9a2ed7ac-3ece-497f-8f95-ba83bedf733d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3475-809/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01659-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. (V. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 301–304. Kameroje Nr. 388 buvo laikomi 7 asmenys. PaaiÅ¡kino, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Pažymėjo, jog kamerose buvo tamsu, langai neÅ¡varÅ«s. Taip pat negalėjo valyti langų stiklų, kadangi ant langų iÅ¡ vidinės bei iÅ¡orinės pusės įrengtos grotos. Kameros neatitiko minimalių higienos normų reikalavimų. Akcentavo, kad į minimalų kameros plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas.

Dėl nurodytų aplinkybių patyrė fizinius nepatogumus ir neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–16). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, turėtų bÅ«ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pateikė duomenis apie kameras laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., numerius, jų plotus, laikomų asmenų skaičių, įskaitant patį pareiÅ¡kėjÄ . LukiÅ¡kių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė.

Taip pat per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius. Pažymėjo, kad į gyvenamÄ sias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės iÅ¡duodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje.

Tačiau, gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Nurodė, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. PaaiÅ¡kino, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , todėl yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.

Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Taip pat pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nėra konkretizuojama, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala, nepateikiamos jokios faktinės aplinkybės, kitaip neįrodomas skunde nurodomas sumos dydis.

Akcentavo, kad nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. kovo 3 d.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2019 m. balandžio 29 d. (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu žinojo arba turėjo žinoti apie galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikoma ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., tačiau laikytina, kad reikalavimui dėl kalinimo galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. kovo 3 d., 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenustatyta. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nors šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. kovo 3 d., tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 10–16). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 26,96 kv. m. ploto kameroje Nr. 388 (3–6 asm.); 8,02 kv. m. ploto kameroje Nr. 135 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 192 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 169 (1–2 asm.); 34,43 kv. m. ploto kameroje Nr. 253 (4–9 asm.); 23,32 kv. m. ploto kameroje Nr. 256 (3–7 asm.).

Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 10–16). Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,33 kv. m. iki 8,98 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,25 kv. m. iki 8,8 kv. m. Å iuo atveju nustatyta, kad buvo pažeistos nacionalinių teisės aktų nuostatos bei pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas 2016 m. gruodžio 6–7 d., iÅ¡ viso 2 paras.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog į minimalų kameros plotÄ negali bÅ«ti įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui 2 paras nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, todėl baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas bus vertinamas sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad kamerose buvo tamsu, taip pat nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

NatÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi bÅ«ti dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas (14.3 papunktis). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriose kamerose buvo laikomas. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. kovo 1 d. buvo laikomas kamerose Nr. 135, 169, 192, 253, 256, 388 (b. l. 10–16).

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC 2016 m. rugsėjo 20 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-914 (16.17.7. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 253, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., buvo vizualiai matomų voratinklių ant lubų ir sienų (b. l. 39–40).

Lukiškių TI-K 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. 9-13918 nurodyta, jog minėtoje kameroje nurodyti trūkumai pašalinti. Kameroje Nr. 253 nuvalytos lubos ir sienos, voratinkliai pašalinti (b. l. 41). NVSC 2016 m. rugsėjo 20 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-915 (16.17.7. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 253 buvo vizualiai matomų voratinklių ant lubų ir sienų (b. l. 42–43). NVSC 2016 m. spalio 17 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-1126 (16.17.7. 10.12) nurodyta, kad grįžtamosios kontrolės metu kameroje Nr. 253 voratinkių buvimo ant sienų ir lubų vizualiai nenustatyta.

NVSC 2016 m. rugsėjo 20 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-914 (16.17.7. 10.12) ir 2016 m. rugsėjo 20 d. Patikrinimo akte Nr. PA. 10-915 (16.17.7. 10.12) nustatytas pažeidimas paÅ¡alintas (b. l. 44–45). Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl V. K. skundo“ nurodyta, kad gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, Vilniaus PN atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y.

šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Taip pat į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius (b. l. 24–25). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl pajamų deklaracijos išdavimo (b. l. 20).

Taip pat pareiškėjas 2016 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių dėl kopijų padarymo (b. l. 93). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių ar kitas kompetentingas institucijas dėl kamerų atitikimo higienos normų reikalavimams. Be to, kaip minėta, pats pareiškėjas turėjo tvarkyti kameras, kuriose buvo laikomas (b. l. 24–25). NVSC netinkamo apšvietimo kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatė.

Nors NVSC nustatė, kad kameroje Nr. 253 buvo vizualiai matomų voratinklių ant lubų ir sienų, tačiau Å¡iuo atveju NVSC pažeidimas nustatytas tuomet, kai pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje nebuvo laikomas, tačiau paÅ¡alintas pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 253 laikotarpiu. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K operatyviai paÅ¡alino nustatytÄ pažeidimÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ Å¡iuo aspektu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad kamerose ant langų buvo įrengtos grotos, todėl negalėjo jų valyti. Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Ä® visas gyvenamÄ sias kameras (iÅ¡skyrus Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, įstaigoje atliekantys Å«kio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) yra iÅ¡duotos Å¡varios ir tvarkingos valymo priemonės, t. y. Å¡epetys grindims, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, Å¡luostė.

Taip pat per mėnesį iÅ¡duodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcionuotos sodos sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimui. Be to, į kameras iÅ¡duodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius pavirÅ¡ius. Pažymėjo, kad į gyvenamÄ sias kameras indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonės iÅ¡duodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje.

Tačiau, gavus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės nedelsiant atnešamos (b. l. 10–16). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kurias pats pareiškėjas turėjo tvarkyti (b. l. 10–16). Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl įrengtų grotų negalėjo išsivalyti langų, tačiau vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunkčiu, grotų įrengimas yra privalomas.

Pažymėtina, jog vidinių metalinių grotų įrengimas apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo (b. l. 10–16). PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimÄ atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu Vilniaus PN neteisėti veiksmai nenustatyti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo fiziniais nepatogumais ir neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje bÅ«tų užtikrintas minimalus plotas, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Vilniaus PN neužtikrinant minimalaus ploto, iÅ¡ viso 2 paras, taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų galėjo sukelti kameroje esantys baldai ir sanitarinis mazgas, kurie vertinami nustatyto pažeidimo kontekste, tačiau kitų pažeidimų, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimu nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam Vilniaus PN (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių TI-K) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis (dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Vilniaus pataisos namuose (iki reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime) sÄ lygas (dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto).

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė