N-575-669-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarimo I. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Legislator headnote
AI generatedN-575-669-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutarimu I. I. (toliau – ir I. I.) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) priimtą nutarimą Nr. 10N-655841-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, patenkino ir Institucijos Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Full text
Administracinė byla Nr. N575-669/2012
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01839-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarimo I. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 28 d. nutarimu I. I. (toliau – ir I. I.) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2010 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) priimtą nutarimą Nr. 10N-655841-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, patenkino ir Institucijos Nutarimą panaikino, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas I. I. surašytas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 12 d., apie 16 val. 40 min., Švitrigailos-Panerių gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf”, įvažiavo į sankryžą ir darė kairį posūkį nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, susidūrė su automobiliu „Mitsubishi“ ir sugadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 80 punkto reikalavimus.
Pažymėjo, jog I. I. savo kaltę neigė, teigdamas, jog eismo įvykis kilo dėl kito vairuotojo – M. S. – kaltės. Nurodė, jog remiantis bylos duomenimis negalima nustatyti tikslaus eismo įvykio laiko, todėl objektyviai negalima nustatyti, kokiu tiksliai laiku įvyko automobilių susidūrimas ir kokie šviesoforų signalai degė vairuotojams (įskaitant I. I.) įvažiuojant į sankryžą. Pažymėjo, jog byloje surinkti duomenys apie tai, kokiam šviesoforo signalui degant važiavo per sankryžą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieštarauja vieni kitiems: iš vienos pusės liudytoja V.
D. ir nukentėjusysis M. S., važiavę kartu automobiliu „Mitsubishi“, savo 2010 m. lapkričio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir duodami parodymus bei paaiškinimus teismui teigė, kad jie įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, todėl automobiliui „VW Golf“ atitinkamai tuo metu buvo draudžiama sukti į kairę; iš kitos pusės – I. I. savo 2010 m. lapkričio 12 d. ir 2010 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei nagrinėjant bylą teismo posėdyje nurodė, kad jis įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui.
Pridūrė, jog Institucijos pareigūnų, atvykusių į vietą jau po eismo įvykio ir todėl tiesiogiai nemačiusių šviesoforų signalų veikimo įvykio metu, surašytas tarnybinis pranešimas ir sudaryti eismo įvykio vietos planai, minėtų pareigūnų R. B. ir A. S. teisme duoti parodymai, taip pat ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti sankryžos signalinių grupių planas bei sankryžos veikimo istorija nesuteikia duomenų apie aukščiau nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes (t. y. kokiu tiksliai laiku įvyko automobilių susidūrimas ir kokie šviesoforų signalai degė vairuotojams įvažiuojant į sankryžą) ir todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad I.
I. įvažiavo į sankryžą ir darė kairį posūkį nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, kitaip tariant, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Pažymėjo, jog vienintelis tiesioginis įrodymas, kuris būtų galėjęs patvirtinti ar paneigti paminėtas aplinkybes, – eismo įvykio vaizdo įrašas nebuvo išreikalautas iš karto po pažeidimo nustatymo ir, pasibaigus nustatytam saugojimo laikui, yra sunaikintas. Darė išvadą, jog tokiu būdu nustatyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu yra objektyviai neįmanoma surinkti tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I.
I. kaltę dėl Institucijos Nutarime nurodyto pažeidimo. Akcentavo, jog byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, subjektyvūs ir šališki. Remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, teismas I. I. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
II. M. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65 – 67), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo pozicija, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu yra objektyviai neįmanoma surinkti tiesioginių įrodymų, patvirtinančių I. I. kaltę dėl Institucijos Nutarime nurodyto pažeidimo. Teigia, jog teismas nepagrįstai vieninteliu tiesioginiu įrodymu pripažįsta tik vaizdo įrašą, nes tai yra pagalbinis techninis dalykas ir jo pateikimas nėra esminis dalykas aplinkybėms byloje nustatyti. Tikina, jog apžiūrėjus eismo įvykio vietą nėra matoma, kad ši sankryža yra filmuojama vaizdo kameromis, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar toks vaizdo įrašas išvis buvo.
Pažymi ir tai, jog I. I. skunde teigė, kad jis paprašė pateikti įvykio vaizdo įrašą ir tikino, kad pareigūnai netenkino jo prašymo pateikti vaizdo kamerų įrašus, tačiau teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių apie tokį prašymą ir atsisakymą jį tenkinti, todėl šie I. I. teiginiai sukelia abejonių jo sąžiningumu. Mano, jog neturint pagalbinių priemonių, leidžiančių tiksliai nustatyti įvykio aplinkybes, yra būtina remtis turimais įrodymais ir duomenimis. Pažymi, jog pareigūnai šio įvykio aplinkybes ir pažeidėją nustatė įvertindami automobilių judėjimo sankryžoje kryptis, intensyvumą ir transporto priemonių judėjimo per sankryžą eiliškumą reguliuojamo šviesoforo signalais.
Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo sankryža reguliuojama šviesoforo signalais, visai nesunku, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nustatyti didžiausią tikimybę dėl eismo įvykio kaltininko. Pažymi ir tai, jog I. I. teigia, kad per sankryžą važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau jam per sankryžą sukti į kairę galima tik šviečiant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę, t. y. į Panerių gatvę. Nurodo, jog papildomai sekcijai užgesus lieka šviesti žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti tiesiai, todėl lieka didelė tikimybė, kad I.
I. įvažiavo į sankryžą jau užgesus papildomai šviesoforo sekcijai ir šviečiant tik pagrindiniam šviesoforo žaliam signalui, kurį I. I. galėjo suprasti kaip leidžiantį jam sukti į kairę. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog I. I. papildomai paaiškino, kad, sukdamas Panerių – Švitrigailos g. sankryžoje iš trečios eismo juostos pamatė greitai artėjantį automobilį „Mitsubishi“, kuris važiavo pirma juosta tiesiai bei vėliau atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę. Pažymi, jog nesutinka su tuo, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės, nes pagal šviesoforų veikimo eiliškumą ir eismo intensyvumą jis negalėjo dideliu greičiu įvažiuoti į sankryžą.
Pažymi, jog kai šviečia papildoma sekcija posūkiui į kairę jo važiavimo kryptimi eismas yra draudžiamas, be to, raudonas šviesoforo signalas šviečia pakankamai ilgai (apie 2,5 min.), nes įsižiebus raudonam šviesoforo signalui jo važiavimo kryptimi, pradžioje yra leidžiamas eismas Panerių gatve (apie 1 min.), po to yra leidžiamas eismas Švitrigailos gatve centro link su papildoma sekciją posūkiui į kairę pusę į Panerių gatvę (apie 1,5 min.) ir tik užgesus papildomai sekcijai posūkiui į kairę pusę, po įspėjamojo geltono signalo, apytiksliai 3 sekundžių, yra leidžiamas eismas jo važiavimo kryptimi, t. y.
Švitrigailos gatve link Vilniaus oro uosto. Tikina, jog esant šioms aplinkybėms piko metu jis niekaip negalėjo įvažiuoti į sankryžą dideliu greičiu, nes stovėjo sankryžoje ir pajudėjo su kitais eismo dalyviais, tik įsižiebus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam jam įvažiuoti į sankryžą.
Institucija atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepime nurodo, jog I. I. ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Švitrigailos – Panerių g. sankryžoje vairuodamas automobilį „VW Golf“ į kairę suko degant žaliam šviesoforo signalui, t. y. nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę. Pažymi, jog teismas, tikrindamas Institucijos Nutarimo pagrįstumą, šių I. I. paaiškinimų neanalizavo. Mano, jog teisingumą vykdanti institucija neįvertino, kad I. I. iš dalies ginčijo eismo įvykio aplinkybes (važiavimą degant žaliam šviesoforo signalui), nesusijusias su 2010 m. gruodžio 6 d. jam pateiktais kaltinimais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinis skundas atmestinas.
I. I. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veikoje pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį sudėties.
Nukentėjusysis, kuriam atsiliepimu pritaria ir pirmosios instancijos teismo panaikintą Nutarimą priėmusi Institucija, tokį teismo sprendimą ginčija, teigdamas, jog duomenų, bylojančių apie I. I. padarytą pažeidimą byloje užteko, o teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog I. I. pripažino sukęs į kairę degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, taigi padarė jam inkriminuotą KET 80 punkto pažeidimą, kuris nagrinėjamu atveju sąlygojo eismo įvykio kilimą.
ATPK 127 straipsnyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų sužalojimą ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
Teismas nagrinėdamas skundo argumentus neišvengiamai turėjo nustatyti, ar nubaustojo asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimų sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, esantys sudėties elementais: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Kalbant apie pažeidimo subjektyviąją pusę svarbu buvo nustatyti, ar inkriminuoti KET pažeidimai buvo transporto priemonių susidūrimo priežastimi ir ar apkaltintasis asmuo pažeidė inkriminuotus KET reikalavimus. Apygardos administracinis teismas, kaip matyti iš nutarimo, įvertinęs surinktųjų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad I. I. nubaustas nepagrįstai ir tokį sprendimą argumentavo, be kita ko, akcentuodamas, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, ar I. I. yra kaltas padaręs jam inkriminuotą KET pažeidimą. Padarytasis įrodymų vertinimas atitinka įtvirtintas ATPK 257 straipsnyje nuostatas – įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pridurtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, o jokių galimybių pašalinti nustatytuosius prieštaravimus nėra, pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu ir bylą I. I. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo kaltės minėto pažeidimo padarymu.
Pridurtina, jog teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo, kuriam pritaria Institucija, teiginiais, kad teismas neanalizavo svarbios bylai aplinkybės, t. y. to, jog I. I. nepaneigė sankryžą kirtęs nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, taigi pažeisdamas jam administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotą KET 80 punktą. Atkreiptinas dėmesys, jog šią aplinkybę teismas, priešingai nei teigia apeliantas, savo nutartyje expressis verbis analizavo, pažymėdamas, jog „<...> negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad I. I. įvažiavo į sankryžą ir darė kairį posūkį nedegant papildomai šviesoforo sekcijai, leidžiančiai sukti į kairę <...>“. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančio Institucijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 14), matyti, kad I. I. nuo pat pradžių pareigūnui paaiškino, jog „į kairę suko degant papildomai žaliai sekcijai“. Todėl teiginiai, esą į šią svarbią bylai teisingai išspręsti aplinkybę nebuvo atsižvelgta ir jos teismas neanalizavo, akcentuodamas tik I. I. pripažinimą, jog jis važiavo degant pagrindiniam žaliam šviesoforo signalui, yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažinti pakankamais, kad būtų naikinamas apygardos administracinio teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos Nutarimas dėl nubaudimo. Apygardos administracinio teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius