2021-02-03 Nr. AB-2435-3-62-3-01092-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-94-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01092-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Jis nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis. Neturtinę žalą sukėlė tai, kad 3-ioje kameroje nebuvo įrengta signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Dėl to jis pateikė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai. Pareiškėjas kameroje buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju iki gyvos galvos, kuris buvo konfliktiškas, todėl ne kartą buvo kilę konfliktų. Pareiškėją nuolat konsultuoja gydytojai psichiatrai, jis yra įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, yra turėjęs pykčio valdymo problemų. Dėl kameroje neįrengtos prižiūrėtojo iškvietimo sistemos jis patyrė nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, įtampą. Norint išsikviesti pareigūną, jis belsdavo į duris, tačiau niekas neprieidavo. Be to, ne kartą reikėjo iškviesti pareigūną dėl sveikatos problemų, nes nuolat prašydavo vaistų nuo stiprių galvos skausmų.

2.2. Pareiškėjui neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad kameroje nebuvo įrengtas radijo taškas. Dėl to jis irgi teikė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai. Jis neturi nuosavo radijo imtuvo, o kartu su juo kalinamas kitas nuteistasis buvo perkeltas į drausmės grupę nuobaudai atlikti ir iš jo buvo paimti visi elektros prietaisai, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės paklausyti per radiją laidų, muzikos programų. Dėl to jis patyrė nepatogumus ir priverstinį diskomfortą.

2.3. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl to, kad jam nebuvo išduodama spauda, netgi sena, o dėl sunkios materialinės padėties jis negalėjo užsisakyti periodinių spaudos leidinių. Negalėdamas susipažinti su svarbiausiais įvykiais, teikė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai. Pareiškėjas yra žingeidus, todėl dėl spaudos trūkumo blogai jautėsi.

2.4. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad jam nebuvo leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga, nors jis buvo pateikęs Pravieniškių PN-AK direktoriui daugiau nei 10 skundų ir prašymų raštu. Dėl šios priežasties jis negalėjo susipažinti su vėliausiomis galiojančių ir jam aktualių teisės aktų redakcijomis, teismų praktika, valstybės institucijų kompetencijomis ir darbu. Taip suvaržyta pareiškėjo teisė į gynybą, įskaitant ir teisminę.

2.5. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvimo laikotarpiu buvo pateikęs 18 skundų ir 68 prašymus. Pareiškėjas rengdamas šį skundą, rinkdamas įrodymus patyrė išlaidas.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 14-ojo būrio 3-ojoje brigadoje (kameroje), joje buvo apgyvendintas pareiškėjo sutikimu su kitu nuteistuoju. Prižiūrėtojo iškvietimo sistema sumontuota visose kamerų tipo patalpose, pasitaiko jos gedimų. Ginčo laikotarpiu 14-ojo būrio kamerose buvo užfiksuotas iškvietimo sistemos mygtukų gedimas, jam nustatyti ir pašalinti buvo iškviesti specialistai. Dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos gedimo pareiškėjas šia sistema negalėjo pasinaudoti nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Esant iškvietimo sistemos mygtukų gedimui, 14-ojo būrio budinčių pamainų pareigūnams buvo duoti nurodymai kuo dažniau vykdyti patalpų apėjimus, taip sudarant galimybes kuo greičiau išsikviesti pareigūną jiems rūpimu klausimu. Pareiškėjas galėjo išsikviesti pareigūną belsdamas į kameros duris.

3.2. Visose kamerų tipo patalpose yra įrengti ir veikia radijo taškai. Ginčo laikotarpiu per kamerose įrengtus radijo taškus buvo transliuojamos radijo stotys pagal nustatytą grafiką. Nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju, pataisos įstaiga periodiškai vykdo radijo, televizijos, komunikacijų, telekomunikacijų ir susijusios įrangos pirkimus, periodiškai atnaujina radijo įrenginius. Radijo taškų gedimų ir remonto atskira apskaita nevedama.

3.3. Atsižvelgus į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos kiekvieną nuteistąjį asmeniškai aprūpinti periodine spauda, nuteistiesiems spauda išduodama tik pagal jų žodinius prašymus, kurie yra neregistruojami, spaudiniai išduodami nepasirašytinai, nes teisės aktai neįpareigoja spaudą išduoti pasirašytinai. Periodinę spaudą išdalina pareigūnai, spauda atnešama į paprašiusio asmens kamerą ir skiriama visiems kameros gyventojams. Per ginčo laikotarpį į 14-ąjį būrį buvo atnešta 16 naujų spaudos leidinių bei senesni laikraščiai ir žurnalai.

3.4. Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP) tvarką reglamentuoja Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga aprašas, o nuo 2019 m. kovo 29 d. – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-2205 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga aprašas, pagal kurį nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis RIP pagal iš anksto suderintą grafiką, pateikus rašytinį prašymą. Pareiškėjui buvo leista pasinaudoti RIP, pateikus rašytinius prašymus.

3.5. Pataisos įstaigos pareigūnai savo veikloje laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, byloje nėra įrodymų, kad pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl jų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje, atlyginimo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, buvo paskirtas į 14-ąjį būrį, 3-iąją brigadą (kamerą).

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, remdamasis Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 6 d. rašto Nr. 7-1985 duomenimis, pripažino aplinkybę, jog atsakovo atstovas neginčijo fakto, kad pareiškėjas buvo pateikęs Pravieniškių PN-AK administracijai 18 skundų ir 68 prašymus. Be to, vertindamas pareiškėjo prašymą atsižvelgti į papildomus argumentus, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė tik 3 pareiškėjo skundus ir 21 pareiškėjo prašymą, teismas atsižvelgė, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK teismui pateikė daugiau pareiškėjo skundų ir prašymų, ginčo laikotarpiu pateiktų šiai pataisos įstaigai, t. y. skirtingo turinio 15 skundų ir 54 prašymų kopijas.

Pareiškėjas į bylą pateikė dalį atsakovo atstovo pateiktų tų pačių skundų ir prašymų kopijų. Teismas, išanalizavęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad iš šių 15 skundų ir 54 prašymų tik 12 yra susiję su nagrinėjama byla: 2019 m. kovo 15 d. prašymas Nr. 71/14/167 dėl riboto interneto prieigos aprašo; 2019 m. balandžio 8 d. prašymas Nr. 71/14/237 dėl riboto interneto prieigos; 2019 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. 71/14/262 dėl riboto interneto prieigos; 2019 m. balandžio 26 d. prašymas Nr. 71/19/393 dėl riboto interneto prieigos; 2019 m. balandžio 30 d. skundas Nr. 71/14/314 dėl radijo taško ir signalinės prižiūrėtojo iškvietimo sistemos; prašymai ir skundai, dėl kurių nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta: 2019 m. kovo 15 d. prašymas Nr. 71/14/157 dėl riboto interneto prieigos, kurio nagrinėjimo procedūra nutraukta, gavus pareiškėjo rašytinį pranešimą; 2019 m. balandžio 2 d. skundai Nr. 71/19/331 ir Nr. 71/19/332 dėl riboto interneto prieigos; 2019 m. balandžio 2 d. skundas Nr. 71/19/329 dėl spaudos; 2019 m. balandžio 3 d. skundas Nr. 71/19/333 dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos; 2019 m. balandžio 3 d. skundas Nr. 71/19/335 dėl radijo taško; 2019 m. balandžio 4 d. prašymas Nr. 72-4632 nutraukti 2019 m. balandžio 2 d. skundų Nr. 71/19/331, Nr. 71/19/332, Nr. 71/19/329, 2019 m. balandžio 3 d. skundų Nr. 71/19/333, Nr. 71/19/335 nagrinėjimo procedūrą, kuriuo remiantis procedūra buvo nutraukta.

Teismas vertino, kad pareiškėjas prašyme pridėti reikšmingus procesinius dokumentus nepagrįstai nurodė, jog 39 jo pateikti prašymai ir skundai yra susiję su byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis. Pareiškėjas nei skunde, nei prašyme teismui atsižvelgti į papildomus argumentus konkrečiai nenurodė, kokie su nagrinėjama byla susiję jo prašymai ir skundai, paduoti Pravieniškių PN-AK administracijai, buvo nepateikti į bylą.

8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punktas nustato, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 18.2 papunkčio „c“ dalyje yra nurodyta, kad visose vietose, kuriose kaliniai gyvena, dirba ar susirenka, turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, padarė išvadą, kad šis teisės aktas turi rekomendacinį pobūdį, todėl nėra privalomas pataisos įstaigoms. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 17 d. rašte-atsakyme Nr. 2S-2515 į pareiškėjo 2019 m. gegužės 14 d. skundą pripažino, jog kai kuriose Pravieniškių PN-AK kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, bei pažymėjo, jog Pravieniškių PN-AK nuolat vykdomas kamerų kapitalinis remontas ir atliekami naujos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos diegimo darbai.

Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema buvo sumontuota visose kamerų tipo patalpose, ir pripažino, jog pasitaikydavo šios sistemos gedimų, o rašte „Dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ paaiškino, kad dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos gedimo realiai minėta sistema pareiškėjas negalėjo pasinaudoti nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Išanalizavęs nurodytus dokumentus, teismas sprendė, kad Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 17 d. rašte-atsakyme neteigė, jog būtent 3-ojoje kameroje nebuvo įrengta prižiūrėtojų iškvietimo sistema, o Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. rašte-atsakyme Nr. 7-2017, kurį pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, ši aplinkybė nenurodyta.

Teismas pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nenustatė. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu prižiūrėtojų iškvietimo sistema 3-ojoje kameroje buvo įrengta, tačiau ji buvo sugedusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ir dėl gedimo pareiškėjas nurodytu laikotarpiu negalėjo ja pasinaudoti.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė 2019 m. balandžio 3 d. skundą Nr. 71/19/333, kuriame nurodė, jog jo kameroje nėra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Nr. 72-4632 nutraukti šio skundo nagrinėjimo procedūrą, ir ji buvo nutraukta. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė skundą Nr. 71/14/314, kuriame prašė nurodyti, kodėl kameroje nėra signalinės prižiūrėtojo iškvietimo sistemos ir radijo taško. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. rašte-atsakyme Nr. 7-2017 į šį pareiškėjo skundą nėra duomenų apie signalinę prižiūrėtojo iškvietimo sistemą, tačiau atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ paaiškino, jog Pravieniškių PN-AK administracija į pareiškėjo skundą reagavo, buvo imtasi gedimo šalinimo priemonių, gedimui nustatyti ir pašalinti buvo iškviesti specialistai, vykdomas gedimui pašalinti reikalingų priemonių pirkimas ir organizuoti remonto darbai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, jog prižiūrėtojo iškvietimo sistema buvo remontuojama.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginį, kad jam ne kartą buvo kilę konfliktų su kitu kameroje bausmę atlikusiu nuteistuoju, jog, esant poreikiui išsikviesti pareigūną, jis belsdavo į duris, tačiau niekas neprieidavo, kad jam ne kartą reikėjo iškviesti pareigūną dėl diagnozuotų sveikatos problemų, teismas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neaprašė nei vieno konkretaus atvejo, kada jis buvo priverstas beldimu į kameros duris kviesti pareigūną, tačiau pareigūnas nepriėjo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jis nuolat prašė vaistų dėl stiprių galvos skausmų. Tokių duomenų nėra ir pareiškėjo pateiktame medicinos dokumentų išraše/siuntime. Teismas, atsižvelgęs ir į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, kada jis negalėjo išsikviesti pareigūną, sprendė, jog laikotarpiu, kai neveikė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, pareiškėjas turėjo galimybę išsikviesti pareigūną belsdamas į kameros duris, o atėjus pareigūnui, turėjo galimybę pranešti apie kilusią problemą. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi: administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016 nustatyta, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema neveikė 10 metų, o nagrinėjamoje byloje – nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A-261-492/2020 priėmė 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, kurioje nurodė, kad vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas/ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam reikėjo išsikviesti prižiūrėtoją, o pareigūnas neatėjo, pareiškėjo teiginius, jog dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neveikimo buvo padaryta neturtinė žala, atmetė kaip nepagrįstus.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarką ir leistinų lankyti interneto svetainių sąrašą nustatė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. V-393 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašas (toliau – ir 2017 m. Aprašas) bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-205 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašas (toliau – ir 2019 m. Aprašas). Pagal 2017 m. Aprašą, nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis RIP pagal iš anksto parengtą grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per Pravieniškių PN-AK administracijos 15 darbo dienų (9 p.); nuteistasis, pageidaujantis pasinaudoti RIP, privalo pateikti rašytinį prašymą būrio viršininkui; nuteistajam suteikiamas prisijungimo kodas arba slaptažodis, galiojantis 15 darbo dienų, skirtas vieną kartą pasinaudoti RIP (10, 17 p.); vieno RIP seanso trukmė negali trukti ilgiau kaip 30 min (11, 17 p.). Pagal 2019 m. Aprašą, nuteistiesiems suteikiama galimybė naudotis RIP pagal grafiką, kuriame nurodytas naudojimosi RIP laikas (7 p.).

12. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius yra patvirtinęs 2-ajame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga grafiką Nr. 42-4618, kuriame numatytas naudojimosi internetu laikas ir 14-ojo būrio, į kurį buvo paskirtas pareiškėjas, nuteistiesiems. Pagal 2017 m. Aprašo 15 punktą, nuteistieji RIP taške gali prisijungti prie 21 interneto svetainės, tarp jų – ir Teisės aktų registro, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos svetainių, o pagal 2019 m. Aprašo 10 punktą, 1 priedą – prie 107 interneto svetainių, tarp jų – ir prie išvardintų. Nuteistasis naudojimosi RIP seanso metu privalo informuoti Pravieniškių PN-AK darbuotoją apie pastebėtus tinklo darbo sutrikimus (2017 m. Aprašo 22.3 p., 2019 m. Aprašo 11 p., 13.3 p.), tai nurodė ir atsakovo atstovas atsiliepime. Pareiškėjas skunde teismui, Pravieniškių PN-AK direktoriui teiktuose prašymuose, skunduose nenurodė, kad jis negalėjo pasinaudoti RIP dėl techninių sutrikimų.

13. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai 2019 m. kovo 15 d. pateikė prašymą Nr. 71/14/157 leisti jam pasinaudoti riboto interneto prieiga. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui buvo žodžiu išaiškinta naudojimosi RIP tvarka. Ant šio prašymo yra pareiškėjo padarytas įrašas, kad jam buvo išaiškinta žodžiu, rašytinio atsakymo nereikia. Bylos duomenimis, šio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta, gavus pareiškėjo rašytinį pranešimą. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. kovo 15 d., pareiškėjas pateikė prašymą Nr. 71/14/167 išduoti jam (supažindinti) Nuteistųjų naudojimosi RIP tvarkos aprašą; ant šio prašymo yra pareiškėjo padarytas įrašas, kad jis gavo aprašą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 2 d. pateikė du skundus Pravieniškių PN-AK direktoriui: skundą Nr. 71/19/331 ir skundą Nr. 71/19/332, kuriuose nurodė, kad jam nesudaromos galimybės, neleidžiama pasinaudoti RIP. Tačiau pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Nr. 72-4632 nutraukti jo 2019 m. balandžio 2 d. skundų Nr. 71/19/331 ir Nr. 71/19/332 nagrinėjimo procedūrą, ir ji buvo nutraukta. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas pats paprašė nutraukti jo skundų nagrinėjimo procedūrą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti RIP.

14. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymus leisti jam pasinaudoti RIP: 2019 m. balandžio 8 d. prašymą Nr. 71/14/237, 2019 m. balandžio 17 d. prašymą Nr. 71/14/262, 2019 m. balandžio 26 d. prašymą Nr. 71/19/393. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui tokia galimybė buvo suteikta, ant išvardintų prašymų yra pareiškėjo padaryti įrašai, kad jis pasinaudojo RIP. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad pareiškėjui, pateikusiam rašytinius prašymus, buvo leista pasinaudoti RIP. Teismas sprendė, kad nustatyti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo leidžiama pasinaudoti RIP. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas turėjo asmeninį nešiojamąjį kompiuterį. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jis turėjo savo nešiojamąjį kompiuterį. Pagal Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais grafiką Nr. 42-2666, 14-ojo būrio nuteistiesiems, t. y. ir pareiškėjui, asmeniniai kompiuteriai buvo išduodami nuo 12.55 val. iki 13 val., o grąžinti juos nuteistieji privalėjo 16 val. Teismas vertino, kad pareiškėjas, naudodamasis RIP, turėjo galimybę persikelti norimą informaciją iš RIP kompiuterio į nešiojamą laikmeną, o iš jos į savo kompiuterį ir ja naudotis (2017 m. Aprašo 21.3 p., 2019 m. Aprašo 12.3 p.). Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo argumentą, kad jam nebuvo leidžiama pasinaudoti riboto interneto prieiga, atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktas nustato, jog kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė 2019 m. balandžio 3 d. skundą Nr. 71/19/335 ir prašė nurodyti, kodėl kameroje neįrengtas radijo taškas ir kada jis bus įrengtas, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Nr. 72-4632 nutraukti šio skundo nagrinėjimo procedūrą, ir ji buvo nutraukta. Be to, pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d.

Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė skundą Nr. 71/14/314 ir prašė nurodyti, kodėl kameroje nėra įrengtas radijo taškas. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. rašte-atsakyme Nr. 7-2017 į šį pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjo teiginys apie neveikiantį radijo tašką neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas buvo įkeldintas į tvarkingą kamerą su tvarkingu inventoriumi, o radijo ryšio laidus sugadino jis pats. Atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ teigė, kad visose kamerų tipo patalpose įrengti ir veikia radijo taškai; ginčo laikotarpiu per kamerose įrengtus radijo taškus buvo transliuojamos radijo stotys pagal nustatytą grafiką; nuteistųjų sugadintas inventorius nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju; radijo taškų gedimų ir remonto atskira apskaita nevedama; periodiškai vykdomi radijo, televizijos, komunikacijų, telekomunikacijų ir susijusios įrangos pirkimai, periodiškai atnaujinami radijo įrenginiai.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, todėl sprendė, jog 3-ojoje kameroje buvo įrengtas ir veikė radijo taškas, o tuo atveju, jeigu jis sugesdavo, atsakovo atstovas nedelsdamas jį remontuodavo; Pravieniškių PN-AK periodiškai vykdė radijo, televizijos, komunikacijų, telekomunikacijų ir susijusios įrangos pirkimus, periodiškai atnaujindavo radijo įrenginius. Teismo vertinimu, nurodytą išvadą patvirtina ir Pravieniškių PN-AK 2019 m. kovo 12 d. pirkimo paraiška Nr. PP-52 pirkti radijo, televizijos, komunikacijų, telekomunikacijų ir susijusiai įrangai.

Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė žalą dėl galbūt buvusio radijo taško gedimo ir neveikimo iki radijo taškas buvo pataisytas. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, jog būtent dėl radijo taško kameroje nebuvimo pareiškėjui būtų kilę neigiami padariniai sveikatai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas turėjo asmeninį televizorių, pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televizijos programas.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas su įvykiais ir naujienomis turėjo galimybę susipažinti naudodamasis RIP, kadangi ginčo laikotarpiu pagal 2017 m. Aprašo 15 punktą RIP taške jis galėjo prisijungti prie 21 interneto svetainės, o pagal po to įsigaliojusio 2019 m. Aprašo 1 priedą – prie 107 interneto svetainių. LVAT yra nurodęs, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas radijo taškas, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala (2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-756/2020). Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo argumentą dėl radijo taško neįrengimo sukeltos neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) ir kiti teisės aktai nenustato atsakovo atstovui pareigos kiekvieną nuteistąjį asmeniškai aprūpinti spaudos leidiniais. Atsakovo atstovas atsiliepime ir rašte „Dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo“ paaiškino, kad, atsižvelgus į tai, jog teisės aktai nenumato pareigos kiekvieną nuteistąjį asmeniškai aprūpinti periodine spauda, knygos, žurnalai ir laikraščiai išduodami nuteistiesiems tik pagal jų žodinius prašymus, kurie nėra registruojami; spaudos leidiniai išduodami nuteistiesiems nepasirašant, kadangi teisės aktai neįpareigoja spaudos leidinius išduoti pasirašytinai; periodinę spaudą išdalina Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai, spauda atnešama į tą kamerą, kurioje kalinamas paprašęs asmuo, ir skiriama naudotis visiems kameros gyventojams, t. y. ne tik tam paprašiusiam; per ginčo laikotarpį 14-ąjį būrį buvo atnešta 16 naujų spaudos leidinių, kartu buvo atnešami iš bibliotekos skaityklos senesni laikraščiai ir žurnalai. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu.

17. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė 2019 m. balandžio 2 d. skundą Nr. 71/19/329, kuriame prašė nurodyti, kodėl jam nei karto nebuvo išduota spauda, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą Nr. 72-4632 nutraukti šio skundo nagrinėjimo procedūrą, ir ji buvo nutraukta. BVK 93 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d.) nustatė, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę gauti kitų asmenų jam užprenumeruotus laikraščius ir žurnalus, jeigu pats negalėjo jų užsiprenumeruoti dėl savo sunkios materialinės padėties, gauti iš kitų asmenų laikraščius ir žurnalus, perduotus pasimatymo metu arba paštu. Be to, pareiškėjas su svarbiausiais įvykiais turėjo galimybę susipažinti ir internete, kadangi ginčo laikotarpiu pagal 2017 m. Aprašo 15 punktą RIP taške jis galėjo prisijungti prie 21 interneto svetainės, o pagal po to įsigaliojusio 2019 m. Aprašo 1 priedą – prie 107 interneto svetainių. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas aiškiai nenurodė, per kokį laikotarpį buvo atnešta 16 naujų spaudos leidinių, kokiu periodiškumu jie buvo atnešami. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenustato atsakovo atstovui pareigos kiekvieną nuteistąjį asmeniškai aprūpinti spauda, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundo argumentą dėl spaudos neišdavimu sukeltos neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo kviesti į teismo posėdį ir kaip liudytoją apklausti V. A., pateikusį rašytinį paliudijimą. Teismo vertinimu, bylos proceso dalyvių pateikti paaiškinimai, byloje nustatyti rašytiniai įrodymai yra pakankami ir leidžia daryti išvadas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose nustatytų sąlygų.

19. Teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtos veikos (neveikimo), padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 20. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą arba nutartį; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlygti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, arba gražinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

20.1. LVAT praktikoje aliarminių mygtukų (aliarminės sistemos) neįrengimas kamerose, kuriose yra laikomi kaliniai, yra pripažįstama teisės pažeidimu ir pagrindu patirtos neturtinės žalos atlyginimui (LVAT 2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-958-624/2016; 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016). Dėl paminėtos situacijos ne vieną kartą buvo pateikęs skundą Pravieniškių PN-AK administracijai. Tiek atsakovas, tiek ir Kalėjimų departamentas, pripažįsta, jog iškvietimo sistema pareiškėjo buvimo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neveikė. Iškvietimo sistema neveikė per visą skundžiamą laikotarpį.

20.2. Per visą trijų mėnesių laikotarpį, kol buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, nebuvo įrengtas radijo taškas ir tai taip pat yra imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimas. Dėl radijo taško neįrengimo taip pat buvo padavęs ne vieną skundą Pravieniškių PN-AK direktoriui. Tai, kad Pravieniškių PN-AK kamerose neveikia radijo taškai, patvirtina ir kitų pareiškėjų (nuteistųjų) skundai, pvz., Seimo kontrolierių įstaigai, ir jie neveikia iki šios dienos, todėl atsakovo teiginiai apie veikiančius radijo taškus yra grynai gynybinė pozicija ir tikrovės neatitinkantis melavimas. Apie kumuliatyvų kalinimo sąlygų poveikį per skundžiamą laikotarpį teismas iš viso nepasisakė.

20.3. Per visą skundžiamą laikotarpį Pravieniškių PN-AK pareiškėjui jokia spauda (netgi sena spauda) nebuvo išduodama nei vieno karto. Dėl to negalėjo susipažinti su spaudoje pateikiamais pasaulio ir šalies svarbiausiais įvykiais ir naujienomis. Dėl negaunamos spaudos Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė ne vieną skundą raštu. Teismas nepagrindžia deklaratyvaus teiginio, jog apskritai buvo būtent 16 naujų spaudos leidinių atnešta į 14-ą būrį.

20.4. Per skundžiamą laikotarpį piktybiškai nebuvo leidžiama pasinaudoti įstaigoje įrengta riboto interneto prieiga, nors dėl to buvo pateikęs įstaigos direktoriui virš dešimt skundų bei prašymų raštu, dėl ko negalėjo susipažinti su vėliausiomis galiojančių ir jam aktualių teisės aktų redakcijomis, teismų praktika, valstybės institucijų veiklos kompetencijomis ir darbu ir tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą (tarp jų ir į teisminę gynybą) ir dėl to patyrė žalą. Dėl galimybių pasinaudoti RIP per skundžiamą laikotarpį teismas iš viso nevertino faktinių aplinkybių. Pareiškėjui buvo leista tik kelis kartus pasinaudoti RIP.

20.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu apklausti liudytoju kartu su pareiškėju skundžiamu laikotarpiu laikomą asmenį, nuteistąjį – V. A. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti pareiškėjo nurodomą liudytoją tik parodo ir pagrindžia abejones, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

20.6. Atsakovo atstovo atsiliepime pateikti teiginiai yra grynai vien tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė atsakovo poziciją. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, priėmė nemotyvuotą, šališką sprendimą. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde pateiktus įrodymus (argumentus) arba visai pastarųjų nevertino. Teismas pažeidė tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos.

20.7. Vadovaujantis LVAT praktika, nagrinėjant panašias arba analogiško turinio bylas dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų už 82 dienų laikotarpį kalinant pareiškėją Pravieniškių PN-AK pareiškėjui priklauso 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (kompensacija).

21. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas nurodo, kad, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas tinkamai padarė išvadą, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs visų būtinų sąlygų valstybės atsakomybei kilti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, radijo taško, spaudos ir pasinaudojimo riboto interneto prieiga, pažymėdamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė nemotyvuotą, šališką sprendimą, nukrypdamas nuo LVAT suformuotos praktikos.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

25. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, itin detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad ginčo laikotarpiu prižiūrėtojų iškvietimo sistema 3-ojoje kameroje buvo sugedusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., tačiau įvertinęs, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam reikėjo išsikviesti prižiūrėtoją, pareiškėjo teiginius, jog dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neveikimo buvo padaryta neturtinė žala, atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos. Vien aplinkybės, jog nebuvo įrengtas/ar neveikė signalizacijos mygtukas, konstatavimas, savaime nesuponuoja pareiškėjo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-492/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku, kuris kameroje tuo metu neveikė. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo konkrečių atvejų, kada pagalbos mygtukas buvo reikalingas vaistams paprašyti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodomų bylų (LVAT 2016 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-958-624/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1017-261/2016) faktinės aplinkybės skiriasi. Tikrinamu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai prieita prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl signalizacijos mygtukų neveikimo Pravieniškių PN-AK kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. neturtinė žala.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimybe pasinaudoti riboto interneto prieiga, pažymėtina, kad, suteikdama galimybę naudotis riboto interneto prieiga, įstaiga nustato ir naudojimosi internetu tvarką, kurios asmenys privalo laikytis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui, pateikusiam rašytinius prašymus, ginčo laikotarpiu nebuvo leista pasinaudoti RIP. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas buvo padavęs skundus Pravieniškių PN-AK direktoriui dėl nesudaromos galimybės pasinaudoti RIP, tačiau vėliau pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti jo skundų nagrinėjimo procedūrą, ir ji buvo nutraukta. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas, naudodamasis RIP, turėjo galimybę persikelti norimą informaciją iš RIP kompiuterio į nešiojamą laikmeną, o iš jos į savo kompiuterį ir ja naudotis. Pareiškėjas nedetalizavo, kada jam neleista pasinaudoti riboto interneto prieiga, ir neįvardijo kokiu konkrečiu atveju buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatyti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo leidžiama pasinaudoti RIP.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime išdėstė pareiškėjo argumentų dėl radijo taško neįrengimo, spaudos neišdavimo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Todėl teisėjų kolegija nebekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų (Nutarties 15–17 p.).

29. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu apklausti liudytoju V. A. ir nurodo, kad teismo atsisakymas apklausti pareiškėjo nurodomą liudytoją tik pagrindžia abejones, jog teismas buvo šališkas.

31. Dėl liudytojo apklausos pažymėtina, kad kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai. Tačiau ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020).

32. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas apklausti pareiškėjo nurodytą liudytoją, nurodė tokio atsisakymo motyvus, t. y. nurodė, kad nėra pagrindo kviesti į teismo posėdį ir kaip liudytoją apklausti V. A., pateikusį rašytinį paliudijimą, kadangi bylos proceso dalyvių pateikti paaiškinimai, byloje nustatyti rašytiniai įrodymai yra pakankami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių byloje ginčijamas aplinkybes, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino aptariamo pareiškėjo prašymo.

33. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

34. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. nenustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas), dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti realią neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojo skunde nurodytus argumentus, tačiau jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokią išvadą, nenurodė.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė