9a2cb337-0419-4fa5-a276-75ef23da08ba · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06818-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajam V.

J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ V.

J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Priteista solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. 2 500 Eur proceso iÅ¡laidų. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais padarius nusikaltimÄ O. G. bei T. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.   Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

V. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrai kartu su T. P. ir O. G., 2016 m. vasario 11 d., apie 3.00 val., vieÅ¡oje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laiptų, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiojo K. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: V. J. ne mažiau kaip du kartus rankų kumščiais sudavė jam į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio, ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė jam į galvos sritį, kaltinamasis T.

P., nuo V. J. smÅ«gių į galvos sritį nugriuvusiam ir gulinčiam ant grindinio, nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais sudavė į galvos sritį ir ne mažiau kaip keturis kartus kojomis spyrė į galvos sritį, kaltinamasis O. G., gulinčiam ant grindinio, K. M. ne mažiau kaip du kartus kojomis spyrė į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ kairiame antakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose bei kaktoje, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimÄ kaktoje, galvos smegenų sukrėtimÄ , tokiu bÅ«du muÅ¡damas sukėlė K.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 12 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad byloje pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino, civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, o skiriant bausmes, atsižvelgta į reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui aplinkybes bei į BK 40 straipsnio nuostatas, kurios apeliantui netaikytos.Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir bylÄ nutraukti, perduodant jį pagal laidavimÄ laiduotojos motinos J. J. atsakomybėn be užstato; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P., O. G. solidariai nukentėjusiajam K. M. 1 200 Eur neturtinės žalos ir 2 500 Eur proceso iÅ¡laidų arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas, paskiriant V. J. laisvės apribojimo bausmę – 3 mėnesių be jokių įpareigojimų. Skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimu neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes nėra pagrindo manyti, jog V. J. laikysis įstatymų, kadangi jis eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Su tokia teismo pozicija nuteistasis nesutinka. Administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos yra padaręs apeliantas, visiÅ¡kai nesusiję bei nepanaÅ¡Å«s su nusikalstama veika, už kurios padarymÄ jis pripažintas kaltu.

Be to, V. J. anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, studijuoja (duomenys neskelbtini)universitete, ateityje įsipareigoja laikytis įstatymų ir neprasikalsti, savo elgesį nori sieti su įstatymų laikymusi ir pagarba įstatymui. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos padarymo bÅ«tų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikÅ¡mino V.

J. padarytus administracinės teisės pažeidimus, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į kitus jį charakterizuojančius duomenis, kuriuos apeliantas plačiai detalizuoja skunde. Nuteistasis mano, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas gali bÅ«ti pasiektas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bÅ«tent toks baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas, įgyvendinant baudžiamosios atsakomybės tikslus.Skunde nesutinka ir dėl bausmės griežtumo argumentuojant, kad paskirtas per ilgas laisvės apribojimo terminas ir jei apeliacinės instancijos teismas neatleis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , Å¡is terminas turėtų bÅ«ti sumažintas iki minimalaus 3 mėnesių termino.

Dėl paskirto įpareigojimo nuo 22 val. iki 6 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nurodo, jog apeliantas gyvena tiek (duomenys neskelbtini) k., tiek (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) r. V. J. Å«kininkauja, (duomenys neskelbtini) - studijuoja, todėl toks teismo paskirtas įpareigojimas, nepagrįstai ir perteklinai suvaržo V. J. teises dirbti ir studijuoti, bus kliÅ«tis Å«kininkavimui ir darbÄ derinant su studijomis. Taip pat apeliantas kritikuoja teismo sprendimÄ ir dėl įpareigojimo – iÅ¡dirbti 100 val. neatlygintinai visuomenės labui teigiant, kad yra labai užimtas, ir Å¡io įpareigojimo nebus galimybės praktiÅ¡kai jį įvykdyti.

Jo nuomone, teismo paskirti įpareigojimai yra pertekliniai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržantys V. J. teises, todėl skunde nurodo, kad jei vis tik kartu su laisvės apribojimu bus skiriami įpareigojimai, juos apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti ir paskirti tokius, kurie susiję su jo padaryta nusikalstama veika, pvz. bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholio, atlyginti nukentėjusiajam žalÄ , įpareigoti tęsti mokslus ir / ar užsiimti veikla (dirbti).Skunde nesutinkama su neturtinės žalos dydžiu, kuris yra neadekvatus, žymiai nukrypstantis nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – nustatyti sužalojimai veido srityje. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajam būtų kokie nors liekamieji padariniai jo sveikatai, nukentėjusiajam padaryti sumušimai užgijo, neliko randų ar kitokių žymių. Nukentėjusysis ir toliau sportavo, mokėsi. Padaryti sužalojimai nukentėjusiam nepadarė jokios įtakos jo tolimesniam gyvenimui, darbui, mokslui ar šeimyniniams santykiams, nepakenkė santykiams su draugais.

Apeliantas mano, kad byloje nėra jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusiajam buvo padaryta didesnė nei teismų praktikoje nustatyta neturtinė žala (145-579 Eur).Skunde kritikuojama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl priteistų proceso iÅ¡laidų nurodant, kad kaltinamieji kaltinami nesunkaus nusikaltimo padarymu, nuo pat pradžių pripažino kaltę, ikiteisminis tyrimas truko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo sudėtingi, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tik vienoje apklausoje, suteiktų teisinių paslaugų mastas nebuvo didelis, byla nesudėtinga, nedidelės apimties, byloje nebuvo sprendžiami sunkÅ«s, specialių žinių reikalaujantys klausimai, be to, protingÄ Å¾alos dydį kaltinamieji norėjo atlyginti dar ikiteisminio tyrimo metu, ko pasėkoje civilinio ieÅ¡kinio bÅ«tų iÅ¡vis nereikėję teikti, todėl apelianto nuomone, nukentėjusiojo praÅ¡omos atlyginti proceso iÅ¡laidos yra neprotingai didelės, neatitinkančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, jog gynėjo A. G. laiko sÄ naudos labiau susijusios su jo kelione iÅ¡ Lazdijų į KaunÄ , o ne su teisinių paslaugų teikimu, byloje nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys patirtas gynėjo kelionės iÅ¡laidas, pasak apelianto, maža to, nukentėjusysis jų net neprašė priteisti.   Byloje yra gauti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. M. atsikirtimai į V. J. apeliacinį skundÄ , kur praÅ¡oma V. J. apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti 400 Eur proceso iÅ¡laidų, kurias patyrė dėl atsikirtimų į apeliacinį skundÄ parengimo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V.

J. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas iÅ¡ esmės kelia bausmės individualizavimo klausimÄ ir siekia, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas atsisakė atleisti V.

J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir savo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų.Nesutikdamas su tokia teismo iÅ¡vada, nuteistasis skunde nurodė, jog teismo konstatuoti jo padaryti administraciniai pažeidimai iÅ¡imtinai susiję tik su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tai reiÅ¡kia, kad jie nesusiję ar nepanaÅ¡Å«s su padaryta nusikalstama veika. Asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ reglamentuoja BK 40 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytuose keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padarytÄ , ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos.

Nesant nors vienos sÄ lygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ negali bÅ«ti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ , priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į formaliÄ sias teisines sÄ lygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes.

Sprendimo motyvai privalo bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, iÅ¡dėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-67-511/2017).IÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija nustatė, jog iÅ¡vadÄ dėl 4 sÄ lygos laidavimo taikymo, nebuvimÄ pirmosios instancijos teismas pagrindė aplinkybėmis ir bylos nustatytais faktiniais duomenimis, t. y. suabejojo dėl pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų.

Teismas nurodė, jog apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo elgesys, sistemingai darant teisės pažeidimus, tęsiasi jau ilgÄ laikÄ ir nekinta, kadangi po nusikaltimo padarymo jis daugiau nei kartÄ vėl buvo baustas už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, jog tokį savo sprendimÄ ir Å¡ios sÄ lygos analizę pagrindė bylos medžiaga, kuri nepaneigta. Apelianto nurodyti argumentai, atliekant vertinimÄ Å¡iuo aspektu, yra atmestini.

Teismo nuomone, sprendimas dėl pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų, priimtas įvertintus ne tik padarytus administracinius teisės pažeidimus, bet ir tai, kad pirmÄ kartÄ padarė nusikaltimÄ , dirba ir mokosi, teigiamai charakterizuojamas, tačiau įvertinti ir minėti pažeidimai, kurie padaryti tiek prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ , tiek po, o tai ir nulėmė, jog toks visuomenės nustatytų normų bei įstatymų nuostatų ignoravimas ir nesilaikymas, buvo neatsitiktinio nusikaltimo iÅ¡raiÅ¡ka.

 Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės apeliantui pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡spręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių bei jo veikos padarinių ir laiduotojo galimybių užtikrinti laidavimo tikslus. Priimto sprendimo motyvai nuosprendyje iÅ¡dėstyti aptarus kiekvienÄ iÅ¡ teisinių kriterijų, reikÅ¡mingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, aiÅ¡kÅ«s ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize, aprėpiančia visumÄ duomenų, apibÅ«dinančių kaltinamÄ jį, jo padarytÄ veikÄ , kaltės pripažinimÄ , gailėjimÄ si dėl to, kas padaryta, žalos dalinį atlyginimÄ , visapusiÅ¡ku įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bei Å¡iuo klausimu suformuota kasacinės instancijos teismo praktika.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad skundžiamame nuosprendyje BK 40 straipsnio reikalavimai tinkamai įgyvendinti ir teisinė iÅ¡vada Å¡iame kontekste yra pagrįsta, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas. Apeliaciniame skunde be nuosprendžio kritikos dėl laidavimo nuostatų netaikymo apeliantas nesutinka ir su bausme, kuri, pasak jo, per griežta. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgÄ laisvės apribojimo bausmės terminÄ (1 metai) ir praÅ¡o jÄ sumažinti iki 3 mėnesių.Bausmė yra vienas iÅ¡ dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo siekiama koreguoti netinkamÄ asmens elgesį, todėl tik teisinga bausmė gali atlikti kaltinamojo nubaudimo funkcijÄ , nes bausmės tikslas yra teisingumo siekis.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį bÅ«tina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisinio reglamentavimo nepažeidė, įstatymo normas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina per griežta.Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčios buvimÄ , nusikaltimo baigtumÄ , į V.

J. asmenybę; neteistas, baustas administracine tvarka, į lengvinančiÄ (prisipažino ir gailisi dėl nusikaltimo) ir sunkinančiÄ (nusikaltimas padarytas esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui) aplinkybes, padarytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pats kaltinamasis yra studentas. Å ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai parinko bausmės rūšį, kuris nesusijęs su laisvės atėmimu. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmės gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų.

Nagrinėtinu atveju, pirmosios instancijos teismas V. J. paskyrė 1 metų apribojimo bausmę, kurios dydį kritikuoja apeliantas, nurodant, kad teisinga ir tinkama bausmė būtų laisvės apribojimas 3 mėnesiams. Kaip jau paminėta, teismas, parinkdamas bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę V. J. yra teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir pasekmėms.

Pažymėtina, jog apeliantui galėjo būti paskirtas parinktos bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo), tačiau teismas nuteistajam paskyrė mažesnį bausmės dydį nei vidurkis, kas įrodo, jog proceso normos, šiame itin sudėtingame procese, įgyvendintos teisingai ir pažeidimų nepadaryta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnė bausmė nei paskirta pirmosios instancijos teismo šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų bei neatitiktų teisingumo principo, todėl skundas atmestinas ir šiuo aspektu.

Laisvės apribojimo bausmė yra viena iÅ¡ vidutinio griežtumo bausmių rÅ«Å¡ių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmės rūšį ir vadovaudamasis BK 48 straipsnio nuostatomis, apeliantÄ Ä¯pareigojo bausmės vykdymo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Apeliantas tvirtina, jog tokie teismo paskirti įpareigojimai yra pertekliniai, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržantys jo teises. Teismo įpareigojimas nuteistajam V. J. bausmės vykdymo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi yra tinkamas, parinktas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir teisingai nubausti kaltininkÄ , kuriuo sukeliami tam tikri suvaržymai ir yra veikos bei padarinių pasekmė, be kita ko, sukelta bÅ«tent paties apelianto.

Apelianto argumentai, jog Å¡is įpareigojimas yra nepagrįstas ir perteklinai suvaržo jo teises dirbti ir studijuoti, nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei teigiama, pirmosios instancijos teismas bÅ«tent atsižvelgė į apelianto užsiimamÄ veiklÄ bei mokymÄ si, neribodamas nei darbinės veiklos, nei mokslo ir paskyrė šį įpareigojimÄ su iÅ¡imtimi, kur numatyta, jog Å¡is įpareigojimas galės bÅ«ti nevykdomas tik tuo atveju, kai tai bus susiję su mokymusi ar darbu. Kritikuojamas ir teismo įpareigojimas neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Anot apelianto, dirbant ir kartu studijuojant bÅ«tų neįmanoma jį įvykdyti. Tam, jis privalės atsisakyti Å«kininkavimo veiklos arba studijų, tačiau teisėjų kolegija mano, kad tokia Å¡io teismo paskirto įpareigojimo kritika yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, kuria siekiama jo iÅ¡vengti, neapsunkinant savo padėties užsiimti dar kažkuo neatlygintinu. Akivaizdu, jog bausme bÅ«tent ir siekiama kaltininkÄ nubausti bei paveikti taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Å iuo atveju, sutinkant su nukentėjusiojo atsikirtimuose nurodytais teiginiais, nuteistasis 100 val. privalo iÅ¡dirti per 5 mėnesius, kas reiÅ¡kia, kad per mėnesį jis tam turės skirti laiko tik 20 val.

Toks laikas, kaip padariusiam asmeniui nusikaltimÄ ir tam tikra prasme konfliktuojant su baudžiamuoju įstatymu, yra adekvatus ir neabejotinai proporcingas padarytai veikai, kur galimai padarys reikiamÄ teigiamÄ auklėjamÄ jį ir prevencinį poveikį nuteistajam. Taigi, Å¡is įpareigojimo įvykdymas galimas ir neatsisakius darbinės veiklos ar studijų. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad anksčiau minėti pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai yra tinkamai parinkti, suderinti (BK 48 straipsnio 8 dalis) ir turi bÅ«ti įvykdyti, įgyvendinant nuteistajam paskirtos bausmės paskirtį.

Keisti ar naikinti Å¡iuos teismo įpareigojimas kartu su bausmės rÅ«Å¡imi, kaip nepagrįstus ir neproporcingai suvaržančius apelianto teises, pagrindo nėra. Apeliantas tvirtina, jog priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, neadekvatus, nukrypus nuo teismų praktikoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Å ias nuostatas įvertino ir pirmosios instancijos teismas bei sprendė, jog teisinga ir protinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 200 Eur, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nors Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pagrįstumo. Nukentėjusiajam K. M. neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo, kurio metu jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas, t. y. jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti galvos srityje. Dėl Å¡ių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, t. y. jam buvo suduoti smÅ«giai į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį.

Nukentėjusysis jaučia skausmus galvoje, kamuoja nemiga, atminties susilpnėjimas, sunkiau koncentruoja dėmesį, skundžiasi akies matomumo pablogėjimu, vartoja iki Å¡iol medikamentus, lankosi pas gydytojus. Be to dėl Å¡io įvykio nukentėjo jo sportinė veikla bei aukÅ¡tojo mokslo studijos. Å ios aplinkybės yra patvirtintos bylos medžiaga ir nepaneigtos, todėl įvertintos visumoje ir neturtinės žalos dydis nustatytinas ne tik atsižvelgiant į suformuotÄ teisinę praktikÄ , bet ir į konkrečias aplinkybes, kurios ir yra pagrindas vertinti tai, kad Å¡is klausimas iÅ¡spręstas teisingai.

Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į nuteistojo V. J. kaltę, nusikalstamos veikos pasekmes, turtinę kaltininko padėtį, teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajam priteista didesnė žalos suma nei numatyta teisminėje praktikoje abejotinos. Padaryta analize Å¡iuo aspektu, kuomet žmogui sužalojimai padaryti ir pasikėsinta į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį, matyti, jog teisminė praktika nėra kategoriÅ¡ka ir visiÅ¡kai vienoda, dominuoja ir tokie neturtinės žalos priteistini dydžiai kaip nurodyta apeliaciniame skunde, kuomet asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013), tačiau kaip žinia neturtinės žalos priteistinÄ dydį nulemia konkrečios bylos aplinkybės, kurios bÅ«na skirtingos.

Apelianto nurodytose kasacinėse bylose sužalojimų ir atliktų veiksmų mastas yra skirtingas nei nagrinėjamos bylos, todėl jomis pilnai nesivadovaujama, bet atsižvelgiama. Sutinkamai su teismo padaryta iÅ¡vada, teisėjų kolegija, sprendžia, jog vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų visuma, Å¡iuo atveju nepažeidžiant proceso normų, neturtinės žalos atlyginimas priteistas teisingai ir tinkamai atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarytos padarinius bei sukeltų neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų iki visiÅ¡ko iÅ¡gijimo.

Tai, kad Å¡iuo klausimu, nusikaltimo veikos situacijÄ ir pasekmes apeliantas vertina, atlikdamas savÄ vertinimÄ ir nurodo, jog nukentėjusiajam neiÅ¡liko liekamųjų reiÅ¡kinių, sumuÅ¡imai užgijo, neliko randų ar tokių žymių, jis sportavo ir mokėsi bei kita jo nurodyta argumentacija, neduoda pagrindo bÅ«tent taip ir vertinti, nes vis tik nukentėjusysis neneigė jį kamuojančių galvos skausmų, nemigos buvimo, medikamentų vartojimo ir kitų aspektų, kas teismo įvertinta, todėl skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini, kaip nepaneigiantys teismo iÅ¡vados dėl neturtinės žalos dydį neproporcingumo nustatytų aplinkybių kontekste.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su proceso iÅ¡laidų priteistu dydžiu. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad solidariai iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam K. M. turėtoms advokato atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti 2 500 Eur suma yra ne per didelė ir atitinkanti nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteista suma iÅ¡laidoms už advokato pagalbÄ apmokėti yra neteisinga. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalį patirtų iÅ¡laidų sudaro advokato kelionės iÅ¡ Lazdijų į KaunÄ , be to, advokatas ruošė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atliko teisinę dokumentų analizę, susipažindamas su baudžiamÄ ja byla, ikiteisminio tyrimo metu atstovavo nukentėjusiojo interesus ir dalyvavo jo papildomoje apklausoje.

Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusiojo atstovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos bÅ«tinybe organizuoti savo teisių gynimÄ , bet nėra pagrįstai bÅ«tinos. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, kaltinimas pareikÅ¡tas trims kaltinamiesiems, kurie kaltę pripažino, buvo atstovauta vieno nukentėjusiojo interesai, padarytas nusikaltimas nesunkus, procesas pirmosios instancijos teisme nebuvo sudėtingas, taip pat pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, kuris įvertintas visumoje jau nustatytų ir dar kartÄ iÅ¡analizuotų aplinkybių Å¡iame kontekste ir spręstina, jog nukentėjusiojo atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sÄ naudų, todėl Å¡iuo pagrindu priteistas procesinių iÅ¡laidų dydis mažintinas iki 1 300 Eur.

Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Tuo Å¡io nuteistojo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.Nukentėjusysis K. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ prašė iÅ¡ nuteistojo priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtas 400 Eur proceso iÅ¡laidas, kurias sudaro jo sumokėtas užmokestis advokatui už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ pagal teismui pateiktÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį dokumentÄ .Kaip jau minėta, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008).Å ioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ , kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos, kuris atstovautų jo interesus apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, dėl to nukentėjusysis turi teisę į jo patirtų iÅ¡laidų teisingÄ atlyginimÄ . Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 400 Eur sumokėjimÄ nukentėjusiojo atstovui advokatui A. G. (t. 2, b. l. 148). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus už atsikirtimus į apeliacinį skundÄ , kuomet advokatas nedalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, nukentėjusiojo patirtos 400 Eur iÅ¡laidos yra mažintinos iki 250 Eur ir Å¡i suma laikytina proporcinga suteiktai pagalbai bei priteistina iÅ¡ nuteistojo V.

J.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priteistas solidariai iÅ¡ kaltinamųjų V. J., T. P. ir O. G. nukentėjusiajam K. M. proceso iÅ¡laidas sumažinti iki 1 300 (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų) eurų. Priteisti iÅ¡ nuteistojo V.

J. 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) nukentėjusiojo K. M. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                        Albinas Antanaitis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika