2020-04-15 Nr. AB-7434-3-64-3-01238-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-20-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01238-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Latakko“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokamera“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metaloidas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Šiaulių RAAD) atliko UAB „Metaloidas“ planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 m. sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo. Šiaulių RAAD 2017 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. 15861561 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nusprendė, kad Bendrovė neteisėtai išrašė UAB „Latakko“ apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 360,880 t naudotoms padangoms ir R. R. firmai „Autokamera“ apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 259,340 t naudotoms padangoms. Nesutikdamas su minėtu patikrinimo aktu pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. pateikė Šiaulių RAAD rašytines pastabas, tačiau Šiaulių RAAD ginčijamu sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.

Pareiškėjo teigimu, Šiaulių RAAD nepagrįstai nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovei 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas taršos leidimas Nr. TL-Š.8-4/2014 ir ji buvo įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybinį registrą. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. AV-107 Bendrovė įrašyta į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)), sąrašą. Patikrinimo metu Šiaulių RAAD nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. išvežė (eksportavo) į Recykl organizacija Odzysku S.A. 32,48 t naudotų padangų, 2016 m. balandžio 1 d. 33,46 t naudotų padangų, iš viso 66,12 t, ir šiam kiekiui išrašė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Šiaulių RAAD nepagrįstai nusprendė, kad šiam kiekiui pareiškėjas išrašė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kai jis dar nebuvo įrašytas į tvarkytojų sąrašą kaip apmokestinamųjų gaminių (naudotų padangų) atliekų eksportuotoja. Pareiškėjo nuomone, UAB „Metaloidas“ 2016 m. gruodžio 30 d. teisėtai išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus nurodytam kiekiui, nes dokumentai buvo išrašyti po Bendrovės įrašymo į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)), sąrašą – Bendrovė dokumentus išrašė tik būdama įrašyta į tvarkytojų sąrašą ir tik tai atliekų rūšiai, kuriai ji turėjo teisę išrašyti dokumentus. Dėl to Šiaulių RAAD neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo plečiamai aiškinti teisės normas ir pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 3425 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.5 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad atliekų vežimą lydinčią informaciją siuntė Šiaulių RAAD, šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių RAAD neturėjo pagrindo pripažinti, kad Bendrovė neinformavo Šiaulių RAAD apie atliekų išvežimą ir tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų gaminių atliekų išvežimo / neišvežimo nustatytą tvarką. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėl išvežamų atliekų nuolatos bendravo su Šiaulių RAAD paskirtu atsakingu asmeniu E. K., kuris vėliau pats informavo pareiškėją, jog atliekų vežimą lydinčios informacijos siųsti nebereikia.

Pareiškėjas pripažino, kad pavėluotai Šiaulių RAAD informuodavo apie atliekų išvežimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau teigė, kad vien dėl šios aplinkybės negalima pareiškėjo išrašytus apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažinti išrašytais neteisėtai. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią tikrajam ūkinės operacijos turiniui turi būti teikiama pirmenybė šio turinio įforminimo atžvilgiu.

Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vežė apmokestinamųjų gaminių atliekas į Lenkijos Respublikoje registruotas įmones netinkamai informavęs Šiaulių RAAD. Pareiškėjas išvežimo dokumentuose nenurodydavo tikrojo vykdytų operacijų turinio, taisė, koregavo faktines aplinkybes ir kontaktinius asmenis, pavėluotai atsiųsdavo pranešimus kontroliuojančiai institucijai, todėl duomenys tapo nepatikimi ir prieštaringi bei galėjo iškraipyti ūkinių operacijų turinį. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 111 straipsnio 3 dalį atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą, todėl būtina atsiųsti išankstinį pranešimą, kad kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos ir galėtų imtis visų būtinų priemonių patikrinti vežamus krovinius ir, esant būtinybei, pagrįstai prieštarauti netinkamam jų vežimui, nustatyti, ar dokumentuose užfiksuotas eksportuojamas krovinys atitinka faktines aplinkybes ir ar išvis toks krovinys eksportuojamas. Šiaulių RAAD, neturėdamas išsamios informacijos apie pareiškėjo apmokestinamųjų gaminių atliekų (šiuo atveju – naudotų padangų) išvežimą į Lenkiją, pateikė klaidingus duomenis kontroliuojančiai institucijai.

Atsakovas pažymėjo, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 m. sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo patikrinimas negalėjo būti atliekamas anksčiau, nei yra pasibaigę mokestiniai 2016 m., todėl jis buvo atliekamas 2017 gegužės 2 d. – birželio 8 d. (patikrinimo aktas Nr. 15861561). 2016 gruodžio 30 d. patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, susiję būtent su taršos leidimo sąlygų laikymusi, ir atsakingam asmeniui – trinkelių cecho gamybos vadovui – surašyta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 512 straipsnio 6 dalį, taip pat duotas privalomas nurodymas Nr. 10 nustatytiems trūkumams pašalinti. Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenys minėto patikrinimo metu nebuvo lyginami su pareiškėjo eksporto dokumentais, todėl apskaitos duomenų neatitikimas išvežimo dokumentams nebuvo užfiksuotas. Tai išaiškėjo 2017 m. birželio 8 d. atlikto planinio patikrinimo metu, kadangi tai buvo tikslinis dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 m. sutvarkymą įrodančių dokumentų patikrinimas. Šiaulių RAAD patikrinimo akte Nr. 15861561 darydamas išvadas, kad pareiškėjo 2016 gruodžio 30 d. išrašyti dokumentai Nr. 1610SI0001-6111-1472 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 360,880 t) ir Nr. 1610SI0007-6111-7530 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 259,340 t) UAB „Latakko“ bei R. R. firmai „Autokamera“ yra neteisėti, veikė pagal įstatymą, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kompetentingos institucijos neinformavimas apie atliekų siuntų išvežimą yra tik formalus reikalavimas, vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atlikus UAB „Metaloidas“ neplaninį patikrinimą dėl 2016 m. gruodžio 29 d. teikto privalomojo nurodymo Nr. 92 įvykdymo, patikrinimo akte Nr. 189 konstatuota, jog UAB „Metaloidas“ teritorijoje atliekos laikomos ne pagal taršos leidime nustatytus reikalavimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. R. forma „Autokamera“ (dabartinis pavadinimas UAB „Autokamera) ir UAB „Lattakko“ atsiliepimuose sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Metaloidas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, sistemingai aiškindamas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio ir Tvarkos aprašo 2.1, 16.9, 42 punktų nuostatas, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikytinose materialinės teisės normose nurodyti reikalavimai siejami su būtinumu užtikrinti išvežamų iš Lietuvos Respublikos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų, už kurių sutvarkymą planuojama išrašyti įrodančius dokumentus, išvežimo kontrolę. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato pareigą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad pareigos, skirtos, be kita ko, ir dokumentus išrašančių atliekų eksportuotojams, nustatyta tvarka ir terminais informuoti kompetentingą instituciją apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą laikymasis leidžia siekti šiai institucijai deleguotų funkcijų ir uždavinių tinkamo įvykdymo, o būtent imtis būtinų priemonių patikrinti vežamus krovinius ir, esant būtinybei, pagrįstai prieštarauti netinkamam jų vežimui, taip pat įvertinti, ar dokumentuose užfiksuotas eksportuojamas krovinys atitinka faktines aplinkybes. Kita vertus, netinkamas informavimas, kaip ir nagrinėjamu atveju, neužtikrina tinkamos kontrolės. Vadovaudamosi Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 punkto nuostata valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus. Tvarkos aprašo 41 punktas nustato pareigą RAAD (pagal kontroliuojamą teritoriją) kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti dokumentus išduodančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus kaip laikomasi Tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas (eksportuotas) 32,48 t naudotų padangų ir 2016 m. balandžio 1 d. išvežtas (eksportuotas) 33,46 t naudotų padangų atliekas, nebūdama įrašyta į tvarkytojų sąrašą kaip apmokestinamųjų gaminių atliekų eksportuotoja, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Bylos medžiaga patvirtino, kad Bendrovei tik 2016 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-107 suteikta teisė išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė 2016 m. eksportuodama atliekas laiku nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, iš kurio kontroliuojamos teritorijos buvo planuojamos eksportuoti atliekos, išankstinės informacijos, t. y., pažeidė 3 dienų informavimo terminą, be to, dalį atliekų eksportavo nebūdama įrašyta į sąrašą turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)), konstatavo, jog Bendrovė už 620,22 t atliekų negalėjo išrašyti dokumentų Nr. 1610SI0001-6111-1472 ir Nr. 1610SI0001-6111-7530, įrodančių šių naudotų padangų (atliekos kodas 16 01 03) sutvarkymą, tačiau juos išrašydama pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16 punktą.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nagrinėjamu atveju savo pareigas atliko tinkamai, o Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktų, Tvarkos aprašo 16.5, 16.9 punktų pažeidimas yra tik formalumas teikiant duomenis. Pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažinti pakankamais, atitinkančiais minėtuose teisės aktuose įtvirtintus aptariamų dokumentų teisėtumo reikalavimus.

Teismas sprendė, jog ginčijamas Šiaulių RAAD Sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jo turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra jokio pagrindo.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Metaloidas“ apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad tuo metu, kai Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas atliekas, ji buvo įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, pažymėjo, kad Bendrovė tik nuo 2016 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-107 buvo įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)) sąrašą, todėl 2016 m. gruodžio 30 d. išrašydama apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas (eksportuotas) 32,48 t naudotų padangų ir 2016 m. balandžio 1 d. išvežtas (eksportuotas) 33,46 t naudotų padangų atliekas veikė neteisėtai. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė apie eksportuotą 620,220 t apmokestinamųjų gaminių (naudotų padangų) atliekų kiekį į Lenkijos Respublikos įmones Šiaulių RAAD informavo ne prieš 3 darbo dienas, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 16.9 punktas, o tą pačią dieną, kada atliekos vežamos arba vėliau nei vyko pats vežimas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, 2016 m. eksportuodamas atliekas, laiku nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui išankstinės informacijos ir dalį atliekų eksportavo nebūdamas įrašytas į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto, sąrašą ir tokiu būdu pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16.5 ir 16.9 punktus.

Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde teigiamo pažeidimo mažareikšmiškumo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bendrovė 2016 m. apmokestinamųjų gaminių atliekas visus kartus į Lenkijos Respublikoje registruotas įmones vežė netinkamai informavusi Šiaulių RAAD ir nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegija vertino, kad tokiais veiksmais Bendrovė sąmoningai arba iš aplaidumo siekė suklaidinti jos veiklą kontroliuojančią instituciją ir išvengti krovinio tinkamumo eksportuoti atliekas patikrinimo. Teisėjų kolegija pripažino, kad pažeidimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, padarytas dėl neatsargumo ar suklydus, todėl nelaikytinas mažareikšmiu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovė kaip naudotų padangų eksportuotoja pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16.5 ir 16.9 punktus, sprendė, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Latakko“ ir UAB „Autokamera“ vadovaujantis Tvarkos aprašo 42 punktu pagrįstai panaikinti išduoti gaminių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

IV. Pareiškėjas UAB „Metaloidas“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, nurodo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir Tvarkos aprašo 16.9 punktą taikė kaip imperatyviąsias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Abiejų instancijų teismai taip pat neteisingai taikė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir dėl to, jog nebuvo tinkamai įvertinti minėtoje teisės aktų nuostatoje nurodyti išrašytų dokumentų neteisėtumo atvejai. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas numatė kelis alternatyvius variantus, kada šio punkto pagrindu būtų laikoma, jog yra neteisėtai išrašytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas: pirma, laikoma, kad dokumentas išrašytas neteisėtai, kai yra neinformuojama apie atliekų išvežimą ir nėra pateiktas gavėjo dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą; antra, laikoma, kad dokumentas išrašytas neteisėtai, kai yra nepateikiamas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą. Būtent jungtukas „ar“ teisės akto nuostatoje reiškia tai, kad visais atvejais pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatant, jog minėtas dokumentas yra išrašytas neteisėtai, būtina nustatyti atliekų gavėjo dokumentų, patvirtinančių išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimo faktą, negavimą. To nepadarius, pareiškėjo nuomone, negalima daryti išvados, kad minėti dokumentai buvo išrašyti neteisėtai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad minėto teisės akto nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimą jis kėlė viso administracinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau abiejų instancijų teismai savo sprendimuose apie tai nepasisakė, nevertino pareiškėjo teiginių, dėl ko buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas, kas akivaizdžiai lėmė neteisingą abiejų instancijų teismų sprendimų priėmimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog atliekos buvo išvežtos į Lenkiją utilizuoti, todėl abiejų instancijų teismai negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nurodo, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-795-283/2016. Minimoje byloje, kaip ir šioje byloje, tarp šalių kilo ginčas dėl dokumentų, patvirtinančių sutvarkytų atliekų kiekį, teisėtumo. Abiejų bylų atvejais pareiškėjų išrašyti gaminių ir (ar) atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai atitinkamų teritorijų RAAD buvo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais tuo pagrindu, jog pareiškėjai laiku neinformavo atitinkamų teritorijų RAAD apie eksportuojamų atliekų siuntas, t. y. buvo pripažinta, kad pareiškėjai pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tačiau Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-795-283/2016, skirtingai nei šioje administracinėje byloje, pareiškėjas ir Panevėžio RAAD sudarė taikos sutartį, kuria ginčo šalys išsprendė kilusį ginčą dėl Panevėžio RAAD 2015 m. rugsėjo 1 d. priimto sprendimo, kuriuo bendrovės išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai pripažinti neteisėtais. Bendrovė įsipareigojo per vienerius metus nuo teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos papildomai sutvarkyti 9,045 t metalinių pakuočių atliekų, už tą kiekį neišduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Taip pat buvo susitarta, kad bendrovei įvykdžius visus taikos sutartimi nurodytus įsipareigojimus Panevėžio RAAD pripažins, jog bendrovės išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai yra išduoti teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-795-283/2016 ne tik šalys, tačiau ir teismas konstatavo, kad teisės aktų pažeidimas (laiku atitinkamos RAAD neinformavimas apie atliekų eksportą) nėra laikytinas esminiu teisės aktų pažeidimu, yra formalaus pobūdžio, kuris neturėtų reikšti to, kad bendrovės išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai yra pripažįstami išduoti neteisėtai. Nagrinėjamos administracinės bylos atveju abiejų instancijų teismai iš esmės identišką situaciją vertino kitaip ir padarė išvadą, iš esmės prieštaraujančią Panevėžio apygardos administracinio teismo suformuotai praktikai, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir Tvarkos aprašo 16.9 punkto reikalavimai yra imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Dėl šių priežasčių yra būtina atnaujinti administracinės bylos procesą ir suvienodinti administracinių teismų praktiką, kiek tai susiję su Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto vertinimu ir aiškinimu.

Atsakovas atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė jį atmesti.

Atsakovo nuomone, atmestinas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė ne tik laiku teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Šiaulių RAAD apie apmokestinamųjų gaminių atliekų išvežimus perdirbimui į Lenkijos Respubliką, bet ir neteisėtai išrašė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus, į juos įrašydama į Lenkijos Respubliką perdirbimui 2016 m. kovo 23 d. išvežtas 32,48 t naudotas padangas, 2016 m. balandžio 1 d. išvežtas 33,46 t naudotas padangas ( iš viso 66,12 t), t. y. tuo laikotarpiu, kai Bendrovė dar nebuvo įrašyta į sąrašą asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodytos Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-795-283/2016 ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl atsižvelgiant į tai, kad teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas tiesiogiai priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, remiantis teisingumo ir protingumo principais, nėra pagrindo atnaujinti bylą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autokamera“ atsiliepimu sutiko su pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytais argumentais ir prašė prašymą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Latakko“ atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Latakko“ atsiliepime nurodo, kad šią administracinę bylą nagrinėję teismai turėjo ne formaliai vertinti paties pažeidimo faktą, tačiau atkreipti dėmesį į pažeidimo mažareikšmiškumą bei atitinkamai pasiūlyti šalims sudaryti taikos sutartį, kaip tai buvo padaryta Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-795-283/2016. Šiuo atveju ne tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau suformuotos teismų praktikos nepaisė ir atsakovas.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas įgyvendino Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo keliamus prioritetinius tikslus, t. y. UAB „Latakko“ pareiškėjui perduotos 360,880 t padangos buvo eksportuotos ir perdirbtos. Vien tai, jog padaryti tam tikri formalūs mažareikšmiai pažeidimai, tačiau buvo pasiekti įstatyme numatyti tikslai, neturėtų būti pagrindas pripažinti neteisėtais UAB „Latakko ir R. R. firmai „Autokamera“ apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Šiuo atveju teismai visiškai formaliai įvertino situaciją ir nesigilino į aplinkybes ir faktus tam, jog būtų priimtas teisingas ir visoms šalims labiausiai priimtinas bei mažiausiai neigiamų pasekmių sukeliantis sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo pozicija, kad nustatant, ar atliekų tvarkymo dokumentas yra išrašytas neteisėtai, būtina nustatyti atliekų gavėjo dokumentų, patvirtinančių išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, negavimo faktą. To nepadarius, negalima daryti išvados, kad minėti dokumentai buvo išrašyti neteisėtai. Šiuo atveju UAB „Latakko“ patvirtino tiek atliekų gavimo, tiek perdirbimo faktą, todėl nėra pagrindo atliekų tvarkymo dokumentą pripažinti neteisėtu. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytais principais, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta vertinant šią situaciją ir sukeltas neigiamas pasekmes tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. sausio 23 d. sprendimą Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95). Taigi proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartą administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Pareiškėjas UAB „Metaloidas“ prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu grindžia argumentais, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir Tvarkos aprašo 16.9 punktą taikė kaip imperatyviąsias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjo teigimu, visais atvejais pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatant, jog minėtas dokumentas yra išrašytas neteisėtai, būtina nustatyti atliekų gavėjo dokumentų, patvirtinančių išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimo faktą, negavimą. To nepadarius, pareiškėjo nuomone, negalima daryti išvados, kad minėti dokumentai buvo išrašyti neteisėtai. Pareiškėjas akcentuoja, kad minėto teisės akto nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimą jis kėlė viso administracinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau abiejų instancijų teismai savo sprendimuose apie tai nepasisakė, nevertino pareiškėjo teiginių, dėl ko buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas, lėmęs neteisingą abiejų instancijų teismų sprendimų priėmimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir Tvarkos aprašo 16.9 punkto nuostatų taikymo yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir minėtų teisės aktų normų aiškinimo bei taikymo. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu. Akcentuotina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015). Šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų aiškinimas nepagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019 padarytų išvadų dėl nustatyto Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų bei Tvarkos aprašo 16.5 ir 16.9 punktų pažeidimo klaidingumo. Esant tokiai situacijai, spręstina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pateikti aiškūs teismo pateikto materialinės teisės normų aiškinimo klaidingumo įrodymai, o alternatyvus teisės aiškinimas negali būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje, remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Taigi pareiškėjo nurodyta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-795-283/2016 nėra teisiškai reikšminga dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Be to, minėta administracinė byla buvo nutraukta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, o šalių pasiekti susitarimai dėl kilusio ginčo, įtvirtinti taikos sutarties sąlygose, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, nevertintini kaip suformuota teismų praktika dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas nepateikė nei vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, pagrindžiančio praktikos formavimo nukrypimus ar būtinybę užtikrinti administracinių teismų praktikos formavimą. Todėl nenustačius, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019 pateiktais išaiškinimais buvo nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, atmetamas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1633-502/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius