2026-05-27 Nr. AB-11184-3-61-3-06658-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-699-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06658-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimo patvirtinti 2025 metais sudarytą apleistų, nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė negalintis tiksliai nurodyti, kada Taryba priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas įtrauktas į 2025 metų Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pareiškėjas apie sklypo galimą įtraukimą į minėtą sąrašą sužinojo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešimo apie apskaičiuotą 552 Eur dydžio žemės mokestį už 2025 metus. Pareiškėjas pažymėjo, kad toks mokestis galimas tik taikant maksimalų 4 procentų tarifą, žemės sklypui esant įtrauktam į Sąrašą.

Teismas iš viešai skelbiamos informacijos oficialioje Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas „Dėl 2025 m. nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašo patvirtinimo“ Varėnos rajono savivaldybės tarybos buvo patvirtintas 2025 m. rugpjūčio 26 d., o sklypų Sąrašas viešai paskelbtas 2025 m. rugsėjo 2 d., todėl teismas vertino, kad Tarybos Sprendimo apskundimo terminas suėjo 2025 m. spalio 2 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi 2025 m. lapkričio 26 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą. Su skundu pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą Sprendimo apskundimo terminą, nenurodė jokių ekstraordinarių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą.

Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis nežinojo apie Sprendimo priėmimą. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-9977-811/2025 (naujas Nr. I3-1314-811/2026), kurioje pareiškėjas skundžia analogišką 2024 metais priimtą atsakovo sprendimą (2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T-X-451 „Dėl 2024 m. nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašo patvirtinimo“), kuriuo pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas 2024 metais įtrauktas į Sąrašą. Taigi pareiškėjui, tikėtina, kad buvo žinoma, koks subjektas ir kokiu periodiškumu priima pareiškėjui, kaip turto Varėnos rajono savivaldybėje savininkui, aktualius sprendimus. Teismas pažymėjo, kad prieš priimant skundžiamą Sprendimą Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje 2025 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas Varėnos seniūnijos nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, preliminarus sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas.

Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą ginčyti Sprendimą ir nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundą su priedais teismui pateikė el. paštu ir per tris kalendorines dienas nebuvo gautas skundo originalas. Teismas sprendė, kad toks pareiškėjo kreipimasis į teismą nelaikytinas tinkamu. Kreipimosi į administracinį teismą tvarka pareiškėjui jau buvo detaliai išaiškinta teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-9977-811/2025, kartu nustatant terminą skundo trūkumams pašalinti, kuomet pareiškėjas skundą taip pat teikė el. paštu. Teismas nusprendė šiuo atveju nenustatyti pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjo skundą laikė paduotą netinkamai bei atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas I. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti; jeigu skundas buvo pateiktas su trūkumais – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti; teismui vertinant, kad skundo pateikimo terminas buvo praleistas, šį terminą atnaujinti, nes terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl skunde nurodytų objektyvių priežasčių, atsakovo pavėluotai pateikto atsakymo bei draudimo teismui teikti skundus, tinkamai pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, nebuvimo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo skundas teismui buvo paduotas netinkamai. Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą teismui pateikė įstatyme nustatytu ir leistinu būdu – elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, skundas tinkamai pasirašytas vienu iš Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnyje nurodytu būdu, pareiškėjui savo tapatybė patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytu būdu – tinkamu saugiu elektroniniu parašu.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl Sprendimo įteikimo pareiškėjui diena laikoma ne ta diena, kada aktas buvo priimtas, o kada apie jį pareiškėjas buvo informuotas įteikiant dokumentus. Pareiškėjas kreipėsi į Tarybą ir siekė gauti Sprendimą. Skundo pateikimo teismui dieną atsakymas iš Tarybos nebuvo gautas, dėl to terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Taryba tik 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, todėl terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo teismui padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti, nenurodė jokių ekstraordinarių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas, skundą teismui paduodamas el. paštu, pasirinko netinkamą skundo padavimo teismui būdą, todėl sprendė, kad šiuo atveju yra ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas skundo atsisakymo priimti teisinis pagrindas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino skundui paduoti praleidimo ir skundo teismui padavimo netinkamu būdu. Pareiškėjas prašo priimti nagrinėti jo skundą arba nustatyti skundo trūkumus, jeigu būtų vertinta, kad skundas paduotas su trūkumai, arba atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą, jeigu būtų nustatyta, jog šis terminas buvo praleistas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį teisinį pagrindą taikė atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi netinkamu būdu, t. y. skundą teismui padavė el. paštu ir per tris kalendorines dienas nepateikė skundo originalo.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), t. y. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (toliau – EPP),

Dėl procesinių dokumentų teikimo administraciniam teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1492-502/2025; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui padavė el. paštu ir per tris kalendorines dienas nepateikė skundo originalo, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas netinkamu būdu kreipėsi į teismą, tačiau nepagrįstai dėl šios aplinkybės atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos taikomos tada, kai skundu reiškiami reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų skundui keliamų reikalavimų ir tokią situaciją reguliuoja ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtintas skundo trūkumų šalinimo institutas. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybės, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I3-9977-811/2025 detaliai išaiškino pareiškėjui kreipimosi į administracinį teismą tvarką, todėl teismas šioje byloje pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti nenustatys, neatitinka ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neatleidžia teismo nuo ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintos pareigos padėti proceso dalyviams įgyvendinti savo procesines teises.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas skundo trūkumų šalinimo institutu turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie skundo trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos skundo trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785 552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-556/2022; 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-789/2024; kt.).

Taigi šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes turėjo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos, t. y. kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.). Tai reiškia būtent sužinojimą apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus (aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas), tačiau ne apie galimas teisines pasekmes, kilsiančias ateityje dėl šio akto arba paties akto, ar jo (akto) kopijos gavimą. Pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-997/2014; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar paduodamas teismui skundą pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia ginčyti Tarybos 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-X-686 „Dėl 2025 m. nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašo patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į 2025 metų Nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašą. Sklypų sąrašas buvo viešai paskelbtas 2025 m. rugsėjo 2 d. Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje (https://varena.lt/aktualijos/informacija-apleistu-zemes-sklypu-esanciu-varenos-rajone-savininkams-3/). Byloje nėra duomenų, kad Tarybos Sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas ir buvo įteiktas. Pareiškėjas teigė, kad apie tai, jog Žemės sklypas, tikėtina, yra įtrauktas į Sąrašas, jis sužinojo iš VMI 2025 m. spalio 25 d. pranešimo apie apskaičiuotą 552 Eur dydžio žemės mokestį už 2025 metus, taikant maksimalų 4 procentų tarifą, nes tokio dydžio tarifas taikomas tuomet, kai žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą.

Iš kartu su skundu pateiktų priedų matyti, kad pareiškėjas 2025 m. spalio 30 d. kreipėsi su prašymu į Tarybą, nurodydamas, jog iš VMI apskaičiuoto žemės mokesčio sužinojo apie padidinto tarifo jo Žemės sklypui taikymą; pareiškėjas teigė, kad negavo jokio pranešimo ar informacijos dėl šiam sklypui taikomo tarifo padidinimo; pareiškėjas prašė Tarybos pateikti sprendimus, dokumentus apie žemės mokesčio už šį sklypą apskaičiavimą ankstesniais laikotarpiais, jeigu mokesčio tarifas buvo padidintas. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė iš Varėnos rajono savivaldybės mero gautą atsakymą (kurio priėmimo data nėra žinoma, nes pareiškėjas nepridėti rašto metaduomenų), kuriame nurodyta, kad 2025 m. birželio 18 d. pareiškėjui buvo siųstas pranešimas su raginimu iki 2025 m. liepos 20 d. sutvarkyti Žemės sklypą, jog jis atitiktų nustatytus reikalavimus; Varėnos seniūnijos preliminarūs sąrašai 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. liepos 31 d. buvo paskelbti Varėnos savivaldybės internetinėje svetainėje, taip pat informacija buvo paskelbta vietiniame laikraštyje „Merkio kraštas“; 2025 m. liepos 31 d. Varėnos seniūnijos nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės naudmenas, komisijos posėdžio protokolo Nr. NAŽ7-33 sprendimu pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į preliminarų sąrašą, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. priimtas Tarybos Sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas galutinis Sąrašas. Varėnos rajono savivaldybės meras šiame rašte nenurodė, ar pareiškėjas buvo informuotas apie Tarybos priimtą Sprendimą, t. y. ar Sprendimas pareiškėjui buvo siųstas ir įteiktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nustatytą teisinį reguliavimą ir suformuotą jo taikymo teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vėliausiai iki 2025 m. spalio 2 d. (terminą kreiptis į teismą skaičiuojant nuo Sąrašo viešo paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 2 d.) turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimą panaikinimo, taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, kad terminas kreiptis į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo turi būti skaičiuojamas nuo Varėnos rajono savivaldybės mero atsakymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 28 d., nes pareiškėjas teigė tą dieną gavęs atsakymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui teigiant, kad jis nebuvo informuotas apie Tarybos priimtą Sprendimą ir byloje nesant duomenų apie Sprendimo pareiškėjui įteikimą (to nepatvirtino ir Varėnos rajono savivaldybės meras, atsakydamas į pareiškėjo prašymą), nagrinėjamoje byloje svarbu aiškintis aplinkybes, susijusias su tuo, kada pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie ginčijamą Sprendimą, nes tik nustačius tokias aplinkybes galima spręsti dėl pareiškėjo skundo padavimo termino eigos pradžios. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-968/2022).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas jau iš VMI 2025 m. spalio 25 d. pateikto pranešimo apie apskaičiuotą 552 Eur dydžio žemės mokestį už 2025 metus, taikant 4 procentų tarifą, turėjo sužinoti apie jam priklausančio Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą. Šią išvadą patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai ir jo 2025 m. spalio 30 d. pateiktas prašymas Tarybai dėl informacijos suteikimo, todėl byloje nesant duomenų, pagrindžiančių ankstesnį sužinojimą apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą 2025 metais, skundo padavimo teismui pradžios data laikytina 2025 m. spalio 25 d.

Akcentuotina ir tai, kad, kaip skunde nurodė pats pareiškėjas, Regionų administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-1314-811/2026, kurioje pareiškėjas skundžia analogišką 2024 metais priimtą atsakovo sprendimą (2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T-X-451 „Dėl 2024 m. nenaudojamų, apleistų žemės sklypų, išskyrus žemės ūkio naudmenas, Varėnos rajone sąrašo patvirtinimo“), kuriuo pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas 2024 metais buvo įtrauktas į Sąrašą. Taigi pareiškėjas, žinodamas apie jo Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą 2024 metais, gavęs informaciją iš VMI apie padidintą žemės mokesčio tarifą už 2025 metus, galėjo suprasti, koks subjektas ir kokio pobūdžio (kokias teises ar pareigas nustatantį) aktą yra priėmęs, t. y. pareiškėjui buvo žinomi esminiai ginčijamojo akto turinį sudarantys elementai. Svarbu paminėti ir tai, kad Tarybos priimtas Sprendimas ir Sąrašas yra viešai paskelbti Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėjas tam tikrą informaciją galėjo sužinoti ir be atskirojo kreipimosi į atsakovą.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas apie skundžiamą Tarybos Sprendimą sužinojo 2025 m. spalio 25 d., pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį paskutinė Sprendimo apskundimo termino diena buvo 2025 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 27 d., todėl dvi dienas praleido įstatyme nustatytą terminą ginčyti Sprendimą.

ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, taip pat neišdėstė minėto termino praleidimo priežasčių, kurias teismas galėtų įvertinti. Pareiškėjas prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pateikė tik atskirajame skunde. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, pareiškėjui skundą pateikus el. paštu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su skundžiamo Sprendimo pareiškėjui įteikimu, vertindamas, kad pareiškėjas galbūt yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo, nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, sprendžia, kad, esant būtinybei tikslinti teismui paduotą skundą ir papildomai aiškintis aplinkybes dėl termino kreiptis į teismą praleidimo priežasčių, yra pagrindas klausimą dėl termino ginčyti Sprendimą atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino skundo trūkumams pašalinti, esant el. paštu pateiktam skundui, ir dėl šios aplinkybės atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisinius pagrindus, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, nesiaiškinęs termino kreiptis į teismą praleidimo aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo I. R. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Dainius Raižys