9a33da85-de67-4bf5-a7ee-e887cfa90501 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-73-658/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04976-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Eglei BunevičiÅ«tei – Kostenko, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui (apeliantui) R. R. ir jo atstovui advokatui E. M., pareiÅ¡kėjui R. R. ir jo atstovei advokatei A. L. K., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-11371-950/2018 pagal pareiÅ¡kėjo R. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas byloje kilęs dėl palikimo priėmimo, pradedant jį faktiÅ¡kai valdyti, fakto nustatymo.

2. PareiÅ¡kėjas R. R. pareiÅ¡kimu teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ , atsiradusį po J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad jo tėvas J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Dar 2007 m. gegužės 11 d. J. R. surašė testamentÄ , kad jam priklausančiÄ 1/5 dalį žemės sklypo arba įmokos už Å¡iÄ Å¾emę bei 1/5 dalį gyvenamojo namo ir Å«kinį pastatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), palieka R.

R., o likusiÄ dalį žemės sklypo arba įmokos už Å¡iÄ Å¾emę bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), palieka pareiÅ¡kėjui R. R.. PareiÅ¡kėjas dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė. 2018 m. vasario 22 d. paklausimu kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. 2018 m. kovo 9 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro liudijime nurodoma, kad yra užvesta paveldėjimo byla po J. R. mirties ir į dalį turto iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai, o į likusiÄ dalį paveldėjimo teisės liudijimai nėra iÅ¡duoti.

Ä®pėdiniai, priėmę palikimÄ pagal įstatymÄ ir testamentÄ , yra R. R., R. R., o R. R. nėra priėmęs palikimo. Po tėvo J. R. mirties pareiÅ¡kėjas priėmė tėvo asmeninius daiktus, rÅ«bus, knygas ir kitÄ kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ . PalikimÄ pareiÅ¡kėjas priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, nekilnojamuoju turtu rÅ«pinasi, jį iÅ¡laiko, moka mokesčius.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas po tėvo J. R. mirties per trijų mėnesių laikotarpį rÅ«pinosi visu paveldimu turtu kaip savo turtu, jį valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, t. y., jog pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai savo aktyviais veiksmais pradėdamas mirusio tėvo J. R. palikimÄ valdyti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos jį priėmė.

Suinteresuoto asmens vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po tėvo mirties faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ jo turtÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo Å¡ioje byloje neprieÅ¡taraus tik tuomet, jeigu pareiÅ¡kėjas teismui visiÅ¡kai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ trijų mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio tėvo J.

R. palikimÄ ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Taip pat nurodė, jog iki 2018 m. balandžio 17 d. nėra gavusi praneÅ¡imo iÅ¡ kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo apie galimÄ palikėjo J. R. palikimo perėjimÄ valstybei. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo R. R. pareiÅ¡kimÄ tenkino. Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

R. po savo tėvo J. R. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti likusį turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatė paveldėjimo teisės procedÅ«rų įgyvendinimui. Priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. R. 9,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

5. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų Z. R., R. M. ir L. B. parodymus, sprendė, kad R. R. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leido daryti iÅ¡vadÄ , jog po J. R. mirties – (duomenys neskelbtini), likusį jam priklausiusį turtÄ (testamentu įvardytÄ nekilnojamojo turto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), taip pat asmeninio naudojimo daiktus) pradėjo valdyti testamentinis įpėdinis – R.

R.. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutinka, jog brolis R. R. paveldėtų jam tėvo J. R. testamentu paliktÄ turto dalį. Todėl teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintis faktÄ , kad R. R. priėmė palikimÄ po tėvo J. R. mirties faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti likusį turtÄ . Teismas praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatė paveldėjimo teisės procedÅ«rų tinkamam įgyvendinimui. V. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6.

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. PareiÅ¡kėjas R. R. pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad jo atstove bus advokatė O. R.. Tačiau pareiÅ¡kėjÄ teismo posėdžio metu atstovavo advokato padėjėjas V. K.. O. R. 2018 m. vasario 22 d. paklausimu kreipėsi į Kauno miesto 26-Ä notarų biurÄ savęs neįvardinusi advokate, tačiau suraÅ¡iusi šį paklausimÄ ant advokatės O.

R. kontoros firminio blanko, nors tuo metu ji jau nebuvo advokate. Teismas Å¡ių aplinkybių nepatikrino ir taip buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir AdvokatÅ«ros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes nurodyta klaidinga informacija, kad byla bus vedama per advokatÄ , kuris nesiverčia tokia praktika ir nėra įraÅ¡ytas į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . NepaÅ¡alinus Å¡ių pareiÅ¡kimo trÅ«kumų, taip pat buvo pažeista ir CPK 138 straipsnio nuostata. 6.2.

PareiÅ¡kėjas žinojo aplinkybę, kad R. R. mirė, tačiau vis tiek mirusį asmenį įtraukė dalyvaujančiu asmeniu byloje, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs, kas yra jo procesinių teisių perėmėjas byloje, neinformavęs teismo apie Å¡io suinteresuoto asmens mirtį ir nepateikęs teismui pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų. Teismas aplinkybių apie suinteresuoto asmens R. R. mirtį nesiaiÅ¡kino ir taip pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nuostatas. 6.3.

R. R. pateikus duomenis, kad suinteresuotas asmuo R. R. mirė (duomenys neskelbtini) ir neaiÅ¡kus paveldėjimo likimas, teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatas, kadangi neįpareigojo pareiÅ¡kėjo R. R. per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Tokiu bÅ«du teismas taip pat pažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytÄ pareigÄ nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis ir neįtraukė R. R. įpėdinių į bylos nagrinėjimÄ .

Teismas, nenustatęs naujo termino R. R. atsiliepimui pareikÅ¡ti, netinkamai taikė ir CPK 225 straipsnio 7 punkto bei 232 straipsnio nuostatas ir neteisėtai skyrė byloje teismo posėdį. 6.4. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir materialines normas – CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalis, taip pat suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ . PareiÅ¡kėjas R. R. nebuvo ir nėra įpėdinis, nes civilinės bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kad jis per trijų mėnesių laikotarpį po savo tėvo mirties atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, tuos faktinius veiksmus atliko aktyviai, kurie neabejotinai parodytų, kad pareiÅ¡kėjas perimtus nekilnojamuosius ir asmeninius palikėjo J.

R. daiktus laikė nuosavais, o save laikė neabejotinu Å¡ių daiktų savininku. 6.5. R. R. nežinojo ir painiojosi, kur gyveno J. R. prieÅ¡ mirtį. PareiÅ¡kėjas to ir negalėjo žinoti, kadangi su tėvu negyveno, jo laidotuvėse nedalyvavo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nežinojo kam iÅ¡duoti po tėvo mirties paveldėjimo teisės liudijimai. PareiÅ¡kėjui pakako, kad jo brolis R. R. priėmė palikimÄ , kÄ patvirtina notarės V. T. pažyma. 6.6. Byloje yra duomenys, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki Å¡ios dienos savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kadangi buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas nesiekė aktyviais veiksmais tapti gyvenamojo namo ir kitų nekilnojamųjų daiktų turto dalies savininku. Be to, policijai taip pat nepavyksta surasti R. R., adresu (duomenys neskelbtini), o pats teismas byloje negalėjo Å¡iuo adresu pareiÅ¡kėjui įteikti procesinių dokumentų. 6.7. PareiÅ¡kėjas prie savo pareiÅ¡kimo pateikė tik vienÄ 2018 m. kovo 9 d. apmokėjimo kvitÄ už sunaudotÄ elektros energijÄ , iÅ¡ kurio matyti apie vienkartinį sumokėjimÄ už sunaudotÄ elektrÄ , tačiau ne per tris mėnesius po tėvo J.

R. mirties ar bent jau reguliariai tam tikrÄ laikÄ nuo tėvo mirties iki pareiÅ¡kimo teismui Å¡ioje byloje pateikimo. PareiÅ¡kėjas nepateikė atsiskaitymo knygelės, iÅ¡ kurios matytųsi, kad jis reguliariai mokėjo už elektros energijÄ . Taip pat jis nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo apie sunaudotÄ vandenį. Tai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kais ir aktyviais veiksmais nepriėmė nekilnojamųjų, kilnojamųjų ir asmeninių palikėjo J. R. daiktų, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ių daiktų nelaikė savais, nesiekė įgyti nuosavybės teisės į juos.

Be to, pareiÅ¡kėjo pateikta mokėjimo sÄ skaita Nr. 472889540, iÅ¡raÅ¡yta 2018 m. kovo 16 d., nepatvirtina aplinkybės už kokį draudimÄ pareiÅ¡kėjas R. R. sumokėjo, kadangi nepateiktas pagrindinis draudimo sandoris – draudimo polisas. 6.8. Teismas negalėjo remtis liudytojų Z. R. ir R. M. parodymais, kadangi Å¡ie liudytojai nors namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), matė vaikÅ¡tinėjantį ar buvusį pareiÅ¡kėjÄ , tačiau negalėjo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo valdoje, ar jis faktiÅ¡kai priėmė po jo tėvo mirties paliktÄ turtÄ .

Liudytojos L. B. parodymais taip pat negalima remtis, kadangi ji yra suinteresuotas asmuo bylos baigtimi savo tėvo R. R. naudai.

7. PareiÅ¡kėjas R. R. atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. Nagrinėjant civilinę bylÄ visi praÅ¡ymai buvo sprendžiami motyvuotai, suinteresuotam asmeniui nebuvo suvaržyta teisė turėti atstovÄ , nes toks praÅ¡ymas nebuvo reiÅ¡kiamas. 7.2. Pažymi, kad atstovavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2018 m. kovo 9 d., pareiÅ¡kimas suraÅ¡ytas 2018 m. kovo 13 d. ir priduotas teismui jau paties pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 25 d.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas buvo atstovaujamas advokato padėjėjo V. K. ir tokia bÅ«tinybė atsirado tik nuo 2018 m. kovo 28 d., kuomet apie Advokatų tarybos posėdžio 2018 m. kovo 8 d. protokolo Nr. 44 iÅ¡raÅ¡Ä paÅ¡tu buvo informuota advokatė O. R.. Paklausimas 2018 m. vasario 22 d. buvo suraÅ¡ytas tinkamai, nes iki 2018 m. kovo 9 d. advokatė O. R. buvo įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä . Be to, tai nėra tiesiogiai susiję su paties pareiÅ¡kimo reikalavimu, nes daugiau jokių konkrečių veiksmų nebuvo atliekama ir tik kilo bÅ«tinybė turėti tinkamÄ atstovÄ . 7.3.

R. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl 2018 m. kovo 13 d. suraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ Å¡i aplinkybė nebuvo žinoma ir pareiÅ¡kimas pilnai atitiko CPK reikalavimus. Sužinojus apie suinteresuoto asmens R. R. mirtį, suinteresuotam asmeniui R. R. nepateikus atsiliepimo, jam esant R. R. teisių perėmėjui (testamentų registro iÅ¡raÅ¡as), teismas pagrįstai paskyrė teismo posėdį. 7.4. Testamentas buvo galiojantis, nepakeistas, todėl negali suinteresuotam asmeniui R. R. atsirasti teisė paveldėti pirmÄ jÄ eile kartu su pareiÅ¡kėju R.

R.. R. R. buvo žinomos faktinės aplinkybės apie mirusiojo tėvo J. R. mirties faktÄ , jo paties pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę dėl tikslaus sužinojimo laiko, tačiau nuo 2011 m. nebuvo ginčijamas J. R. suraÅ¡ytas testamentas. 7.5. R. R. visÄ gyvenimÄ gyveno kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau ir su savo Å¡eima, kÄ patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Jis pastoviai moka mokesčius ir rÅ«pinasi turtu, o gyvendamas priėmė paliktus baldus ir daiktus.

Suinteresuotas asmuo R. R. nepateikė jokių įrodymų, kad rÅ«pinosi tėvo paliktu turtu, jį prižiÅ«rėjo ir tvarkė. PrieÅ¡ingai, R. R. priėmė palikimÄ , pradėdamas jį valdyti, tai patvirtino teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, bei raÅ¡ytiniais įrodymais. Papildomai pateikė Lesto atsiskaitomosios knygelės kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad mokesčiai buvo mokami nuo 2012 m. vasario 9 d., įsiskolinimų nėra iki Å¡io momento. 7.6. Aplinkybė, kad R. R. yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nebuvo slepiama, nes savalaikiai nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl palikimo priėmimo liudijimo iÅ¡davimo, t. y. nebaigta paveldėjimo procedÅ«ra, todėl jam nėra galimybės tinkamai deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 7.7.

Teismas tinkamai nustatė faktinius duomenis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais. Liudytoja L. B. (pareiÅ¡kėjo dukra) gyvena savarankiÅ¡kai, Lietuvoje lankosi retai ir padeda tėvui susitvarkyti paveldėjimo procedÅ«ras. Tokie santykiai negali bÅ«ti laikomi suinteresuotumu bylos nagrinėjimo baigtimi. 7.8. PareiÅ¡kėjas sÄ Å¾iningai nurodė visas aplinkybes, jis iÅ¡ tiesų nežinojo, kam iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai po tėvo mirties, nes pats tokio dokumento neturėjo.

Atitinkamai negalėjo tinkamai deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o priimti po tėvo J. R. mirties likusius kilnojamuosius daiktus ir valdyti, kaip savus, buvo galimybė, nes naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta, jis su broliu R. R. liko gyventi kartu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose. Dėl pareiÅ¡kimo trÅ«kumų 9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek pareiÅ¡kėjas R.

R., tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 138 straipsnio ir AdvokatÅ«ros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas R. R. pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog jį atstovaus advokatė O. R., kuri taip pat surašė 2018 m. vasario 22 d. paklausimÄ Kauno miesto 26-Ä notarų biurui. Tačiau advokatė O. R. nuo 2018 m. kovo 9 d. yra iÅ¡braukta iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o.

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. R. pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog byla bus vedama per advokatę O. R., su kuria 2018 m. kovo 9 d. sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 48 (1 T., b. l. 12). Taip pat nustatyta, jog advokatė O. R. Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. sprendimu nuo 2018 m. kovo 9 d. buvo iÅ¡braukta iÅ¡ asmenų, pripažintų advokatais sÄ raÅ¡o ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o (1 T., b. l. 101, 112).

O. R. Advokatų tarybos 2018 m. kovo 8 d. posėdžio protokolo Nr. 44 iÅ¡raÅ¡as buvo įteiktas tik 2018 m. kovo 20 d. (1 T., b. l. 100). IÅ¡ pačio pareiÅ¡kimo matyti, kad jis buvo parengtas 2018 m. kovo 13 d., kai nei advokatei, nei pareiÅ¡kėjui dar nebuvo žinoma apie Advokatų tarybos priimtÄ sprendimÄ , ir yra pasiraÅ¡ytas tik pareiÅ¡kėjo R. R.. Taigi, vien aplinkybė, kad R. R. pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog jį atstovaus advokatė, kuri vėliau buvo iÅ¡braukta iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, nėra laikytinas esminiu pareiÅ¡kimo trÅ«kumu.

Toks formalus pareiÅ¡kimo trÅ«kumas, siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo, gali bÅ«ti paÅ¡alintas pasirengimo nagrinėti bylÄ metu, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, t. y. pareiÅ¡kėjas nurodė kitÄ atstovÄ â€“ advokato padėjėjÄ V. K., kuris pareiÅ¡kėjÄ atstovavo pirmosios instancijos teisme, bei suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (1 T., b. l. 38). Pažymėtina, kad 2018 m. vasario 22 d. paklausimas Kauno miesto 26-Ä notarų biurui (1 T., b. l. 8) suraÅ¡ytas, kai dar O.

R. nebuvo iÅ¡braukta iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 138 straipsnio ir AdvokatÅ«ros įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė jokios klaidingos informacijos, kuriÄ pareiÅ¡kimo pateikimo metu bÅ«tų žinojęs, o jį 2018 m. birželio 12 d. teismo posėdyje atstovavo tinkamas atstovas. Be to, nors pareiÅ¡kimo priedai patvirtinti O.

R. 2018 m. kovo 21 d., kai ji jau turėjo žinoti apie jos iÅ¡braukimÄ iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, tačiau iÅ¡ esmės dėl jų turinio ginčo nėra, o apelianto advokatas E. M. 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių neginčija, nes apie jas galima spręsti iÅ¡ kitų įrodymų (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 44:41–46:35 min.). Ä®vertinęs aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Å¡iais dokumentais nesiremti, ir jų nepripažinti kaip raÅ¡ytinių įrodymų, juolab, jog juose užfiksuotų faktų tikrumas buvo tirtas ir žodinio proceso forma bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

11. Apeliantas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas R. R. nepagrįstai į suinteresuotų asmenų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė R. R., nors žinojo, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kas yra R. R. procesinių teisių perėmėjai byloje, todėl pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies, 138 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatas, kadangi neįpareigojo pareiÅ¡kėjo R. R. per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Be to, teismas pažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytÄ pareigÄ , nes neįtraukė R. R. įpėdinių į bylos nagrinėjimÄ . Teismas negavęs iÅ¡ R. R. įpėdinių atsiliepimų, nenustatęs naujo termino R. R. atsiliepimui pareikÅ¡ti ir neteisėtai skyrė byloje teismo posėdį.

12. Kaip minėta, pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo buvo suraÅ¡ytas 2018 m. kovo 13 d., o iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. R., kuris pareiÅ¡kime buvo nurodytas kaip suinteresuotas asmuo, mirė (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 26). Nors pareiÅ¡kimas teismui pateiktas tik 2018 m. kovo 28 d., tačiau iÅ¡ jo turinio matyti, kad nuo suraÅ¡ymo dienos jis nebuvo taisytas. Be to, tėvas J. R. (mirė (duomenys neskelbtini)) ginčo turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 11 d. testamentu (1 T., b. l. 6) palikto broliams R. ir R.

R.. Dėl to pareiÅ¡kėjas, siekdamas, kad teismas nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis savo turto dalį priėmė pradėdamas jÄ faktiÅ¡kai valdyti, pagrįstai pareiÅ¡kime nurodė ir kitÄ minėto turto paveldėtojÄ â€“ brolį R. R. (nes jis to metu nebuvo miręs). Taip pat pareiÅ¡kime suinteresuotais asmenimis buvo nurodyti ir brolis R. R., kuriam pareiÅ¡kimas su teismo praneÅ¡imu dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniÅ¡kai 2018 m. balandžio 11 d. (1 T., b. l. 17), bei Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 12 d. (1 T., b. l. 18).

Vertinant visumÄ aplinkybių, o bÅ«tent: kad pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėjo brolis R. R. dar buvo gyvas; paduodant pareiÅ¡kimÄ nebuvo pridėta prie jo įrodymų apie Å¡io asmens mirtį – pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo priėmimo metu negalėjo spręsti, jog pareiÅ¡kimas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nustatytų CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 135 straipsnio 1 dalyje, bei dėl to nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti. Be to pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ suinteresuoto asmens R.

R. gavęs duomenis, kad kitas suinteresuotas asmuo R. R. (duomenys neskelbtini) mirė, patikrino Testamentų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iÅ¡ kurių nustatė, kad jo palikimÄ 2018 m. balandžio 17 d. priėmė R. R. (1 T., b. l. 27–28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad suinteresuoto asmens R. R. palikimÄ priėmė kitas suinteresuotas asmuo R. R., pagrįstai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi iÅ¡ bylos paÅ¡alino R. R.. Kadangi R.

R. palikimÄ priėmė kitas suinteresuotas asmuo – R. R., kuris jau buvo pareiÅ¡kėjo R. R. pareiÅ¡kimu įtrauktas dalyvaujančiu byloje asmeniu, o kitų brolio palikimÄ priėmusių asmenų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į civilinės bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukti kitų asmenų, ar nustatinėti terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams taisyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 225 straipsnio 5 punkte nurodytos pareigos.

Taip pat nebuvo pažeistos ir CPK 138 straipsnio, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies nuostatos, kadangi pareiÅ¡kėjo R. R. pareiÅ¡kimo turinys dėl juridinio fakto nustatymo iÅ¡ esmės atitiko procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ per teismo nustatytÄ terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad byla buvo nagrinėjama ypatingÄ ja teisena, kurioje teismo vaidmuo, kaip žinia, yra aktyvus, ir teismas galėjo imtis ir ėmėsi tinkamų ir proporcingų priemonių vėliau paaiÅ¡kėjusiems trÅ«kumams iÅ¡taisyti ir Å¡alinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui R. R. pareiÅ¡kimas su teismo praneÅ¡imu dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti asmeniÅ¡kai 2018 m. balandžio 11 d. (1 T., b. l. 17), todėl 2018 m. balandžio 3 d. teisėjo rezoliucija nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2018 m. gegužės 2 d. Apeliantas nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Vien aplinkybė, kad apeliantas priėmė R. R. palikimÄ , nelaikytina svarbia priežastimi R.

R. iÅ¡ naujo nustatyti terminÄ atsiliepimui į pareiÅ¡kėjo R. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo pateikti. R. R. nuo pareiÅ¡kimo teisme priėmimo dienos buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ dalyvaujančiu byloje asmeniu, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniÅ¡kai, todėl jis žinojo apie teismui pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir turėjo pakankamai laiko atsiliepimui į jį pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminui pagrįstai paskyrė byloje žodinį teismo posėdį.

Pažymėtina, kad apeliantas, nors ir nepateikė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , turėjo galimybę teismui teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat jis davė žodinius paaiÅ¡kinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jo teisės iÅ¡ esmės nebuvo nei pažeistos, nei suvaržytos.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų dėl procesinių dokumentų trÅ«kumų nustatymo ir jų Å¡alinimo, bei nebuvo pagrindo iÅ¡ naujo apeliantui nustatyti terminÄ dėl atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ pateikimo, sprendžia, jog nėra pagrindo bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo priimti nauji raÅ¡ytiniai įrodymai, su kuriais dalyvaujantys byloje asmenys susipažinę ir kurie buvo iÅ¡tirti 2018 m. gruodžio 6 d.

įvykusiame žodiniame teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ , nagrinėjamos civilinės bylos negrÄ Å¾inant iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl juridinio fakto nustatymo 15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjas R.

R. pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas tinkamai priėmė J. R. 2007 m. gegužės 11 d. testamentu paliktÄ palikimÄ . PareiÅ¡kėjas su tėvu negyveno ir nepriėmė jo palikimo, jo neiÅ¡laikė, gyvenamosios vietos paveldėtame turte nedeklaravo, o ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ priėmė tik brolis R. R.. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje apeliantas palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo name, adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, turto nevaldė ir palikimo nepriėmė, o po to tėvo mirties gyveno ir palikimÄ priėmė tik brolis R.

R. (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 12:00–26:44 min.).

16. PareiÅ¡kėjas R. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigė, kad visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, taip pat priėmė name paliktus baldus ir daiktus, o apeliantas tėvo testamento neginčijo. Nurodė, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu negali deklaruoti gyvenamosios vietos, nes nebuvo laiku sutvarkyti dokumentai dėl palikimo priėmimo liudijimo iÅ¡davimo. Apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje apeliantas palaikė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ginčo name pastoviai gyvena ir moka už elektros energijÄ (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 27:35–42:30 min.).

17. CK 5.50 straipsnyje (straipsnio redakcija iki 2011 m. lapkričio 1 d.), kuris galiojo palikimo atsiradimo metu, buvo nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1 ir 2 dalys).

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Å ios nuostatos iÅ¡ esmės galioja ir iki Å¡iol, t. y. neliko tik nuostatos, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

18. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai įrodo, jog pareiÅ¡kėjas R. R. priėmė tėvo J. R. palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

20. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog pareiÅ¡kėjas R. R. po tėvo J. R. mirties (duomenys neskelbtini) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ trijų mėnesių terminÄ atliko kokius nors veiksmus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog jis mirusio tėvo J. R. testamentu paliktÄ palikimÄ priėmė pradėjęs turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nors pareiÅ¡kėjas procesiniuose dokumentuose teigė, kad jis tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimu turtu rÅ«pintis, iÅ¡laikyti ir mokėti mokesčius, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡ių aplinkybių neįrodo.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų Lesto atsiskaitymo už elektrÄ knygelės iÅ¡rašų matyti, kad R. R. už suvartotÄ elektros energijÄ , adresu (duomenys neskelbtini), vartotojo kodas 28067549, pradėjo mokėti tik nuo 2012 m. vasario 9 d. (1 T., b. l. 104). UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ teismui taip pat pateikė informacijÄ , kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki dabar, vartotojas, kurio kodas 28067549, už elektros energijÄ mokėjo tik nuo 2012 m. vasario 9 d., o abi Elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartys Nr. 06/8067460 ir Nr. 06/8067549 yra sudarytos 2006 m. liepos 25 d.

J. R., kuris Å¡ias sutartis ir pasirašė (1 T., b. l. 188–193). Taigi, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas R. R. už ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energija pagal vienÄ iÅ¡ dviejų elektros apskaitos prietaisų pradėjo mokėti tik praėjus 5 mėnesiams po tėvo mirties, t. y. jau praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo dienos (2011 m. rugpjūčio 19 d.).

23. IÅ¡ UAB „Kauno vandenys“ pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vandens tiekimo, nuotekų Å¡alinimo ir valymo sutartis Nr. 11485 buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 23 d. su J. R., tačiau už jį sutartyje pasirašė suinteresuotas asmuo R. R.. Pagal Å¡iÄ sutartį yra mokama iki Å¡iol (1 T., b. l. 160–162). Nors pareiÅ¡kėjas R. R. teigė, kad buvo apdraudęs ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau Å¡is AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų nustatyta, kad BÅ«sto draudimo sutartis Nr. 472889540 buvo sudaryta tik 2018 m. kovo 16 d., bei draudimo polisas buvo nutrauktas nuo jo įsigaliojimo datos, nes visiÅ¡kai nebuvo apmokėtas (1 T., b. l. 41, 172–175).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BÅ«sto draudimo sutartis Nr. 472889540 buvo sudaryta tik tada, kai jau buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo ir buvo ketinama su juo kreiptis į teismÄ . Jokių duomenų nėra, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų anksčiau apdraudęs bÅ«stÄ , ar bent bandęs tai daryti. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas R. R. su UAB „Kauno Å¡vara“ Pakuočių ir pakuočių atliekų rÅ«Å¡iavimo konteinerių panaudos sutartį Nr. 10.2-IP sudarė tik 2015 m. gruodžio 23 d. (1 T., b. l. 39), t. y. praėjus daugiau nei keturiems metams po tėvo J.

R. mirties. Be to, nors Å¡i sutartis buvo sudaryta pareiÅ¡kėjo vardu, tačiau kaip matyti UAB „Kauno Å¡vara“ 2018 m. spalio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje pateiktų duomenų apie įsiskolinimÄ , pagal jÄ galimai už atliekų tvarkymÄ nė karto nebuvo sumokėta (1 T., b. l. 178). Taip pat leidinio Kauno diena prenumerata pareiÅ¡kėjui pradėta teikti tik 2018 m. birželio 7 d. (2 T., b. l. 8), t. y jau po to kai teisme buvo užvesta nagrinėjama civilinė byla.

24. PareiÅ¡kėjas nors ir teigė, kad visada gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir po tėvo J. R. mirties, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ten gyvendamas pareiÅ¡kėjas rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, prižiÅ«rėjo jį kaip savo, valdė, naudojo per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki Å¡ios dienos yra (duomenys neskelbtini) (1 T., b. l. 22, 42, 69, 77).

Šios aplinkybės pareiškėjas neneigė, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 12 d. posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. posėdyje teigė, kad gyvenamosios vietos deklaruoti negali, nes nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Vis dėlto, jis negalėjo paaiškinti, kodėl gyvenamosios vietos deklaruoti, adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo dar iki tėvo mirties, nors teigė, kad pastoviai šiuo adresu gyveno.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjo duoti paaiÅ¡kinimai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s. PareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismui duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad jis mokėjo visus mokesčius ir rÅ«pinosi namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o brolis R. R. jokių mokesčių nemokėjo, iÅ¡skyrus susimokėdavo už savo sunaudotÄ elektrÄ (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 17:45–18:22, 21:19–21:42, 24:40–24:50 min.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas teigė, kad jis mokėjo už elektrÄ , o kitus mokesčius mokėdavo brolis R. R., kuriam pareiÅ¡kėjas už savo dalį duodavo pinigų (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 52:13–52:51 min). Jokių įrodymų, kad jis duodavo pinigų broliui – nėra.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad jis priėmė tėvo J. R. paliktÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Sprendimo 22–24 punktuose aptarti įrodymai tik įrodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo namu, esančiu (duomenys neskelbtini), galimai pradėjo rÅ«pintis tik 2012 metų sausio–vasario mėn., kai po tėvo mirties jau buvo praėję mažiausiai 5 mėnesiai, o ir tas rÅ«pinimasis buvo minimalus (apmokėjimas tik elektros sÄ skaitos).

27. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali bÅ«ti materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatÅ«ros, mokslo ir meno kÅ«rinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes Å¡ie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

29. Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir veiksmų su jais atlikimas yra paveldimo turto perėmimas įstatymo nustatytu pagrindu, bet Å¡ie veiksmai nėra vertinami kaip faktiniai palikimo priėmimo veiksmai pagal CK 5.51 straipsnį. Sprendžiant dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , nustatymo, turi bÅ«ti nustatyta, ar įpėdinio veiksmai apima vien tik CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimÄ pagal įstatymÄ , ar ir kito turto užvaldymÄ .

Kitu turtu laikomas visas turtas, sudarantis palikimÄ . Tai gali bÅ«ti bet kokie kilnojamieji daiktai, kurie nepatenka į nurodytÄ CK 5.14 straipsnyje turtÄ . Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali bÅ«ti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Ta aplinkybė, kad įpėdinis palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtÄ , nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

30. AiÅ¡kinantis aukščiau nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas R. R. 2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme vėlgi nebuvo nuoseklus. Jis paaiÅ¡kino, kad po tėvo J. R. mirties jis priėmė tėvo palikimÄ , t. y. paėmė jo daiktus, kurie buvo name, adresu (duomenys neskelbtini) (jo teigimu tai buvo tik tėvo asmeniniai daiktai ir baldai), jais naudojosi ir valdė. Tačiau teismui aiÅ¡kinantis kokius gi konkrečius daiktus jis priėmė ir kaip juos valdė, jis nurodė, kad tėvas buvo paprastas darbininkas ir nieko neturėjo.

Vis tik sprendžiant, jog jei ir pareiÅ¡kėjas priėmė kokius nors smulkius daiktus, pažymėtina, kad visi Å¡ie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali bÅ«ti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui priėmus tik CK 5.14 straipsnyje nurodytus daiktus, nėra pagrindo spręsti, kad jis palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti per tris mėnesius po tėvo mirties.

31. Palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu pareiÅ¡kėjas taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. R. nurodė, kad ginčo name gyveno ir juo rÅ«pinosi broliai R. ir R. R.. Liudytoja negalėjo pasakyti kas priėmė viduje esančius daiktus. Liudytoja namo savininkais laikė R. ir R. R., tačiau negalėjo tiksliai pasakyti ar jie priėmė palikimÄ (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 35:36–41:33 min.). Liudytojas R. M. nurodė, kad ginčo name gyveno broliai R. ir R.

R., tačiau negalėjo pasakyti, kuris iÅ¡ brolių rÅ«pinosi namu (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 43:22–48:18 min.). Liudytoja L. B. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) ji gyveno iki 2002 metų, o jos tėvas R. R. pastoviai gyveno ginčo name, adresu (duomenys neskelbtini). Ji laikė, kad J. R. palikimÄ priėmė broliai R. ir R. R., tačiau nežinojo, kad tėvas nesitvarkė palikimo dokumentų (2018 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 50:23–54:07 min.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors liudytojai ir nurodė, kad R. R. gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie nežinojo ar pareiÅ¡kėjas po tėvo J. R. mirties priėmė jo palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, t. y. liudytojai negalėjo pasakyti ar pareiÅ¡kėjas palikimÄ priėmė per 3 mėnesius po tėvo mirties. Vien aplinkybė, kad liudytojai laikė pareiÅ¡kėjÄ vienu iÅ¡ namo savininkų, neleidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas R. R. laiku priėmė tėvo palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, nes liudytojams nebuvo žinomos tokios aplinkybės ir jie to pirmosios instancijos teisme nepaliudijo.

32. Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėjas R. R. per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) bÅ«tų faktiÅ¡kai atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus ir priėmęs palikimÄ pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti. Dėl to spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas R.

R. priėmė palikimÄ po tėvo J. R. mirties per trijų mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų 33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei nepagrįstai tenkino pareiÅ¡kimÄ , bei nustatė, kad pareiÅ¡kėjas R. R. priėmė tėvo J. R. palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir pareiÅ¡kimÄ atmetus (100 procentų), pareiÅ¡kėjas laikomas ginÄÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl tik suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nei vienas suinteresuotas asmuo pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos jiems nėra priteisiamos.

36. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 9,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

37. Suinteresuoto asmens R. R. apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistinos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 400 Eur iÅ¡laidų (1 T., b. l. 166, 176–177, 179–182; 2 T., b. l. 3–5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.

Vis dėlto 240 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su paklausimų rengimu ir kliento konsultacija (SÄ skaitos faktÅ«ros Serija AdEM Nr. 0609 1.4–1.7, 1.9 punktai; 1 T., b. l. 180), virÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas ribas (Rekomendacijų 8.18, 8.19 punktai), todėl mažintinos iki 53,70 Eur. Kitos 1 160 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.9, 8.16, 8.19, 8.20 punktai) yra pagrįstos pateiktais įrodymais.

Todėl suinteresuoto asmens R. R. iš viso patirtos 1 213,70 Eur išlaidos jam priteistinos iš pareiškėjo R. R. (CPK 93, 98 straipsniai).

38. Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 11,57 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. R. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo R.

R. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 213,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trylikÄ eurų 70 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 9,97 Eur (devynis eurus 97 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, ir 11,57 Eur (vienuolikÄ eurų 57 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjas Nerijus Meilutis