2021-03-24 Nr. AB-5836-3-61-3-00266-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-186-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00266-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2021 m. sausio 27 d. skundu, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų departamentas) perkelti pareiškėją iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo R. R. skundą atsisakė priimti.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas su analogišku reikalavimu įpareigoti Kalėjimų departamentą priimti nutarimą, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas atgal į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) arba perkeltas į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) ar kitą pataisos įstaigą, ne taip nutolusią nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-601-764/2020, pareiškėjo skundą tenkino. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas darė išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl naujai pareiškėjo pateiktą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti kitą nutartį arba sprendimą: įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas teigia, kad ginčo situacija abiejose bylose nėra tapati. Šioje byloje pareiškėjas suformulavo tokį skundo prašymą, kuris nėra išnagrinėtas, nei patenkintas nei atmestas jokiuose teismuose. Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimą tik dėl atsakovo nutarimo panaikinimo, bet nėra priėmęs jokio sprendimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Minimoje byloje pareiškėjas siekė būti perkeltas iš Šiaulių TI į kitą įkalinimo įstaigą tęsti bausmės atlikimo, ginčijo atsakovo Kalėjimų departamento priimtą nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino pareiškėjo skundą ir pripažino, kad Kalėjimų departamento priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimo buvo nepagrįstas ir neteisėtas bei šį nutarimą panaikino. Minimu teismo sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas atlikti jokių veiksmų, t. y. perkelti pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą iš Šiaulių TI, ko būtent pareiškėjas ir siekė.

Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, nenurodo konkrečios įstaigos, o sutinka būti perkeltas į bet kurią pataisos įstaigą. Tai iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo skundo formulavimo administracinėje byloje Nr. I1-601-764/2020. Be to, pareiškėjas nurodo ir skirtingas faktines aplinkybes. Todėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas šiai situacijai netaikytinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. R. skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą perkelti pareiškėją iš Šiaulių TI į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu nustatęs, kad su analogišku reikalavimu pareiškėjas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I1-601-764/2020. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje suformulavo tokį reikalavimą atsakovui Kalėjimų departamentui: panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ bei įpareigoti Kalėjimų departamentą priimti kitą žmogaus teises, teisinės ir demokratinės valstybės principus, humaniškumą (žmogiškumą) atitinkantį nutarimą, kuriuo pareiškėjas būtų grąžintas atgal į Pravieniškių PN-AK arba perkeltas į Marijampolės PN ar kitą pataisos įstaigą, ne taip nutolusią nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu minėtoje byloje pareiškėjo R. R. skundą patenkino ir panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. NN-444 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo padavė atsakovas, administracinė byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta.

Teisėjų kolegijos nuomone, abiejose administracinėse bylose skundo pagrindai ir pareiškėjo reikalavimai yra tapatūs, tapačios yra ir proceso šalys, nors administracinėje byloje Nr. I1-601-764/2020 keliamas reikalavimas buvo ir platesnis – buvo prašoma panaikinti ir Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimą. Pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl iš esmės tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių: jis abiem atvejais kėlė reikalavimą perkelti jį iš Šiaulių TI į kitą pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimo. Todėl pateikti skundai šiose dalyse laikytini tapačiais ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą minėtu ABTĮ nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas, priimdamas sprendimą rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nekeičia anksčiau nurodytų išvadų, nes šiuo atveju vertinama, ar ginčas kilęs tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o proceso šalys, nesutikdamos su kitoje byloje priimtu procesiniu sprendimu, turi teisę nesutikimo su juo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė