2021-04-07 Nr. AB-7211-3-61-3-02453-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1412-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02453-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl įsakymų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjai V. J. R. (toliau – ir pareiškėja) ir R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3535 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo V. J. R.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-3535) 2.1 punktą ir 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-2524 „Dėl pareiginio laipsnio pervardijimo, pareiginės algos koeficiento ir priedo už laipsnį nustatymo R. Š.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-2524) 2.1 punktą; 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d.

įsakymą Nr. 1B-95 (toliau – ir 2017 m. sausio 30 d. įsakymas), nustatant pareiškėjai (Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM)) posto viršininkei, atliekančiai pareigas Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 13 d. 15 pareigybės kategoriją ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – 9,36 pareiginės algos koeficientą ir pareiškėjui, atliekančiam pareigas Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini), 15 pareigybės kategoriją nuo 2017 m. vasario 13 d. ir 9,36 pareiginės algos koeficientą nuo 2019 m. sausio 1 d.;

3) priteisti iš atsakovo pareiškėjai 4 910,88 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistą 4 910,88 Eur darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistą darbo užmokesčio nepriemokos sumą;

4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui 4 948,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistą 4 948,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistą darbo užmokesčio nepriemokos sumą.

2. Pareiškėjai paaiškino, jog jie yra Vilniaus TM posto viršininkai, atliekantys pareigas: pareiškėja – krovinių poste (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas – krovinių poste (duomenys neskelbtini). Savo pareigas jie atliko, vadovaudamiesi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303, kuriuo patvirtintas Vilniaus TM krovinių posto viršininko (Savanoriai, Kirtimai, Paneriai, Žirmūnai) pareigybės aprašymas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-416 (toliau – ir 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas) buvo patvirtintas Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymas.

3. Pareiškėjai nurodė, kad dar Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164 buvo patvirtintas tik Vilniaus TM Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymas, kuriuo šio konkretaus kelio posto viršininkui nustatyta 15 pareigybės kategorija, algos koeficientas – 7,8. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymas, nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija. Visiems Vilniaus TM posto viršininkams buvo nustatyta 15 pareigybės kategorija su algos koeficientu – 7,8; minėtas įsakymas įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 13 d.

4. Pareiškėjų teigimu, jų einamoms Vilniaus TM postų viršininkų pareigybėms turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija, atitinkamai perskaičiuotas ir išmokamas didesnis darbo užmokestis. Dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių 2017 m. sausio 30 d. įsakymas niekada nebuvo įgyvendintas, pareiškėjų pareigybėms ir toliau buvo taikoma 14 pareigybės kategorija, ją atitiko mokamas darbo užmokestis.

5. Pareiškėjai nurodė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė Įsakymą Nr. 1P-2524, kuriuo pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis pervadintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį. Muitinės departamento generalinis direktorius priėmė Įsakymą Nr. 1P-3535, kuriuo pareiškėjai suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis pervadintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį.

6. Pareiškėjai paaiškino, kad nuo 2019 metų jiems mokamas darbo užmokestis skaičiuojamas ne pagal tarnybos lygį (A) ir pareiginę kategorija (14 ar 15), bet pagal tam tikrai pareiginei kategorijai įstatymu priskirtą pareiginės algos koeficientą. Nuo 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjams toliau buvo skaičiuojamas atlyginimas taikant A14 pareigybės kategoriją su algos koeficientu 7,0, nors turėjo buvo taikomas A15 pareigybės kategorijai priskirtas algos koeficientas 7,8.

7. Pasak pareiškėjų, Įsakymu Nr. 1P-2524 ir Įsakymu 1P-3535 buvo klaidingai nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4, kadangi atskaitos tašku nepagrįstai imtas A14 pareiginei kategorijai priskirtinas pareiginės algos koeficientas 7,0. Atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjų pareiginės algos koeficientą, privalėjo atskaitos tašku laikyti visiems Vilniaus TM postų viršininkams taikytiną A15 pareiginei kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8, dauginant iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento. Nuo 2017 m. vasario 13 d. atlyginimas jiems buvo neteisėtai sumažintas taikant pareiginės algos koeficientą 7,0 vietoj taikytino koeficiento 7,8, o nuo 2019 m. sausio 1 d. taikant pareiginės algos koeficientą 8,4 vietoje 9,36.

8. Pareiškėjai pažymėjo, kad per visą ginčo laikotarpį, neteisėtai neįgyvendinant 2017 m. sausio 30 d. įsakymo, pareiškėjams mokamas nepagrįstai mažas darbo užmokestis, t. y. neišmokėtas darbo užmokestis pagal aukštesnę pareigybės kategoriją, o nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal aukštesnį pareiginės algos koeficientą. Šis dydis nuolat didėja, kadangi pareiškėjams pagal priimtas ginčijamų įsakymų dalis ir toliau bus mokamas mažesnis darbo užmokestis.

9. Pareiškėjų vertinimu, Muitinės departamento generalinis direktorius priėmęs įsakymą dėl naujo pareigybės aprašo patvirtinimo Vilniaus TM postų viršininkams, privalėjo šio aprašo nuostatas taikyti visiems postų viršininkų pareigas einantiems pareigūnams, įskaitant ir pareiškėjus. Pareiškėjai buvo diskriminuojami.

10. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Muitinės departamentas nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjų priėmimu į tarnybą, ir paaiškino, jog pareiškėja nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo perkelta į Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) krovinių posto viršininko pareigas, pareiškėjo nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ginčui aktualiu laikotarpiu pareigas atliko vadovaudamiesi Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymu, kuris patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 „Dėl kai kurių Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14).

12. Atsakovas paaiškino, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas nuo 2019 metų negalėjo paveikti pareiškėjų teisinės padėties, kadangi Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) krovinių posto statusas ir krovinių posto (duomenys neskelbtini) statusas minėtu laikotarpiu nesikeitė.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareigybės aprašymas tvirtinamas ne konkrečiam asmeniui, o darbo (tarnybos) funkcijai. Rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, Muitinės departamentas visada atlieka teisės aktuose nustatytų įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinių ir funkcijų analizę. Dėl Vilniaus TM Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto 2013 m. kovo 14 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-164 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymo patvirtinimo“, atsakovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu Medininkų kelio postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame buvo didžiausias darbo krūvis, šio kelio posto viršininko funkcijos pasižymėjo ypač sudėtinga veikla, reikalaujančia plačių (atitinkamos srities) ir specialiųjų žinių, tikslaus vidinės ir išorinės aplinkos ryšių įvertinimo, problemų analitinio įvertinimo, greito ir tikslaus sprendimų priėmimo, nuolatinio bendradarbiavimo ir tarnybinių ryšių pagal veiklos sritis palaikymo su kitomis institucijomis, aukščiausiomis valdžios institucijomis, tarptautinėmis, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijomis, todėl Medininkų kelio posto viršininko pareigybės aprašymas buvo patvirtintas atskiru įsakymu, kuris pagal savo turinį buvo skirtas užtikrinti muitinės tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų tam tikros kategorijos pareigūnų funkcijų atlikimo tvarką. Atsižvelgus į skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir funkcijas, įgyvendinti šį įsakymą pareiškėjams nebuvo jokio teisinio pagrindo.

14. Atsakovo teigimu, valstybės tarnautojo karjera ir pareigų lygiavertiškumas tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) buvo susieti su valstybės tarnautojo pareigybės kategorija. To paties pavadinimo pareigybės galėjo būti skirtingų kategorijų, pavyzdžiui, posto viršininko pareigybė gali būti nuo 13 iki 15 kategorijos. Todėl perkėlimas iš 14 kategorijos posto viršininko į 15 kategorijos posto viršininko pareigas laikomas perkėlimu į aukštesnės kategorijos pareigas.

15. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis nustatant valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamas bendrąsias ir / ar specialiąsias veiklos sritis, būtina atsižvelgti į pareigybės paskirtį ir teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio veiklą, nuostatas. Pareiškėjams 15 kategoriją atsakovas galėjo nustatyti tik jiems laimėjus konkursą arba atlikus jų veiklos vertinimą. Pareiškėjai konkursuose nedalyvavo, todėl jų reikalavimas įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms ir neįmanomas įgyvendinti.

16. Muitinės departamentas atkreipė dėmesį, kad pareigybės aprašymo tvirtinimas įstaigos vadovo įsakymu tik patvirtina nustatomas pareigūno funkcijas, bet ne konkretaus pareigūno pareiginės algos koeficientą. Neteisinga vertinti pareigybės priskyrimą A14 pareigybės kategorijai kaip diskriminuojantį. Šis teisės aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 2, 6 ir 14 dalimis, 53 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 54 straipsniu. Pareiškėjai, skųsdami Įsakymų Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535 dalis, nepateikė argumentų, kokie teisės aktai buvo pažeisti.

17. Atsakovas tvirtino, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjų prašymas priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius. Pareiškėjams teisines pasekmes sukėlė 2017 m. sausio 30 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymas, bei kuriuo jiems ir toliau buvo taikoma A 14 pareigybės kategorija. Atsakovo nuomone, pareiškėjai nagrinėjamoje byloje faktiškai iškėlė ginčą būtent dėl šio įsakymo, tačiau pateikė skundą teismui praleidę terminą skundui paduoti.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Įsakymų Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535, kuriais pareiškėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas – 8,4, teisėtumo ir pagrįstumo bei darbo užmokesčio nepriemokos ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėja Lietuvos muitinėje pradėjo dirbti 1991 m. spalio 21 d., Vilniaus TM viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-690k „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ pareiškėja nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) krovinių posto viršininko pareigas (II rango pareiginis laipsnis, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14, pareiginės algos koeficientas 6,86); nuo 2015 m. birželio 2 d. pareiškėja pareigas atliko vadovaudamasi Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14); Įsakymu Nr. 1P-3535 pareiškėjai suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį.

21. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 1991 m. sausio 9 d. pradėjo eiti Vilniaus muitinės inspektoriaus pareigas; nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo paskirtas į Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto viršininko pareigas (II rango pareiginis laipsnis, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14, pareiginės algos koeficientas 7); Vilniaus TM viršininko įsakymų pagrindu pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo keičiama, nuo 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas pareigas atliko, vadovaudamasis Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14); Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P(V)-190 nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini); Įsakymu Nr. 1P-2524 pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį.

22. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad atsakovas turėjo nustatyti jų pareiginės algos koeficientą pagal 15 pareigybės kategoriją (9,36), 2017 m. sausio 30 d. įsakymu pareiškėjams turėjo būti taikomas A15 pareigybės kategorijai priskirtas atlyginimo koeficientas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatomis ir nurodė, jog įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją. Teismas pažymėjo, kad dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo muitinės pareigūnai laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais Statuto nustatyta tvarka ir jų atlyginimas skaičiuojamas laikantis būtent šios tvarkos.

23. Teismo vertinimu, svarbios bylai aplinkybės yra tos, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P(V)-190 nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini), o pareiškėja Vilniaus TM viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1P-690k „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) krovinių posto viršininko pareigas. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krovinių postų statusas, atsižvelgus į Statuto pakeitimus, būtų pasikeitęs ir tai galėtų lemti ir pareiškėjų statusą, be to, pareiškėjai jų perkėlimo į postus neskundė.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą (Statuto 53 str.). Konstatavęs, kad ginčijamais įsakymais pareiškėjams buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4, teismas nenustatė pagrindo abejoti, jog pareiškėjų pareiginė alga apskaičiuota tinkamai ir nustatytas pareiginės algos dydis atitiko teisinį reglamentavimą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą su prašymu juos perkelti į A lygio 15 kategoriją, taip pat, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, pažymėjo, kad postų viršininkų pareigybių aprašymai 2015 ir 2017 metais buvo identiški, tik buvo nustatytos skirtingos pareigybių kategorijos, t. y. 14 ir 15; postuose darbo krūvis skyrėsi reikšmingai ir tai lėmė, kad atsakovas nustatė skirtingas kategorijas postų viršininkų pareigybėms.

25. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, jog jų pareigybės – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krovinių postų viršininkai – buvo priskirtos 15 kategorijai, tokių duomenų nebuvo nustatyta ir byloje. Nustatęs, kad pareiškėjų tarnybinė veikla už 2016–2017 metus buvo įvertinta gerai, taip pat aptaręs Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatytą Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetenciją, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 patvirtintų Muitinės departamento nuostatų 18.11 punkte įtvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus funkcijas, teismas darė išvadą, jog pareigybės aprašymą tvirtina ir dėl konkrečios muitinės postų pareigūnų pareigų atlikimo vietos sprendžia būtent Muitinės departamento generalinis direktorius.

26. Nurodęs, jog pareiškėjai dirbo krovinių postuose, kuriuose dėl darbo pobūdžio ir specifikos pareigybei nustatyta 14 kategorija, teismas pažymėjo, kad tokią situaciją, be kitų vertinamųjų kriterijų, lėmė ir Vilniaus TM postuose nevienodas darbo krūvis, kurį, teismo vertinimu, patvirtino byloje esanti viešai prieinama Lietuvos Respublikos muitinės 2016 metų postų veiklos apžvalga ir kuria, be kita ko, vadovautasi priimant 2017 m. sausio 30 d. įsakymą. Teismas konstatavo, kad Muitinės departamento generalinis direktorius turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl pareigūnų darbo vietos ir atitinkamai jų pareigybių priskyrimo tam tikrai kategorijai ir nenustatė pagrindo spręsti, kad ją atsakovas įgyvendino netinkamai.

27. Vertindamas pareiškėjų reikalavimą vykdyti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, teismas pažymėjo, kad jie šio administracinio akto neginčijo. Byloje buvo nustatyta, kad pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-413 patvirtintą pareigybės aprašymą Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko nustatytas pareigybės lygis A, 14 kategorija; jokių vėlesnių pareigybių aprašymų, kurie keistų pareiškėjų (postų viršininkų), teisinę padėtį, byloje nėra. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu posto viršininko pareigybė priskirta A lygio 15 kategorijai, nepatvirtino, jog visų postų viršininkų pareigybės buvo to paties lygio. Ginčo nebuvo dėl faktinės aplinkybės, kad postų viršininkų pareigybės buvo priskirtos skirtingoms (14 ar 15) kategorijoms.

28. Remdamasis VTĮ (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 30 d.) 7 ir 8 straipsniais, Metodika, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1V-575 patvirtintu Statutinių valstybės tarnautojų, išskyrus krašto apsaugos sistemos tarnautojus, pareigybių vertinimo kriterijų sąrašu, atsižvelgęs į tai, kad būtent Vilniaus TM Medininkų kelio posto viršininko pareigybė priskyrimą A lygio 15 kategorijai lėmė tai, kad minėtas postas buvo didžiausias Lietuvos muitinės postas, kuriame vyravo didžiausias darbo krūvis ir sudėtingumas, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, teismas konstatavo, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą, turi teisę užtikrinti tinkamą muitinei priskirtų uždavinių įvykdymą ir spręsti pareigybių aprašymų tvirtinimo klausimą pagal suteiktą kompetenciją, analizuodamas konkrečią situaciją postuose, vertindamas veiklos sudėtingumą, krūvį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

29. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad atsakovas įvertino konkretaus struktūrinio padalinio (posto) uždavinių ir funkcijų sudėtingumą, darbų krūvį, o pareiškėjai nenurodė, kad visuose postuose vienodas darbo krūvis ar atliekamos tokios pačios užduotys, t. y. atsakovas turėjo teisę vertinti individualiai skirtingą postų krūvį, atsakomybę ir atliekamas funkcijas. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas jiems turėjo įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą, nepagrįsti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą reikalaudami vykdyti minėtą įsakymą.

30. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjams nustatytas pareiginės algos koeficientas 8,4 atitiko pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją, todėl yra teisėtas ir pagrįstas atsakovo pateiktais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategoriją, o vėliau – ją atitinkantį pareiginės algos koeficientą, o pareiškėjų argumentai ir pateikti duomenys nepaneigė atsakovo veiksmų teisėtumo.

31. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymu buvo panaikintas 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas, kadangi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymo 2 punktu pripažintas netekusiu galios būtent Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. kovo 14 d. įsakymas su visais pakeitimais ir papildymais. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 29 d. įsakymas buvo panaikintas tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymo „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės pareigybių aprašymų patvirtinimo“ Nr. 1B-179 2.9 punktu.

32. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų argumentus dėl diskriminavimo, kadangi sprendė, jog būtent Muitinės departamento vadovo diskrecija, kokios pareigybės kategorijai (nuo 13 iki 15) priskirti konkretų posto viršininką.

33. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti Įsakymo Nr. 1P-2524 2.1 punktą ir Įsakymo Nr. 1P-3535 2.1 punktą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti 2017 m. sausio 30 d. įsakymą yra nepagrįsti, todėl juos atmetė. Teismo vertinimu, kiti skundo reikalavimai (įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, priteisti darbo užmokesčio nepriemoką bei delspinigius) yra išvestiniai, todėl atmestini.

III. 34. Pareiškėjai V. J. R. ir R. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

35. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pakartodami skunde išdėstytus argumentus dėl pareigybės priskyrimo kategorijai ir pareiginės algos koeficiento, pareiškėjai tvirtina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymas taikytinas ir pareiškėjams, atliekantiems muitinės posto viršininko pareigas krovinių postuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuo šioms pareigybėms nustatyta A lygio 15 pareigybės kategorija (įsakymas įsigaliojo nuo 2017 m. vasario 13 d.). Įsakymais Nr.1P-2524 ir Nr.1P-3535 nustatytas pareiginės algos koeficientas neatitiko pareiškėjams taikytinos pareigybės kategorijos.

36. Pareiškėjai nurodo, kad teismas visai nenagrinėjo klausimo dėl posto viršininko pareigybės vertinimo kriterijų. Pareigybės aprašymai tvirtinami ne konkrečiam asmeniui, o darbo (tarnybos) funkcijai, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis Vilniaus TM postų viršininkų pareigybėms buvo nustatytas skirtingas koeficientas. Atsakovas teismui teigė, kad rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, Muitinės departamentas visada atlieka teisės aktuose nustatytų įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinių ir funkcijų analizę, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė, o teismas šio klausimo ir nenagrinėjo, nors pareiškėjai į tai teismo posėdyje atkreipė dėmesį. Posto viršininkų pareigybių aprašymai identiški, nors kategorijos nustatytos skirtingos (14 ir 15 kategorija).

37. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Vilniaus TM yra ir daugiau postų (Panerių, Vaidotų, Oro uosto), kuriuose dirba pakankamai daug pareigūnų (lyginant su Medininkų postu), tačiau šių postų viršininkams buvo nustatyta 14 pareigybės kategorija. Nors teismas sprendė, kad 2016 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) krovinių postų darbo krūvis ženkliai skyrėsi nuo Medininkų kelio posto darbo krūvio, tačiau nenagrinėjo visų esamų postų krūvių, netinkamai juos vertino, kadangi, pareiškėjų teigimu, didžiausias pareigūnų krūvis buvo Panerių krovinių poste, t. y. atsakovas posto viršininko 15 pareigybės kategoriją 2017 m. sausio 30 d. įsakyme Nr. 1B-95 nustatė neatsižvelgdamas į darbo krūvius. Byloje nėra medžiagos, kokius kriterijus vertinant buvo nustatomos pareigybių kategorijos.

38. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeistas konstitucinis teisingo apmokėjimo už darbą principas, jie buvo diskriminuojami, nuo 2017 m. vasario 13 d. jiems darbo užmokestis sumažintas neteisėtai.

39. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovo teigimu, pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir skunde, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko, kuriais remiantis būtų nustatytos ginčo ribos. Taip pat pareiškėjų skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas. Atsakovo teigimu, pareiškėjų nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės dėl teismo sprendimo neturi būti laikytinos skundo dalyku.

41. Atsakovas tvirtina, kad teismas pasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kas lėmė teisėtą ir teisingą sprendimo priėmimą. Teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai nustatė, kad priimdamas ginčijamus įsakymus atsakovas įgyvendino jam suteiktą diskrecijos teisę organizuoti Lietuvos Respublikos muitinės veiklą. Teismas sprendime išnagrinėjo ir nurodė, kaip buvo skirstomos muitinėje ginčytino įsakymo galiojimo metu valstybės tarnautojų pareigybės, kokiais teisės aktais vadovaujantis jos buvo aprašomos ir vertinamos. Vilniaus TM postų viršininkai nelaikytini dirbantys vienodą darbą dėl darbo krūvio, pobūdžio ir veiklos specifikos ir pan., todėl Vilniaus TM postų viršininkų pareigybių aprašymai buvo priskirti skirtingoms kategorijoms.

42. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo nevertintais Vilniaus TM postų darbo krūviais, atsakovas nurodo, jog apeliantai nenurodė duomenų apie jų nurodomus postų krūvius šaltinių ir galbūt duomenis vertina subjektyviai. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus šiuo klausimu.

43. Atsakovas nurodo, kad nustatyti pareiškėjams 15 kategoriją buvo įmanoma tik jiems laimėjus konkursą arba atlikus jų veiklos vertinimą. Todėl pareiškėjų argumentas, kad jiems turėjo būti taikomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1B-95, nepagrįstas. Pareiškėjai turėjo visas galimybes kandidatuoti į pareigas muitinėje, kurioms priskirta 15 kategorija, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, todėl nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl diskriminavimo ar teisės į teisingą atlyginimą pažeidimo.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45. Vilniaus TM nurodo, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo. Teismas sprendime pasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kas lėmė teisėtą ir teisingą teismo sprendimo priėmimą. Vilniaus TM nuomone, teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir nėra jokio teisinio pagrindo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Bylos esminis dalykas – atsakovo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1P-3535 ir įsakymo Nr. 1P-2524 2.1 punktų pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjai V. J. R. ir R. Š. yra pareiškę ir reikalavimus: įpareigoti atsakovą įgyvendinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1B-95 ir nustatyti pareiškėjai, atliekančiai Vilniaus TM viršininkės pareigas Vilniaus TM poste (duomenys neskelbtini), pareiškėjui, atliekančiam Vilniaus TM posto viršininko pareigas Vilniaus TM poste (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. vasario 13 d. 15 pareigybės kategoriją ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – 9,36 pareiginės algos koeficientą; priteisti iš atsakovo pareiškėjai 4 910,88 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, pareiškėjui 4 948,42 Eur darbo užmokesčio nepriemoką bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistas darbo užmokesčio nepriemokas nuo administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo; darbo užmokesčio nepriemoką nuo šios administracinės bylos pradėjimo iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną už priteistą darbo užmokesčio nepriemokos sumą.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skunde nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Įsakymais Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535 pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nustatytas pareiginės algos koeficientas – 8,4, atitinkantis pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusią A lygio 14 pareigybės kategoriją. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti A lygio 15 pareigybės kategorijos (pagal naująją Statuto redakciją – 9,36 pareiginės algos koeficientą).

48. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai nenurodo jokių konkrečių materialiosios teisės normų, kurias pažeidė pirmosios instancijos teismas.

49. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nustojus galioti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutui, muitinės pareigūnų tarnybos santykiams pradėtas taikyti Statutas, o atsakovas, atsižvelgęs į naujojo Statuto, įgyvendinančio darbo užmokesčio apskaičiavimo pakeitimus, priėmė Įsakymus Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535, tačiau nenurodo jokios konkrečios teisės normos, kuri buvo pažeista priimant šiuos įsakymus. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl to, jog nuo 2017 m. vasario 13 d. jiems neteisėtai buvo sumažintas darbo užmokestis, nes nuo 2017 m. vasario 13 d., kai įsigaliojo 2017 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 1B-95, jiems turėjo būti nustatyta 15 pareigybės kategorija.

50. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina kad byloje nustatyta, jog pareiškėja Vilniaus TM viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. lP-690k nuo 2012 m. sausio 1 d. perkelta į Vilniaus TM Vilniaus (duomenys neskelbtini) krovinių posto viršininkės pareigas, nuo 2015 m. birželio 2 d. pareigas atliko, vadovaudamasi Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininko pareigybės aprašymu, kuris patvirtintas 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14). Šioje byloje ginčijamu Įsakymu Nr. 1P-3535 pareiškėjai suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį. Pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 2 d. pareigas atliko, vadovaudamasis pareigybės aprašymu, patvirtintu 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija 14). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1P(V)-190 nuo 2016 m. gegužės 27 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta nustatyta Vilniaus TM krovinių poste (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1P-94 pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė kategorija, šioje byloje ginčijamu Įsakymu Nr. 1P-2524 pareiškėjui suteiktas II rango muitininko pareiginis laipsnis buvo pervardintas į vidaus tarnybos majoro laipsnį, nustatyti pareiginės algos koeficientas 8,40 ir 1,2 bazinio dydžio pareiginės algos priedas už laipsnį. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-75 nuo 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjams suteiktas vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsnis ir nustatytas pareiginės algos priedas už laipsnį – 1,3.

51. Statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus šiam įstatymui, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas pareigūno pareigybei iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytą pareiginės algos koeficientą dauginant iš 1,3 – pareigūnui, turinčiam 1 kvalifikacinę kategoriją (1 punktas). Statuto 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu iki Statuto įsigaliojimo vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 6 dalimi pervardytas laipsnis yra žemesnis negu Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis, pareigūnui per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti suteikiamas Statuto 26 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis.

52. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai ėjo A lygio 14 kategorijos pareigas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareiškėjų pareiginė alga nustatyta pagal Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. atsakovas pagrįstai atskaitos tašku ėmė A14 pareigybės kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,0 ir daugino jį iš kvalifikacinės klasės koeficiento.

53. Vertinant pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad nuo 2017 m. vasario 13 d. jų užimamos pareigos atitiko 15 pareigybės kategoriją ir atsakovas, priimdamas Įsakymus Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535, atskaitos tašku turėjo laikyti visiems Vilniaus TM postų viršininkams taikytiną A15 kategorijai priskirtą pareiginės algos koeficientą 7,8 ir dauginti jį iš pareigūnui priskirtos kvalifikacinės klasės koeficiento, pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka buvo įtvirtinta 15 pareigybės kategorija ar pareiškėjai vykdė pareigas, kurioms buvo nustatyta 15 pareigybės kategorija. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai dirbo krovinių postuose, kuriuose dėl darbo pobūdžio ir specifikos pareigybei nustatyta 14 kategorija, t. y. atsakovas Vilniaus TM muitinės postų viršininkų pareigybių aprašymus priskyrė skirtingoms kategorijoms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai nėra nuginčiję atsakovo priimtų sprendimų, kuriais pareiškėjų eitos pareigos buvo priskirtos 14 kategorijai.

54. Pareiškėjai savo poziciją, kad jiems iki Įsakymų Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535 priėmimo turėjo būti suteikta 15 kategorija, iš esmės grindžia 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1B-95, tačiau šiuo įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus TM posto viršininko pareigybės aprašymas ir juo nebuvo nustatyta pareiškėjams taikytina pareigybės kategorija (pareiginės algos koeficientas). Byloje pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymo pagrindu buvo priimti individualaus pobūdžio vidaus administravimo sprendimai – įsakymai dėl aukštesnės kategorijos suteikimo pareiškėjams. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjams galėjo būti nustatyta aukštesnė kategorija, jei jie būtų dalyvavę konkursuose arba būtų atliktas jų tarnybinės veiklos vertinimas. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. įsakymo priėmimo metu Vilniaus TM struktūroje buvo 14 postų, 14 kategorija buvo priskirta 8 iš 14 Vilniaus TM muitinės posto viršininko pareigybių aprašymų, o posto viršininko pareigybė galėjo būti nuo 13 iki 15 kategorijos.

55. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams ginčo metu buvo nustatyta 14 pareigybės kategorija, darytina išvada, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui Įsakymais Nr. 1P-2524 ir Nr. 1P-3535 pareiškėjams pagrįstai nustatyti pareiginės algos koeficientai, atitinkantys anksčiau pareiškėjų turėtą kategoriją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjams nustatyti 15 pareigybės kategoriją (9,36 pareiginės algos koeficientą).

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. J. R. ir R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė