9a135ba0-85cd-44b7-8c9c-776c4384ee42 · Vilniaus apygardos teismas

Baudž                                                                                                                                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-340-149/2012                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02098-2011-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                   1.1.7.1.;1.1.7.2.7.;1.1.8.1.;1.1.8.7.9.;1.2.4.2.3.;                                                                                 2.1.10.1.;2.1.15.1.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2.;                                                                                                                                                 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Vilnius                                        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui, gynėjui advokatui Vidmantui Omilevičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.

K.nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovei advokatei Julijai Asovskajai,civiliniam atsakovui V. K.vertėjai Jelenai Terechovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1955-09-29, Varėnos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB ‚Akitonas“ kiemsargiu, gyv. RodÅ«nios kelias 28-228, Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,              n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. K. 2011-08-31 apie 21.00-22.00 val. bute, esančiame RodÅ«nios kelias g. 28-228, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine A. K. kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė jai vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kuo padarė A. K. kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose su deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imu, odenos plyÅ¡imu, vidinių terpių iÅ¡ritimu, tinklainės atÅ¡oka, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi dėl deÅ¡inės akies traumos nukentėjusioji A.

K. prarado 35 % bendro darbingumo. Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ ja jį sieja faktiniai sutuoktiniai santykiai, apie 7-8 metus jie gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. 2011-08-31 po darbo jis grįžo namo, iÅ¡gėręs alaus. Namuose rado visiÅ¡kai girtÄ A. K., paprašė jos padaryti valgyti, tačiau ji pradėjo atsikalbinėti, dėl girtumo nebegalėjo tvirtai stovėti ant kojų. Jis, jÄ sėdinčiÄ ant lovos, rankos delnu pastÅ«mė į veidÄ , kad atsigultų.

Stumdamas jÄ ranka, netyčia nagu užkabino akį ir jÄ sužalojo, iÅ¡ akies pradėjo tekėti kruvinas skystis, liepė jai apsivalyti. Ji užsidėjo kompresÄ ir nuėjo miegoti, o jis baigė gaminti vakarienę. KitÄ dienÄ A. K. pasakė, kad negali atsimerkti, jis jai pasiÅ«lė kreiptis į poliklinikÄ , bet ji atsisakė. Kadangi akis neužgijo, ji po trijų dienų kreipėsi į ligoninę. Jos sužaloti nenorėjo, tai gavosi netyčia pastÅ«mus jÄ ranka. Tokius pat parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 42-43, 49-50) bei patvirtino juos parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 51-54).Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A.

K. paaiÅ¡kino, kad 2011-08-31 ji paruošė vakarienę ir laukė V. K., ateinančio iÅ¡ darbo. Grįžęs, jis atsinešė didelį butelį alaus, jie kartu šį butelį iÅ¡gėrė. Po to, V. K. paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti dar butelį alaus. Jai grįžus iÅ¡ parduotuvės, V. K. paprašė paÅ¡ildyti sriubos, tačiau ji nėjo, kadangi jis pats sakė nesirodyti bendroje virtuvėje neblaiviame stovyje. Stovint prie Å¡aldytuvo, pajuto smÅ«gį kumščiu į veidÄ , vėliau sekė dar keletas smÅ«gių.

Norėdama nuo smÅ«gio apsaugoti akį, užsidengė rankomis veidÄ , todėl nesuprato, ar smÅ«giai į kitas kÅ«no vietas buvo suduoti ranka ar kojomis. SmÅ«gis į veidÄ buvo toks stiprus, kad iÅ¡ karto iÅ¡tino akis ir ėmė bėgti kraujas. V. K. iÅ¡sigando ir liepė dėti kompresÄ . JÄ iÅ¡tiko Å¡okas, norėjo iÅ¡bėgti, kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau V. K. to daryti neleido, bijodamas, kad iÅ¡ karto atvyks policijos pareigÅ«nai, stumtelėjo jÄ ant sofos, pasakęs rytoj kreiptis į poliklinikÄ .

Atsikėlusi ryte, pasakė, kad eis į policijÄ , tuomet V. K. pagrasino jÄ sužaloti dar daugiau. Praėjus keletui dienų, akis negijo, skaudėjo, todėl ji kreipėsi į ligoninę, kur padarė tyrimus ir skubos tvarka atliko operacijÄ . Gydytojas paaiÅ¡kino, kad nuo smÅ«gio ji neteko akies. Ligoninėje viskÄ užfiksavo ir perdavė policijai. KitÄ dienÄ atvyko policijos pareigÅ«nas, kuriam ji viskÄ papasakojo. Apklausiant nukentėjusiÄ jÄ A. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 6-9) ir teisiamajame posėdyje, ji patvirtino, kad 2011-08-31 vakare su sugyventiniu V.

K. vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. K. prašė priteisti iÅ¡ V. K. 30000 Lt neturtinės žalos. Po akies traumos jaučia skausmus ir galvos svaigimÄ , matant savo atvaizdÄ veidrodyje, jÄ iÅ¡tinka nevilties ir depresijos priepuoliai, dėl to suprastėjo savęs ir savo iÅ¡vaizdos vertinimas, jaučiasi prislėgta, o emocinė bÅ«klė yra nestabili. Dėl akies regėjimo netekimo suvokia, kad turės papildomų rÅ«pesčių ieÅ¡kant darbo.IÅ¡ liudytojos Č.

D. apylinkės teismo posėdyje duotų parodymų, perskaitytų Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 5 d. pagrindu, seka, kad ji gyvena RodÅ«nios kelias g. 28-238, Vilniuje. Namas yra bendrabučio tipo su bendromis virtuvėmis ir bendrais sanitariniais mazgais. Ji gyvena antrame aukÅ¡te, 228 bute gyvena V. K. su A. K.. Su pastarÄ ja ji matydavosi bendroje virtuvėje ruoÅ¡iant maistÄ . NesumuÅ¡tÄ A. K. ji galimai matė 2011-08-31 iki pietų bendroje virtuvėje, o po kelių dienų jÄ pamatė su užtinusia akimi.

Kaimynė A. K. pasakė, kad jÄ sumušė V. K.. Jos sumuÅ¡imo aplinkybių nematė (b.l. 27-28, 132).2011-09-15 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 2829/11 (01) nurodyta, kad A. K. padaryta kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose su deÅ¡inės akies obuolio sumuÅ¡imu, odenos plyÅ¡imu, vidinių terpių iÅ¡ritimu, tinklainės atÅ¡oka, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui. Sužalojimas Å¡iuo metu (2011-09-15 dienai) kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl deÅ¡inės akies traumos A.

K. prarado 25% bendro darbingumo. Tačiau ateityje (pasibaigus gydymui) iÅ¡likus pildomiems sužalojimo padariniams, darbingumo netekimo procentai gali padidėti, tai yra, atlikus papildomÄ teismo medicinos tyrimÄ , sužalojimas gali bÅ«ti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 13-14).BaudžiamÄ jÄ bylÄ 2012-02-13 nagrinėjant apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., specialistas V.Kolomijec siÅ«lė teismui atlikti papildomÄ tyrimÄ tikslu nustatyti, ar akies sužalojimo padariniai pasiekė sunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Prokurorui pakeitus kaltinimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. į 135 str. 1 d., baudžiamoji byla 2012-03-06 nutartimi perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2012-04-10 nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai kaltinamajame akte esantiems pažeidimams paÅ¡alinti: paskirti pakartotinę medicininę ekspertizę tikslu nustatyti galutinį sužalojimo mastÄ bei pakeisti kaltinimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. į BK 135 str. 2 d. 3 p., kadangi nusikalstama veika buvo padaryta Å¡eimos nario atžvilgiu.

Iš specialisto išvados Nr. G 1410/12 (01) seka, kad, remiantis papildomais duomenimis, A. K. pakartotinai apžiūrai atvyko 2012-08-08 ir paaiškino, kad Santariškių klinikose planuojama akies pašalinimo operacija ir protezo pritaikymas. A. K. padarytas sužalojimas pagal sukeltus padarinius kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies traumos nukentėjusioji prarado 35% bendro darbingumo (25% – dėl regos netekimo ir 10 % – dėl susidariusio akies susiraukšlėjimo).

Ankstesnę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 2828 /11 (01), duotÄ dėl A. K. sveikatos sutrikdymo masto, laikyti nepilna, nes tuo metu nebuvo vertinamos atokesnės traumos pasekmės (b.l. 22-23).Vertinant visus paminėtus, teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ apie tai, kad V. K. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiosios A. K. parodymai patvirtina konflikto tarp jų buvimÄ . Abu jie patvirtino prieÅ¡ įvykį vartoję alkoholinius gėrimus. V. K. neneigė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A.

K. panaudojęs smurtÄ , bÅ«tent Å¡io smurto pasėkoje A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis V. K. teigė, kad sužalojo A. K. netyčia, tačiau teismo manymu nuosprendyje aptartus veiksmus V. K. atliko tyčia, suvokdamas jų keliamÄ grėsmę kito žmogaus – savo Å¡eimos nario – A. K. sveikatai. IÅ¡ nukentėjusiosios V. K. parodymų seka, kad V. K. sudavė jai stiprų smÅ«gį kumščiu į deÅ¡inę akį. IÅ¡ ekspertizės iÅ¡vados (b.l. 13-14) seka, kad nukentėjusioji A.

K. specialisto buvo apžiÅ«rėta 2011-09-15, tai yra praėjus dviems savaitėms po įvykio. apžiÅ«ros metu buvo kontaktuota deÅ¡inės akies vokuose blyÅ¡ki besirezorbuojanti murzinai gelsva kraujosruva. Taigi kaltinamojo V. K. parodymų apie tai, kad jis delnu pastÅ«mė A. K. ir netyčia nagu sužalojo jai akį, nepatvirtina eksperto iÅ¡vada, duota remiantis iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ VÅ¡Ä® VUL, kad A. K. padaryta deÅ¡inės akies obuolio deformacija – sumuÅ¡imas. Kaltinamasis V. K., teigdamas, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, nenurodė jos formos ir konkrečių motyvų, pateikdamas savo veiksmų subjektyvų vertinimÄ , to visai nesiedamas su visomis objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

Jei asmuo nesuvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumo kito asmens sveikatai, nenumatė padarinių, susijusių su sveikatos sutrikdymu, tie padariniai negali bÅ«ti jam inkriminuoti, kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių numatymo ir jų norėjimo ar sÄ moningo leidimo jiems atsirasti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neatsargus sveikatos sutrikdymas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi Å¡ių padarinių iÅ¡vengti (BK 16 str. 2 d.).

Esant nusikalstamam pasitikėjimui, kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai, tačiau tikisi sužalojimų iÅ¡vengti. Kaltininko tikėjimas turi bÅ«ti paremtas aplinkybių, kurios, jo manymu, turi užkirsti keliÄ kito žmogaus galimam sužalojimui. Å ios aplinkybės turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, kaltininko manymu, objektyviai gali padėti iÅ¡vengti tokių padarinių, yra pagrindinis požymis, pagal kurį veika atribojama nuo sveikatos sutrikdymo netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), kai kaltininkas yra abejingas galimam kito žmogaus sužalojimui dėl savo veikos, sÄ moningai leisdamas atsirasti tokiems padariniams.

Kita vertus, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad, darydamas veikÄ , kelia pavojų kito žmogaus sveikatai.Nusikalstamas pasitikėjimas reikalauja, kad asmuo ne tik suprastų, jog veikia rizikingai kito žmogaus sveikatai ir numatytų sužalojimo laipsnį, kaip galimus tokios veikos padarinius, bet ir tikėtųsi iÅ¡vengti tų padarinių, tai yra kartu numatytų konkrečias realias aplinkybes, kurios, jo manymu, toje situacijoje paÅ¡alins pavojingų padarinių atsiradimo galimybę. Apibendrinant kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis V.

K. veikė netiesiogine tyčia.Kaltinamojo V. K. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. Jis sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – A. K., su kuria kartu gyveno apie 7-8 metus ir vedė bendrÄ Å«kį.Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p).Skirdamas bausmę kaltinamajam V.

K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Ir nors kaltinamasis V. K. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba (b.l. 60-63), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad V. K. padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimÄ , neatlygino bent dalį padarytos žalos, nepasirÅ«pino, kad nukentėjusiajai bÅ«tų laiku suteikta medicininė pagalba, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios buvo sukeltas dėl menkavertės dingsties – valgio nepagaminimo, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybių nebuvimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti, V.

K. paskyrus terminuotÄ , realiÄ , sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad V. K. praeityje nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, taip pat į jo amžių. Taikyti kaltinamojo V. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas nėra Å¡iuose straipsniuose numatytų visų bÅ«tinų sÄ lygų. Vertinant V. K. parodymus, nėra pagrindo teigti, kad savo parodymais jis prisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo bei įnešė indėlį į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. K. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė A. K. 30000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau tekste – CK) yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.) Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Minėti teisės principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz. padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo)tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajai A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl deÅ¡inės akies traumos – regos netekimo – ji prarado 35% bendro darbingumo. Nukentėjusioji patyrė ne tik fizinę negaliÄ , bet dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ bei nepatogumus. Å ie padariniai atsirado dėl V. K. padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Padariniai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su padaryta nusikalstama veika. Teismas konstatuoja, kad A. K. civilinis ieÅ¡kinys neprieÅ¡tarauja CK 6.250 str.

įtvirtintiems teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams, tai yra, įvertinus nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius, jos turėtų galimybių praradimÄ , įvykusius asmeninio gyvenimo esminius pasikeitimus, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Jos praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti nėra aiÅ¡kiai per didelė ir nevirÅ¡ija teismų praktikoje už analogiÅ¡kus nusikaltimus priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji A.

K. nepareiškė atsakovui V. K. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, nors, be abejonių, tokių išlaidų turėjusi.Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2518,69 Lt A. K. gydymo išlaidų atlyginimo taip pat tenkintinas. Kaltinamasis V. K. civilinį ieškinį pripažino. Dėl patirto sužalojimo A. K. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta 2518,69 Lt.

Å i suma priteistina iÅ¡ V. K.. Be to, teismui buvo pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl turėtų 520 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ A. K. pagal tarnybos 2011-12-27 sprendimÄ Nr. (1.7)-S-3933-11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iÅ¡ V.

K. valstybės naudai priteistina 520 Lt už valstybės garantuojamÄ antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. K.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., 303-305 str.str., 307 str., 308 str. 313 str., teismas  n u s p r e n d ė: V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nustatyti nuo V.

K. suėmimo ir nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, V. K. suimti ir pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmės.Baužiamojoje byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti pilnai ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. K.:2518,69 Valstybinės ligonių kasos naudai nukentėjusiosios A. K. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti;30000 Lt nukentėjusiosios A.

K. naudai neturtinei žalai atlyginti;520 Lt valstybės naudai už valstybės garantuojamÄ antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei A. K.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .      Teisėja                                                                                                    Leonarda Gurevičienė             Â