2025-06-04 Nr. BB-3042-1-06-5-00059-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1941/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00059-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.

Kasatorius pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko manymo (vertinimo) klaida dėl veikos kvalifikavimo nėra aplinkybė, paneigianti prisipažinimo nuoširdumą. D. L. nėra teisininkas, jo padaryta neteisėta veika finansams, tik nežymiai viršijusi baudžiamosios atsakomybės apatinę ribą, savo turiniu ir pavojingumu yra artimesnė administraciniam nusižengimui, todėl D. L. paatviravimas, jog manė darantis administracinį nusižengimą, nepaneigia jo prisipažinimo padarius nusikalstamos veikos objektyviąsias aplinkybes. D. L. viso bylos proceso metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes. Teisme byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė papildomą reikalavimą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti – kaltininko tinkamą pripažintos veikos kvalifikavimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis kaltę pripažino tik dėl surinktų duomenų. D. L. savo kaltę pripažino iš karto po sulaikymo, t. y. dar neatlikus ikiteisminio tyrimo, su ikiteisminio tyrimo duomenimis nebuvo susipažinęs, savo pozicijos niekada nekeitė. Šias aplinkybes patvirtina tiek prokuratūros, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Be to, priimdamas sprendimą nepripažinti D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuoširdaus gailėjimosi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo D. L. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (veika padaryta ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2024 m. birželio 17 d.). Tačiau šis nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs. Taip buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Be to, D. L. jau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė besigailintis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, sutiko su civiliniu ieškiniu, automobilio konfiskavimu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nuteistojo D. L. gynėjas G. Danėlius paduoda antrą kartą. Nors naujai paduoto skundo turinys nėra identiškas, t. y. ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados tik dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, šiuo klausimu pateikta motyvacija iš esmės tapati, kaip ir pirmiau paduotame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pirmą kartą paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų.

Analogiška išvada, nekartojant pirmiau minėtos teisėjų atrankos kolegijos nutarties motyvų, darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Ankstesnėje nutartyje teisėjų atrankos kolegija nurodė, kodėl pateikti kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nuteistojo D. L. gynėjo G. Danėliaus paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis