9a3a727c-0423-4e4a-bc20-dab56aeefaf2 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-768/2020 Proceso Nr. 1A-128-768/2020 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Biliauskaitei, nuteistojo V.

Å . gynėjai advokatei Justinai Murauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo gynėjos advokatės Justinos Murauskaitės apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu V.

Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, V. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto - automobilio „BMW X3“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančios pinigų sumos – 1875, 50 Eur išieškojimas. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1.

V. Å . 2019 m. liepos 27 d., apie 12 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 21, vairavo nuosavÄ automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, taip vengė neblaivumo patikrinimo. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė J. Murauskaitė praÅ¡o:

1) išteisinti V. Š. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos;

2) arba pripažinus V. Å . kaltu sutrumpinti specialiosios teisės - teisės vairuoti atėmimÄ iki 1 metų termino ir panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria iÅ¡ V. Å . priteista 1870, 50 Eur suma kaip konfiskuotino turto vertė. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažinęs V. Å . kaltu netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kaltinimÄ rėmė iÅ¡ esmės vien 2 liudytojų parodymais, kurių tikėtinas Å¡aliÅ¡kumas, parodymų prieÅ¡taringumas bei vieno jų buvimas neblaiviu įvykio metu kėlė akivaizdžias abejones dėl jų parodymų teisingumo.

Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad V. Å . vairavo automobilį, motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, aptarta, vertinta. Teismas nesivadovavo principu, kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, byloje nebuvo tirtos ir nustatytos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos tiek sprendžiant V. Å . kaltės klausimÄ , tiek individualizuojant bausmę; 2.2. Teismas niekaip nevertino, nepasisakė ir nuosprendyje net nepaminėjo tų aplinkybių, kurias bylos nagrinėjimo metu akcentavo kaltinamojo pusė, o bÅ«tent tai, kad L.

M. turėjo pagrindÄ galimai apkalbėti nuteistÄ jį dėl konflikto, įvykusio tarp liudytojo ir nuteistojo įvykio vietoje. Pats liudytojas nurodė, kad policijÄ kvietė ne dėl to, kad kaltinamasis vairavo girtas, o dėl to, kad jam pačiam grasino iÅ¡kviesti policijÄ ir jam nepatiko esÄ Ä¯Å¾Å«lus V. Å . elgesys; 2.3. Nuteistojo gynėja cituodama liudytojos A. M. parodymus teigia, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas vieno neblaivaus liudytojo prieÅ¡taringais parodymais nesirėmė – A. P., tačiau kito liudytojo, Å¡iuo atveju A.

M., taip pat neblaivios ir taip pat davusios prieÅ¡taringus parodymus laikė patikimais. Teismui pagrįstai kilo abejonių, kad ir duodami parodymus teisme Å¡ie du liudytojai A. P. ir A. M. taip pat galėjo bÅ«ti neblaivÅ«s, tačiau Å¡ios abejonės nebuvo paneigtos; 2.4. Netiesiogiai V. Å . parodymus, kad jis nevairavo, patvirtina ir G. R. paliudijimas, kad V. Å ., jiems iÅ¡siskyrus nuėjo į tÄ pusę, kur yra pėsčiųjų takas link V. Å . namų bei, kad V. Å . automobilis, jam (G. R.) vėl išėjus į kiemÄ (iÅ¡girdus konfliktÄ ) buvo toje pačioje vietoje, kurioje automobilis buvo pastatytas ir iÅ¡ ryto.

Pats G. R. taip pat nematė, kad V. Å . bÅ«tų vairavęs. Tokias pačias aplinkybes paliudijo ir liudytojas P. T., patvirtinęs, kad tiek anksti ryte, tiek pietų metu V. Å . automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Visų Å¡ių liudytojų parodymų motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas apskritai niekaip neaptarė, nemotyvavo, kodėl jais nesiremia, jų niekaip nevertino; 2.5. Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai iÅ¡ esmės jokio tyrimo įvykio vietoje neatliko, galimų žymių ant žemės netikrino ir nefiksavo, kitų galimų įvykio liudytojų (iÅ¡skyrus konkrečiai buvusius įvykio vietoje (pvz. kaimynų) neieÅ¡kojo ir neapklausė, įvykį įformino iÅ¡imtinai pagal to paties liudytojo L.

M. praneÅ¡imÄ ir parodymus; 2.6. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo V. Å . paÅ¡alino kaltinimÄ vairavus automobilį neblaiviame stovyje ir taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad „nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus“. Atmetus šį kaltinimÄ , vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, laikytina, kad V. Å . vairavo blaivus. Kyla pagrįstas klausimas, kokiÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , tokiu atveju, atliko kaltinamasis, kad jis galėtų bÅ«tų pripažintas padaręs ne Å¡iaip prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , bet sunkiausiÄ jo formÄ - nusikaltimÄ bei, kad jam bÅ«tų taikytina tokia griežta atsakomybė.

Nors LR BK 2811 straipsnio dispozicija ir skamba taip, kad pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiamas ir toks asmuo, kuris vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau, manytina, kad Å¡iuo atveju įstatymo leidėjas sprendė, kad tokio vairuotojo neblaivumas yra preziumuojamas (yra neblaivumo požymiai, vengia blaivumÄ pasitikrinti, taigi preziumuojama - neblaivus); 2.7. Jei veikos kvalifikacijai pagal LR BK 2811 straipsnio 1 dalį asmens girtumas nėra bÅ«tinasis požymis (kas reikÅ¡tų, kad asmuo gali padaryti šį nusikaltimÄ ir bÅ«damas blaivus), ir veikos kvalifikacijai pakanka vien atsisakymo pasitikrinti girtumÄ , esant girtumo požymiams, kyla akivaizdus tokio įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, klausimas.

„Įrodyti“ padarius šį nusikaltimÄ , už kurį gresia iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė, pakaktų ne objektyvių įrodymų (kurie teisinėje valstybėje bÅ«tini paneigti asmens nekaltumo prezumpcijai), o vien tik subjektyvaus kito asmens vertinimo, kuris subjektyviai spręstų, esant ar nesant neblaivumo požymiams ir taip pat subjektyviai spręstų, kad tie požymiai sÄ lygoti bÅ«tent neblaivumo, o ne galimų kitų priežasčių ir taip pat subjektyviai spręstų, kad iÅ¡ tokių požymių „konstatuotina“, kad neblaivumas yra ne mažesnis nei 1,51 promilių.

Tai visiÅ¡kai nesuderinama su konstituciniais ir baudžiamosios teisės principais, todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Å¡io įstatymo dalies atitikties pagrindiniam įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui; 2.8. Pirmosios instancijos teismas V. Å . kaip bausmę skyrė minimalaus dydžio baudÄ , tačiau nevertino, nepasisakė, kodėl specialiosios teisės atėmimo trukmė yra didesnė už minimaliÄ , taip pat niekaip nepasisakė, kodėl bÅ«tinai taikė turto konfiskacijÄ (konfiskuotino turto vertės sumÄ ), nors vertinant bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, Å¡i priemonė laikytina neproporcinga; 2.9.

Teismas pakankamai formaliai nurodė, kad užraudimas naudotis specialia teise skiriamas 2 metams (nors baudžiamasi įstatymas numato nuo 1 iki 5 metų). Teismas privalėjo svarstyti, motyvuoti ir pasisakyti, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė būtina ir proporcinga konkrečiu atveju.

3. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos skundÄ , prokurorė J. Umbrasienė cituodama skundžiamÄ teismo nuosprendį, nurodo, jog teismas teisingai vertino įrodymus ir rėmėsi L. M., A. M. parodymais. Nėra pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais apie tai, kad V. Å . neblaivus vairavo automobilį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. M. ir V. Å . iki įvykio nebuvo pažįstami, jokių konfliktų neturėjo. ApraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas iÅ¡dėstė bei vadovavosi ir kitų liudytojų parodymais: tai G.

R., A. P.. A. J.. D. Č. parodymais. Taip pat ir liudytojų M. J., P. T., V. Ž. parodymais, tačiau Å¡ie liudytojai nieko esminio dėl įvykio neparodė. Apeliantas teigia, kad teismui paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo aplinkybė, kad V. Å . vairavo automobilį neblaivus, nelieka pareigos tikrintis blaivumÄ , tačiau pagal LR BK 2811 straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai asmuo vairuoja transporto priemone neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 promilių ir didesnis neblaivumas arba atsisako tikrintis blaivumÄ , kai jam konstatuoti neblaivumo požymiai arba vartoja alkoholį po eismo įvykio.

Liudytojai A. J. ir D. Č. patvirtino aplinkybę, kad V. Å . atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pasak Å¡ių liudytojų V. Å . atrodė neblaivus, svirduliavo, neriÅ¡liai kalbėjo, iÅ¡ burnos jautėsi alkoholio kvapas. Minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie yra policijos pareigÅ«nai, įvykio vietoje fiksavo V. Å . neblaivumÄ , vengimÄ pasitikrinti girtumÄ , kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. balandžio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistojo gynėja apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl V. Å . kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei jį iÅ¡teisinti. Taip pat skunde praÅ¡oma nenustačius pagrindų, V. Å . atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netaikyti paskirtos automobilio dalies vertės konfiskacijos ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminÄ iki 1 metų.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, taip pat to, kad nuteistajam V. Å . skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidžia proporcingumo principÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. Å . kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėja, tyrė ir analizavo visus byloje esančius įrodymus – paties nuteistojo V. Å ., liudytojų L. M., A. M., D. Č. ir A. J. parodymus, praneÅ¡imÄ Bendrajam pagalbos centrui, tarnybinį praneÅ¡imÄ ir kitus byloje esančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisÄ loginę ir nuosekliÄ grandinę.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, t. y., kodėl vadovaujasi liudytojų L. M., A. M., D. Č. ir A. J. parodymais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo V. Å . parodymais, taip pat motyvuotai atmetė versijÄ , kad liudytojai L. M. ir A. M. gali jį apkalbėti ir kt. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V.

Å . kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl V. Å . kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

10. Nuteistasis V. Š. viso proceso metu neigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y., jog po darbų su liudytoju G. R. vairavo automobilį ir nurodė, kad su automobiliu nebuvo išvažiavęs nuo ryto, o liudytojas L. M. tik iš piktumo taip pasakė apie jį, kadangi tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo V. Š. parodymais ir juos atmetė, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Nuteistojo gynėjos skunde nurodyti argumentai, jog nuteistasis pagal liudytojų A. P. ir G. R. parodymus dėl laiko stokos negalėjo vairuoti automobilio nurodytu metu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bylos įrodymais nepatvirtina nuteistojo V. Š. gynybinė versija.

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo liudytojo L. M. parodymus duotus viso proceso metu ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, pagrįstai Å¡ioje byloje jais vadovavosi. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jis esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai, t. y., tai, kad: kaltinime nurodytu metu jis, A. P. ir A. M. atvyko į sodų bendrijÄ , nes A. P. reikėjo pasiimti pinigų iÅ¡ G. R. už atliktus darbus. Jis pasistatė automobilį, o A.

P. nuėjo į namo vidų. Tuo tarpu atvažiavo BMW X3 ir užstatė jo automobilį. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo V. Å ., svirduliavo. A. P. išėjęs liepė V. Å . patraukti automobilį, kad jie galėtų iÅ¡važiuoti. V. Å . patraukė automobilį prie krÅ«mų, o po to V. Å . priėjo prie L. M. ir pradėjo reikÅ¡ti jam priekaiÅ¡tus. Nuo V. Å . sklido alkoholio kvapas. Liudytojas iÅ¡kvietė policijÄ (t. b. 26-27; 143). Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, kadangi esminėse įvykio aplinkybėse viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, o nuteistojo gynėjos skunde selektyviai dėstomi Å¡io liudytojo parodymai ir sava jų interpretacija dėl tariamo konflikto įtakos, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, o apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog tiek liudytojas L. M., tiek pats nuteistasis patvirtino, jog vienas kito iki įvykio nepažinojo, jokių santykių nepalaikė, todėl liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistÄ jį. Be jau pirmiau paminėtų aplinkybių, Å¡io liudytojo parodymais Å¡ioje byloje vadovaujamasi ir dėl to, kad juos iÅ¡ dalies patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas.

12. Liudytoja A. M. viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog kaltinime nurodytu metu L. M. vežė jÄ su A. P. pas G. R. atgauti skolos. A. P. nuėjo pas G. R. Po kiek laiko atvažiavo V. Å . – atrodė neblaivus, svirduliavo ir užstatė jiems automobilį. L. M. liepė patraukti automobilį, o V. Å . netraukė ir L. M. iÅ¡kvietė policijÄ (t. b. 32-33; 165). Å ie liudytojos parodymai, be kita ko, sutampa su liudytojo L. M. parodymais, t. y., jog nuteistasis prie G. R. namų atvyko vairuodamas automobilį bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus.

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iki įvykio liudytoja A. M. V. Å . pažinojo tik iÅ¡ matymo, taipogi nurodė, jog jokio blogo žodžio apie nuteistÄ jį negalinti pasakyti. Tai, kad liudytoja A. M. įvykio metu buvo neblaivi, prieÅ¡ingai nei skunde tvirtina nuteistojo gynėja, taipogi savaime nereiÅ¡kia, kad jos parodymai yra nepatikimi, kadangi teisiamojo posėdžio metu visos abejonės buvo paÅ¡alintos apklausiant A. M.. Taigi nėra pagrindo nesivadovauti ir Å¡ios liudytojos parodymais.

13. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde pabrėžia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų G. R. ir P. T. parodymais, kurie įrodo, jog nuteistasis nevairavo automobilio, tačiau Å¡ių skundo argumentų teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tiek liudytojas G. R., tiek P. T. su nuteistuoju yra seni pažįstami - G. R. nuteistÄ jį pažįsta, kaip pats parodė, mažiausiai 20 metų, o P. T. su nuteistuoju yra kaimynai, gyvena vienoje sodo bendrijoje, dalyvauja tose pačiose Å¡ventėse, todėl neabejotinai duodami parodymus, Å¡ie liudytojai siekė, kiek įmanoma padėti nuteistajam V.

Å . suÅ¡velninti jo padėtį. Visų antra, Å¡ių liudytojų nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o prieÅ¡ingai – juos paneigia. Pastebėtina, kad skunde nuteistojo gynėja nurodo tik V. Å . palankius įrodymus, be kita ko, Å¡ių liudytojų parodymų iÅ¡traukas, tačiau toks įrodymų vertinimas, neatitinka baudžiamajame procese įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y., vertinti jų visumÄ .

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai iÅ¡ esmės jokio tyrimo įvykio vietoje neatliko, jokios apžiÅ«ros nefiksavo, galimų žymių ant žemės netikrino ir nefiksavo, kitų galimų įvykio liudytojų neieÅ¡kojo ir neapklausė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ â€“ tai pavirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir protokolo priede esančios nuotraukos (t. b. 7-11).

Be kita ko, byloje esantis transporto priemonės aprašas patvirtina, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta ir užfiksuotos svarbiausios su kaltinime nurodytu įvykiu susijusios aplinkybės (t. b. 12-13). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi įvykį matę liudytojai, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015).

Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

15. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismui paÅ¡alinus aplinkybę - V. Å . vairavimÄ esant neblaiviame stovyje, lieka neaiÅ¡ku, kodėl eliminavus iÅ¡ kaltinimo Å¡iÄ aplinkybę ir pripažinus, kad nuteistasis nebuvo neblaivus, V. Å . taikyta pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija Å¡ių apeliacinio skundo argumentų nelaiko pagrįstais. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaip matyti, Å¡io straipsnio dispozicija sudaryta iÅ¡ alternatyvių, nusikalstamÄ veikÄ atitinkančių, požymių. Viena iÅ¡ jų, už kuriÄ nuteistas ir V. Å ., yra transporto priemonės vairavimas esant nustatytiems neblaivumo požymiams ir vengimas neblaivumo patikrinimo. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas patikslinęs kaltinime nurodytas aplinkybes ir konstatavęs, jog nuteistasis kaltas dėl transporto priemonės vairavimo esant nustatytiems neblaivumo požymiams ir vengiant pasitikrinti blaivumÄ , klaidos nepadarė, kadangi pati BK 2811 straipsnio 1 dalies konstrukcija nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė kyla už transporto priemonės vairavimÄ ir vengimÄ tikrintis neblaivumÄ esant nustatytiems neblaivumo požymiams.

Å iuo atveju tiek minėti neblaivumo požymiai – alkoholio kvapas, neriÅ¡li kalba, nekoordinuotumas, neadekvati elgsena, tiek vengimas tikrintis neblaivumÄ , įrodyti ne tik nuosekliais liudytojų A. J., D. Č., L. M., A. M. parodymais (b. l. 26-27; 32-33; 36-37; 39-40; 143-144; 156; 165), bet ir kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 6; 47). Nors tokia skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo iÅ¡vada nesutampa su nuteistojo gynėjos minėtų teisės aktų vertinimu, tačiau ji yra pagrįsta ir motyvuotai paaiÅ¡kinta.

Dėl BK 72 ir BK 68 straipsnių taikymo 16. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo V. Å . taikyta turto dalies vertės konfiskacija bei nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones terminu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ pagrįstai taikė turto dalies vertės konfiskacijÄ ir iÅ¡ V.

Å . konfiskavo 1 875, 50 Eur sumÄ , kuri atitinka automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puse vidutinės vertės bei nustatė teisingÄ teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminÄ .

17. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 2811 straipsnio 1 dalis), automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje V. Å . nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimÄ , kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengimÄ pasitikrinti neblaivumÄ . BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Å . jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is automobilis teismo pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taigi ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu.

Kartu nustačius, kad minėtas automobilis priklauso nuteistajam ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. Å . Å¡io automobilio dalies vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tačiau nuteistojo gynėjos įsitikinimu, V. Å . skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir neteisinga - teismas turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant nusikalstamos veikos padarymo priemonės dalies vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , paskyrė pilnai neįvertinęs nuteistojo asmenybės, kitų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y., atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio dalies vertę, kuri nagrinėjamu atveju nėra didelė (1 875, 50 Eur). Nors V. Å . yra pensininkas, tačiau vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat pažymėtina, kad V. Å . neginčijo byloje nustatytos automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, taip pat nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundÄ nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad automobilio „BMW X3“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė galėtų bÅ«ti mažesnė nei nustatė VÅ¡Ä® „Emprekis“, atlikusi vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymÄ , neprašė jos sumažinti. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti, kad turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y., 1 875, 50 Eur ir jo iÅ¡ieÅ¡kojimas Å¡iuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, net ir įvertinant V. Å . akcentuojamÄ pensininko padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, V.

Å . neabejotinai žinojo ne tik apie savo finansinę padėtį ir apie galimas jo neteisėto veikimo pasekmes – tarp jų ir apie gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir jam gresiančias poveikio priemones, tačiau Å¡ios aplinkybės jo nesulaikė nuo itin pavojingo elgesio.

20. Galiausiai teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«do, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstolis Å¡io kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu bÅ«du, V. Å ., neturėdamas galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, turės galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.

21. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ Ä¯vertinęs automobilio kainÄ be PVM. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. 2K-7-12-495/2020 iÅ¡aiÅ¡kino, kad konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti nustatoma su PVM. Kadangi apeliacinis skundas dėl neteisingai nustatytos konfiskuotino turto vertės nepaduotas, teisėjų kolegija Å¡ioje dalyje plačiau nepasisako.

22. Nuteistojo gynėja taip pat praÅ¡o sutrumpinti V. Å . paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – terminÄ iki 1 metų, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir nemotyvuotai skyrė Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

23. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus V. Å . nusikaltimo pavojingumÄ ir aplinkybes – V. Å . padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su Å¡iurkščiu KET pažeidimu – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė pasitikrinti neblaivumÄ .

Tokiais savo veiksmais sukėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Tai, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki Å¡io pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo bÅ«ti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymÄ , sÄ moningai griežtina Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygas.

Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, siekė užtikrinti visuomenės saugumÄ , formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiÅ«rį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas V.

Å . turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

25. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, 110 straipsnio 2 dalį, BPK 234 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ teismas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar neprieÅ¡tarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Teise kreiptis į Konstitucinį TeismÄ teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylÄ yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

26. Nuteistojo gynėjos praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ argumentai yra abejonės, ar Å¡iuo nagrinėjamu atveju baudžiamajame įstatyme nėra įteisinta kaltės prezumpcija, kuomet girtumas (ir ne mažesnis nei 1, 51 promilės) yra preziumuojamas, jei asmuo atsisako pasitikrinti blaivumÄ bei jam nustatyti neblaivumo požymiai.

27. Tačiau Å¡is apeliantės praÅ¡ymas laikytinas nepagrįstu, nes, teisėjų kolegijos nuomone, praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra susijęs su normos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje kritika ir subjektyviu jos vertinimu, o ne nurodytos normos konstitucingumo klausimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

28. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo V.

Å . kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas V. Å . atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , dėl ko Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2020 m. balandžio 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo gynėjos Justinos Murauskaitės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė