2013-05-08 Nr. AB-1704-3-63-3-00197-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-418/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00197-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 2D-2407 (16.18) (b. l. 16) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcijos) 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-1768 (b. l. 8-10).

Pareiškėjas nurodė, kad su Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-2407 (16.187), adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, susipažino 2012 m. spalio 30 d. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.187) nurodoma, kad 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir vizualiai apžiūrėjus Palangos mieste Pylimo, Jūros ir Mėguvos gatvėse esančios valstybinės žemės teritorijoje stovinčius 75 poilsio paskirties namelius, nustatyta, kad poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. 15 iš 75 apžiūrėtų poilsio namelių priklauso S. T. nuosavybės teise. Apie tai, kad jam priklausančius poilsio pastatus Inspekcijos Klaipėdos skyrius pripažino kilnojamaisiais daiktais, S. T. anksčiau nežinojo. Inspekcijos Klaipėdos skyriui nurodžius, kad poilsio pastatai yra kilnojamieji daiktai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kad neteisėtai valstybinėje žemėje pastatyti kilnojamieji daiktai (poilsio nameliai) būtų pašalinti nuo valstybinės žemės.

Minėtą Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą S. T. apskundė Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. (7.9)-2D-1768 jo netenkino, nurodė, kad vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą aptariamame objekte Inspekcijos Klaipėdos skyrius priėmė juridiškai motyvuotą sprendimą, todėl Inspekcija neturi pagrindo šį sprendimą naikinti.

S. T. teigė, kad nurodyti poilsio pastatai, taip pat ir jam priklausantys, kuriuos jis įsigijo 2005 m. balandžio 12 d. iš uždarosios akcinės bendrovės „Pokrypis“, nėra kilnojamieji daiktai ir nėra savavališkai pastatyti. Poilsio namelių statyba 1975 m. buvo teisėta, ji pradėta tik gavus rajono architekto leidimą statybos darbams vykdyti. Poilsio nameliai turi statinio – nekilnojamojo daikto požymius, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibrėžė savo praktikoje: poilsio nameliai turi laikančiąsias konstrukcijas; jos visos sumontuotos statybos vietoje, atliekant statybos darbus; statiniai yra tvirtai sujungti su žeme, tam, kad nukelti statinius iš vietos, juos reiktų išardyti, išardžius liktų tik statybinių medžiagų krūva, pasikeistų daikto paskirtis bei sumažėtų vertė. Dėl šių priežasčių Inspekcijos Klaipėdos skyrius ir Inspekcija nepagrįstai S. T. priklausančius poilsio namelius laiko kilnojamaisiais daiktais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo S. T. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407-(16.18.) (teismo nutartyje nurodoma neteisinga rašto data „2012 02 12“) nurodoma, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje Palangos mieste Pylimo, Jūros ir Mėguvos gatvėse esančiose valstybinės žemės teritorijose, buvo konstatuota, kad ten esantys poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407-(16.18.) nėra suformuluota privaloma, visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas nustatanti elgesio taisyklė, dėl ko toks raštas negali būti nagrinėjimo teisme dalyku, todėl skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti šį sprendimą teismas atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip skundą nenagrinėtiną teismų.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) nėra numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-1768 panaikinimo turi būti paduotas teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju – Inspekcijos, buveinė, t. y. Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu (b. l. 32-34), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį ir perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas, be argumentų pateiktų skunde pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2D-2407-(16.18.) kopiją gavo 2012 m. spalio 30 d. iš Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovės teismo posėdyje nagrinėjant bylą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo. Teigia, jog tvarkosi dokumentus statinių teisiniam įregistravimui, tačiau, kaip jau buvo nurodęs skunde, Palangos žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kad neteisėtai valstybinėje žemėje pastatyti kilnojamieji daiktai (poilsio nameliai) būtų pašalinti nuo valstybinės žemės. Palangos miesto savivaldybė 2012 m. gegužės 22 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-1861 (b. l. 36) nurodė, kad iniciatyvos pašalinti poilsio namelius, taip pat ir priklausančius S. T., turi imtis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teigia, kad būtent Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407-(16.18.) suformuluota taisyklė – kad jam priklausantys poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, o tai pažeidžia jo subjektines teises. 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d. atliktų patikrinimų vietoje aktais buvo nustatyti faktiniai duomenys ir minėti aktai nėra viešojo administravimo subjekto priimami aktai, nustatantys subjektines teises bei pareigas ir galintys būti skundžiami teismui. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir surinkus informaciją, sprendimas, kad poilsio nameliai yra kilnojamieji daiktai, buvo priimtas būtent Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-2407-(16.18.). Jei pareiškėjas ginčytų faktinių duomenų patikrinimo aktus, tačiau neginčytų Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. 2D-2407-(16.18.), būtų galima teigti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kad ginčijant tik tokių sprendimų ar teisės aktų atitinkamus motyvus ar argumentus, nesiekiant pakeisti paties sprendimo galutinio rezultato, nėra keičiamos šiais sprendimais ar teisės aktais nustatytos elgesio taisyklės bei visuomeninio santykio dalyvių teisės ir pareigos. Pareiškėjas ginčija būtent galutinį sprendimą ir siekia jį pakeisti.

Jei pareiškėjas ginčys Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-1768, kuris priimtas išnagrinėjus Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 2D-2407-(16.18.), bet pastarojo neginčys – jis nepasieks atitinkamo rezultato, todėl prašo naikinti abiejų institucijų sprendimus ir toks skundas pagal vieno iš viešojo administravimo subjektų veikimo teritoriją gali būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu kaip skundą nenagrinėtiną teismų ir kaip bylą nepriskirtiną tam teismui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, jog pastatų statuso nustatymas – pripažinimas kilnojamaisiais daiktais nesukūrė privalomos, visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas nustatančios elgesio taisyklės, todėl nėra pagrindo priimti pareiškėjo skundą. Be to, nurodė, kad nagrinėti bylą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimo panaikinimo, pagal viešojo administravimo subjekto buveinės adresą, kompetentingas Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Nepaisant to, įvertinant skundžiamą aktą šiuo aspektu turi būti atsižvelgiama į visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). Be to, ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 2D-2407 (16.18) atsakoma į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012 d. sausio 6 d. raštą Nr. 16SD-(14.16.104)-46. Duomenų apie minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012 d. sausio 6 d. rašto Nr. 16SD-(14.16.104)-46 turinį byloje nėra. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.18) nurodoma, jog atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, juos užfiksavus patikrinimo aktuose Nr. FAK-193 ir Nr. FAK-224, įvertinus apžiūrėtų pastatų atitikimą teisės aktuose apibrėžtoms statinio ir nekilnojamojo daikto sąvokoms, nustatyta, kad Palangos mieste Pylimo, Jūros ir Mėguvos gatvėse esantys poilsio nameliai, kurių dalis priklauso pareiškėjui nuosavybės teise, yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžto statinio ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų. Taip pat, pabrėžiama, kad Statybos įstatymas ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys statinių projektavimą, statybą, statybos, pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, padarinių šalinimą ir kt., šių kilnojamųjų daiktų atžvilgiu netaikomi.

Teisėjų kolegijos nuomone, Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.18) yra nagrinėjamo santykio dalyviams teises ir pareigas nustatančios elgesio taisyklės formulavimo požymių – nurodoma, kokiu pagrindu, kokiais daiktais pripažįstami pastatai ir koks, atsižvelgiant į daiktų statusą, teisinis režimas jiems turi būti taikomas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad išvada, jog objektas neatitinka statiniui būdingų požymių gali sukelti reikšmingas teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. vasario 24 d. pasitarime, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 18, psl. 387).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje esančią medžiagą, skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamame Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.18) nėra suformuluotos privalomos pareiškėjo teises ir pareigas nustatančios ar jas keičiančios elgesio taisyklės, todėl šios aplinkybės turėtų būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pirmosios instancijos teismas skundo dalyje dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2D-2407 (16.18) nepriėmė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau skundą dėl Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-1768 atsisakė priimti kitu – ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (7.9)-2D-1768 priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl aptariamo teritorinio skyriaus rašto Statybų įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, pagal kurią suinteresuotam asmeniui paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skųsti sprendimą Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar teismui. Konstatavus, kad skundas dėl pirminio – Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2D-2407 (16.18) nenagrinėtinas teismų, išvada, jog sprendimas, kuriuo atsisakyta naikinti 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.18) pateikiamą Inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą, gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, yra nepagrįsta. Jei pripažįstama, kad Inspekcijos teritorinio padalinio sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, tai ir šio sprendimo keitimas ar naikinimas pareiškėjui neturėtų jokios reikšmės. Taigi, ginčo dėl Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-1768 nagrinėjimas taptų beprasmis, kadangi nuo jo nagrinėjimo rezultatų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nesikeistų: tiek pripažinus, kad Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (7.9)-2D-1768 yra teisėtas ir nenaikintinas, kas lemtų Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2D-2407 (16.18) palikimą galioti, tiek pripažinus Inspekcijos sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, kas turėtų sąlygoti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašto Nr. 2D-2407 (16.18) panaikinimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr. 2D-2407 (16.18) ir Inspekcijos 2013 m. vasario 1 d. rašte Nr. (7.9)-2D-1768 išreikšti sprendimai yra dėl to paties dalyko, tapataus pobūdžio, taigi, vienodai darantys arba nedarantys įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl sprendimas dėl galimybės juos skųsti administraciniam teismui turėtų būti nuoseklus.

Apibendrindama išdėstytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui S. T. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė