Legislator Case Law & Legislation
9a3da7f3-05ee-4d02-9cbb-9f68a04c68a7 AI generated

9a3da7f3-05ee-4d02-9cbb-9f68a04c68a7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9a3da7f3-05ee-4d02-9cbb-9f68a04c68a7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N.-M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Nordecum“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. N.-M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ UAB „Nordecum“ neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Nordecum“ atlyginimÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atlyginimÄ už 4 mėnesius prieÅ¡ kuriuos ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti įspėta, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už 9 mėnesių nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

9a3da7f3-05ee-4d02-9cbb-9f68a04c68a7 · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovė įmonėje dirbo pakankamai ilgai (8 mėnesius), jos darbas buvo vertinamas gerai, drausminių nuobaudų ieÅ¡kovė neturėjo. Kadangi darbdavio neteisėti veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, nebuvo siekiama pažeminti darbuotojos, nebuvo atlikti vieÅ¡ai, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės R. N.-M. patirtÄ neturtinę žalÄ teismas vertino 1000 Lt. Dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimųTeismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už 4 mėnesius, prieÅ¡ kuriuos ji turėjo bÅ«ti įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ , nes jis nėra pagrįstas įstatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2131-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03644-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Nordecum“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

N.-M. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Nordecum“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. N.-M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ UAB „Nordecum“ neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Nordecum“ atlyginimÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atlyginimÄ už 4 mėnesius prieÅ¡ kuriuos ieÅ¡kovė turėjo bÅ«ti įspėta, iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už 9 mėnesių nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 2 420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad tarp jos ir atsakovo UAB „Nordecum“ 2013-03-18 buvo pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ji buvo priimta į konsultantės pareigas. 2013-12-12 jÄ iÅ¡sikvietė pokalbiui atsakovo juristė A. L. ir pareikalavo pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. IÅ¡sigandusi grasinimų bei bÅ«dama labai susijaudinusi pasirašė juristės pateiktus dokumentus. IeÅ¡kovė 2013-12-13 pateikė UAB „Nordecum“ juristei praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti į darbÄ ir laikyti negaliojančiu praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru DK 127 str. 4 d. pagrindu.

Tai, jog nebuvo tikrosios valios nutraukti darbo santykius, pasak ieÅ¡kovės, rodo ir kreipimasis į darbo ginčų komisijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Atsakovui įteiktas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti į darbÄ ir laikyti negaliojančiu praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru buvo atmestas motyvuojant tuo, kad 2013-12-12 buvo nutraukta darbo sutartis. IeÅ¡kovė nurodė, kad jÄ atleidžiant iÅ¡ darbo taip pat buvo pažeistos DK 129 str. 4 d. ir DK 130 str. 1 d. nuostatos, todėl jai priklauso darbo užmokestis už 4 mėnesius.

IeÅ¡kovė pažymi, kad dėl netinkamai nutrauktos darbo sutarties ji nedirbo visÄ mėnesį, todėl jai priklauso atlyginimas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei pagal DK 140 str. 1 d. iÅ¡eitinė iÅ¡moka už 9 mėnesių nepertraukiamÄ darbÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad priversta pasiraÅ¡yti pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru, patyrė stresÄ , kadangi augina mažametį vaikÄ , neteko dalies pajamų reikalingų Å¡eimai, yra susirÅ«pinusi savo bei mažamečio vaiko ateitimi, netekus pajamų, patyrė didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nes buvo sukrėsta atsakovo grasinimų.

PatirtÄ neturtinę žalÄ vertino 10 000 Lt. Atsakovas UAB „Nordecum“ su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti ieÅ¡kovei 3 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, t.y. nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovei atliekant jai pavestÄ darbÄ buvo pastebėta, kad didžiÄ jÄ dalį darbo laiko ieÅ¡kovė praleidžia narÅ¡ydama internete, ypatingai dažnai darbo metu naudojasi asmeniniu telefonu, tuo tarpu darbo funkcijoms vykdyti buvo privalu naudoti darbo telefonÄ .

Atlikus 2013 m. lapkričio mėn. patikrinimÄ buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės atliktų telefono skambučių skaičius gerokai mažesnis nei kitų konsultantų. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl netinkamai atliekamo darbo, ko pasėkoje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad pasiaiÅ¡kinimo ji neraÅ¡ys ir tuojau pat iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo bei paprašė bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo tÄ pačiÄ dienÄ . Darbdavys neturėjo ketinimo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovė pati iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ nutraukti darbo santykius pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ , dėl tariamai neteisėtų atsakovo juristės veiksmų į darbdavį ar jo įgaliotus asmenis - tiesioginius savo vadovus nesikreipė, teismo nepraÅ¡o jos gražinti į pirmesnį darbÄ arba nustatyti, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti grÄ Å¾inama į pirmesnį darbÄ . Visa tai, atsakovo teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nenorėjo ir nenori tęsti darbo santykių su atsakovu, o viso labo siekia pasipelnyti pareikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino 2013 m. kovo 18 d. darbo sutarties Nr. NRD-DS-017, sudarytos tarp ieÅ¡kovės R. N.-M. ir atsakovo UAB „Nordecum“ nutraukimÄ 2013 m. gruodžio 12 d. pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 4233,50 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (neatskaičius mokėtinų mokesčių), 6684,48 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2014 m. kovo 21 d., o nuo 2014 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė po 101,28 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių).

IeÅ¡kovei įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis DK 300 str. 4 d., jai skaičiuojamas tik darbo užmokesčio skirtumas. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitus ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 2420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos valstybei 358 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu Konstatavo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovės R.

N.-M. praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios jos valios ir kad raÅ¡yti praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė buvo skatinama neleistinais bÅ«dais, darbdaviui pasinaudojant esmine Å¡alių nelygybe, nepakankamu ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimu ir teisine nekompetencija. Atsakovo UAB „Nordecum“ darbuotoja A. L., kuri faktiÅ¡kai vykdo įmonės vadovo funkcijas, pripažino, kad pati parengė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 str. 1 d. numatytu pagrindu, kad neleido ir nebÅ«tų leidusi ieÅ¡kovei grįžti į darbo vietÄ , nes suprato, jog ieÅ¡kovė gali atskleisti ar sunaikinti įmonės konfidencialiÄ informacijÄ .

IÅ¡ Å¡ios situacijos teismas sprendė, jog iniciatyva dėl darbo sutarties nutraukimo priklausė ne darbuotojai, bet darbdaviui ir kad darbdavys neturėjo kito varianto, kaip tik siÅ«lyti ieÅ¡kovei nutraukti darbo sutartį nedelsiant, nes jau buvo apsisprendęs nuÅ¡alinti darbuotojÄ nuo tolimesnių darbo funkcijų vykdymo. Be to, praÅ¡yme įtraukta nuostata, apribojanti ieÅ¡kovės teisę pasinaudoti įstatyme numatyta garantija, t.y. darbuotojo teise persigalvoti ir atÅ¡aukti savo praÅ¡ymÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės valia nutraukti darbo sutartį nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai, todėl darbo sutarties nutraukimÄ pripažino neteisėtu.Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinių pasekmiųKadangi ieÅ¡kovė neprašė jos grÄ Å¾inti į darbÄ , todėl darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieÅ¡kovei priteisė DK 140 str. 1 d. 2 p. numatytÄ 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka bei vidutinį darbo užmokestis už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ Teismui nekilo abejonių, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto psichologinio smurto ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

IeÅ¡kovė įmonėje dirbo pakankamai ilgai (8 mėnesius), jos darbas buvo vertinamas gerai, drausminių nuobaudų ieÅ¡kovė neturėjo. Kadangi darbdavio neteisėti veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, nebuvo siekiama pažeminti darbuotojos, nebuvo atlikti vieÅ¡ai, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės R. N.-M. patirtÄ neturtinę žalÄ teismas vertino 1000 Lt. Dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimųTeismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už 4 mėnesius, prieÅ¡ kuriuos ji turėjo bÅ«ti įspėta apie darbo sutarties nutraukimÄ , nes jis nėra pagrįstas įstatymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Nordecum“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o apklausti liudytojus ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Teismas iÅ¡imtinai vadovavosi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, uždavinėjo menančius klausimus, esminių prieÅ¡taravimų bylos nagrinėjimo metu nepaÅ¡alino, nesprendė klausimo dėl liudytojų apklausos, nors turėjo bÅ«ti aktyvus nagrinėjimo procese.

2. PareiÅ¡kimo dėl darbo santykių nutraukimo iniciatorė buvo iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovė, kuriai iÅ¡ darbdavio pusės tebuvo siÅ«loma pasiaiÅ¡kinti dėl netinkamai atliekamo darbo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nesiaiÅ¡kinęs galimo drausminio nusižengimo padarymo aplinkybių, neatskleidė ieÅ¡kovės valios dėl darbo santykių nutraukimo susiformavimo motyvų, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimÄ . IeÅ¡kovės pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl darbo santykių nutraukimo buvo atspausdintas tik po jos žodinio pareiÅ¡kimo ir pageidavimo nutraukti darbo sutartį tÄ pačiÄ dienÄ . Ä®rodymų, patvirtinančių atsakovo neleistinus veiksmus, nėra, todėl spaudimas ieÅ¡kovei nėra įrodytas.

2. IeÅ¡kovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nebuvo pateikusi raÅ¡ytinių įrodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateiktais į bylÄ ir neiÅ¡tirtais įrodymais. IeÅ¡kovė atsiliepimus su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, atsižvelgė į tai, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, apeliantas nepasinaudojo teise pateikti papildomus įrodymus, nors teismas buvo paskyręs terminÄ jiems pateikti.

Kadangi teismas nustatė terminÄ papildomiems įrodymams pateikti, ieÅ¡kovė 2014-03-03 pridėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantį kvitÄ . PraÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos apeliantas galėjo pateikti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, be to, apelianto nurodyti liudytojai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, nes susiję su apelianto tiesioginiais subordinacijos santykiais, jų darbdavys apeliantas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas dalinai tenkintinas.

Atsakovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tų pagrįstas tuo atveju, jei teismas darytų iÅ¡vadÄ , kad byloje turi bÅ«ti apklausti liudytojai, bei tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų nurodęs aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Atsakovas 2012-02-24 pateikė teismui atsiliepimÄ Â Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame neteikė praÅ¡ymo apklausti byloje liudytojus, nenurodė, kad yra tokie asmenys, kurie galėtų paliudyti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas, pasirengimo nagrinėti bylÄ metu nustatęs asmenis, kurie buvo atsakovo buveinėje ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ , privalėjo vykdyti CPK 414 straipsnio reikalavimus, bÅ«ti aktyvus įrodinėjimo procese ir apklausti liudytojais atsakovo įvardintus darbuotojus. CPK 414 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas pažeidė šį reikalavimÄ , bÅ«tų pagrindas tuo atveju, jei atsakovas pirmosios instancijos teismui bÅ«tų nurodęs, kad yra liudytojai, kurie galėtų paaiÅ¡kinti byloje reikÅ¡mingÄ aplinkybę - kada ir kokio pokalbio metu ieÅ¡kovė pranešė atsakovui apie tai, kad ji pageidauja, jog bÅ«tų atleista iÅ¡ darbo. Tai, kad kai kurie asmenys buvo atsakovo buveinėje ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas privalėjo Å¡iuos asmenis kviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais, nes teismui nebuvo nurodyta, kokie asmenys gali žinoti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, kad jų paaiÅ¡kinimai galimi apie reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Atsakovas turėjo galimybę teikti praÅ¡ymus teismui apklausti liudytojus, tačiau tokių praÅ¡ymų neteikė, todėl nepagrįstai teigia apeliaciniame skunde, jog teismo pareiga buvo nustatyti asmenis, buvusius atsakovo buveinėje ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ ir apklausti juos liudytojais.

Pripažinus, kad Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimai bÅ«tų naujais įrodymais, kurių pateikimas apeliacinės instancijos teismui  ribojamas ( CPK 314 straipsnis), žodinis procesas byloje nebuvo skiriamas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2013-12-12 pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru ( b.l.48), praÅ¡yme nurodė, jog praÅ¡o netaikyti 14 dienų įspėjimo termino. Å io praÅ¡ymo tekstÄ parengė atsakovas. 2013-12-12 atsakovo įsakymu ( b.l.12) praÅ¡ymas buvo patenkintas, ieÅ¡kovė su įsakymu supažindinta.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios jos valios, kad pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė buvo skatinama neleistinais bÅ«dais. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kad ji buvo verčiama pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo naudojant psichologinę prievartÄ , nes atsakovo darbuotoja A. L. liepė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru, nurodydama, kad prieÅ¡ingu atveju bus pradėta drausminio nusižengimo procedÅ«ra, leido daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is praÅ¡ymas neatitiko jos valios.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo galimybė paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus tarp įrodymų, tačiau darytina iÅ¡vada, kad nauji įrodymai nepriimtini byloje, konstatuotina, kad atsakovas netinkamai naudojosi teise teikti įrodymus. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ Â dėl jos valios bÅ«ti atleistai iÅ¡ darbo nebuvimo patvirtino jos pareiÅ¡kimas, pateiktas atsakovui 2013-12-13, kuriame nurodyta, kad praÅ¡o grÄ Å¾inti jos 2014-12-12 pareiÅ¡kimÄ ir laikyti jį negaliojančiu ( b.l.50).

Tai, kad ieÅ¡kovės 2014-12-12 pareiÅ¡kimo tekstas buvo suraÅ¡ytas atsakovo, leido teismui priimti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovės atleidimo aplinkybių ir atmesti atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kuriais teismas priėmė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus ir atmetė atsakovo teikiamus įrodymus dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, buvo nepakankami ir teismas nevisapusiÅ¡kai atliko įrodymų tyrimÄ byloje, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti, teismo iniciatyva renkant kitus įrodymus.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nesiaiÅ¡kino galimo ieÅ¡kovės drausminio nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo sutartį nebuvimÄ . Pripažintina, kad byloje reikÅ¡minga aplinkybė, ar atsakovas turėjo priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovei dėl jos darbo. Nei viena proceso Å¡alių neneigia, jog pareiÅ¡kimÄ Â atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė pasirašė betarpiÅ¡kai po pokalbio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovės A.

L., kad darbdavys buvo nepatenkintas ieÅ¡kovės darbo rezultatais. Atsakovo atstovei paaiÅ¡kinus, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, jog ketina nutraukti darbo sutartį, jos paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės valios iÅ¡reiÅ¡kimas tuo atveju, jei pareiÅ¡kimo tekstÄ bÅ«tų raÅ¡iusi pati ieÅ¡kovė. Tai, kad atsakovas turėjo interesÄ Â buvo nutraukti darbo sutartį nedelsiant, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas netaikyti 14 dienų įspėjimo termino buvo įraÅ¡ytas atsakovo iniciatyva.

Atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimas, jog ji neleido ir nebÅ«tų leidusi ieÅ¡kovei grįžti į darbo vietÄ , nes suprato, jog ieÅ¡kovė gali atskleisti ir sunaikinti įmonės konfidencialiÄ informacijÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas buvo suinteresuotas nesinaudoti DK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta teise nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ne vėliau kaip po 14 dienų nuo pareiÅ¡kimo gavimo dienos. IeÅ¡kovė intereso nedelsiant nutraukti darbo sutartį neturėjo, tokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti iÅ¡ to fakto, kad ieÅ¡kovė kito darbo neturėjo net teismo sprendimo priėmimo metu, todėl nesant jos intereso neturėti darbo ir darbo užmokesčio, pagrįstai buvo Å¡i aplinkybė įvertinta kaip praÅ¡ymas, nurodytas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime darbdavio iniciatyva.  Apeliacinės instancijos teismas patikrino duomenis apie ieÅ¡kovės darbinę veiklÄ po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iki nutarties priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2014-06-16 iki 2014-10-01 dirbo UAB „ Hofa“ ir gavo 5131,23 Lt darbo užmokestį, bei nuo 2014-10-31 iki 2014-10-31 dirbo Creditstar Lithuania, UAB ir gavo 384,62 Lt darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista po 101,28 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo - 2014-03-22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas įsiteisėja 2014-12-12, priimant apeliacinės instancijos teismui  nutartį pakeisti teismo sprendimÄ , už šį laikotarpį remiantis teismo sprendimu yra priteista ieÅ¡kovei 18939,36 Lt.

Nustatyta, kad Å¡iuo laikotarpiu buvo 186 darbo dienos. Tai, kad laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė dirbo, jai priteista suma pirmosios instancijos teismo sprendimu turi bÅ«ti sumažinta, gautu darbo užmokesčiu kitoje darbo vietoje.  IÅ¡ SODROS pažymų apie R. N. –M. darbÄ laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-12-31 matyti, kad ji uždirbo 5515,85 Lt. Šia suma turi bÅ«ti sumažintas iÅ¡ atsakovo priteistas darbo užmokestis už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo, todėl priteisiamas ieÅ¡kovei 13 322, 23 Lt ( 18 939,36 Lt - 5515,85 Lt ) darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovei įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, jai skaičiuojamas tik darbo užmokesčio skirtumas. Kadangi Å¡i teismo sprendimo dalis yra sÄ lyginiu sprendimu, t.y. sprendimo vykdymas turi bÅ«ti pakeistas, jei ieÅ¡kovė įsidarbintų, darytina iÅ¡vada, kad teismas, priimdama sprendimÄ , remiantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, gali priteisti darbo užmokesčio  skirtumÄ tik tuo atveju, jei darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Tuo atveju, jei priimant teismo sprendimÄ nėra duomenų apie tai, kad jis buvo įsidarbinęs, jam priteisiamas darbo užmokestis už laikotarpį iki įsiteisės teismo sprendimas.

Esant nuostatai, kad priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas tuo atveju, jei darbuotojas buvo įsidarbinęs, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs darbuotojo įsidarbinimo faktÄ po teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, turi priteisti konkrečiÄ darbo užmokesčio sumÄ , t.y. darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo. Kadangi priimant apeliacinės instancijos nutartį skirtumas tarp priteisto ir gauto darbo užmokesčio gali bÅ«ti apskaičiuotas iÅ¡ gautų byloje duomenų, teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistas darbo užmokestis skaičiuotinas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo keistina, nustatant konkrečiÄ Â priteistÄ ieÅ¡kovei sumÄ , nors priimant teismo sprendimÄ nebuvo padaryta materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, t.y. nenustatyta, kad bÅ«tų pagrindų, numatytų CPK 329 ir 330 straipsniuose teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.

Pagrindas pakeisti teismo sprendimui yra naujų įrodymų byloje gavimas, t.y. duomenys apie ieÅ¡kovės darbÄ kitoje darbovietėje. Toks teismo sprendimo pakeitimas tikslingas, siekiant nustatyti konkrečiÄ darbo užmokesčio sumÄ , kuri turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo. Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ieÅ¡kovei pagrįsti. Byloje ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡laidų, apmokėdama už teisines paslaugas UAB „Kvorumas“ , pateikė PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , pagal kuriÄ turi sumokėti Å¡iai bendrovei 2420 Lt, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje tokias kaip iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jei Å¡aliai byloje atstovauja asmenys, kurie turi teisę atstovauti Å¡aliai remiantis CPK 56 straipsniu.

Uždarosios akcinės bendrovės, teikiančios asmenims teisines paslaugas, negali atstovauti teisme Å¡alims, todėl ir Å¡ioms bendrovės apmokėtos sumos nepriskirtinos prie bylinėjimosi ar kitų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidų. Atsakovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas dalinai, kadangi skundas buvo tenkinamas dalinai, t.y. dalyje dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo ir dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Pripažintina, kad Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti atlyginta atsakovui  500 Lt turėtų iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimÄ pakeisti. Teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „Nordecum“ priteista ieÅ¡kovei R. N.-M. nuo 2013 m. kovo mėn. 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo po 101,28 Lt vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ Â darbo dienÄ , bei nustatyta, kad ieÅ¡kovei įsidarbinus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, remiantis DK 300 straipsnio 4 dalimi jai skaičiuojamas tik darbo užmokesčio skirtumas, panaikinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Nordecum“ už priverstinės pravaikÅ¡tos ir darbo užmokesčio skirtumo laikotarpį nuo 2013-03-22 iki 2014-12-12 ieÅ¡kovei R.

N.-M. 13 322,23 Lt ( 3861,52 EUR) darbo užmokesčio. Teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei R. N.-M. priteista 2420 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinti ir praÅ¡ymÄ atmesti. KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui UAB „Nordecum“ iÅ¡ ieÅ¡kovės R. N.-M. 500 Lt ( 144,93 EUR) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai                                                                 Virginijus Kairevičius Danutė Kutrienė Henrichas Jaglinskis