9a2bff9a-9b3b-480f-8a7f-e131f04c2ecb · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

                                                                              Vieningas teisminio proceso Nr. 2-01-3-15932-2011-0Civilinė byla Nr. N2-1490-595/2012Procesinio sprendimo kategorija 125.1, 106.4 (S)                                                     VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Vita Valecckaitė, sekretoriaujant Renatai Žeimo,dalyvaujant ieškovui K.

C.,atsakovei V. C., trečiajam asmeniui L. C., atsakovės ir trečiojo asmens jo atstovei advokatei Algaudai Å imkÅ«nienei,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei KraponieneiTrakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. C. ieÅ¡kinį atsakovei V. C. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui L.

C. ir valstybės institucijoms teikiančioms iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriui ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui n u s t a t ė :           2011-10-11 ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nurodė, kad su atsakove santuokÄ sudarė 1994-08-06. (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L.

C.. 1999-08-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. SÅ«nus po santuokos nutraukimo liko gyventi su atsakove, jis iÅ¡ karto pradėjo tartis dėl bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo. Atsakovė atsisakė geranoriÅ¡kai nusistatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyrių, kuris nustatė laikinÄ bendravimo tvarkÄ . Nuo 2000-12-01 iki 2001-03-01 ieÅ¡kovas galėjo bendrauti su savo nepilnamečiu sÅ«numi L., tačiau pasibaigus nustatytam laikinosios bendravimo tvarkos terminui, atsakovė trukdė matytis su sÅ«numi. 2001-03-30 buvo nustatyta nauja laikino bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ji ieÅ¡kovo netenkino, nes ji pažeidė jo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, interesus.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su L. C. tvarkos nustatymo, tačiau teismo sprendimas ieÅ¡kovui buvo nepalankus. Po nepalankaus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, ieÅ¡kovas vėl bandė tartis su atsakove dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos, tačiau Atsakovė ne tik nenorėjo tartis, bet ir visaip kliudė susitikti su sÅ«numi. IeÅ¡kovas sÅ«naus nebematydavo, negalėdavo bendrauti su juo telefonu, todėl nieko nebežinojo apie jo interesus, dienotvarkę, pomėgius.

IeÅ¡kovas nurodo, kad gyvena nuosavame name Trakų rajone, kuriame yra puikios sÄ lygos vaikui gyventi, turi automobilį, todėl galėtų sÅ«nų iÅ¡ Vilniaus parsivežti. Nurodo, kad ryÅ¡iai su sÅ«numi yra atitolę dėl atsakovės trukdymo su juo bendrauti. Kadangi sÅ«nus L. nori su juo bendrauti, tačiau atsakovė trukdo, todėl praÅ¡o teismo nustatyti tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi L. C., gim. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :Kas antrÄ mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 h iki sekmadienio 19 h pasiimti sÅ«nų L. iÅ¡ motinos.Paimti sÅ«nų L iÅ¡ motinos pas save antrÄ Å v.

Kalėdų dienÄ , antrÄ Naujųjų metų dienÄ ir antrÄ Å v. Velykų dienÄ .Ä®pareigoti Atsakovę nesudaryti kliūčių matytis su vaiku jo gimimo dienÄ , t.y. (duomenys neskelbtini).Su sÅ«numi bÅ«ti savo nuožiÅ«ra tiek pas savo giminaičius (senelius, dėdę ir pan), tiek mano gyvenamoje vietoje, tiek ir kitoje vaikui tinkamoje bÅ«ti vietoje.Savo atostogų metu pasiimti vaikÄ pas save ne mažiau kaip dviem savaitėm.             Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nepilnametis L.

C. gyvena su atsakove 2 kambarių bute su visais patogumais. Berniukui sudarytos visos sÄ lygos mokymuisi ir poilsiui. Motina dirba mokytoja. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi nebendrauja ir nedalyvauja jo auklėjime. Vaikas skyriaus specialistams nurodė, kad jis mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 9 klasėje. Po pamokų lanko karatė bÅ«relį, mokosi groti gitara. Nurodė, kad juo rÅ«pinasi mama, tėčio jis nepažįsta ir nenori su juo bendrauti. Tarnyba mano, kad atsižvelgiant į tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir sÅ«naus nėra susiformavęs emocinis ryÅ¡ys, vaiko teisė bendrauti su tėvu tikslinga atkurti palaipsniui, siekiant taikaus ginčo sprendimo, tinkamai parenkant bendravimo su vaiku vietÄ ir bÅ«dÄ , nurodant konkrečias bendravimo sÄ lygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai (trumpalaikiais susitikimais, laiÅ¡kais, telefonu) Emocinių ryÅ¡ių susiformavimui bÅ«tų naudinga lankyti psichologo konsultacijas.

Teismo posėdyje skyriaus atstovė palaikė iÅ¡vadÄ , papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovui nepavyktų bendrauti su sÅ«numi, nes sÅ«nus nėra palankiai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovas su sÅ«numi turėtų lankyti psichologo konsultacijas. Be konsultacijų ryÅ¡ys neatsistatys. Bendravimo tvarkÄ reikėtų nustatyti bent jau minimaliai, bent jau kartÄ per mėnesį, atsistačius ryÅ¡iams, vienÄ dienÄ kelias valandas galėtų pasimatyti. Ir tik atstačius emocinius ryÅ¡ius bÅ«tų galima kalbėti apie platesnę bendravimo tvarkÄ .

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje dėl ginčo pasisakė, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė neteisingus duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kadangi apsilankius jo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad jis gyvena neįrengtame name, viduje vyksta statybos, laiptai į antrÄ aukÅ¡tÄ iÅ¡ lentų laikini be turėklų, pirmas aukÅ¡tas neįrengtas, antrame aukÅ¡te įrengtas tik vienas kambarys. Socializacijos sÄ lygos vaikui augti ir pilnaverčiai vystytis nesudarytos.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad vaikÄ paskutinį kartÄ matė 2002 metais, vaikui iÅ¡laikymo neteikė. Skyrius neturi duomenų apie ieÅ¡kovo tėvo valdžios ribojimÄ bei duomenų, įrodančių, kad ieÅ¡kovas elgtųsi prieÅ¡ingai vaikų interesams. Nurodo, kad pagal ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sudaryti bendravimo su vaiku grafikÄ , jis neturi tam tinkamų sÄ lygų. Mano, kad nustatant tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ bÅ«tina laikytis laipsniÅ¡kumo principo. Posėdžio metu atstovė nurodė, kad tėvas turi aiÅ¡kių bendravimo su vaiku įgÅ«džių trÅ«kumų.

Tik tėvui iÅ¡mokus bendrauti su vaiku galima bÅ«tų nustatyti minimalų bendravimÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti nors minimaliÄ tvarkÄ , nustatant, kad su sÅ«numi pirmi susitikimai bÅ«tų su psichologu, o vėliau sÅ«nus atvyktų pas jį į namus. Teismo posėdyje patvirtino, kad iÅ¡laikymo savo nepilnamečiam vaikui neteikia nuo 2001 metų. PaaiÅ¡kino, kad nedėjo pastangų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų apie vaiko mokymÄ si bei sveikatos bÅ«klę. Su atsakove dėl bendravimo su vaiku tardavosi telefonu.

Nurodė, kad prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su atsakove nebendravo, nes nežino kur ji gyvena. Nurodė, kad atsakovė pareikalavo mokėti pinigus už vaiko iÅ¡laikymÄ , jis su tuo nesutiko ir tai laiko atsakovės trukdymu bendrauti su vaiku. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė jam pasakė, kad pati užsiaugins vaikÄ ir kai vaikas užaugs jis galės atvažiuoti ir pasimatyti su sÅ«numi, o kadangi jis nežino atsakovės telefono ir kur ji gyvena, todėl ir kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Nurodė, kad sūnui tuoj bus 16 metų, tai jeigu jis nenorės bendrauti su juo, tai koks jis užaugs pilietis jeigu tėvo nematys ir nebendraus.Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes ji iš esmės niekada netrukdė bendrauti, buvo nustatytas ne vienas grafikas, bet tas grafikas buvo vaiko naudai, o tai netenkindavo ieškovo,  ji ieškojo kompromiso ir gynė vaiko interesus. Nurodė, kad ji su ieškovu išsiskyrė tada, kai vaikas dar nebuvo gimęs, todėl ieškovas yra visiškai svetimas vaikui.

Atsakovė nurodė, kad ji visada norėjo tėvo laipsniÅ¡ko bendravimo su sÅ«numi, kad bendravimas atitiktų vaiko, o ne ieÅ¡kovo interesus, o ieÅ¡kovas visada labai norėjo vaikÄ iÅ¡plėšti iÅ¡ jam artimos ir žinomos aplinkos. Nurodo, kad VTA skyriuje, kada reikėjo paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl bendravimo su vaiku, tai ieÅ¡kovas nežinojo net vaiko gimimo dienos. Nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo elgesio yra tiktai skaudÅ«s prisiminimai. Bendraudamas telefonu su vaiku ieÅ¡kovas grasindavo vaikui, reikalavo dirbtinės meilės ir vaikas iÅ¡sigandęs tÄ pokalbį baigė.

Atsakovės manymu, ieÅ¡kovas puikiai žino savo teises, bet pareigas yra užmiršęs. Vaiko labui nieko gero nėra padaręs, iÅ¡skyrus grasinimus, agresijÄ , o ji kaip mama žino, koks vaikas nuo mažens yra jautrus, kaip kiekvienas stresas atsiliepia jo sveikatai, ko pasakoje vaikas nuo trejų metų yra gydomas pas psichologę, jam pastoviai reikia raminančių vaistų, o teismo procesai atsiliepia vaiko mokslams. Atsakovės nuomone ieÅ¡kovo ketinimai nenuoÅ¡irdÅ«s, tiesiog kerÅ¡taujantys jai, vaikas yra antraeilis dalykas, nes praeitais metais buvo pradėjęs teismo procesÄ , bet pats neatvyko.

Atsakovė teismo praÅ¡o, atsižvelgiant į sÅ«naus interesus, siekiant jį apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio sveikatos bÅ«klei, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti, nes jokio emocinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo ir sÅ«naus nėra. Nurodo, kad 2008 metais ieÅ¡kovui buvo siÅ«loma kartu lankytis pas psichologÄ , kad galėtų atstatyti pradinius ryÅ¡ius, bet ieÅ¡kovas nesutiko. Atsakovės nuomone, niekada nevėlu pradėti daryti gerus darbus, bei bandyti atkurti ryšį su vaiku. Nurodo, kad Å¡iuo metu pats sÅ«nus turėtų priimti sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos.Trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad nėra gerų prisiminimų, jis nenori nieko keisti ir susitikti su tėvu nenorėtų.

Jis ieÅ¡kovo iÅ¡ viso nepažįsta, nėra jokių emocijų, o yra tik biologinis faktas, kad ieÅ¡kovas yra jo tėvas. Nurodo, kad kai ieÅ¡kovas paskutinį kartÄ paskambino, pasiÅ«lė susitikti ir pradėjo rėkti, todėl jis ir padėjo ragelį. Nurodė, kad jo dienotvarkė yra pakankamai įtempta, lanko mokyklÄ , užklasinę veiklÄ , nori gerai mokytis įstoti į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , siekti karjeros. Nurodo, kad bylinėjimosi procesas jį veikia neigiamai. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alių santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-17 sprendimu (b.l. 8). Å alių sÅ«nus L. C. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). 2000- 11-28 Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba nustatė Å¡alių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ (b.l. 6). 2002-01-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovei dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b.l. 10-11). 2010 metais ieÅ¡kovas vėl kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau 2010-10-06 nutartimi ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi ieÅ¡kovas neatvyko į teismo posėdį (b.l. 57). Pažymoje apie L.

C. sveikatos bÅ«klę, nurodyta, kad berniukas stebimas ir gydomas nuo 2000 metų dėl stresinės situacijos po tėvo iÅ¡gÄ sdinimo. Paauglys sunkiai iÅ¡gyvena stresines situacijas, atsiranda nerimas, panika, įtampa, kuriuos iÅ¡provokuoja tėvo veiksmai. Medikai nurodo, kad tikslinga užtikrinti psichinę sveikatÄ tausojantį režimÄ be stresinių situacijų ( b.l. 58). Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma ginÄÄ turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, taip pat CK normose (3.3, 3.155, 3.156, 3.170 str.) įtvirtinamas tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principas, taikytinas nepriklausomai nuo to, gimė vaikas tėvams esant santuokoje ar ne, jiems santuokÄ nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.).

Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (CK 3.170 str.). IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė jam riboja bendravimo su jų nepilnamečiu sÅ«numi galimybes. IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ bei iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad ieÅ¡kovas netinkamai supranta tėvo valdžios esmę bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku paskirtį.

Tėvų valdžia yra tėvų teisių ir pareigų derinys ir tas pats tėvų valdžios elementas gali bÅ«ti suprantamas ir kaip teisė, ir kaip pareiga, todėl tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ Ä¯gyvendinti tėvų valdžiÄ . IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė trukdė savo veiksmais, tai yra pareikalavimu, kad jis teiktų vaikui iÅ¡laikymÄ , jo bendravimo su vaiku galimybes vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovas teismui neįrodė, kad jo emocinis ryÅ¡ys su nepilnamečiu vaiku nesusiklostė dėl atsakovės veiksmų.

PrieÅ¡ingai, teismas tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovės bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, daro iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas savo netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu sukÅ«rė situacijÄ , kad jo su sÅ«numi nesieja jokie emociniai ryÅ¡iai. IeÅ¡kovas savo veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , kad emociniai ryÅ¡iai tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra užsimezgę. Tokios situacijos susidarymÄ sÄ lygojo ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nuo 2001 metų visiÅ¡kai neteikia vaikui iÅ¡laikymo, nesidomi jo sveikata, nesidomi jo pasiekimais moksle, tai yra iÅ¡ viso nedalyvauja vaiko gyvenime. Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas nevykdo esminių tėvo pareigų, tai yra, pareigos dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikÄ , rÅ«pintis jo sveikata, iÅ¡laikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Dėl tokio ieÅ¡kovo elgesio yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovo interesai Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti suabsoliutinami, pirmenybė visada turi bÅ«ti suteikiama vaiko interesų apsaugai. IeÅ¡kovas neįdėjo pakankamai pastangų, o prieÅ¡ingai netgi vengė, kad jo bendravimas su sÅ«numi bÅ«tų tiesioginis ir pastovus, o ne toks kokį teismo posėdyje nurodo ieÅ¡kovas- pasimatymas su sÅ«numi vienÄ ar du kartus per mėnesį. Bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir vaiko norus. IeÅ¡kovas savo pareigÄ bendrauti su nepilnamečiu vaiku, bando perkelti savo sÅ«nui, teigdamas, kad tai yra vaiko pareiga bendrauti su tėvu, nes prieÅ¡ingu atveju, koks iÅ¡ jo bus pilietis.

Tokia ieÅ¡kovo pozicija vertintina neigiamai, nes pagal įstatymo nuostatÄ vaikas turi teisę, o ne pareigÄ bendrauti su tėvais (LR CK 3.161 str. 3 d.). Atsakovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji visÄ laikÄ siekė laipsniÅ¡ko bendravimo bei gynė savo nepilnamečio sÅ«naus interesus ir teikė tokius bendravimo pasiÅ«lymus, tačiau tai netenkino ieÅ¡kovo, kadangi jie jam buvo nepatogÅ«s, dabar atsakovės nuomone sprendimÄ dėl bendravimo su tėvu turi priimti pats sÅ«nus. Tai, kad ieÅ¡kovo ketinimai bendrauti su savo sÅ«numi yra nenuoseklÅ«s, įrodo ir tos aplinkybės, kad jis nesilaikydavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytų bendravimo grafikų, 2010 metais kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu ieÅ¡kovui neatvykus į teismo posėdį. Įstatymas nustato, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimÄ , vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgiama, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

IeÅ¡kovo sÅ«nui už mėnesio sukanka Å¡eÅ¡iolika metų. Å alių sÅ«nus yra brandi, sÄ moninga, turinti aiÅ¡kias pažiÅ«ras asmenybė, kuri savarankiÅ¡kai gali nuspręsti, kiek ir kokiu bÅ«du jis nori bendrauti su tėvu. L. C. teismo posėdyje aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas jam yra visiÅ¡kai svetimas žmogus, su kuriuo jo nesieja jokie emociniai ryÅ¡iai, iÅ¡likę tik neigiami prisiminimai, dėl ko jis visai nenori bendrauti su savo tėvu. Atsižvelgiant į Å¡alių sÅ«naus sveikatos bÅ«klę, įvertinus tai, kad jis yra labai jautrus, sunkiai iÅ¡gyvenantis stresines situacijas, manytina, kad esant dabartinei santykių situacijai teismo sprendimu tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos nustatymas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į vaiko norus.

IÅ¡ ieÅ¡kovo elgesio ir pasisakymų teismo posėdžiuose, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės dar nėra pasiruošęs atkurti emocinį ryšį su savo sÅ«numi, bei toliau intensyviai dalyvauti sÅ«naus gyvenime ir sudaryti palankias sÄ lygas sÅ«naus visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi, ieÅ¡kovui akivaizdžiai trÅ«ksta bendravimo su vaiku įgÅ«džių, netgi tolerancijos savo vaiko atžvilgiu. CK 3.159 str. 2 d. numato vienodÄ abiejų tėvų atsakomybę už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ , todėl ieÅ¡kovas, neįrodęs, kad atsakovė jam trukdo bendrauti su jų nepilnamečiu sÅ«numi, savo teisę bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi privalo realizuoti pats.

Tai reiÅ¡kia, jog vaiko tėvas privalo pats stengtis sukurti nutrÅ«kusį vidinį ryšį su sÅ«numi, pasirinkti tokį savo elgesio variantÄ , kuris užtikrintų sÅ«naus saugumÄ , sÅ«naus ir tėvo interesų bendrumÄ ir sÅ«naus norÄ leisti laikÄ su tėvu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atmestinas. IeÅ¡kovas įpareigotinas lankyti Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos konsultacijas, kurios padėtų jam įgyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgÅ«džių bei padėtų atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį.

Tik iÅ¡ esmės pasikeitus ieÅ¡kovo elgesiui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tikėtina, kad ir vaikas sutiks bendrauti su tėvu bei pabandys sukurti emocinį ryšį.Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, o teismas nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad Å¡alims jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos jų patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 500,00 Lt atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. , 6 p.).     Pagal LR CPK 96 str. 2 d. iš ieškovo į valstybės pajamas priteistina 25,09 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis LR CPK 93, 259, 265, 270 str. str. teismas, - n u s p r e n d ž i a: Ieškovo K. C. ieškinį atsakovei V. C. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.Priteisti iš ieškovo K.

C., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500,00 (penkis Å¡imtus litų) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. C., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 25,09 Lt (dvideÅ¡imt penki litai devyni centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Vita Valeckaitė            Â