2023-09-20 Nr. AB-16620-3-62-3-01966-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-213-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01966-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Simko“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Simko“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos kariuomenė, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotechnikos komponentai“, Vytauto Didžiojo karo muziejus) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Simko“ (toliau – ir Bendrija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1122 (5.59E); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suderinti žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti pareiškėjui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjui MB „Simko“ nuosavybės teise priklauso butai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamajame pastate 1A1m, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamas namas). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis pastate 1A1m, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Elektrotechnikos komponentai“. Žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, yra suformuotas, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kita paskirtis, 4,7285 ha, įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugsėjo 6 d. valdybos potvarkis Nr. 1195-v (toliau – ir Žemės sklypas).

2.2. Pareiškėjas, siekdamas sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos gyvenamojo namo eksploatacijai, nuomos sutartį, 2021 m. gegužės 19 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą suderinti Žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2.3. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nurodęs, jog turi būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 (toliau – ir Vyriausybės Nutarimas) patvirtintas Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašas; o dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, nuomos, pardavimo ar panaudos NŽT teritorinis skyrius galės spręsti tik tuomet, kai bus pateiktas su Lietuvos kariuomene suderintas Žemės sklypo planas su pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

2.4. Pareiškėjui Sprendimą Nr. 1 apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT vadovui, NŽT direktoriaus 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1122 (5.59E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) pareiškėjo skundas buvo atmestas.

2.5. NŽT Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 neatitinka valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 5 d., 6 d. 1 p., Taisyklių 34 p. nuostatų) todėl jie turi būti panaikinti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti.

2.6. Atsakovui yra žinomas pareiškėjo ketinimas išsinuomoti Žemės sklypą, kadangi nuo 2011 m. tarp pareiškėjo MB „Simko“ ir NŽT Kauno skyriaus, kitų suinteresuotų asmenų vyko intensyvūs susirašinėjimai dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio valstybinėje žemėje, eksploatacijai reikalingo žemės sklypo nuomos teisės, tačiau NŽT į visas pareiškėjo užklausas reagavo itin formaliai, nebendradarbiavo ir sąmoningai klaidino pareiškėją savo atsakymais ar / ir nepagrįstais reikalavimais dėl nurodymų MB „Simko“ įvykdyti nepagrįstus įpareigojimus, ir net tokius reikalavimus įvykdžius (visiškai ar iš dalies), pareiškėjo pakartotinai teiktus prašymus vis tiek atmesdavo. Be to, neretai NŽT vadovo ir NŽT teritorinio skyriaus nurodymai skiriasi, ir pareiškėjas nebežino, kaip konkrečiai MB „Simko“ turėtų elgtis, siekdamas teisėtomis priemonėmis realizuoti ir įgyvendinti savo teisę dėl statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos.

2.7. Pareiškėjas nesutiko su NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) nurodytu reikalavimu pakeisti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo, patvirtinto Vyriausybės Nutarimu, dalį, ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai, tačiau pareiškėjas nurodė nesiekiantis Žemės sklypo privatizuoti, bet ketina jį nuomotis, todėl nėra aišku, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu Sprendime Nr. 1 atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį (teritorinis skyrius nenurodo konkretaus teisės akto). Kadangi atsakovas atsisakymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą grindė teisės aktų normomis, kurios net nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad skundžiamas Sprendimas 1 yra neteisėtas ir akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimą, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas.

2.8. MB „Simko“ 2018 m. lapkričio 7 d. teikė paklausimą NŽT, prašydama nurodyti, kokius dokumentus reikia pateikti valstybinės žemės patikėtiniui, kad būtų išskirtos Žemės sklypo dalys ir plotas, reikalingi savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. NŽT 2018 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 8SD-6302-(14.8.4) nurodė, jog reikia pateikti planą, kuriame pažymėtos Žemės sklypo dalys ir plotas, reikalingi savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti. MB „Simko“ užsakymu 2018 m. spalio 19 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemetra“ matininkas E. B. parengė statinio 1A1m eksploatacijai reikalingos Žemės sklypo dalies plano fragmentą, ir su parengta Žemės sklypo kadastro byla teikė atsakovui 2019 m. sausio 25 d. prašymą patikrinti statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planą. NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė derinti šį planą, motyvuodamas būtinybe pakeisti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo dalį.

2.9. Sprendimą Nr. 1 apskundus NŽT vadovui, Sprendimu Nr. 2 teritorinio skyriaus sprendimas buvo pripažintas pagrįstu, nors Sprendime Nr. 2 net nebuvo įvertintos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai.

2.10. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl reikalavimo parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir numatytas šių dalių plotas, pažymėjo, jog nėra suprantama, kodėl atsakovui pateiktas būtent tokio pobūdžio Žemės sklypo planas nėra derinamas.

2.11. Nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), nei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nenumato reikalavimo derinti žemės sklypo plano su pastatų savininkais, todėl NŽT nepagrįstai nederina Žemės sklypo plano. Be to, skundžiamuose Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 nėra nurodytas konkretus teisės aktas, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, ir tai patvirtina skundžiamų sprendimų neteisėtumą.

2.12. Atsakovas skundžiamuose sprendimuose nurodo skirtingus reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui ir derinimui: Sprendime Nr. 1 nurodoma pateikti su Lietuvos kariuomene suderintą Žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, o Sprendime Nr. 2 nurodyta pateikti su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija suderintą Žemės sklypo planą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija 2021 m. sausio 20 d. rašte Nr. 21IS-12 nurodė, jog neprieštarauja 0,1271 ha žemės sklypo dalies Žemės sklype, reikalingos MB „Simko“ pastatams eksploatuoti, pažymėtos Žemės sklypo plane M:500, sudarytame 2018 m. spalio 19 d., nustatymui; iš esmės tokia pati pozicija išdėstyta ir Krašto apsaugos ministerijos tiesiogiai atsakovui pateiktame 2011 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12-01-381. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos santykius, nenumato reikalavimo derinti valstybinės žemės sklypo plano su pastatų savininkais, skundžiamuose sprendimuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, įpareigojantis pareiškėją suderinti Žemės sklypo planą, taigi, toks reikalavimas neteisėtas.

2.13. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime Nr. 2 nurodytas reikalavimas prieš sudarant valstybinės žemės gyvenamajam namui eksploatuoti nuomos sutartį kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl žemės sklypo naudojimo būdo, ar būdų nustatymo yra neteisėtas, kadangi atsižvelgiant į tai, jog Žemės sklypas – valstybinis, ir jį NŽT valdo patikėjimo teise, į Kauno miesto savivaldybės administraciją šiuo klausimu turi kreiptis ne pastatų savininkai, o pats atsakovas, kadangi teisės aktai nustato, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo ir Krašto apsaugos ministerijos kreipimasis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, ir jos atsakymai, jog būtent valstybinės žemės patikėtinis – NŽT – turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo nustatymo.

2.14. Skundžiami Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 VAĮ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi VAĮ nustatyti reikalavimai, tačiau minimi sprendimai šių nuostatų neatitinka, jie nėra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nenurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, į NŽT patikėjimo teise valdomo Žemės sklypo ribas patenka statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus; Žemės sklype taip pat įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurį nuosavybės teise valdo MB „Simko“ ir UAB „Elektrotechnikos komponentai“.

3.2. Pagal Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas, karinių dalinių užimti ir skirti valstybės apsaugai žemės sklypai negali būti parduodami, nes jie patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

3.3. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 2.2, 34 8 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad tuo atveju, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą, t. y. žemės sklypo plane turi būti nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti.

3.4. Kadangi Žemės sklypas buvo suteiktas Krašto apsaugos ministerijai, todėl Žemės sklypo planas turi būti su ja suderintas, tačiau prie 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nebuvo pridėtas suderintas Žemės sklypo planas, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad dėl Žemės sklypo nuomos ar pardavimo galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas su Lietuvos kariuomene suderintas Žemės sklypo planas su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

3.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės naudojimo būdas nenustatytas. Kadangi prieš sudarant valstybinės žemės, reikalingos gyvenamajam namui eksploatuoti, nuomos sutartį (-is), turi būti nustatytas žemės naudojimo būdas (-ai) ir perskaičiuota Žemės sklypo vertė, atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalo kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl Žemės sklypo naudojimo būdo ar būdų nustatymo.

3.6. Atsakovas pažymėjo, jog ginčijami administraciniai aktai atitinka VAĮ reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra teisinio pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrotechnikos komponentai“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose sutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį tenkinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog atsakovas nesutiko derinti pareiškėjo pateikto Žemės sklypo plano, nes kariniam daliniui priskirtas ir naudojamas žemės sklypas negali būti privatizuojamas; pareiškėjas turi kreiptis į savivaldybę dėl žemės naudojimo būdo nustatymo ir vertės perskaičiavimo; žemės sklype turi būti išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas nesiekia privatizuoti Žemės sklypo dalies; atsakovui yra pateiktas Žemės sklypo planas, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, tačiau atsakovas jo nederina, nors teisės aktai nenumato reikalavimo derinti žemės sklypo planą su pastatų savininkais; pareiškėjas yra netinkamas subjektas kreiptis į savivaldybę dėl Žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

8.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame pastate 1A1m, (duomenys neskelbtini), o vienas šiame pastate esantis butas nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Elektrotechnikos komponentai“. Žemės sklypas, kuriame yra pastatas 1A1m, yra suformuotas. Pareiškėjas siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos gyvenamojo namo eksploatacijai, nuomos sutartį.

8.2. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą suderinti Žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

8.3. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 8SD-2848-(14.8.125E) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. 1 pateikė skundą NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT vadovas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1122 (5.59E) pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės pakartodamas NŽT Kauno miesto skyriaus Sprendime Nr. 1 nurodytus argumentus.

8.4. Žemės sklypas Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1195-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Krašto apsaugos ministerijai“ (toliau – ir Valdybos potvarkis) buvo suteiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 patvirtino Karinių dalinių užimtus žemės sklypus ir jų plotų sąrašą, kurio pagrindu Žemės sklypas buvo įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.

8.5. Į NŽT patikėjimo teise valdomo Žemės sklypo ribas patenka statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo Lietuvos kariuomenė, Vytauto Didžiojo karo muziejus (ligoninė, sandėlis, kavinė, garažai, virtuvė, valgykla, katilinė ir kt); Žemės sklype taip pat įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurį nuosavybės teise valdo MB „Simko“ ir UAB „Elektrotechnikos komponentai“.

9. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Taisyklių nuostatomis, bei atsižvelgdamas į tai, jog Žemės sklype įregistruoti keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, pažymėjo, kad Žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Kadangi Valdybos potvarkiu Žemės sklypas buvo suteiktas Krašto apsaugos ministerijai, Žemės sklypo planas turi būti su ja suderintas. Teismas nurodė, jog prie 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjo prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo pridėtas suderintas Žemės sklypo planas.

10. Teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, kad Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės naudojimo būdas nenustatytas, vadovaudamasis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, Žemės įstatymo 24 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, padarė išvadą, jog prieš sudarant valstybinės žemės, reikalingos gyvenamajam namui eksploatuoti, nuomos sutartį (-is), turi būti nustatytas žemės naudojimo būdas (-ai) ir perskaičiuota Žemės sklypo vertė, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalo kreiptis į Kauno miesto savivaldybę dėl Žemės sklypo naudojimo būdo ar būdų nustatymo.

11. Teismas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, konstatavo, jog karinių dalinių užimti ir skirti valstybės apsaugai žemės sklypai negali būti parduodami, nes jie patenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės Nutarimu Žemės sklypas buvo įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, t. y. buvo nustatytas jo teisinis režimas.

12. Teismas konstatavo, kad nors Žemės reformos įstatymas tiesiogiai nedraudžia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau, vertindamas teisinį reglamentavimą ir aiškindamas teisės normas bei taikydamas analogiją, priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju, siekiant sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį ir priskirti Žemės sklypą pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens valdomiems pastatams, pasikeistų Žemės sklypo teisinis režimas. Kadangi Vyriausybės Nutarimu Žemės sklypas yra įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, jis nėra laisvas, o yra užimtas, todėl siekiant sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį tam tikrų pastatų eksploatavimui, būtina, jog Žemės sklypas būtų išbrauktas iš karinių dalinių užimtos žemės teritorijos, naudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, sąrašo. Kitokiu atveju susidarytų teisiškai neaiški situacija, kadangi Žemės sklypas yra priskirtas vienam asmeniui tam tikroms funkcijoms atlikti, po to tas pats Žemės sklypas būtų priskirtas kitiems asmenims, kitoms funkcijoms atlikti, ir kt. Teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas, prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, kreiptis dėl Žemės sklypo išbraukimo iš karinių dalinių užimtos žemės teritorijos, naudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, sąrašo, yra teisėtas.

13. Teismas, įvertinęs VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, aiškūs, paremti teisės normų reikalavimais, jie nesudaro galimybės juos suprasti dviprasmiškai. Teismas nenustatė esminių VAĮ reikalavimų pažeidimų, todėl konstatavo, kad naikinti ginčijamus administracinius aktus nėra teisinio pagrindo, bei netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti NŽT suderinti Žemės sklypo planą, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, konstatavęs, jog minėti proceso dalyviai nelaikomi bylą laimėjusiomis šalimis.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, vadovaudamasis iš esmės tik vienu argumentu – kad Žemės sklypui Vyriausybės Nutarimu yra suteiktas teisinis režimas, kuris, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, draudžia tokį žemės sklypą privatizuoti, todėl, vadovaujantis teisės analogija, šios teisės normos taip pat draudžia išnuomoti pareiškėjui Žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti.

16.2. Pagal ABTĮ nuostatas, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

16.3. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas aiškus teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus.

16.4. Teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Taisyklės) reglamentuoja, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį.

16.5. Nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys, esantis Žemės sklype, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo pobūdžio, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjo MB „Simko“ statiniui eksploatuoti, ginčijamuose sprendimuose nurodytais teisiniais argumentais, o teisiniams santykiams esant sureglamentuotiems specialiosiomis teisės normomis, Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis pagal įstatymo analogiją pirmosios instancijos teismo negalėjo būti taikoma.

16.6. Pareiškėjas nėra išreiškęs ketinimo privatizuoti (nusipirkti) Žemės sklypo dalį, reikalingą gyvenamojo namo eksploatacijai, jis siekia sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos gyvenamojo namo eksploatacijai, nuomos sutartį, o tai yra visiškai skirtingi teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjęs teismas suklydo ir visiškai nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas procedūras – žemės privatizavimą ir žemės nuomą, ir ginčo išsprendimui taikė įstatymo nuostatą, kuri ginčo santykių akivaizdžiai nereglamentuoja.

16.7. Iš Sprendimo Nr. 1 turinio nėra aišku, kodėl atsakovas atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat neaišku, kokie teisės aktai nustato, jog būtent pastatų savininkas, o ne pats valstybinės žemės sklypo patikėtinis turi kreiptis dėl Vyriausybės Nutarimu patvirtinto Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo pakeitimo. Atsisakymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą NŽT teritorinis skyrius grindė teisės aktų normomis, kurios net nereglamentuoja šių teisinių santykių, o pirmos instancijos teismui palikus galioti akivaizdžiai neteisėtą administracinį sprendimą, pareiškėjui yra keliamas objektyviai ir pagal jos kompetenciją bei galimybes neįgyvendinamas reikalavimas – pareiga inicijuoti Vyriausybės Nutarimo pakeitimą. Toks naudojimosi nuosavybe suvaržymas prieštarauja Konstitucijai.

16.8. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat nenurodė nei įstatyminio, nei teisės taikymu paremto teisinio pagrindo, kodėl ginčo santykiams netaikė specialiųjų tiesiogiai nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, bet pagal įstatymo analogiją pritaikė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, imperatyviai draudžiančią privatizuoti valstybinę žemę. Tokia teismo išvada yra itin nepalanki pareiškėjui, nes užkerta kelią apskritai kada nors ateityje įgyvendinti teisę į valstybinės žemė nuomą, kuri yra būtina statinio savininko teisei į statinius įgyvendinti. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką.

16.9. Kilus neaiškumų dėl teisės taikymo, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė aiškintina privataus asmens naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santykiuose tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusius teisės neaiškumus aiškino stipresniosios pusės, t. y. atsakovo, naudai. Dėl atsakovo neveikimo negali būti paneigta pareiškėjui įstatymo garantuota teisė į valstybinės žemės nuomą.

16.10. Pirmosios instancijos teismas iš esmės skundžiamų administracinių aktų teisėtumo, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo argumentus, nenagrinėjo, neidentifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, nenurodė, kuo remiantis atmetė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ir niekaip nepagrindė savo sprendimo atmesti skundą taikant įstatymo analogiją. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl visų pareiškėjo skundo faktinių bei teisinių argumentų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą, pirmos instancijos teismas pažeidė proceso taisykles, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimą.

17. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas Vyriausybės Nutarimu yra įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.

17.2. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga krašto ir valstybės sienos apsaugai. Kadangi pareiškėjas gyvenamąjį namą įsigijo jau galiojant Vyriausybės Nutarimui, NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, nėra suteikta teisė spręsti dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjų patalpoms.

17.3. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, remdamasi Žemės įstatymo 45–48 straipsnių normomis, turėtų organizuoti pareiškėjui priklausančio statinio paėmimą visuomenės poreikiams arba priimti sprendimą dėl Žemės sklypo dydžio keitimo. Vyriausybei nepriėmus atitinkamo sprendimo, NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, nėra suteikta teisė spręsti dėl Žemės sklypo teisinio režimo. Nepriėmus sprendimo dėl kariniam daliniui priskirto ir krašto apsaugos funkcijoms naudojamo Žemės sklypo ribų, NŽT neturi teisės nustatyti Žemės sklypo ploto, reikalingo pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl skundžiami NŽT sprendimai atitinka VAĮ nuostatas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Nurodo, kad Žemės sklypas Vyriausybės Nutarimu yra priskirtas krašto apsaugos reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymo leidėjas NŽT nėra suteikęs teisės išnuomoti Žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti.

20. Lietuvos kariuomenė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 dalies 1 punktu, nurodo, kad valstybinę žemę išnuomoja NŽT, o sprendimus išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, todėl Žemės sklypo plane nurodžius, kokia Žemės sklypo dalis reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, bei NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimu pažymėtas Žemės sklypo dalis nustačius, būtų galima inicijuoti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo pakeitimą, sumažinant karinei teritorijai suteiktą plotą. Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, kad toks teisės akto pakeitimo inicijavimas galėtų būti pradėtas tik pareiškėjui pateikus prašymą NŽT, kuri, įvertinusi poreikį, inicijuotų aptarto Vyriausybės Nutarimo pakeitimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vytauto Didžiojo karo muziejus (toliau – ir Muziejus) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, siekiant nustatyti Žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, pirmiausia Žemės sklypo plane turi būti nustatyta Žemės sklypo dalis, reikalinga minėtam pastatui eksploatuoti, ir patvirtinta NŽT teritorinio skyriaus vadovo sprendimu; nustačius, kokia apimtimi mažinamas karinės teritorijos plotas, būtų galima inicijuoti Karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo pakeitimą, sumažinant karinei teritorijai suteiktą plotą.

23. Muziejus atkreipia dėmesį, jog jis valdo pastatus toje pačioje teritorijoje, tačiau Muziejaus valdomi pastatai nesiriboja su pareiškėjo valdomu gyvenamuoju namu ir niekaip tarpusavyje nėra susiję, o Muziejus šioje nagrinėjamoje byloje savarankiškų reikalavimų neturi.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrotechnikos komponentai“ pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti bei UAB „Elektrotechnikos komponentai“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas viso bylos nagrinėjimo metu.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, neįsigilino į bylos esmę ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai taikė teisės analogiją, bei netinkamai atliko bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimą, kadangi neįvertino aplinkybių, jog ir Lietuvos Kariuomenė, ir Muziejus neprieštaravo, kad Žemės sklype būtų išskirta ir išnuomota 0,1236 ha Žemės sklypo dalis, reikalinga pareiškėjo nuosavybės teise valdomam pastatui eksploatuoti, taip pat buvo gautas ir už kultūros paveldą atsakingos institucijos sutikimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl Žemės sklypo paskirties, vertės nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepašalino Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 esančių prieštaravimų dėl kreipimosi dėl Vyriausybės Nutarimo pakeitimo, taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, bei nepagrindė savo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 8SD-2848-(14.8.125E), kuriuo atsisakyta išnuomoti Žemės sklypą pareiškėjui, bei NŽT 2021 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1122(5.59E), kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjo pageidaujamas išsinuomoti Žemės sklypas nėra laisvas, jis yra įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, o pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, draudžiama privatizuoti kariniams daliniams priskirtą ir krašto apsaugos funkcijoms naudojamą žemės sklypą. Nors tiesiogiai Žemės reformos įstatymas nedraudžia sudaryti nuomos sutartį, tačiau, vertindamas teisinį reglamentavimą ir aiškindamas teisės normas bei taikydamas analogiją, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, siekiant sudaryti ginčo Žemės sklypo nuomos sutartį ir priskirti Žemės sklypą, reikalingą pareiškėjo valdomiems pastatams eksploatuoti, pasikeistų Žemės sklypo teisinis režimas. Siekiant sudaryti ginčo Žemės sklypo nuomos sutartį tam tikrų pastatų eksploatavimui, būtina, jog Žemės sklypas būtų išbrauktas iš karinių dalinių užimtos žemės teritorijos, naudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, sąrašo. Pareiškėjo ginčijami Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas procedūras – žemės privatizavimą ir žemės nuomą, ginčo išsprendimui taikė įstatymo nuostatą, kuri ginčo santykių akivaizdžiai nereglamentuoja. Teismas nenurodė nei įstatyminio, nei teisės taikymu paremto teisinio pagrindo, kodėl ginčo santykiams netaikė specialiųjų tiesiogiai nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, bet pagal įstatymo analogiją pritaikė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, imperatyviai draudžiančią privatizuoti valstybinę žemę. Teismas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusius neaiškumus nepagrįstai aiškino atsakovo naudai, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas naikintinas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir naikinti ginčijamus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2 bei tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą.

35. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkiu Nr. 1195-v buvo suteiktas Krašto apsaugos ministerijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl karinių dalinių užimtų sklypų ir jų plotų sąrašo patvirtinimo“, patvirtino karinių dalinių užimtus žemės sklypus ir jų plotų sąrašą, į kurį pateko ir Žemės sklypas, kuris naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame Sprendime Nr. 1 nurodė NŽT Kauno miesto skyrius ir šiai išvadai pritarė pirmosios instancijos teismas, Žemės sklypui yra suteiktas atitinkamas teisinis režimas, t. y. jis įtrauktas į karinių dalinių užimtos žemės teritoriją ir naudojamas krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, todėl esant tokiai situacijai, jokios Žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo procedūros, nepakeitus jo teisinio režimo, negalimos.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas bei neatskleidė bylos esmės ir kt.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė ginčui aktualių teisės aktų, reglamentuojančių naudojamų valstybinių žemės sklypų nuomą, nuostatas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir jų papildomai nekartoja.

38. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Pareiškėjas MB „Simko“ apeliaciniame skunde ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrotechnikos komponentai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Simko“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis