ir taip apribojo tiekėjo galimybę dalyvauti Konkurse.

Be to, nors perkančiajai organizacijai ir nedraudžiama pakartotinai praÅ¡yti tiekėjo paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymo atitiktį pirkimo sÄ lygų kitiems reikalavimams, tačiau nagrinėjamos bylos bendrame įrodymų vertinimo kontekste atsakovo veiksmai, kai ieÅ¡kovas pagrindė jo atitiktį Konkurso sÄ lygų 4.2.5 punkto reikalavimams, praÅ¡ymas pagrįsti tiekėjo atitiktį 4.2.4 punkto reikalavimui kelia pagrįstų abejonių perkančiosios organizacijos veiksmų nuoseklumu ir skaidrumu.             Nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas ir aplinkybė, jog teismas atskirai nepasisakė ir nevertino Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados (t. 1, b.l. 100-102).

Visų pirma, valstybės institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, pateikta nuomonė dėl bylos faktų ir teisės klausimų aiÅ¡kinimo teismui nėra privaloma ir nėra savarankiÅ¡kas įrodymas byloje (CPK 49-50 straipsniai). Antra, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo tam tikrų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių egzistavimÄ , sprendė byloje taikytinų teisės normų klausimÄ ir taikomas normas aiÅ¡kino, kas sudarė ir Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimo dalykÄ . Vien aplinkybė, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei jas padarė Viešųjų pirkimų tarnyba, nereiÅ¡kia, jog teismas turėjo atskirai aptarti ir Å¡ios institucijos nustatytus faktus bei padarytas iÅ¡vadas.

Teismo kitokios iÅ¡vados dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo ir ieÅ¡kinio pagrįstumo savaime patvirtina, jog teismas nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta byloje iÅ¡vada. Kita vertus, teismas nesutiko tik su Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada, jog atsakovo praÅ¡ymas patikslinti ar papildyti ieÅ¡kovo kvalifikacinius duomenis nėra netapatus Pirkimo sÄ lygų 4.2.4 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui. Tuo tarpu teismas padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kaip ir Viešųjų pirkimų tarnyba, jog perkančioji organizacija turi teisę praÅ¡yti tiekėjų patikslinti duomenis pakartotinai apie jų atitikimÄ keliems, o ne vienam kvalifikacijos reikalavimui.

             Dėl atsakovui paskirtos baudos VPÄ® 952 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstumo Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra tikslinga tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo leisti jam toliau dalyvauti Konkurse, nes 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasiraÅ¡yta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Dėl to, teismo nuomone, Å¡iuo atveju yra tikslinga iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytÄ sandorį ir atsakovui skirti vienÄ iÅ¡ galimų alternatyvių sankcijų, t.y. baudÄ (VPÄ® 952 straipsnio 2 dalis).

Ä®gyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvÄ 2007/66/EB, iÅ¡ dalies keičiančiÄ Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiÅ«ros procedÅ«rų veiksmingumo didinimo, 2010 m. vasario 11 d. Viešųjų pirkimų įstatymas papildytas inter alia 951 ir 952 straipsniais, nustatančiais pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sÄ lygas ir alternatyvias sankcijas bei jų taikymo tvarkÄ (įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 2 d.).

Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal Å¡io straipsnio 4 dalį (sutarties termino sutrumpinimÄ ar baudÄ perkančiajai organizacijai, mokėtinÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ ), nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal Å¡io įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, bÅ«tina iÅ¡saugoti pirkimo sutarties pasekmes.

Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad, teismui nustačius, jog egzistuoja vieÅ¡asis interesas, dėl kurio pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, jis gali nepripažinti tokios pirkimo sutarties negaliojančia, tačiau taikyti alternatyvias sankcijas – sutrumpinti pirkimo sutarties trukmę arba skirti perkančiajai organizacijai baudÄ (Viešųjų pirkimų įstatymo 952 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).

Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatęs, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ , tiek jo nepareiÅ¡kus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik iÅ¡sprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Pažymėtina, kad neteisėtai sudaryto sandorio iÅ¡saugojimas VPÄ® prasme – daugiau iÅ¡imtinė, o ne bendro pobÅ«džio situacija, Å¡is instrumentas teismų aiÅ¡kintinas ir taikytinas griežtai (pavyzdžiui, negalima plečiamai aiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių reikėtų iÅ¡saugoti sutartį). Teismui priėmus sprendimÄ laikinai iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytos sutarties padarinius, toks sandoris nėra naikinamas, t. y. nepripažįstamas niekiniu ab initio, tačiau iÅ¡saugojamas, dėl vieÅ¡ojo intereso apsaugos jo Å¡alims tam tikrÄ laikÄ iÅ¡saugant teises ir pareigas pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013).

Tokiu atveju Å¡alys negali bÅ«ti grÄ Å¾inamos į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, nes vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų santykiai neatkuriami, o pasibaigia iÅ¡saugotos sutarties įvykdymu. Kai pagal neteisėtas pirkimo sÄ lygas sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPÄ® 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sÄ lygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedÅ«ros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).Nei teisės aktai, nei teismų praktika neiÅ¡vardija kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų skirti perkančiajai organizacijai vienÄ iÅ¡ galimų alternatyviųjų sankcijų, nustačius poreikį iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytos viešųjų pirkimų sutarties padarinius.

Tai vertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pasiraÅ¡yta Saugos paslaugų sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas sudarytÄ Saugos paslaugų sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instnacijos teismas pagrįstai taikė VPÄ® 952 straipsnio nuostatas – iÅ¡saugoti neteisėtai sudarytÄ sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vienÄ iÅ¡ galimų alternatyviųjų sankcijų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Saugos paslaugų sutarties galiojimo terminÄ (iki sutartyje nustatyto pradinio vienerių metų termino pabaigos liko penki mėnesiai), sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pobÅ«dį ir reikÅ¡mę perkančiajai organizacijai (vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančiÄ aplinkybę, kad atsakovui, kaip įmonei, kuri yra priskirta sÄ raÅ¡ui įmonių, turinčių svarbiÄ reikÅ¡mę nacionalinam saugumui, turi bÅ«ti nepertraukiamai užtikrinta atitinkamo lygio apsauga), į atsakovo neteisėtus veiksmus (atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas neatitiko Derybų sÄ lygų 4.2.4. punkto reikalavimų, vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu pakeitė reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, tokiu bÅ«du užkirsdamas galimybę ieÅ¡kovui dalyvauti konkurse), alternatyviosios sankcijos – baudos - paskirtį atgrasyti pažeidėjÄ nuo panaÅ¡ių pažeidimų ateityje, nukentėjusio dėl pažeidimo tiekėjo nuomonę ir atsisakymÄ ketinimų dalyvauti naujame analogiÅ¡kų paslaugų pirkime, naujos pirkimo procedÅ«ros vykdymo bei sudarytos bei vykdomos sutarties nutraukimo kaÅ¡tus (VPÄ® 952 straipsnio 2, 4 dalys), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė atsakovui 10 430 Eur baudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2013; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-39/2015).

Ginčas dėl baudos dydžio apeliaciniame skunde nekeliamas. Be to, apeliantas, praÅ¡ydamas pakeisti taikytÄ sankcijÄ Ä¯ kitÄ alternatyviÄ sankcijÄ , nepateikė jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokiam terminui turėtų bÅ«ti palikta galioti neteisėtai sudaryta sutartis, siekiant užtikrinti bÅ«tinos įmonei atitinkamo lygio fizinės saugos paslaugų teikimo nenutrÅ«kstamumÄ , su kokiais kaÅ¡tais ir nuostoliais gali bÅ«ti susijęs sutarties nutraukimas anksčiau termino (CPK 178 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisiniam rezultatui nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas UAB saugos tarnybas „Argus“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 350 Eur sumai.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmÄ jį ketvirtį sudarė 699,8 Eur.

Atsakovo praÅ¡omos priteisti 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ nevirÅ¡ija sumos, gaunamos pritaikius minėtÄ koeficientÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 350 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 93, 98 str. str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui UAB saugos tarnyba „Argus“ (juridinio asmens kodas 141237452) iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ (juridinio asmens kodas 120059523) 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.          Teisėjai                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                               Artūras Driukas                                                                               Danguolė Martinavičienė