2021-05-12 Nr. AB-10399-3-64-3-02039-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-354-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02039-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 20 d. būnant Šiaulių TI tarp jo ir pareigūnų kilo konfliktas, jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir jis buvo nubaustas, uždraudžiant jam vieną mėnesį apsipirkti parduotuvėje. Be to, jam dar buvo paskirta bauda, nes Šiaulių TI perdavė medžiagą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK), tad jis buvo nubaustas antrą kartą už tuos pačius nusikaltimus. Pareiškėjas teikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, keturis ar penkis kartus buvo etapuojamas į teismą, kol teismas panaikino jam paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių etapavimų jis buvo emociškai ir dvasiškai varginamas, jam buvo uždėta didžiulė įrodinėjimo našta, patyrė neigiamų išgyvenimų, rūpesčių. Viso to nebūtų buvę, jei Šiaulių TI nebūtų pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos, siekdamas jį nubausti antrą kartą už tą patį pažeidimą. Dėl to pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą ir prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, nes pareiškėjas elgėsi agresyviai, garsiai šaukė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, teigė, kad nevykdys jokių tvarkų ir reikalavimų, spardė duris, išdaužė durų akutę. Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 25/04-1143 jam buvo paskirta nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nustačius, jog pareiškėjas galimai padarė ne tik drausmės pažeidimą, bet ir administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, medžiaga dėl jo nubaudimo buvo perduota Šiaulių apskrities VPK. Buvo priimtas sprendimas skirti baudą pareiškėjui, po to jis kelis kartus teismo nurodymu buvo etapuojamas į teismo posėdžius. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 25/04-1143 buvo paskirta nuobauda – draudimas apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šios paskirtos nuobaudos teisėtumo pareiškėjas šioje byloje neginčija. Šiaulių apskrities VPK 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį galutine subendrinta 115 Eur bauda. Šis sprendimas buvo apskųstas Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu nutarė panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas nenustatė, jog dėl ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo buvo kreiptasi nepagrįstai, jau esant pareiškėjui nubaustam drausmine tvarka dėl to paties pažeidimo, tačiau nustatė, kad toks pažeidimas nepadarytas.

7. Teismas rėmėsi ANK 590 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Šiaulių TI darbuotojai nėra tie pareigūnai, kurie gali surašyti atitinkamo administracinio nusižengimo protokolą ir skirti nuobaudą, tačiau teisę kreiptis į atitinkamus pareigūnus, kad būtent jie įvertintų, yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas, tokią teisę turi, tad Šiaulių TI, kreipdamasis į Šiaulių apskrities VPK su pranešimu apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas pažymėjo, jog tolesnis administracinio nusižengimo tyrimas, kurio metu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas skirti jam baudą, o po pareiškėjo skundo teismui ir kelių teismo posėdžių ši bauda buvo panaikinta, nuo Šiaulių TI visiškai nepriklausė ir nebuvo susijęs su pranešimu apie galimus administracinius nusižengimus, bet su šio pranešimo tyrimu.

8. Teismas nurodė, kad, nenustačius bent vienos iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, pranešant apie galimus administracinius pažeidimus, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, todėl skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas R. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda, todėl už tą patį nusižengimą patraukus jį administracinėn atsakomybėn, buvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas. Pareiškėjas pažymi, jog dėl to, kad Šiaulių TI kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK, pareiškėjui buvo neteisėtai skirta bauda, jis buvo etapuojamas iš vienos įstaigos į kitą, taip pat vargino įrodinėjimo našta.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir vadovavosi tinkamais teisės aktais bei priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad daugelis pareiškėjo nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismui yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės visiškai nedetalizuotos. Atsakovas pažymi, kad, nors Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apskrities VPK 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. K. atžvilgiu nutraukta, tai nereiškia, kad kreipimasis į atitinkamą instituciją dėl galimo administracinio nusižengimo įvertinimo yra neteisėtas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų pranešant Šiaulių apskrities VPK apie galimai pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, atlyginimo priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pranešant Šiaulių apskrities VPK apie galimus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu teismo sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo ir jų nebekartoja, remiasi padarytomis išvadomis. Tai, kad pareiškėjui Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 25/04-1143 buvo paskirta nuobauda, tačiau Šiaulių TI 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 14/01-13181 dėl tos pačios pareiškėjo veikos dar kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK, nurodydamas, jog pareiškėjas galimai padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, nesudaro pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų non bis in idem principo pažeidimo aspektu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Šiaulių TI darbuotojai nėra tie pareigūnai, kurie gali surašyti atitinkamo administracinio nusižengimo protokolą ir skirti nuobaudą, tačiau jie turi teisę kreiptis į atitinkamus pareigūnus, kad būtent jie įvertintų, yra ar nėra padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, kad ne Šiaulių TI, o Šiaulių apskrities VPK priėmė nutarimą skirti baudą pareiškėjui. Šiaulių TI niekaip nelėmė tolesnio administracinio nusižengimo tyrimo. Pažymėtina ir tai, jog, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus).

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Šiaulių TI, kreipdamasis į Šiaulių apskrities VPK dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus. Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, negali būti tenkinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius