9a1c5023-eec4-47b1-ba3a-b9beec4f07ec · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-321-302/2013 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01843-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos 128.11; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda JanovičienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl hipotekos pabaigos fakto nustatymo ir pasibaigusios hipotekos iÅ¡registravimo, suinteresuoti asmenys A.

Å ., Kredito unija „Vievio taupa“, antstolė B. Č., R. D., n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio skolininkei A. Å ., hipotekos, įregistruotos paskolos sutarties, sudarytos tarp A. Å . ir Kredito unijos „Vievio taupa“, pagrindu pabaigos faktÄ ir duomenis apie hipotekos pabaigÄ perduoti hipotekos registrui, nurodant iÅ¡registruoti pasibaigusiÄ hipotekÄ .Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ civilinio proceso tvarka.

Teismas sprendė, jog vadovaujantis CPK 442 str. 11 d., ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių, o iÅ¡ pareiÅ¡kimo ir jo priedų matyti, kad 2004-11-16 Kredito unijai „Vievio taupa“ įkeistas nekilnojamasis daiktas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Teismas taip pat pažymėjo, kad 2004-11-16 sudarytas sandoris tarp Kredito unijos „Vievio taupa“ ir A. Å . yra sutartinė hipoteka, o pagal CPK 542 str. 1 ir 2 d. teismas nagrinėja praÅ¡ymus nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipotekÄ ar priverstinį įkeitimÄ , taip pat praÅ¡ymus nustatyti atsinaujinusius priverstinę hipotekÄ ar priverstinį įkeitimÄ .PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , kadangi jis turi bÅ«ti nagrinėjamas teisme. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių, tokiu bÅ«du susiaurindamas hipotekos turinį, nes pagal CK 4.171 str. 1 d. hipotekos objektu gali bÅ«ti nekilnojamieji daiktai, o kilnojamasis daiktas ar turtinės teisės hipotekos objektu gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai jie įkeičiami kartu su nekilnojamuoju turtu.

Be to, apeliantas nurodo, jog teismas teisingai pažymėjo, kad CPK 542 str. 1 ir 2 d. aptariami priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo klausimai, tačiau, jo nuomone, įstatyme nėra apribojama galimybė nagrinėti sutartinės hipotekos klausimus atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ vadovaujantis CPK 442 str. 1 p., 444 str. 9 p.Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ atsisakydamas jį priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, tačiau motyvuodamas nutartį netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų ypatumus.

Esant tokiems teismo padarytiems procesinės teisės normų pažeidimams, kuomet procesinis rezultatas yra teisingas, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ siekdamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad hipoteka, nustatyta butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančiam skolininkei A. Å ., hipotekos, įregistruotos paskolos sutarties, sudarytos tarp A.

Å . ir Kredito unijos „Vievio taupa“, pagrindu yra pasibaigusi, ir jÄ iÅ¡registruoti, Å¡iuo pareiÅ¡kimu siekdamas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo iÅ¡ A. Å . priklausančio bei hipoteka suvaržyto buto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. Tuo tarpu apylinkės teismas, pasisakydamas skundžiamoje nutartyje, kad pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas dėl to, kad pagal CPK 542 str. 1 ir 2 d. teismas nagrinėja klausimus, susijusius su priverstine hipoteka ir priverstiniu įkeitimu, visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo turinį.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, klausimÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos.Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O.

L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Alyta v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tÄ faktÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Taigi tam, kad bÅ«tų galima pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , turi bÅ«ti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimÄ privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo. Nagrinėjamu atveju pagal pareiÅ¡kėjo dėstomas aplinkybes akivaizdu, jog teismine tvarka negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas jo paduotas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, nes įstatymas aiÅ¡kiai nustato hipotekos pasibaigimo pagrindus (CK 4.197 str.) ir pareiÅ¡kime nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų kitokia, ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių hipotekos pabaigÄ .

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės siekia ne nustatyti tokį faktÄ , bet ginčija susidariusiÄ faktinę situacijÄ , kad esant įvykdytai sutartinei prievolei, hipoteka pareiÅ¡kėjo nurodomam butui, į kurį jis siekia, kad bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, nėra pasibaigusi bei iÅ¡registruota, tokiu bÅ«du toks jo reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas vadovaujantis ginčo teisenos taisyklėmis, suformuojant ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nurodant, ieÅ¡kovo manymu, jo teises pažeidžiančius asmenis atsakovais, kitus bylos dalyvius.

Todėl pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, turėtų kreiptis į teismÄ vadovaudamasis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis hipotekos pabaigÄ (CK 4.197 str.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas teisingai atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylas, kylančias iÅ¡ hipotekos teisinių santykių, hipotekos objektu gali bÅ«ti ne tik kilnojamieji, bet ir nekilnojamieji daiktai, todėl yra pagrindas paÅ¡alinti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties teismo motyvus, susijusius su tuo, kad hipotekos objektu negali bÅ«ti nekilnojamasis daiktas, nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka bylÄ dėl hipotekos teisinių santykių.  Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė: Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Romualda Janovičienė Â