9a13faaa-a9e7-42ba-b40f-aaecac3d28e8 · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-140-212/2011

Proceso Nr. 2-50-3-01754-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),

Sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

Dalyvaujant atsakovui J. L. ir atstovei adv. I. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

J. L. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės

teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės

nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo

n u s t a t ė:

Ieškovė prašė pagal

G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesio parengtÄ gyvenamojo namo padalinimo į du butus kaip du atskirus kadastrinius

vienetus projektÄ atidalinti jos dalį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr.8294-2000-8016, bendras plotas 66,89 kv.m, padalinant jį į du butus kaip du kadastrinius vienetus tokiu bÅ«du: priteisti jai patalpas, plane pažymėtas raudona spalva (1-1 -12,70 kv. m; 1-2 – 16,71 kv. m; 1-3 – 4,72 kv. m), atsakovui - patalpas, plane pažymėtas žalia spalva (2-1 – 12,70 kv.m; 2-2 -16,71 kv.m; 2-3 – 3,35 kv. m), krosnis pasilieka atsakovui, projekte nurodytas projektuojamas sienas įrengia ieÅ¡kovė, dėl projekte nurodytų griaunamų pertvarų paliekama apsispręsti atsakovui. Pagal pridedamÄ S. B. individualios įmonės parengtÄ 3,85 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8224-0005-0015, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektÄ jai priteisti sklypo dalį A (plotas 18 450 kv.m), atsakovui priteisti sklypo dalį B (plotas 18 451 kv. m), plane pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį C (plotas 1 600 kv. m) priteisti bendron su atsakovu nuosavybėn. Atidalinti ir priteisti jai Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ 5I1m, unikalus Nr. 8294-2000-8056; atsakovui - Å«kinį pastatÄ , plane pažymėtÄ 6I1ž (raudona spalva) unikalus Nr.

8294-2000-8060. Taip pat prašė nustatyti 1,97 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 8224-0005-0029) naudojimosi tvarkÄ , jai nustatant naudotis

plane pažymėtÄ A žemės sklypo dalį, o atsakovui paliekant naudotis plane pažymėta B žemės sklypo dalimi; įpareigoti atsakovÄ nugriauti be jos leidimo neteisėtai pastatytÄ pirtį bei užkasti neteisėtai iÅ¡kastÄ kÅ«drÄ Å¾emės sklype, kurio unikalus Nr. 8224-0005-0015, atstatant bendrÄ turtÄ Ä¯ pirmykÅ¡tę padėtį bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Â

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valtybės biudžeto naudai 35,60 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovo naudai 800 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų. Nustatė, kad pagal 2003-04-22 privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovui teko lygiomis dalimis – kiekvienam po ½ dalį 3,85 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais: šuliniu k ir lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1,97 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), 2004-05-22 kilusio gaisro metu sudegė. Šalių motina T. L. leido sūnui J. L. pastatyti ūkio

pastatÄ â€“ sandėliukÄ , kuriame įrengta pirtis ir duomenys apie pirtį nurodyti 2005 metų kadastrinių matavimų byloje. IeÅ¡kovė gyvenamojo namo atidalijimui teikė tris projektus, paskutinis projektas parengtas G. K. tyrinėjimų

ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį. 3,85 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo planas

parengtas S. B. IĮ 2008-03-26, pagal kurį dalis, pažymėta A (18 450 kv.m), atitenka ieškovei, dalis, pažymėta B (18 451 kv. m), atitenka

atsakovui, dalis, pažymėta C (800 kv.m), lieka šalims bendram naudojimui. 1,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka siūloma

nustatyti pagal S. B. IÄ® 2009-05-08 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovei naudotis tenka sklypo dalis, pažymėta A (9 567 kv.m), atsakovui tenka dalis, pažymėta B (9 567 kv.m). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyrius 2010-07-26 ieÅ¡kovei iÅ¡davė leidimÄ rengti 3,85 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tačiau Å¡io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas 2008-03-26, tai yra neturint leidimo. IÅ¡ byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų nustatė, kad rengiant naudojimosi tvarkos miÅ¡ko sklypu planÄ , nebuvo atsižvelgta į kiekvienos iÅ¡ dalių vertingumÄ , ieÅ¡kovė neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog abiems tenkančios naudojimosi miÅ¡ko sklypu dalys yra vienodai vertingos. Atsakovo teigimu dalys yra nevienodo vertingumo, todėl

teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas naudojimosi tvarkos 1,97 ha ploto žemės sklypu planas nepažeidžia atsakovo interesų ne tik naudojimuisi tenkančios sklypo

dalies ploto prasme, bet ir abiejų sklypo dalių vertingumo prasme, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

Ieškovė prašė

atidalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ du butus, kaip du kadastrinius vienetus pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį parengtÄ prieÅ¡projektinį pasiÅ«lymÄ . Pagal šį pasiÅ«lymÄ gyvenamasis namas

padalijamas į dvi dalis, nurodytoje vietoje ieÅ¡kovės sÄ skaita įrengiant projektuojamÄ sienÄ , griaunamų pertvarų klausimÄ paliekant kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, ieÅ¡kovei jos dalyje įsirengiant krosnį, kurios dÅ«mų kanalÄ planuojama pajungti į tÄ patį jau esantį kaminÄ , į kurį yra pajungti atsakovo dalyje likusios plytos ir krosnies dÅ«mų kanalai. Nustatė, kad pagal pateiktÄ projektÄ nebus užtikrintas dviejų visiÅ¡kai savarankiÅ¡kų nuosavybės teisės objektų suformavimas, kadangi atsakovui kÅ«renant plytÄ , Å¡yla ir ieÅ¡kovės namo pusė, atsakovui kÅ«renamos krosnies suodžių valymo anga pagal projektÄ liktų ieÅ¡kovės namo dalies pusėje, dėl ko atsakovas negalės iÅ¡valyti suodžių.

Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovei projekte pertvarÄ patraukti toliau, kad jam liktų galimybė prieiti prie valymo įrangos, ieÅ¡kovė sutiko, tačiau kito projekto neteikė. Be to, rengiant projektÄ , nebuvo skaičiuota patalpų insoliacija, taip pat ieÅ¡kovė neįrodė, ar bus užtikrinti prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių klausimai, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio tipo siena skirs du atidalinamus butus, ar planuojamas prieÅ¡gaisrinės sienos rengimas, taip pat neįrodė ar yra galimybė, nepažeidžiant prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, pastatyti krosnį, kurios dÅ«mų kanalas bus pajungtas į tÄ patį esantį senÄ jį dÅ«mtraukį.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad siekiant atidalinti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯ dvi lygias dalis, nėra iÅ¡spręstas palėpės atidalijimo klausimas. Todėl teismas laikė, kad dėl prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų neiÅ¡sprendimo, dėl palėpės atidalijimo klausimo neiÅ¡sprendimo, ir dėl kitų aukščiau nurodytų trÅ«kumų, ieÅ¡kovės pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neužtikrina tinkamo gyvenamojo namo atidalijimo į du savarankiÅ¡kus butus. Tokių trÅ«kumų buvimas reiÅ¡kia, kad tampa negalimas daikto padalijimas (kartu ir bendraturčio atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės) ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ atidalinti gyvenamÄ jį namÄ pagal pateiktÄ projektÄ laikė nepagrįstu ir atmetė.

Å alims visas nekilnojamasis turtas priklauso lygiomis dalimis, todėl Å«kinių pastatų atidalijimas turi bÅ«ti atliekamas, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkui priklausančiÄ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau pagal peteiktus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl Å«kinių pastatų atidalijimo matyti, kad ieÅ¡kovei tektų didesnės vertės ir didesnio ploto Å«kiniai statiniai. Tokio Å«kinių statinių atidalijimo ieÅ¡kovė prašė todėl, kad bÅ«tų kompensuota jai padaryta žala dėl atsakovo kaltės 2004 m. sudegus Å«kiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir laikė, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymo numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui kompensuoti jos manymu atsakovo sukeltu gaisru jai padarytÄ Å¾alÄ , kadangi teisė į reikalavimÄ dėl gaisro metu padarytos žalos ieÅ¡kovei atsiranda 2004-05-22, reikalavimÄ kompensuoti žalÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kia 2009-11-16, tai yra praėjus daugiau nei penkiems metams, o ieÅ¡kovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nelaikė pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsižvelgiant dar į tai, kad apie gaisrÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma gaisro dienÄ , po gaisro ieÅ¡kovė akte yra nurodžiusi, jog dėl kilusio gaisro pretenzijų nereiÅ¡kia, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ kompensuoti žalÄ atmetė.

Nustatė, kad visų Å«kinių pastatų (neskaitant sudegusio) vertė 2 312 Lt, o ½ dalis sudaro 1 156 Lt, ieÅ¡kovė praÅ¡o jai atidalinti Å«kinius pastatus, kurių vertė sudarytų 2 088 Lt, t. y. jos praÅ¡omos Å«kinių pastatų dalies vertė didesnė nei ½ turto dalies vertė 932 Lt (vertinant, kad Å¡ulinys paliekamas bendram naudojimui, jo vertę laikant apie 69 Lt, lauko tualeto vertę laikant apie 20 Lt). Pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovui tenka kiemo rÅ«sys (plotas 16 kv.m) ir lauko tualetas, ieÅ¡kovei tenka Å«kiniai pastatai, kurių bendras plotas sudaro 117 kv.m. Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas atidalyti Å«kinius pastatus ir kitus statinius jos nurodytu bÅ«du neatitinka kiekvieno iÅ¡ Å¡alių turimų dalių ir tuo pažeidžiami atsakovo interesai, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ atidalyti Å«kinius pastatus jos nurodytu bÅ«du teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reikalavo atidalinti ir 3,85 ha ploto žemės sklypÄ , kuriame yra ir Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tai yra ieÅ¡kovė prašė jai atidalinti tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuria faktiÅ¡kai Å¡iuo metu naudojasi atsakovas, o atsakovui tÄ dalį, kuria Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovė. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, o formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Å is reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir Å¡iam statiniui eksploatuoti reikalingas

žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, kas reiškia, kad neatidalijus gyvenamojo namo ir ūkinių

pastatų, negalimas šioje byloje ir 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimas. Todėl teismas ieškinį atmetė ir šioje dalyje.

Šalys nesutaria dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Nors šalys

nesutaria, tačiau tarp jų jau keletas metų yra nusistovėjusi 3,85 ha žemės sklypo, ant kurio stovi ir statiniai, naudojimosi tvarka. Atsakovas naudojasi dešinėje

kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi, ieÅ¡kovė naudojasi kairėje kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Atsakovas pripažino, kad jis savo naudojamo žemės sklypo dalyje yra pasistatęs pirtį, kuri priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams ir pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ 12 p. tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas statybos projektas. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo paaiÅ¡kinimus bei 2007-08-16 atsakovo mamos pasiraÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui, kur nurodyta, jog 2002 metais ji leido sÅ«nui pastatyti namų Å«kio pastatÄ â€“ sandėliukÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad pirties statybai ieÅ¡kovės sutikimas nebuvo reikalingas, nes sutikimÄ atsakovui statyti statinį davė tuo metu buvęs žemės savininkas – Å¡alių motina.

Atsakovas pripažino, kad jo naudojamoje žemės sklypo dalyje jis iÅ¡sikasė 3 arų nevirÅ¡ijančiÄ kÅ«drÄ jau po to, kai motina buvo padovanojusi jiems su ieÅ¡kove žemę ir statinius, tačiau kÅ«drÄ iÅ¡sikasė be ieÅ¡kovės sutikimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo iÅ¡kasta kÅ«dra didžiulė – 30 x 15 metrų, tačiau įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikė. Pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ kÅ«dra iki 300 kv.m privačiame žemės sklype yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam pagal to paties reglamento 12 p. nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas projektas.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, kad atsakovas kÅ«dros iÅ¡kasimui bendrosios dalinės nuosavybės teise Å¡alims priklausančiame žemės sklype turėjo gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ , tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovės sutikimo nebuvimas nėra pagrindas griauti statinį ar užkasti kÅ«drÄ . IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ nugriauti pirtį ir užkasti kÅ«drÄ , nepateikė įrodymų, jog Å¡ie atsakovo statiniai yra savavaliÅ¡ka statyba, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip Å¡ių objektų buvimas esmingai pažeidžia jos interesus ar suvaržo teises.

Pažymėjo, kad Å¡alys jau keletÄ metų naudojasi žemės sklypo dalimis pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Atsakovas naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jo pastatyta pirtis ir iÅ¡kasta kÅ«dra, ieÅ¡kovė naudojasi kita žemės sklypo dalimi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nenustačius savavaliÅ¡kos statybos faktų bei esminių ieÅ¡kovės interesų pažeidimo ar jos teisių suvaržymo dėl pirties statybos ir kÅ«dros iÅ¡kasimo, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nugriauti pirtį ir užkasti kÅ«drÄ yra nepagrįstas, todėl atmetė.

Atsakovo pateiktas bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstomis, todėl atmetus ieškinį, šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nesutinka su teismo argumentais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes nepagrįstai pirmenybę teikė atsakovo argumentams, kurie nebuvo grindžiami jokiais įrodymais ir tokiu bÅ«du prioritetas teikiamas iÅ¡imtinai atsakovo interesams, visiÅ¡kai nepaisant jos argumentų bei interesų. Teismas abstrakčiai sprendė, jog jos siÅ«loma miÅ¡ko sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, jog tvarkos projektas nepažeidžia atsakovo interesų, nepagrįstai buvo perkelta jai. Mano, kad teikti įrodymus dėl savo interesų pažeidimo turėjo bÅ«tent pats atsakovas. Teismui pakako vien atsakovo pasakymo, nepateikiant jokių įrodymų, kad vienoje dalyje yra daugiau Ä Å¾uolų ir beržų, kitoje – daugiau spygliuočių, kad padarytų iÅ¡vadÄ , jog Å¡alims atitenkančios dalys yra nevienodos. Teismas Å¡ioje dalyje nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jos reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, kuris jos nuomone turėjo bÅ«ti tenkintinas.

Teismas nepagrįstai sprendė apie gyvenamojo namo atidalijimo trÅ«kumus, kurie neva daro negalimÄ gyvenamojo namo padalijimÄ . Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas prieÅ¡tarautų prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimams, atsakovas taipogi nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kovės namo pusės Å¡ildymo, dÅ«mų kanalo pajungimo į jo dÅ«mtraukį, negalėjimo iÅ¡valyti suodžių, patalpų insoliacijos ir pan. Kadangi palėpė nėra įrengta, naudojama, tai jos atidalijimo klausimÄ Å¡ioje byloje nebÅ«tina spręsti ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip esminis gyvenamojo namo atidalijimo projekto trÅ«kumas, lemiantis gyvenamojo namo atidalijimo negalimumÄ . Å ioje dalyje teismas nevusapusiÅ¡kai, nepilnai iÅ¡tyrė ir įvertino esmines bylos faktines aplinkybes bei esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , atmetant ieÅ¡kovės reikalavimus. Be to, atsakovas nepateikė savo atidalinimo varianto, todėl pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ namo atidalijimas buvo pilnai galimas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo atlyginti žalÄ dėl sudegusio Å«kinio pastato, dėl to nesutinka su teismo pasisakytais argumentais. IeÅ¡kovė prašė atidalinti Å«kinius pastatus, kurių vertė didesnė nei atsakovui atidalintinų pastatų, nes dėl atsakovo kaltės vienas vertingiausių Å«kinių pastatų sudegė. Mano, jog ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti atidalinta didesnė dalis iÅ¡likusių Å«kinių pastatų. Ä® visa tai teismas neatsižvelgė, nepagrįstai peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, konstatuodamas, jog ieÅ¡kinio senaties terminas kompensuoti ieÅ¡kovei žalÄ dėl vieno iÅ¡ sudegusių Å«kinių pastatų praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Mano, kad toks ieÅ¡kovės argumentų bei teisėtų interesų ignoravimas yra neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas, o jei teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senatis taikytina, tai vadovaujantis CPK 131 str. 2 d. turėjo jį atnaujinti. Teismas nepagrįstai

konstatavo, kad negalimas šioje byloje 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimas. Mano, kad negali būti toleruotijama tokia teisinė situacija, kuomet faktiškai

yra paneigiama bendraturčio teisė bei galimybė atidalinti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad Å¡ioje byloje bendraturčiams nuosavybės teise priklausantis turtas tikrai gali bÅ«ti atidalintas ir tai padaryti yra bÅ«tina, nes to nepadarius, konfliktuojančios Å¡alys ir toliau liktų neapibrėžtoje padėtyje, kas nepanaikintų iki Å¡iol tebesančias kliÅ«tis visa apimtimi įgyvendinti savo teises į bendrÄ turtÄ . Teismo argumentai dėl pirties nugriovimo ir kudros užkasimo yra nevisiÅ¡kai nuoseklÅ«s, o jo vertinimai yra prieÅ¡taringi, todėl nepagrįsti. Jeigu Å¡alių motina ir buvo davusi sutikimÄ atsakovui kÄ nors pasistatyti, tai toks sutikimas buvo duotas tik sandėliukui, bet ne pirčiai, o pirtis toli gražu nėra lygiavertė sandėliukui, todėl pirties statyba turėjo bÅ«ti suderinta su ieÅ¡kove. Neesant bendrasavininko sutikimui bei jam prieÅ¡taraujant, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas paÅ¡alintų pažeidimus. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kÅ«drÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, mano, jog teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimus, priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti panaikintas.

Â

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Apeliantė nepagrįstai teigė, kad teismas atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl naudojimosi 1,97 ha žemės sklypu tvarkos nustatymo neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovei nėra skirtumo kuria miÅ¡ko sklypo dalimi ji naudosis. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovo pasiÅ«lymu dėl miÅ¡ko sklypo dalies naudojimusi, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apeliantės pozicijos kitaip nei ji nurodė ieÅ¡kinyje. Be to, matininkas, rengęs padalinimo projektÄ patvirtino, kad nebuvo atsižvelgta, jog vienam bendraturčiui tenka mažesnės vertės miÅ¡ko sklypas nei kitam, jokios patikros atliktos nebuvo. Todėl pagal tokį planÄ nustačius naudojimosi miÅ¡ko sklypu tvarkÄ nebus užtikrinti bendraturčių interesai. Teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes apeliantės parengtas atidalinimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. IÅ¡ Registro centro

duomenų matyti, kad ginčo gyvenamasis namas yra 65,88 m2 ploto, o pagal apeliantės padalinimo projektÄ â€“ 66,89 m2. Kaip susidarė Å¡is skirtumas nei apeliantė, nei atidalinimo projektÄ rengusi

projektuotoja A. U. paaiÅ¡kinti negalėjo. Nurodo, kad taip pat yra nesutapimų su kambarių plotais lyginant su Registro centro duomenimis ir paruoÅ¡to atidalinimo projektu. Be to, pagal siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ atsakovas netektų 10,12 m2 gyvenamojo namo ploto, todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡ias aplinkybes vertino kaip pažeidžiančias atsakovo bendraturčio teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal apeliantės siÅ«lomÄ projektÄ atidalinus ginčo namÄ , pasikeis tikslinė jo paskirtis, t. y. apeliantei teks virtuvės patalpa ir sandėlis be gyvenamųjų patalpų, o atsakovui teks gyvenamosios patalpos be virtuvės ir jokių komunikacijų.

Apeliantė nurodė, kad ketina suformuoti du atskirus butus, tačiau pagal prieÅ¡gaistrinės saugos įstatymÄ , Aplinkos ministerijos įsakymus, prie vieno dÅ«mtraukio galima prijungti 2 krosnių, sumÅ«rytų viename bute dÅ«mų kanalus. Kadangi apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo name yra galimas antro dÅ«mtraukio įrengimas, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dviejų butų suformavimas yra negalimas neiÅ¡sprendus kiekvieno iÅ¡ suformuojamų butų apÅ¡ildymo klausimo.

Apeliantė ir atidalinimo projektÄ ruoÅ¡usi projektuotoja A. U. pripažino, kad insoliacijos skaičiavimai nebuvo atlikti, todėl teismo sprendimas pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip atidalinus gyvenamÄ jį namÄ bus naudojamasi palėpe ir apeliantė Å¡ios aplinkybės nepaneigė. Pagal ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ apeliantei tenka 5,5 karto didesnis Å«kinių pastatų plotas negu atsakovui.

Todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo atsidalindama iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės įgyti didesnę nuosavybės dalį, nei įgijo pagal 2003-04-22 privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartį. Apeliantė siekia dalį Å«kinių pastatų atidalinti atskirais objektais, tačiau CK 4.39 str. 1 d. nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Pagal ieÅ¡kinio reikalavimus matyti, kad ieÅ¡kovė siekia dalį Å«kinių pastatų palikti bendram naudojimui, tačiau toks atidalinimo bÅ«das prieÅ¡tarauja atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės esmei ir negali bÅ«ti tenkinamas remiantis teismų praktika.

IeÅ¡kinio reikalavimas dėl namų valdos žemės sklypo atidalinimo negalėjo bÅ«ti tenkinamas ir teismas pagrįstai jį atmetė, nes dalis žemės sklypo pagal ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡oma palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. pareikÅ¡tas reikalavimas dėl atidalinimo nepasiekia savo tikslo nutraukti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iÅ¡ bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau Å¡ių reikalavimų ieÅ¡kovė nesilaikė.

Nesant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nebuvo galimas ieÅ¡kinio tenkinimas dėl žemės sklypo atidalinimo. Apeliantė ginčydama sprendimo dalį dėl pirties nugriovimo ir kÅ«dros užkasimo neatkreipė dėmesio į tai, kad pirties statybos metu ir kÅ«dros iÅ¡kasimo metu vienintelė žemės sklypo savininke buvo mÅ«sų motina, kuri davė sutikimÄ tiek pirties statybai, tiek kÅ«dros iÅ¡kasimui. Mano, kad teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismas iÅ¡tyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos iÅ¡sprendimui, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185, 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su Utenos rajono apylinkės teismo argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, dėl kurių ieÅ¡kinys atmestas, todėl visų jų nekartoja.

Byloje nustatyta, kad Å¡alių motina T. L. 2003-04-22 sudarė dovanojimo sutartį pagal kuriÄ J. L. (ieÅ¡kovei ir apeliantei) ir J. L. (atsakovui) lygiomis dalimis (kiekvienam po ½) dovanojo 3,85 ha žemės sklypÄ su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1m, bendro 65,88 kv. m. ploto su kiemo statiniais: Å¡uliniu k, lauko tualetu v, ir pagalbiniais pastatis: kiemo rÅ«siu 2I0b, lauko virtuve 3I1ž,

Å«kiniais pastatais 4I1m, 5I1m, 6I1ž, esančius (duomenys neskelbtini) ir 1,97 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo miÅ¡kas 1,97 ha, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (t. 1,

b. l. 7-9). Nuosavybės teises į dovanotÄ turtÄ Å¡alys įregistravo 2003-04-30

(gyvenamÄ jį namÄ su kiemo statiniais ir Å«kiniais pastatais) ir 2003-05-10 (1,97 ha žemės sklypÄ , t. 1, b. l. 12-14).

Å alys valdo dovanotÄ turtÄ pagal nuo 2003 metų nusistovėjusiÄ tvarkÄ : ieÅ¡kovė gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, atsakovas – 1-1, 1-2, 1-3, ieÅ¡kovė valdo 3, 85 ha žemės sklypo dalį pažymėtÄ raide „B“, atsakovas – raide „A“ (t. 1, b. l. 64, 129).

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės CK 4. 80 straipsnio pagrindu ir nurodė kokiu bÅ«du turi bÅ«ti atidalinta bendroji su atsakovu nuosavybė. Taip pat reikalavo, kad atsakovas atstatytų turtÄ Ä¯ pirmykÅ¡tę padėtį, t. y. be jos sutikimo neteisėtai pastatytÄ pirtį nugriautų ir užkastų kudrÄ .

Ä®statymas reglamentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas iÅ¡sprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis bÅ«tų paskirta natÅ«ra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra, bÅ«tina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziÅ¡kai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali bÅ«ti kaip savarankiÅ¡kas dalykas, o nedaliaisiais – kurių, fiziÅ¡kai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 str. 1, 2 d.).

IÅ¡ asmens, norinčio įgyvendinti įstatymos suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, reikalaujama suderinti su kitu bendraturčiu atidalijimo bÅ«dÄ , nes tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose. Vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo pasirinkimo turi pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui ir atitikti bendraturčio dalį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, nes suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009-06-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-476/2009 ir kt.).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Apeliantė teigia, kad 1,97 ha žemės sklypo, kurį sudaro miÅ¡kas naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta pagal jos pateiktÄ S.

B. IÄ® parengtÄ projektÄ . Teismas be pagrįstų įrodymų patikėjo atsakovo paaiÅ¡kinimais, kad sklypai yra nevienodos vertės ir atmetė reikalavimÄ .

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos gyventojų poreikių tenkinimui, gamtinės aplinkos iÅ¡saugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 str.). Å iais principais bÅ«tina vadovautis nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Ieškovė,

praÅ¡ydama nustatyti naudojimasi tvarkÄ Å¾emės sklypu – miÅ¡ku, pateikė S. B. IÄ® parengtÄ projektÄ pagal kurį sklypo dalimi „A“

naudojasi ieÅ¡kovė, o sklypo dalimi „B“ naudojasi atsakovas (t. 1, b. l. 19). IeÅ¡kovė nepateikė iÅ¡vadų ir argumentų dėl abiejų miÅ¡ko sklypų vertės, t. y. neįrodė, kad tokia naudojimosi tvarka yra teisinga ir nepažeidžia abiejų savininkų interesų. Projekto autorius S. B. patvirtino, kad ruoÅ¡iant projektÄ Ä¯ miÅ¡ko vertę neatsižvelgta, patikra nedaryta (t. 1, b. l. 178).  Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tarp Å¡alių susklosčiusius konfliktiÅ¡kus santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

Dėl gyvenamojo namo, ūkio pastatų, 3, 85 ha žemės sklypo atidlijimo.

Ieškovė prašė atidalinti

jos dalį gyvenamajame name, ūkio pastatuose ir 3,85 ha žemės sklype, esančiame prie namų valdos. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad atidalijus

namo dalis kiekvienam savininkui, abu butai sudaro 66,89 kv. m. ploto. Tuo tarpu realus gyvenamojo namo plotas sudaro 65,88 kv. m. (t. 1, b. l. 12-13, 41, 50, 129). Kokiu bÅ«du namo plotas padidėjo ir kaip realiai bus realizuotas atidalijimo projektas, duomenų nepateikta. Kaip bus Å¡ildomas atidalijamas butas projekte nenurodoma, ar yra techninės galimybės įrengti antrÄ krosnį, pajungiant jÄ Ä¯ tÄ patį dÅ«mtraukį, kaip bus padalijama namo paliepė, kuria Å¡alys naudojasi, ieÅ¡kovė sprendinių nepateikė.

Kaip minėta, pateikiamas atidalijimo variantas turi būti priimtinas ir įmanomas įgyvendinti be neproporcingos žalos daiktui ir atitikti bendraturčio dalį. Kadangi ieškovė nepagrindė savo reikalavimo atidalinti jos namo dalį, teismas pagrįstai jo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės 2009-12-09 apžvalgoje Nr. AC-32-1 konstatavo, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas ir žemės sklypo atidalijimas. Utenos rajono apylinkės teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 3,85 ha žemės sklypo atidalijimo. Be to, ieÅ¡kovė nuo 2003 metų realiai naudojasi „B“ žemės sklypu, o atsakovas – „A“ sklypu, kuriame augina vaismedžius (t. 1, b. l. 180). IeÅ¡kovė praÅ¡ydama atidalinti žemės sklypÄ , prašė jai paskirti atsakovo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , o atsakovui – jos naudojamÄ Å¾emės sklypÄ . Kodėl bÅ«tina keisti nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , ieÅ¡kovė nemotyvavo.

Prašydama atidalinti ūkio pastatus, ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės sudegė vienas ūkio pastatas, todėl jai turi būti už tai kompensuota paskiriant didesnę turto dalį.

Byloje nustatyta, kad Å¡alių sodyboje 2004-05-22 kilo gaisras ir jo metu sudegė Å«kio pastatas. Tačiau byloje esami įrodymai nesudaro pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl kilusio gaisro yra kaltas atsakovas (t. 1, b. l. 190-192). Dėl 2004-05-22 kilusio gaisro tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pareiÅ¡kė, kad pretenzijų niekam neturi.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji nepraÅ¡o atlyginti žalÄ dėl sudegusio pastato, o praÅ¡o tik atidalinti Å«kio pastatus. Minėta, Å¡alių dalys yra lygios, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas skirti jai didesnę turto dalį, teigiant, akd atsakovas kaltas dėl sudegusio Å«kio pastato, vertintinas kaip kompensacijos reikalavimas už padarytÄ turtui žalÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, nes pagrindo jį atnaujinti nėra.

Dėl pirties nugriovimo ir kudros užkasimo.

Nustatyta, kad atsakovo naudojamame žemės sklype, pažymėtame raide „A“ yra iÅ¡kasta kudra ir yra pirtis. IÅ¡ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pirtis 7I1m registruota 2005-12-08 (t. 1, b. l. 48). Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2007-07-17 atsakė ieÅ¡kovei, kad patikrino skundÄ dėl statomos pirties ir informavo, kad statiniui projekto ir statybos leidimo nereikia, tačiau reikalngas žemės sklypo bendrasavininko sutikimas. IeÅ¡kovė žemės sklypo savininke tapo tik po 2003-04-22 dovanojimo sutarties įregistravimo. Tuo tarpu byloje yra T. L., Å¡alių motinos, 2007-08-16 pareiÅ¡kimas, kad 2002 metais leido sÅ«nui statyti Å«kio pastatÄ â€“ sandėliukÄ (t. 1, b. l. 20, 52). Kaip matyti iÅ¡ atsakovo ir liudytojų paaiÅ¡kinimų bÅ«tent Å¡iame sandėliuke yra įrengta pirtis (t. 1, b. l. 51, 156). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nesant ieÅ¡kovės teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, kad bÅ«tų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 5,45 Lt (penkis litus 45 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                            Zina

Mickevičiūtė

                                                                                  Laimantas

Misiūnas

                                                                                  Margarita

Dzelzienė