9a325529-f17a-4a79-9f8a-e52f4eb62a67 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-425-275/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25783-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7.; 3.1.2.2.; 2.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų D.

L., V. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams V. L., D. L., tretieji asmenys byloje A. M., Sodininkų bendrija „ŠEC-2“, K. A. J., G. A., dėl administracinių aktų panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymÄ â€žDėl žemės Å«kio paskirties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei greta esančios teritorijos SB „ŠEC-2“, Vilniaus mieste (Vilniaus miesto kadastro vietovė), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ â€žDėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo suformuotas 0,0085 ha ploto žemės sklypas ir patvirtinti jo kadastro duomenys;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymÄ â€žDėl įsiterpusio žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo D. L. ir V. L.“, kuriuo D. L. ir V. L. nuspręsta parduoti 85 kv. m ploto žemės sklypÄ ;

4) pripažinti negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. L. ir V. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise parduotas 85 kv. m valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini);

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ â€žDėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo;

6) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0085 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); gražinti atsakovams D. L. ir V. L. 2780 Eur, sumokėtus pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. „Dėl įsiterpusio žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo D. L. ir V. L.“ nusprendė parduoti D. L. ir V. L. įsiterpusį 85 kv. m ploto žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Projektu suprojektuotas 85 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas 2015-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo parduotas D. L. ir V. L. už 2 780 Eur.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

4. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami ne aukciono bÅ«du Å¡ių sklypų savininkams. Ä®siterpusių valstybinės žemės sklypų samprata reglamentuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte, kuris numato, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, nevirÅ¡ijantis 0,04 ha, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Žemės sklypÄ turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, kai egzistuoja visuma sÄ lygų:

1) tai turi bÅ«ti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų individualių mėgėjų sodo sklypų ir 3) Å¡ie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių ar valstybinės žemės sklypų, taip pat tie sklypai, prie kurių pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio ir nevirÅ¡ijantys nustatyto dydžio.

5. Å ia Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostata siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimÄ , efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo iÅ¡naudojimÄ , papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetÄ gavimÄ . Nurodytų taisyklių 2.2 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir iÅ¡nuomojami pagal sodo suplanavimo projektÄ , parengtÄ ir patvirtintÄ iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos - 1996 m. sausio 1 dienos.

Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai pagal sodo suplanavimo projektÄ nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Minėto nutarimo 2.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

6. Remiantis SB „ŠEC-2“ iÅ¡planavimo projektu, nustatyta, kad Projekte suprojektuoti kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 ir Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „SEC-2“ iÅ¡planavimo projekte pažymėto kelio t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo bÅ«ti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo bÅ«ti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai.

7. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas reglamentuoja, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Minėta ginčo teritorija 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas kaip kelias.

8. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte yra reglamentuota, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Taisyklių 62.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra derinamas su sodininkų bendrijos pirmininku, jeigu minėtas projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijos valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Taisyklių 42 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi bÅ«ti numatyta galimybė į kiekvienÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikÅ¡mės ar vietinės reikÅ¡mės keliais, sudarančiais kelių tinklÄ , arba siÅ«lomi servitutai. SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta, kad bendrija neprieÅ¡tarauja, kad žemės sklypų savininkai įsigytų su žemės sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų.

9. Prisiperkant žemės sklypus bÅ«tina sÄ lyga - iÅ¡laikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti vieÅ¡ajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktÅ«ros plėtrai“. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais matyti, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, 5 ir 9 punktais priimtus sprendimus ir nebuvo suderintas su SB „ŠEC-2“ pirmininku. Todėl ginčijami administraciniai aktai, kuriais suformuoti neatitinkantys įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos 85 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., ir 85 kv. m ploto žemės sklypas, projektinis Nr. 743-1, žemės sklypo, perleidimo privačion nuosavybėn sandoris ir administraciniai aktai, kurių pagrindu žemės sklypas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkyti sujungimo bÅ«du į vienÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, t. y.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktui, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punktui, todėl naikintini.

10. Atsakovai V. L., D. L. pateikę atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad byla teisminga administraciniam teismui, kadangi ginčas administracinės kilmės. Nurodė, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atmestinas. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje negali veikti kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratÅ«rų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad ieÅ¡kovas veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais. Prašė bylÄ nutraukti, nes ieÅ¡kinį pateikė asmuo neturintis reikalavimo teisės. Byloje taikant restitucijÄ , ieÅ¡kovas, kaip nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl restitucijos asmuo, privalėtų atsakovams atlyginti didžiausiÄ Å¾emės sklypo vertę, kuriÄ pagal rinkos kainÄ reikėtų nustatyti teisminio nagrinėjimo metu.

11. Tretieji asmenys A. M. ir G. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo teritorija negalėjo bÅ«ti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo bÅ«ti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „SEC-2“ iÅ¡planavimo projekte pažymėto kelio. Tai pažeidžia ir A. M. teises, nes jai nuosavybės teise priklausantis sodo sklypas Nr. 270 lieka be vienintelio daugelį metų egzistavusio privažiavimo.

12. Tretieji asmenys sodininkų bendrija „ŠEC-2“, K. A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai- atnaujino ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymÄ â€žDėl žemės Å«kio paskirties sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei greta esančios teritorijos SB „ŠEC-2“, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vietovė), formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ â€žDėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypÄ Ä¯registravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 27 d.

įsakymÄ â€žDėl įsiterpusio žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo D. L. ir V. L.“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 17 d. sprendimÄ â€žDėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) , pertvarkymo sujungimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir D.

L., V. L.; taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo atsakovus D. L. ir V. L. grÄ Å¾inti valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 0,0085 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovams D. L. ir V. L. solidariai priteisė iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 2 780 Eur, sumokėtus už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

14. Priimdamas sprendimÄ teismas nustatė, jog Nacionalinė žemės tarnyba siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ , laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Å ios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kinys paduotas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ teisingÄ teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimÄ bei žemės reformos vykdymÄ teisine tvarka. Toks ieÅ¡kinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, atitinka vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ teisme atmetė kaip nepagrįstus.

15. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2016-06-29 nutarimu atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, motyvuodamas tuo, kad Å¡io ginčo sprendimas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesuponuoja iÅ¡vados, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , neturi teisės paduoti ieÅ¡kinį, siekiant užtikrinti vienos iÅ¡ konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtÄ ir paÅ¡alinti valstybės pareigÅ«nų padarytas procedÅ«rines klaidas, dėl kurių valstybės žemė buvo parduota privatiems fiziniams asmenims, galimai pažeidžiant teisės norminių aktų sureglamentuotÄ Å¾emės pardavimo tvarkÄ .

16. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino administracinių aktų ginčijimui, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra praleidęs 1 (vieno) mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl individualių administracinių aktų ginčijimo. Tačiau pažymėjo, jog Å¡is terminas nėra naikinamasis ir gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba gavusi informacijos, kad ginčo sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nedelsdama kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tačiau ji atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, motyvuodama tuo, kad Å¡io ginčo sprendimas negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju interesu, kurį turėtų ginti prokuroras, konstatavo, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje siekė panaikinti administracinius aktus ir sandorį, kurių pagrindu nesilaikant teisės aktų nuostatų suformuotas ir perleistas galimai įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos neatitinkantis žemės sklypas, t. y. siekė atkurti faktinę situacijÄ iki galimo pažeidimo, apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad bÅ«tų užtikrinti vienos iÅ¡ konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėta tvarka, dėl to, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

17. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Pripažino, kad byloje keliami reikalavimai skirtingos teisinės prigimties, todėl rėmėsi dominuojančio teisinio santykio taisykle ir vyraujančiais santykiais nagrinėjamoje byloje laikė būtent civilinius teisinius santykius, todėl konstatavo, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

18. Nagrinėjamu atveju iš SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekto, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu „Dėl SB „ŠEC-2“ žemės pardavimo ir nuomos“, teismas nustatė, kad tarp sodininkų bendrijoje „ŠEC-2“ esančių žemės sklypų Nr. 254 (atsakovų žemės sklypas), Nr. 253 (trečiojo asmens A. K. J. žemės sklypas) ir žemės sklypo Nr. 270 (trečiųjų asmenų A. M. ir G. A. žemės sklypas) yra pravažiavimas (kelias), kuris baigiasi akligatviu.

Atsakovės 2018-04-10 teismo posėdžio metu pateiktos nuotraukos, teismo vertinimu, nepaneigia SB „ŠEC-2“ išplanavimo projekto, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu „Dėl SB „ŠEC-2“ žemės pardavimo ir nuomos“, kaip ir nepaneigia tos aplinkybės, kad ginčo sklypai suprojektuoti SB „ŠEC-2“ bendrojo naudojimo žemėje, esančioje tarp sklypų Nr. 253 ir Nr. 254 iš vienos pusės ir sklypo Nr. 270 – iš kitos pusės, o tarp sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 yra išdėstytas privažiuojamasis kelias, kuris baigiasi akligatviu.

IÅ¡ to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas negalėjo bÅ«ti projektuotas kaip laisvas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, nes neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos bei jam keliamų reikalavimų, įtvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 punkte.

Taigi sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D. L. ir V. L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypÄ , pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus.

19. Be to, iÅ¡ byloje esančio pakartotinio sodų bendrijos „ŠEC 2“ susirinkimo, įvykusio 2013-07-09, protokolo teismas nustatė, kad SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta: „3. Suprojektuoti ir įteisinti jau esančias bei įrengtas ir bendrijos narių seniai naudojamas, Vilniaus miesto tarybos žemėtvarkos tarnybos patvirtintame ir 1995-03-23 paskutinį kartÄ suderintame sodų bendrijos „ŠEC-2“ plane nepažymėtas gatves (kelius) ir apsisukimo aikÅ¡teles, jeigu be Å¡ių gatvių (kelių) ir aikÅ¡telių kai kuriems sodų bendrijos nariams bei spec. tarnybų autotransportui nebÅ«tų įmanoma privažiuoti prie sklypo <...>.

5. Visų gatvių minimalus plotis 6.5 m (iš jų 5,5 m važiuojamoji dalis bei po 0,5 m apsaugos juostos iš abiejų pusių) - D2 kategorijos gatvių reikalavimas <...>, <...> skersiniai bendrijos pravažiavimai, taip pat visi kiti pravažiavimai turi būti ne siauresni kaip 4,5 m.

9. Sklypų savininkams leidžiama įsigyti su sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Prisiperkant sklypus bÅ«tina sÄ lyga - iÅ¡laikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti vieÅ¡ajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktÅ«ros plėtrai“. Teismo vertinimu atsakovės D. L. teiginiai, kad minėtas 2013-07-09 protokolas yra suklastotas, niekuo nepagrįsti. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, kad minėtas protokolas yra suklastotas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad minėti 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotinio narių susirinkimo sprendimai bÅ«tų nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo jais abejoti.

20. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 2013-07-09 visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas leisti išsipirkti tik tuos bendro naudojimo žemės sklypus, kuriuose nėra projektuojami, numatomi projektuoti, įrengti ar eksploatuojami bendrojo naudojimo objektai reikalingi bendrijos infrastruktūrai gerinti. 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotinio susirinkimo metu patvirtintame Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje, paruoštame 2013-03-27 ir pakoreguotame 2013-06-05 Vilniaus miesto savivaldybėje, tarp sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 ginčo teritorijoje suprojektuotas jau daug metų eksploatuojamas ir įrengtas privažiavimo kelias iki sklypų Nr. 254 ir Nr. 270 ir akligatvyje projektuojama apsisukimo aikštelė, kuri būtina, kad galėtų privažiuoti ir apsisukti spec. tarnybų transportas gaisro ar kitos nelaimės atveju.

Taigi konstatavo, jog ginčo teritorija 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ visuotiniame susirinkime buvo patvirtinta kaip privažiavimo kelias, numatyta apsisukimo aikštelė. Todėl sprendė, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ narių susirinkimo sprendimus bei atsižvelgdamas į LR Žemės reformos įstatymo 13 str. 2 p., sutiko su ieškovo pozicija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D.

L. ir V. L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypÄ , pažeidžia Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ginčijamus administracinius aktus prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms teisės aktų normoms, todėl juos panaikino.

21. Pripažinęs administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudaryta ir ginčo 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prieštaraujančiais teisės aktams ir juos panaikinęs, teismas konstatavo, jog turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, todėl pripažino negaliojančia ir ginčo valstybinės žemės sklypo 2015-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį, civilinėje teisėje galiojant principui, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

22. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas nėra užstatytas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl ko nebÅ«tų galima taikyti restitucijos, byloje nenustatyta. Pažymėjo, jog atsakovai taip pat nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad ginčo žemės sklypas buvo ženkliai pagerintas, patirtos esminės iÅ¡laidos žemės sklypo tvarkymui, juo disponuojant, ir pan. Nurodė, kad byloje nustačius, jog atsakovai (ginčo žemės sklypo įgijėjai) Nacionalinei žemės tarnybai yra sumokėję 2 780 Eur sumÄ už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , taikant restitucijÄ , 0,0085 ha ploto ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intinas iÅ¡ įgijėjų (atsakovų) valstybės nuosavybėn, o iÅ¡ valstybės, atsakovams D. L. ir V. L. grÄ Å¾intini 2 780 Eur, sumokėti pagal 2015 metų gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

23. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad jiems turi bÅ«ti grÄ Å¾inta suma atitinkanti žemės sklypo rinkos vertę, kadangi kai sandoris negalioja, viena jos Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį. Tuo tarpu jei atsakovai patyrė nuostolių dėl panaikintų administracinių aktų, jie turi teisę kreiptis į teismÄ bendra tvarka su ieÅ¡kiniu dėl patirtų nuostolių atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 24. Apeliantai D. L. ir V. L. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus, atsakovams D. L. ir V. L., dėl to, kad ieÅ¡kinį pateikė asmuo neturintis reikalavimo teisės;

2) arba nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus, atsakovams D. L. ir V. L. dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015-07-01 įsakymo, 2015-10-08 sprendimo, 2015-11-27 įsakymo, 2016-03-17 sprendimo panaikinimo dėl praleisto termino ieÅ¡kiniui pateikti;

3) ir atmesti ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriaus, civilinį ieÅ¡kinį atsakovams D. L. ir V. L. dalyje dėl 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiÄ kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 24.1. Nurodo, kad prieÅ¡ingai negu skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio buvo aiÅ¡kiai matyti, kad pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas yra jo manymu neteisėtų jo paties priimtų administracinių aktų panaikinimas bei iÅ¡vestinis reikalavimas - Å¡ių administracinių aktų pagrindu pasiraÅ¡ytos sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas.

IÅ¡ ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos medžiagos, jo motyvų ir ieÅ¡kinio reikalavimų buvo aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi ginče aiÅ¡kiai vyrauja administracinės teisės elementas. 24.2. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas laikytinas praleidusiu terminÄ skundui paduot netgi vertinant kaip atskaitos taÅ¡kÄ 2016-05-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus sprendimo „Dėl A. M. skundo iÅ¡nagrinėjimo“.

Pirmosios instancijos teismas, bandydamas pagrįsti bÅ«tinumÄ atnaujinti terminÄ skundui (ieÅ¡kiniu) paduoti, iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad Å¡is 2016-06-01 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Tačiau vieÅ¡ojo administravimo subjekto kreipimasis į netinkamÄ subjektÄ dėl administracinių aktų panaikinimo negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti terminÄ skundo administraciniam teismui paduoti, kadangi kreipimasis į netinkamÄ subjektÄ savaime nesustabdo apskundimo terminų skaičiavimo.

Be to galutinį sprendimÄ dėl galimybės Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2017-02-08, todėl net ir darant prielaidÄ , kad terminas skundui pateikti ieÅ¡kovui galėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, Å¡is ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ be pateisinamos priežasties buvo praleistas beveik keturis mėnesius. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas veikė operatyviai ir skundus dėl administracinių aktų pateikinėjo laiku. 24.3.

Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiuose ir prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje turinčiuose 2016-06-29 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius prokuroro nutarime „Dėl atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones“, 2016-08-26 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros nutarime „Palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro J. R. 2016-06-29 nutarimÄ Nr. 2.1.5-63“ bei 2017-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1891-141/2017, prieÅ¡ingai negu juos selektyviai iÅ¡aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas, konstatuota, ne tik, kad Å¡iuo atveju tik prokuratÅ«ra neturi teisinio pagrindo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , bet ir, kad ieÅ¡kovas apskritai nesiekia ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , jo keliamas ginčas nėra susijęs su neindividualizuotu visuomenės interesu, ieÅ¡kovas ginčo santykyje neturi jokio intereso, o veikia iÅ¡imtinai trečiojo asmens A.

M. interesais patekti į savo sodo sklypÄ ir bÅ«tent tuo privažiavimo keliu, kuris eina tarp jos ir sklypo Nr. 254, nuosavybės teise priklausančio atsakovams, ir jis negali bÅ«ti laikomas visuomenei ar jos daliai reikÅ¡mingu interesu. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje negali veikti kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratÅ«rų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad Å¡is veikia privačiais trečiojo asmens A.

M. interesais, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pateikė netinkamas ieÅ¡kovas, kuris jo pateikti neturėjo teisės, nes savo tariamai pažeistas privatines teises teisme privalėjo ginti pats trečiasis asmuo A. M.. 24.4. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, kadangi kaip ir prašė ieÅ¡kovas pritaikė normÄ numatytÄ CK 1.80 str. 1 d., tačiau CK 1.78 str. nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, tuo tarpu sandoris, kuri pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris.

Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡ytas pripažinti negaliojančiu sandoris faktiÅ¡ki yra nuginčijamas, Å¡is privalėjo įrodyti, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant sandorio sudarymo momentu galiojusius teisės aktus. Apeliantų manymu, teisinis pagrindas minėtai sutarčiai sudaryti buvo administracinė procedÅ«ra, kurios eigoje buvo priimta eilė administracinių aktų. BÅ«tent Å¡ie administraciniai aktai ir tapo teisiniu pagrindu įforminti vieÅ¡ojo administravimo subjekto valiÄ civiline pirkimo-pardavimo sutartimi.

Todėl minėta sutartis negaliojančia galėjo bÅ«ti pripažinta tik panaikinus minėtus administracinius aktus, kito savarankiÅ¡ko pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo. Tačiau, kadangi dėl ankstesniuose apeliacinio skundo skyriuose apraÅ¡ytų priežasčių, ieÅ¡kovas neturėjo teisės ginčyti priimtų administracinių aktų teisėtumo, Å¡ioje byloje nebuvo teisinės vados spręsti klausimÄ dėl pačios sutarties teisėtumo. 24.5. Å ioje byloje akivaizdu, kad poreikis taikyti restitucijÄ , jeigu toks ir atsirastų, bÅ«tų iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir jo kaltės, todėl žemės sklypo perleidimo sumokėtos sumos (2 780 EUR) grÄ Å¾inimas atsakovams prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Esant tokiai situacijai sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ir yra privaloma grÄ Å¾inti jų ekvivalentÄ restitucijos, tai yra sprendimo priėmimo dienÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovas, kaip nesÄ Å¾iningas ir kaltas dėl restitucijos asmuo, privalėjo atsakovams atlyginti didžiausiÄ turto (žemės sklypo) vertę, kuria pagal rinkos kainÄ reikėjo nustatyti teisminio nagrinėjimo metu.

2. IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 25.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais dėl bylos teismingumo, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiai yra civilinio pobÅ«džio santykiai, kurie nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme kartu sprendžiant ir dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo.

Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis. Dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamų administracinių aktų pagrindu atsirado civilinės teisinės pasekmės, todėl dominuoja civilinio teisinio pobÅ«džio santykiai ir byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. 25.2. Apeliantai kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo tenkinimo motyvų jame nurodė aplinkybę, kad Nacionalinė žemės tarnyba praleido tuo metu galiojusios ABTÄ® redakcijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ 1 mėnesio terminÄ , per kurį gali bÅ«ti skundžiami administraciniai aktai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei atnaujino terminÄ ginčyti jos priimtus administracinius aktus ir toks senaties termino atnaujinimas nesuderinamas su tokiai pamatiniais teisinės valstybės principais, kaip teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo principas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, tinkamai įvertino ne tik aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas administraciniams aktams skųsti, tačiau atsižvelgė ir į ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos aktyvius veiksmus bei teisėtus tikslus, kurie buvo pasiekti patenkinus Nacionalinės žemės tarnybos pateiktÄ ieÅ¡kinį. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantų apeliacinio skundo reikalavimo - nutraukti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos ieÅ¡kinį atsakovams dalyje dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymo, 2015-10-08 sprendimo, 2015-11-27 įsakymo, 2016-03-17 sprendimo panaikinimo dėl praleisto termino ieÅ¡kiniui pateikti. 25.3.

Apeliantai nesutikimÄ su sprendimu motyvuoja ir tuo, kad ieÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje byloje negalėjo veikti kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas, nes įsiteisėjusiais prokuratÅ«rų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais, todėl ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo. Nėra pagrindo sutikti su nurodytais argumentais, nes nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kinį dėl disponavimo valstybine žeme pareiÅ¡kė ne prokuroras, o valstybės institucija, kuriai teisės aktai numato pareigÄ veikti žemės teisinių santykių srityje.

Akcentuotina, kad Å¡iuo atveju yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, kuriame yra keliami reikalavimai susiję su valstybinės žemės pardavimo sutarties ir administracinių aktų, kuriais suformuoti ginčo žemės sklypai panaikinimu, bÅ«tent todėl keliami reikalavimai patenka į Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos ribas. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, remiantis CPK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra yra tik viena iÅ¡ institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su jų teiginiais, kad nurodytuose 2016-06-29 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Nutarime Nr. 1 ir 2016-08-26 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Nutarime pateiktos iÅ¡vados suponuoja vieÅ¡ojo intereso nebuvimÄ nagrinėjamoje byloje. 25.4.

Remiantis SB „ŠEC-2“ iÅ¡planavimo projektu, nustatyta, kad Projekte suprojektuoti kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 ir Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „ŠEC-2“ iÅ¡planavimo projekte pažymėto kelio t. y. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo bÅ«ti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo bÅ«ti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra Nutarime taip pat pažymėjo, kad SB „ŠEC-2“ iÅ¡planavimo projekte yra „nurodyta, kad tarp žemės sklypų Nr. 254, Nr. 253 ir žemės sklypo Nr. 270 yra pravažiavimas (kelias), kuris baigiasi akligatviu. IÅ¡ to, kas pasakyta, galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas negalėjo bÅ«ti suprojektuotas kaip laisvas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Vadinasi, bÅ«tų pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, bei kiti sprendiniai, lėmę galimybę D. ir V.

L. įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypÄ , pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus. 25.5. SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, buvo nutarta, kad bendrija neprieÅ¡tarauja, kad žemės sklypų savininkai įsigytų su žemės sklypu besiribojančius bendrojo naudojimo žemės plotus laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų. Prisiperkant žemės sklypus bÅ«tina sÄ lyga - iÅ¡laikyti gatvės pločius (6,5 metro), nepakenkti vieÅ¡ajam interesui ir numatytai bendrijos infrastruktÅ«ros plėtrai“.

Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais matyti, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į SB „ŠEC-2“ visuotiniame narių susirinkime, įvykusiame 2013-07-09, 5 ir 9 punktais priimtus sprendimus ir nebuvo suderintas su SB „ŠEC-2“ pirmininku. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad sprendime pagrįstai pripažinta, kad Projektas buvo parengtas ir patvirtintas neatsižvelgiant į 2013-07-09 SB „ŠEC-2“ narių susirinkimo sprendimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktÄ bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, nes buvo suformuotas ir privatizuotas žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorijoje- kelyje, kuris ginčo teritorijoje yra susiaurėjęs ir juo negalėtų privažiuoti spec. transportas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir tinkamai įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus ir pripažino negaliojančia 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

3. Trečiasis asmuo G. A. pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 26.1. Trečiasis asmuo pritaria ieÅ¡kovo pozicijai, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, taip pat, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas aktyviai veikė spręsdamas susidariusį ginÄÄ dėl valstybinės žemės sklypo privatizavimų bei pilnai tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

4. Trečiasis asmuo A. M. pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . 27.1. Trečiasis asmuo pritaria ieÅ¡kovo pozicijai, palaiko jo argumentus ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kininiai reikalavimai yra pagrįsti.

5. Tretieji asmenys SB „ŠEC-2“ bei K. A. J. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai dėl valstybinės žemės pardavimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , Å¡alių argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei laiko juos pagrįstais. Dėl bylos teismingumo.

8. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateikę apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės jame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pažeisdamas bylos teismingumÄ , pažymėdami, kad Å¡i byla yra teisminga administraciniam teismui, nes pagrindinis ginčo dalykas buvo paties ieÅ¡kovo priimti administraciniai aktai, kurie nagrinėjamu atveju pagal galiojančius teisės aktus ir yra realus teisinis pagrindas, kuriuo atsakovams buvo perleistas 0,0085 ha valstybinės žemės sklypas, o praÅ¡oma pripažinti negaliojančia 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis tik Å¡ių administracinių aktų iÅ¡davoje atsiradęs teisinių santykių įforminimas, atitinkantis LR CK normas.

9. Teisėjų kolegija susipažinusi su pareikÅ¡tais reikalavimais nustatė, kad Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡ti tiek administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai (dėl administracinių aktų panaikinimo), tiek civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai (dėl valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia). Pažymėtina, kad pagal Å¡iuo metu įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bylos rÅ«Å¡inį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis.

Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTÄ®) 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Å iuo konkrečiu atveju, nors keliamas ginčas ir yra susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, tačiau keliant ginčo objekto nuosavybės klausimus, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalyku, bylÄ nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, turėjo vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektÄ Ä¯gijimo pagrindÄ , t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje dominuojančiais pripažįstami bÅ«tent civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumÄ nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino bei ieÅ¡kovo teisės reikÅ¡ti byloje ieÅ¡kinį.

10. Apeliantai skunde tvirtina, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje negali veikti kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas, kadangi įsiteisėjusiais prokuratÅ«rų ir teismo sprendimais yra konstatuota, kad Å¡is veikia privačiais trečiojo asmens A. M. interesais, dėl to ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje pateikė netinkamas ieÅ¡kovas, kuris jo pateikti neturėjo teisės, nes savo tariamai pažeistas privatines teises teisme privalėjo ginti pats trečiasis asmuo A. M..

11. IeÅ¡kovas nurodo, kad galutinis tikslas, kurio ieÅ¡kovas siekia teikdamas ieÅ¡kinį, yra pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas, grÄ Å¾inant atsakovams parduotÄ Å¾emės sklypÄ Lietuvos Respublikos nuosavybėn, todėl ieÅ¡kovas įgyvendina savo subjektiÅ¡kumÄ ir veikia civilinių teisinių santykių srityje. Kasacinio teisme formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės institucija privalo savarankiÅ¡kai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rÅ«Å¡is, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose.

Å ios veiklos vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad vieÅ¡ojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali bÅ«ti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratÅ«rai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina vieÅ¡Ä jį interesÄ nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinyje nurodyta dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).

12. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos iÅ¡dėstytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. IeÅ¡kovas gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sÄ lygomis, pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartis.

Taigi, ieÅ¡kovas siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Å ios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys paduotas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ teisingÄ teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimÄ bei žemės reformos vykdymÄ teisine tvarka. Toks ieÅ¡kinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, atitinka vieÅ¡ajam interesui keliamus kriterijus.

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turi teisę ginčyti savo priimtus individualius teisės aktus, aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str.).

Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

Ä®statymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį aktÄ , suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. VieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“.

Tad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

13. Atsižvelgiant į tai, kad taikytinuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose ieÅ¡kovo kompetencijÄ ir funkcijas, nėra aiÅ¡kiai įtvirtinta galimybė pačiam ieÅ¡kovui naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti privačiam asmeniui, ieÅ¡kovas, siekdamas vykdyti pavestas funkcijas, turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, įskaitant ir reikalauti teismo panaikinti jos pačios priimtus individualius administracinius aktus.

Tuo atveju, jei bÅ«tų aiÅ¡kinama, kad ieÅ¡kovas neturi teisės teisme ginčyti individualius administracinius aktus, priimtus ir pačios Nacionalinės žemės tarnybos, bÅ«tų nepagrįstai susiaurinama Nacionalinės žemės tarnybos kaip valstybės institucijos teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliantų pozicija, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali ginčyti teisme savo paties priimtų administracinių aktų, yra nepagrįsta, todėl teisėjų kolegija laiko, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas ieÅ¡kovas civilinėje byloje.

14. Apeliantai skunde taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kovui terminÄ skundui dėl administracinių aktų pateikti. Pažymi, kad skundžiamus administracinius aktus priėmė pats ieÅ¡kovas, todėl apie juos ieÅ¡kovui buvo žinoma nuo jų priėmimo momento, o aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti terminÄ skundui paduoti, kadangi kreipimasis į netinkamÄ subjektÄ savaime nesustabdo apskundimo terminų skaičiavimo.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiÅ¡kia, kad visiems reikalavimams turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktÄ ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas).

18. KlausimÄ , ar ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ ir klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 65 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreipiantis į teismÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai surenkama pakankamai duomenų, patvirtinančių pažeidimÄ ; jeigu reikiami duomenys surenkami per nepagrįstai ilgÄ laiko tarpÄ , tuomet minėtas terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai Å¡ie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad teismas, tirdamas, kada ieÅ¡kovas surinko pakankamai duomenų, ar renkant Å¡iuos duomenis nebuvo delsimo, kiek praleistas terminas administraciniams aktams ginčyti, kokių teisių pažeidimas siejamas su Å¡ių administracinių aktų galiojimu, nustatytas termino administracinių aktų ginčyti praleidimo priežastis pripažindamas svarbiomis ir tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ administraciniams aktams ginčyti, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

Pažymėtina tai, jog su skundžiamų administracinių aktų galiojimu siejamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir valstybinės žemės pardavimo teisių pažeidimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ . Be to, pastebėtina ir tai, jog ieÅ¡kovas gavęs informacijos apie galimÄ pažeidimÄ , nedelsdamas ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ , jį paÅ¡alinti.

Ši aplinkybė yra laikoma svarbia priežastimi, terminui atnaujinti. Dėl pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

20. Apeliantai skunde tvirtina, jog pirkimo pardavimo sutartis galėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik panaikinus ginčijamus administracinius aktus, kito savarankiÅ¡ko pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo, tačiau kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neturėjo teisės ginčyti priimtų administracinių aktų teisėtumo, Å¡ioje byloje nebuvo teisinės vados spręsti klausimÄ dėl pačios sutarties teisėtumo.

21. Su tokiais apeliantų argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kadangi juos paneigia aukščiau iÅ¡vardintos bei byloje nustatytos aplinkybės. Pripažinus Nacionalinės žemės tarnybos teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį bei ginčyti tiek priimtus administracinius aktus, tiek pačiÄ pirkimo pardavimo sutartį, apeliantų nurodomi argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija, Å¡iuo konkrečiu atveju visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog suprojektuoti, kaip įsiterpę žemės sklypai Nr. 845-1 IR Nr. 743-1 neatitinka galimo parduoti mėgėjų sodų teritorijoje suformuoto kaip įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos ir jam keliamų reikalavimų, kadangi nurodyti žemės sklypai yra suformuoti ant SB „ŠEC-2“ iÅ¡planavimo projekte pažymėto kelio- (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teritorija negalėjo bÅ«ti laikoma laisvos valstybinės žemės plotu ir ginčo žemės sklypai negalėjo bÅ«ti formuojami kaip laisvos valstybinės žemės plotai.

Esant išdėstytoms išvadoms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino byloje ginčijamus administracinius aktus, ko pasekoje atsirado pagrindas pripažinti negaliojančia ir 2015-12-30 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, kuria apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise parduotas 85 kv. m. valstybinės žemės sklypas.

23. Apeliantai nesutikdami su sprendimo dalimi, kuria teismas pripažinęs pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, nutarė natÅ«ra taikyti restitucijÄ , pažymi, kad poreikis taikyti restitucijÄ , jeigu toks ir atsirastų, bÅ«tų iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo ir jo kaltės, todėl žemės sklypo perleidimo sumokėtos sumos ( 2 780 Eur) grÄ Å¾inimas atsakovams prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Esant tokiai situacijai sumokėtų sumų grÄ Å¾inimas natÅ«ra yra neįmanomas ir yra privaloma grÄ Å¾inti jų ekvivalentÄ restitucijos, tai yra sprendimo priėmimo dienÄ .

24. Su tokia apelianto pozicija, teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog pripažinus pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu taikytina dviÅ¡alė restitucija natÅ«ra ir Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į iki sandorio sudarymo buvusiÄ padėtį. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė įrodymų, kad žemės sklypas jų lėšomis buvo pagerintas, dėl ko atsirastų pagrindas svarstyti dėl didesnės sumos atsakovams iÅ¡mokėjimo, be to, pastebėtina ir tai, kÄ iÅ¡ esmės pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad apeliantai manydami, jog jie patyrė nuostolių dėl panaikintų administracinių aktų, jie turi teisę kreiptis į teismÄ bendra tvarka dėl jų atlyginimo, tačiau tokie įrodymai į bylÄ pateikti nebuvo.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

26. Remdamasi iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Ona Gasiulytė Danutė Kutrienė Tatjana Žukauskienė