2017-11-14 Nr. AB-20910-3-61-3-03206-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-959-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03206-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 2S-5514 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašto Nr. 2S-5519, ir atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skundus pagal kompetenciją.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. spalio 17 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundžiamų teisės aktų kopijas, patikslinti aplinkybes, ar pareiškėjas Kalėjimų departamentui teikė skundus dėl bausmes vykdančių institucijų veiksmų, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties nurodymus, pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. išsiuntė patikslintą skundą, kuriame paaiškino, kad Kalėjimų departamentui buvo skundžiami neteisėti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus veiksmai. Kalėjimų departamento sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, yra abstraktūs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais nutarė grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 2S-5514 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 2S-5519 buvo priimti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 7-800 teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinėje byloje pareiškėjas kildina ginčą iš Pravieniškių PN-AK galbūt neteisėtų veiksmų.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Pravieniškių PN-AK yra įsikūrę Pravieniškių g. 5, Pravieniškių kaimas, Kaišiadorių rajonas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį, Kaišiadorių rajonas patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją, todėl pareiškėjo skundas dėl galbūt neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip jam nepriskirtiną ir išaiškino pareiškėjui, jog dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų ir neturtinės žalos, kildinamos iš šių veiksmų, priteisimo jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas taikė tas ABTĮ nuostatas, kurios neatitinka jo skundo argumentų. Pareiškėjas, nepasitikėdamas Kalėjimų departamentu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą (toliau – ir Komitetas). Komitetas perdavė pareiškėjo skundus tirti kompetentingoms institucijoms, o šios skundus persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2017 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-5514 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. – sprendimą Nr. 2S-5519. Pareiškėjas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, nurodytus raštus apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes, jo manymu, Kalėjimų departamentas nepilnai išnagrinėjo skunduose suformuluotus klausimus, rėmėsi negaliojančiais teisės aktais, pateikė neišsamius atsakymus, todėl teismas turėtų įpareigoti Kalėjimų departamentą iš esmės išspręsti pareiškėjo skunduose įvardijamas problemas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. skundą ir išaiškinti pareiškėjui, kad dėl Pravieniškių PN-AK galimai neteisėtų veiksmų jis turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra Pravieniškių PN-AK buveinė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo nustatęs pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: 1) pateikti skundžiamų teisės aktų kopijas; 2) patikslinti aplinkybes, ar jis Kalėjimų departamentui teikė skundus dėl bausmes vykdančių institucijų veiksmų, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Laikydamasis teismo nutartyje nustatyto termino pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo patikslinimą, įvardintą „trūkumų pašalinimas“, prie kurio, be kita ko, pridėjo ir teismo reikalautus Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 2S-5514 (atsakymą į 2017 m. liepos 7 d. skundą) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 2S-5519 (atsakymą į 2017 m. liepos 7 d. 2 skundus). Iš minėtų Kalėjimų departamento atsakymų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui skundėsi dėl laikymo sąlygų, teisių pažeidinėjimo ir diskriminavimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjo skundai, adresuoti Seimo Žmogaus teisių komitetui, buvo persiųsti ir išnagrinėti Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, į juos Kalėjimų departamentas pareiškėjui atsakė anksčiau minėtais raštais.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, patikslinto skundo ir atskirojo skundo turinio, jis į teismą kreipėsi nesutikdamas su Kalėjimų departamento atsakymais. Kalėjimų departamento atsakymai pareiškėjo netenkina dėl to, kad juose nebuvo atsakyta į visus jo skunde keltus klausimus.

Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčas nėra susijęs su Kalėjimų departamento sprendimu, išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka dėl Pravieniškių PN-AK darbuotojų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, kuomet atsakovu laikytina Pravieniškių PN-AK, nes šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia (ABTĮ 32 str. 3 d.). Pagal byloje esančias aplinkybes, faktiškai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjas kildina tiesiogiai iš Kalėjimų departamento, jo nuomone, netinkamų atsakymų, todėl būtent pastaroji institucija laikytina atsakovu šioje byloje. Šią instituciją atsakovu skunde nurodė ir pats pareiškėjas. ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė <...>. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nes Pravieniškių PN-AK yra Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, o pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nepagrįsta.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė