9a1b57f1-4f71-4d20-b5dc-e83d88a92306 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-634-485/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62924-2017-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. spalio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajam L.

K. ir jo gynėjai advokatei A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė iÅ¡ dalies sudedant subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų areÅ¡to bausme ir L.

K. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 1 (vienam) mėnesiui. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį atlikta bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo L. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas P. V., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagÄ Å¡iomis aplinkybėmis: 2017 m. gruodžio 2 d. apie 2 val., Alytaus m., prie (duomenys neskelbtini) namo P. V. pardavė 12 tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,136 g psichotropinės medžiagos MDMA.

2. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka L. K. kaltei pagrįsti, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai bei atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

3. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendį, praÅ¡o panaikinti jo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 bei 9 dalimis, jam paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; atmetus skundo dalį dėl iÅ¡teisinimo, nuteistasis praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam bausmės rūšį, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 3.1.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies ir 301 straipsnio nuostatas, nebuvo nuteistojo L. K. atžvilgiu objektyvus, iÅ¡imtinai vertino tik kaltinimo pateiktus įrodymus, neaptardamas apeliantÄ teisinančių, priimdamas sprendimÄ dėl L. K. kaltės vadovavosi tik vidiniu įsitikinimu. 3.2. Apeliantas akcentuoja, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, apie jokį inkriminuotÄ nusikaltimÄ jam nėra žinoma.

Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, tačiau skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės perraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , jie neaptarti ir neanalizuoti. Niekas nepatvirtina, kad L. K. pardavė narkotines medžiagas P. V.. Jokios narkotinės medžiagos pas jį nerastos, pinigų už jas iÅ¡ P. V. jis negavo. Nors nuosprendyje teigiama, kad L. K. parodymai nenuoseklÅ«s, tačiau tokia iÅ¡vada nepagrindžiama. Cituodamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, apeliantas teigia, kad jo nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir P. V., tačiau pažymi, kad pastarojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo nepatikimi.

Specialisto išvada Nr. T-N 3451/2017(01) patvirtina, kad P. V. šlapime, paimtame 2017 m. gruodžio 2 d. 2.50 val. rasta metamfetamino ir tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, P. V. nenurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš L. K.. Liudytojai G. M. G. A., A. P. ir R. Ž. nenurodė, kad jiems P. V. būtų apie tai pasakojęs. 3.3. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl nežinomų priežasčių nesistengė nustatyti asmens, vadinamo „K.“, iš kurio P. V.

įgijo tabletes. Todėl, pasak apelianto, buvo vengiama nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, kaltę perkeliant nuteistajam. L. K. neneigia telefonu bendravęs su P. V.. Jo parodymai sutampa su taksi vairuotojo paaiÅ¡kinimais. Jo manymu, bÅ«tina apeliacinės instancijos teisme apklausti P. V. apie jų telefoninio bendravimo priežastis. Be to, teisme liko neiÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės dėl skolos grÄ Å¾inimo P. V., kurias bÅ«tina nustatyti. Pastarasis, duodamas paaiÅ¡kinimus, buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų ir alkoholio, todėl duodamas paaiÅ¡kinimus jis galėjo klysti, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių neaptarė. 3.4.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teigia, jog P. V. veika iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 264 straipsnį buvo perkvalifikuota nepagrįstai. Teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl P. V. nenorėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodyti aplinkybės, kad rodė L. K. tabletes. Be to, teismas nevertino, kad L. K. parodymai iÅ¡ esmės sutapo su P. V. apie skolos grÄ Å¾inimÄ duotais paaiÅ¡kinimais. Nesutapimai neesminėse detalėse negali bÅ«ti pagrindu L. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nepadarė.

Be to, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai iÅ¡kraipyti nuteistojo parodymai dėl pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybių. 3.5. Priėmus sprendimÄ netenkinti skundo dalies dėl L. K. iÅ¡teisinimo, praÅ¡oma vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistojo manymu, jam paskirta per griežta bausmė. Jis yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, dirba, gyvena dorai – nevartoja nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, o jo sutuoktinė yra nėščia.

Jis iÅ¡laiko sutuoktinę, turės iÅ¡laikyti ir kÅ«dikį, kuris netrukus turi gimti. Kitų asmenų, kurie galėtų jį iÅ¡laikyti, nėra. Pabrėžiama, kad L. K. Å¡iuo metu gyvena tvarkingÄ gyvenimÄ , turi galimybę gyventi dorai, turi pragyvenimo Å¡altinį, iÅ¡ gaunamų pajamų susitvarkė namus. Nuteistojo manymu, buvimas izoliuotam nuo Å¡eimos neturės teigiamos įtakos nei jam, nei jo Å¡eimai. 3.6. Pasak nuteistojo, skiriant jam bausmę buvo pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas, nes P. V. veika buvo nepagrįstai perkvalifikuota, siekiant neskirti jam su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės. 3.7.

Nuteistasis nurodo, kad skiriant bausmę, turi bÅ«ti įvertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnis, jos pobÅ«dis. Cituodamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis teigia, jog dėl paskirtos realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės jo bÅ«simas vaikas ir sutuoktinė atsidurtų beviltiÅ¡koje padėtyje, o iÅ¡ jo bÅ«tų atimta paskutinė galimybė gyventi dorai. Jis prarastų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pragyvenimo Å¡altinį. Nustatytas psichotropinės medžiagos kiekis nedidelis, todėl jo veikos pavojingumas mažesnis nei rÅ«Å¡inis.

Dėl to, apelianto manymu, jam paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir, jÄ paskyrus, bus įgyvendintas tik vienas iÅ¡ BK 41 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo tikslų – jo nubaudimas.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.

6. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde kelia jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įrodytumo klausimÄ , teigdamas, jog baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad P. V. psichotropines medžiagas įgijo bÅ«tent iÅ¡ jo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti galioti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, jam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl L. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje 8. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu įgyvendinus bent vienÄ iÅ¡ jame nurodytų alternatyvių požymių.

Neteisėtas narkotinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomi baigtais nuo bet kurio iš išvardytų veiksmų atlikimo momento. Tai yra, narkotinių medžiagų pardavimas (ar kitoks platinimas) laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti tomis narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

9. Nagrinėjamu atveju L. K. nuteistas dėl to, kad jis neteisėtai išplatino parduodamas P. V. 12 tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,136 g psichotropinės medžiagos MDMA, taigi nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai P. V. realiai ėmė disponuoti šiomis medžiagomis.

10. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas gavus informacijos iÅ¡ nenustatyto asmens apie tai, kad nuo K. g. link P. g. turi važiuoti baltas „VW Sharan“ taksi automobilis, kuriuo vykstantis jaunuolis gali turėti narkotinių medžiagų. Policijos pareigÅ«nams sustabdžius minėtÄ automobilį, paaiÅ¡kėjo, jog juo važiavo P. V., kuris iÅ¡ pradžių neigė turintis draudžiamų daiktų, tačiau jo dalinės apžiÅ«ros metu kelnių kiÅ¡enėje buvo rastas permatomas polietileninis maiÅ¡elis su tabletėmis.

P. V. pareigūnams nurodė, jog rastos medžiagos yra „ratai“. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(7208)-IS1-7694 patvirtina, jog rastose 12 violetinės spalvos tablečių su užrašais „Chupa Chups“ sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 1,136 g. Psichotropinių medžiagų radimo pas P. V. aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė G.

M.. Taksi automobiliu su P. V. vyko nepilnametis asmuo – liudytoja A. P., kuri apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė vykusi kartu su P. V. iki jo draugo namų Alytuje, (duomenys neskelbtini).

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas taksi automobilį, kuriuo vyko A. P. ir P. V., vairavęs asmuo – liudytojas G. A.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojui negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė Å¡io liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, ir tokiu bÅ«du baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pirmiau asmens duotų parodymų perskaitymo tvarkÄ , pritaikė tinkamai.

Liudytojas teisme patvirtino, kad gavo kvietimÄ vykti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo Nr. 3 ir atgal. Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu Å¡iÄ aplinkybę patvirtino, nurodžiusi, jog vyko prie namo, kuriame yra parduotuvė „G.“ ((duomenys neskelbtini)). IÅ¡ byloje esančios informacijos, be kita ko, L. K. darbovietės pateiktų duomenų matyti, jog jis gyvena bÅ«tent (duomenys neskelbtini), Alytuje. Nuteistasis P. V. nei pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad bÅ«tų pažinojęs asmenis, gyvenančius Å¡iame name, bei tvirtino nežinojęs, kad jame gyveno L.

K., tačiau tokius jo teiginius paneigė paties L. K. parodymai apie tai, kad P. V. jam skambindamas telefonu teigė esantis netoli jo namų ir atvyksiantis atsiimti skolos.

12. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, liudytojas G. A. nurodė, kad atvykęs prie minėto namo, jis sustojo prie antrosios laiptinės, kuri artimesnė N. g., sustojo ties pačia laiptine. Nurodė, jog dar važiuodamas taksi automobiliu P. V. telefonu kalbėjosi su asmeniu, kuriam nurodė: „nusileisk, atvažiuoju“. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs, kaip iÅ¡ tos pačios antrosios laiptinės, prie kurios jis sustojo, išėjo jaunas, apie 20 metų, amžiaus vaikinas (atitinka L. K. apibÅ«dinimÄ pagal amžių), kuris kartu su P. V. nuėjo už namo kampo ir grįžo už 5 min. Liudytojas nurodė, kad grįžęs P. V. įsėdo į automobilį ir jie vyko atgal link (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sustabdyti policijos pareigÅ«nų, taigi niekur kitur, kaip tik prie K. g. namo Nr. 3, P. V. laikotarpiu, per kurį jis iÅ¡sikvietė taksi automobilį iki jo sulaikymo, sustojęs nebuvo.

13. Tai, kad P. V., prieÅ¡ atvykdamas prie K. g. namo Nr. 3, bendravo bÅ«tent su L. K., patvirtina ir Å¡ių asmenų telefoninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys, esantys byloje, iÅ¡ kurių matyti, jog 01.49 val. P. V., iÅ¡sikvietęs taksi automobilį savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryÅ¡io telefonui jungiantis prie tos pačios operatoriui priskirtos celės, 01.55 val. skambino į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), be to, trumposiomis žinutėmis su minėtu telefono Nr. bendravo ir vykdamas link K. g. 3, kur jo ir mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijos (celės) sutapo.

Apelianto darbovietės į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi L. K.. IÅ¡ P. V. skambučių bei trumpųjų žinučių iÅ¡raÅ¡o matyti, jog po to, kai jis iÅ¡sikvietė taksi automobilį, tiek trumposiomis žinutėmis, tiek skambindamas, jis bendravo iÅ¡imtinai tik su L. K.. Pastarasis, apklausiamas teisme nurodė, jog tuo metu, kai prie jo namų atvyko P. V., jis namuose buvo su drauge, kuri miegojo, daugiau nieko jo namuose nebuvo, niekas kitas jo telefonu naudotis negalėjo.

Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, P. V. nurodė, kad vykdamas taksi automobiliu jis bendravo tik su psichotropinių medžiagų pardavėju, apie skolinius įsipareigojimus tarp jo ir L. K. nekalbėjo, taigi akivaizdu, jog bendraudamas su mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso L. K.), P. V. tarėsi dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo. Kadangi su L. K. minėtu mobiliojo ryšio telefono numeriu P. V. bendravo ir 2017 m. lapkričio 28 d., todėl pastarojo dėstomos aplinkybės, kad jam nebuvo žinoma, jog minėtas telefono numeris priklauso L.

K., vertinamos kritiškai.

14. Pažymėtina, kad apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, P. V. tvirtino psichotropines medžiagas įgijęs ne iÅ¡ L. K., o iÅ¡ asmens, pravarde „K.“, tačiau tokių jo teiginių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys ir Å¡i jo dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip siekis padėti L. K. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo. Å iame kontekste visų pirma pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti P. V. nurodyto asmens, pravarde „K.“, tapatybę, tačiau pagal pastarojo pateiktÄ apibÅ«dinimÄ , toks asmuo policijos duomenų bazėje nenustatytas.

Be to, P. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, itin nenuosekliai dėstė aplinkybes, susijusias su psichotropinių medžiagų iš minėto asmens įsigijimu. Apklausiamas 2018 m. balandžio 18 d. kitame ikiteisminiame tyrime, jis nurodė susitikęs „K.“, kuris kažkam paskambino ir po to P. V. pranešė, jog vakare bus psichotropinių medžiagų – tablečių „Chupa Chups“. Tuo tarpu apklausiamas 2017 m. gruodžio 4 d. P. V. nurodė, kad „K.“ savo mobiliojo ryšio telefono numerio nedavė, kadangi „K.“ mobiliojo ryšio telefono neturi, teigė, jog pats „K.“ jį susirado, parašydamas į M.

K. telefono Nr. (pas M. K. P. V. teigė iki įvykio tegyvenęs dvi dienas po to, kai grįžo iÅ¡ užsienio). Apklausiamas 2018 m. gegužės 24 d. jis jau nurodė, kad pats „K.“ davė M. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr., nes savojo prisiminti negalėjo. Aptarti duomenys, nuteistojo P. V. dėstomų su psichotropinių medžiagų įsigijimu susijusių paaiÅ¡kinimų nenuoseklumas, nesudaro pagrindo spręsti, kad P. V. psichotropines medžiagas įsigijo iÅ¡ asmens, kurį pastarasis susitiko mieste visiÅ¡kai atsitiktinai ir paklausė, ar jis nežino, iÅ¡ kur gauti psichikÄ veikiančių medžiagų, ir, juolab, tai nepaneigia L.

K. kaltės, nustačius, jog būtent iš jo P. V. įgijo psichotropines medžiagas, būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena L. K..

15. Nors P. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia psichotropines medžiagas įgijęs iÅ¡ L. K., tačiau abiejų Å¡ių asmenų dėstomos susitikimo aplinkybės bÅ«tent tuo metu, kai P. V. atvyko įsigyti psichotropinių medžiagų, nurodomos visiÅ¡kai skirtingai, kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje įvertino ir pirmosios instancijos teismas. P. V. ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nurodė su L. K. dėl susitikimo nesitaręs, su juo apskritai nebendravęs, jį sutikęs atsitiktinai, kuomet laukė psichotropinių medžiagų.

P. V. teigė, kad jis kelis metus buvo skolingas pinigų L. K. ir, netikėtai jį sutikęs apie 2 val. nakties prie (duomenys neskelbtini) namo, skolÄ grÄ Å¾ino. Tuo tarpu apklausiamas teisme L. K. nurodė, jog P. V. su juo susisiekė iÅ¡ anksto. Tvirtino, kad tai jis buvo skolingas P. V., o ne atvirkščiai. PaaiÅ¡kino neva pinigų grÄ Å¾inimo aplinkybes, jog 100 Eur kupiÅ«rÄ jis įdėjo į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir, pririšęs virve, šį maiÅ¡Ä su pinigais jis nuleido iÅ¡ antro aukÅ¡to pro langÄ , o P. V., įdėjęs 40 Eur grÄ Å¾os, šį maiÅ¡Ä perdavė kelti atgal, tačiau vėjas pinigus iÅ¡pÅ«tė ant stogelio.

Tuo tarpu P. V. nurodė visiÅ¡kai skirtingas aplinkybes, jog pro daugiabučio langÄ maiÅ¡e jam buvo iÅ¡mesti ne pinigai, o 12 tablečių, turinčių sudėtyje MDMA. Tuo tarpu L. K. teigė, jog 12 tablečių su užraÅ¡u „Chupa Chups“ jam parodė P. V., klausdamas, ar jos yra geros, pats teigė Å¡ių medžiagų nepardavęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė, kuria siekiama patvirtinti, jog P. V. psichotropines medžiagas jau buvo įgijęs iki susitikimo su L.

K., nepagrįsta, kadangi mažai tikėtina, jog P. V. nakties metu kitam asmeniui rodydamas pakelį su 12 tablečių, tikėsis, jog jas bus galima apžiÅ«rėti ir įvertinti. Juolab, Å¡ios versijos nepatvirtina paties P. V. parodymai apie tai, kad jis sutiko L. K. namo kieme, grÄ Å¾ino jam skolÄ ir tik po to, pastarajam pasiÅ¡alinus, pasiėmė kažkieno pro langÄ iÅ¡mestas tabletes. Akivaizdu, jog Å¡ių asmenų parodymai apie susitikimo aplinkybes visiÅ¡kai nesutampa tarpusavyje, yra nenuoseklÅ«s, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl pagrindo jais vadovautis kaip nuteistÄ jį L.

K. teisinančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra.

16. Nuteistųjų L. K. ir P. V. parodymų prieÅ¡taringumo nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog P. V. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholio. Liudytoja A. P., vykusi kartu su P. V. taksi automobiliu, nurodė, jog pastarasis buvo sÄ moningas, jai neatrodė pernelyg apsvaigęs. Be to, Å¡is asmuo pats iÅ¡sikvietė taksi automobilį, bendravo telefonu su L. K. tiek skambindamas, tiek trumposiomis žinutėmis, jo teigimu, nakties metu pamatė pro daugiabučio langÄ iÅ¡metamÄ polietileninį maiÅ¡elį su narkotinėmis medžiagomis.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 3451/2017(01) nurodyta, kad P. V. Å¡lapime, paimtame 2017 m. gruodžio 2 d. 2.50 val., rasta metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties bei 0,39 prom. alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija nelaikytina reikÅ¡mingai didelė, jog asmuo negalėtų tinkamai suprasti įvykio aplinkybių. Be to, pats P. V. nenurodė įvykio dienÄ vartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kaip tik, jis teigė aktyviai bandęs jų įsigyti savo asmeniniam vartojimui, ir vien tai, kad Å¡ių medžiagų rasta jo Å¡lapime, įvertinus jų nustatymo asmens organizme trunkamÄ jį laikotarpį nesant juntamo jų poveikio, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie asmens apsvaigimÄ konkrečiu momentu.

Pažymėtina, kad P. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas keletÄ kartų, be to, jis buvo apklaustas ir teisme, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus bÅ«damas apsvaigęs, ir todėl Å¡ie parodymai negali bÅ«ti analizuojami bei vertinami kitų įrodymų visumoje, nepagrįsti.

17. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad P. V. jiems būtų paaiškinęs, jog narkotines medžiagas įgijo iš L. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė, nustačius kitus objektyvius duomenis, savaime nepašalina L. K. kaltės neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis. Skunde nurodyti asmenys – liudytojai G. M. ir R. Ž. yra policijos pareigūnai, su P. V. bendravę tarnybinių pareigų pagrindu. Šis nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios laikėsi pozicijos, jog psichotropines medžiagas įgijo ne iš L.

K., todėl jo apklausas vykdęs tyrėjas R. Ž. turėjo galimybę susipažinti tik su tokia pastarojo dėstoma pozicija. Liudytoja G. M. atliko tik pirminius veiksmus, kuomet buvo sustabdytas taksi automobilis, įtariant juo vykusius asmenis gabenus draudžiamus daiktus. Liudytojo G. A. kontaktas su P. V. taip pat tegali bÅ«ti vertinamas kaip formalus, pastarajam atlikus darbines funkcijas – pagal kvietimÄ gabenant asmenis į nurodytÄ vietÄ taksi automobiliu. Nors liudytoja A. P. ir buvo asmuo, vykęs kartu su P. V. taksi automobiliu link (duomenys neskelbtini), tačiau ji nurodė apskritai nežinojusi Å¡io nuteistojo kelionės tikslo.

Priešingai nei tvirtinama skunde, šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip L. K. teisinantys įrodymai ir nesudaro pagrindo spręsti, jog P. V. psichotropines medžiagas įgijo ne iš L. K., o iš kito asmens.

18. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog P. V. nusikalstama veika nepagrįstai buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 264 straipsnį. Å iame kontekste pažymėtina, jog sunkinti nuteistojo asmens teisinę padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, jei dėl Å¡ios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies yra paduotas prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, taigi kvestionuoti apylinkės teismo sprendimo dėl kito nuteistojo veikos kvalifikavimo, nagrinėjant nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. K. kaltu, padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , baudžiamojoje byloje esančius įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų nepadarė. L. K. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl jo kaltės įrodytumo atmetama kaip nepagrįsta. Dėl L. K. paskirtos bausmės 20. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, kartu keldamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo jam klausimÄ , bei, nepriėmus jo atžvilgiu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio, praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, skiriant jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

21. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes. Skiriant bausmę L. K., buvo atsižvelgta į tai, kad jis teisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ veikiant tiesiogine tyčia, savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis dirba, yra susituokęs.

22. Nuteistasis teisiamas ketvirtÄ kartÄ . Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį, visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. K. jau yra kartÄ teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, taip pat baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ bei lyginant Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio duomenis su Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, matyti, jog naujÄ nusikalstamÄ veikÄ L.

K. padarė praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo. BÅ«tent L. K. nusikalstamų veiksmų pakartotinumas per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , nuteistojo veikų pavojingumo didėjimas, neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog Å¡ioje byloje L. K. padaryta veika bei jos padarymo aplinkybės, mažas iÅ¡platintų psichotropinių medžiagų kiekis lemia mažesnį nei rÅ«Å¡inis jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumÄ , kad dėl to jam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę nei įstatyme nustatytÄ bausmę.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nedideliu psichotropinės medžiagos MDMA kiekiu laikoma 0,2 g šios medžiagos. Tuo tarpu L. K. išplatino daugiau kaip penkis kartus šį dydį viršijantį psichotropinės medžiagos kiekį – 1,136 g, ir šis kiekis negali būti laikomas itin mažu.

NusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuoja, tai yra jos pavojingumÄ didina bÅ«tent tai, jog neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis siekiama, be kita ko, jas platinti. Tokia nurodyta asmens veika laikoma pavojinga baudžiamÄ ja prasme jau atsiradus bent vienam alternatyviam dispozicijoje nurodytam požymiui. Juolab Å¡iame kontekste logiÅ¡kai nepagrįsta nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog jam bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama, kadangi P. V. veika buvo, pasak nuteistojo, nepagrįstai perkvalifikuota, siekiant neskirti jam su terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegijos nuomone, L. K. nebuvo paskirta aiÅ¡kiai teisingumo principui prieÅ¡taraujanti bausmė, o paskyrus jam kitas, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nebus užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimÄ , bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

24. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik nustačius iÅ¡imtines aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir veikÄ padariusį asmenį, bei įsitikinus, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ teigti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nagrinėjamu atveju aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Skirdamas bÅ«tent Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę, kurios dydis lygus minimaliam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumÄ , jos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Paskirtoji bausmė savo rÅ«Å¡imi bei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

25. Apelianto teiginiai, kad jis Å¡iuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba, yra sudaręs santuokÄ ir iÅ¡laiko besilaukiančiÄ sutuoktinę, nesudaro pagrindo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Pažymėtina, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis gyveno su dabartine sutuoktine, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Ä®vertinus aplinkybę, kad psichotropinės medžiagos, kurios buvo perduotos P. V., galimai iki jų iÅ¡platinimo buvo laikomos nuteistojo bei jo sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, tai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nors nuteistasis teigia, jog paskyrus jam vienintelę sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, iÅ¡ jo bÅ«tų atimta paskutinė galimybė gyventi dorai, tačiau pagrindo sutikti su tokiais skundo teiginiais nėra. Nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos įstaigoje, vykdydami jiems individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi galimybę savo kryptingu elgesiu, dirbdami, siekdami užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį, pasitaisyti, be kita ko, įrodant, jog jie savo tikslų ateityje sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Pažymėtina, kad nuteistųjų asmenų nepatogumai ir elgesio bei laisvių suvaržymai jiems paskirta bausme, nesudaro pagrindo bausmės Å¡velninimui, nes kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas reiÅ¡kia tam tikrų suvaržymų ir negatyvių pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kuriam ta sankcija skiriama.

26. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nuteistojo L. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo L. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžio atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika