2023-06-14 Nr. AB-12031-3-61-3-02620-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-922-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 26.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundo“ (toliau ir – Sprendimas), 2) įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą Nr. 1R-5219 (2.13.Mr) dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir jo darbuotojų neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo ir perdavimo. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą Nr. 1R-5219 (2.13.Mr) „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (jo darbuotojų) neteisėto J. K. asmens duomenų tvarkymo“ Inspekcijai, kuriame prašė:

1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu;

2) nustačius Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau ir – Centras) (jo darbuotojų) veiksmuose nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) požymių pranešti prokurorui;

3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą Centro vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui padariusiam administracinį nusižengimą pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl jam neturtinės žalos padarymo nurodant pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo, ir kiekvienos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui;

4) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti, įpareigoti juos susigrąžinti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) ir juos sunaikinti;

5) Centrui, jo vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims ir kiekvienam jo darbuotojui (-ams), kuris (-ie) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – BDAR) 83 straipsnį; 6) įpareigoti Centrą, jo vadovą ar kitus atsakingus asmenis ir kiekvieną jo darbuotoją (-jus), kuris (-ię) neteisėtai tvarkė/tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti (priteisti) pareiškėjui po 5 000 (penkis tūkstančius) EUR nematerialinę (neturtinę) žalą (BDAR 82 straipsnis). Inspekcija 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundo“ (toliau ir – Sprendimas) nusprendė:

1) pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą atmesti;

2) rekomenduoti Centrui peržiūrėti Funkcijų aprašą, kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami;

3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, Centrą ir Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – Muitinės departamentas).

2.2. Pareiškėjas remiasi BDAR 4 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 1 dalis a punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų (toliau ir – Nuostatai) 7, 8, 10, 14, 20, 28-32 punktais, Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) 52 punktu.

2.3. Inspekcija netinkamai vertino, jog pareiškėjo asmens duomenų valdytojai yra Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, o tvarkytojas Centras. Pasak pareiškėjo, asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o tvarkytojai Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas. Be to, iš duomenų tvarkytojo Kalėjimų departamento jokių duomenų, net paaiškinimo, nepareikalavo ir su tuo susijusių jokių faktinių aplinkybių Inspekcija netyrė visai, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo. Inspekcija, netinkamai įvertinusi faktines aplinkybes, padarė akivaizdžiai klaidingas išvadas ir netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą.

2.4. Pagal Nuostatuose ir Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą Centras, gavęs iš įstaigos valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (Aprašo 52 punktas). Kitaip tariant, Centras dėl valstybės tarnautojo stažo savarankiškai jokių sprendimų nepriima (neturi įgaliojimų tokių sprendimų priimti), o pagal įstaigos priimtą sprendimą ir įstaigos pateiktus dokumentus, duomenis apie stažą tik suveda į VATARAS ir įstaigos personalo administravimo IS (atlieka tik įstaigos aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją).

2.5. Būsimas darbdavys Kalėjimų departamentas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą patvirtinančių dokumentų iki jo priėmimo 2021 m. liepos 30 d. į pareigas pateikti nepaprašė visai. Taigi, Centras pareiškėjo stažą tik pagal Kalėjimų departamento pateiktus dokumentus būtų galėjęs, ir tai tik skaičiuoti, bet ne teikiant aptarnaujančią techninės paslaugos funkciją sužinotus pareiškėjo asmens duomenis perduoti tretiesiems asmenims (dar kitam tik būsimam darbdaviui). Tačiau Inspekcija ir šių faktų netyrė, nenustatinėjo ir Sprendimo nemotyvavo visai.

2.6. Perkeliant iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą pareiškėjas neužsakė ir pašalinio (įstaigoms tik aptarnaujančią techninės paslaugo funkciją teikiančio) Centro niekada neprašė surašyti ir išduoti jokios pažymos apie jo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Be to, Centras į pareiškėją dėl jo sutikimo ir/ar leidimo surašyti 2021 m. liepos 28 d. pažymą, dėl sutikimo ir/ar leidimo šią pažymą su pareiškėjo asmens duomenimis perduoti tretiesiems asmenims (būsimam darbdaviui Kalėjimų departamentui) nesikreipė ir negavo, kai pagal BDAR 21 straipsnio nuostatas Centras pareiškėjo asmens duomenų perdavimui jo sutikimą visais atvejais privalėjo gauti. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija nenagrinėjo ir Sprendimo nemotyvavo.

2.7. Sprendime pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (rinkimo bei naudojimo), tačiau dėl skundo esminio pagrindo pareiškėjo asmens duomenų (2021 m. liepos 28 d. pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui, Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visai ir skundžiamo Sprendimo nemotyvavo iš viso. Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. liepos 28 d. pažymoje) perdavė Kalėjimų departamentui. Be to, Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų (neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai).

2.8. Inspekcijai nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis (daug nurodytų esminių faktinių aplinkybių netirta visai), skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas ir šiais pagrindais.

2.9. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl Centro darbuotojams perduodant pareiškėjo asmens duomenis Kalėjimų departamentui jiems nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), bet nepasisakė ir dėl Centro darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo asmens duomenų perdavimą, kas pagal BDAR taip pat yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys).

2.10. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 28 d. pažymos, Centras (jo darbuotojai) be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo tam neturėdamas jokios teisės savavališkai rinko, tvarkė ir perdavė (išsiuntė ir taip platino bei paviešino) pašaliniam trečiajam asmeniui Kalėjimų departamentui pareiškėjo asmens duomenis (vardas, pavardė, gimimo data, buvusių darboviečių pavadinimai, jų išduotų pažymų datos ir numeriai, jose dirbtas laikas ir kt.). O kadangi tai padarė be pareiškėjo prašymo, sutikimo ir/ar leidimo neteisėtai, todėl Centro (jo darbuotojų) tokie veiksmai laikytina atitinka ir nusikalstamos veikos (BK 167, 168 ir/ar 228 straipsniai) ir/arba administracinio nusižengimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 83, 522 straipsniai) požymius, ką Inspekcija taip pat vertino netinkamai dėl ko padarė ir netinkamas išvadas, taip pat sudarančias pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti ir šiais pagrindais.

2.11. Pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 5 straipsnio 2 dalis, nes buvo perduoti duomenys būsimam darbdaviui. Pareiškėjas jokios pažymos neprašė. Ne darbdavio pareiga privalomai mokėti priedą už tarnybos stažą, tai paties darbuotojo reikalas – jeigu teikia dokumentus apie stažą – bus paskaičiuotas, jeigu dokumentų neteikia – priedas už tarnybos stažą nebus paskaičiuotas. Centras tik skaičiuoja, bet nepriima sprendimų, koks yra stažas. Centras savo įsakymu negali nustatyti daugiau teisių nei nustato įstatymai. Pareiškėjo nuomone, jo asmens duomenys buvo perduoti.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ pareiškėją perkėlė į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Centras surašė 2021 m. liepos 28 d. pažymą Nr. PPK-717-(10.3E) „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ ir pateikė ją pareiškėjui ir Kalėjimų departamentui. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundu skundė Centro veiksmus, susijusius su jo asmens duomenų (gimimo datos, buvusių darboviečių pavadinimų ir jų išduotų pažymų, priimtų įsakymų ir (ar) kitų dokumentų datų ir numerių, jose dirbto laiko ir tarnybos Lietuvos valstybei stažo) tvarkymu, Centrui rengiant 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikiant Kalėjimų departamentui.

3.2. Pareiškėjo, kaip ir kitų Lietuvos gyventojų, asmens duomenų valdytojais yra ne tik Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, bet taip pat ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra Gyventojų registro asmens duomenų valdytoja, bei kitos valstybės registrus ir informacines sistemas valdančios institucijos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skunde pateiktas aplinkybes, Inspekcijai nurodytą skundžiamą asmenį bei skundžiamo asmens veiksmus, tvarkant pareiškėjo asmens duomenis, Inspekcija sprendime teisiškai nuosekliai ir argumentuotai nustatė, kad nagrinėjamu atveju Centras veikė kaip Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytojas. Toks nurodytų institucijų santykis nustatytas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau ir – Taisyklės) bei Aprašo 61 punktas. Įstaigos (nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga (Centras) kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu.

3.3. Pareiškėjas skundė Centro veiksmus, rengiant pažymą, susijusią su tarnybos Lietuvos valstybei stažo apskaičiavimu, ir šias funkcijas siejant su personalo administravimo funkcijų vykdymu, todėl šiuo atveju pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui taikytini būtent Inspekcijos sprendime, o ne pareiškėjo skunde teismui, nurodyti teisės aktai, nustatantys Centro statusą pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su stažo nustatymu, tvarkymo atžvilgiu.

3.4. Remdamasi BDAR 52 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ADTAĮ 12 straipsniu, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 668, III skyriumi nurodė, kad Inspekcijai suteikta diskrecijos teisės savarankiškai pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl skunduose nurodomų skundžiamų veiksmų tirti.

3.5. Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir Kalėjimų departamentą. Pareiškėjas nei vieno iš Inspekcijos sprendime nustatytų faktų neginčijo ir skunde teismui nekonkretizavo, kokių paaiškinimų ar faktų, kurie galėjo būti gauti iš Kalėjimų departamento, jam pritrūko.

3.6. Pareiškėjo duomenų keitimas VATARE įvyko žymiai anksčiau nei jo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skunde išdėstyti Centro veiksmai, o antra – Informatikos ir ryšių departamentas Prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – IRD) atsakyme aiškiai nurodyta, kad Centras, skaičiuodamas stažą ir keisdamas duomenis VATARE veikė ne kaip savarankiškas asmuo, o kaip teisėtas Muitinės departamento duomenų tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ši informacija buvo žinoma jau 2021 m. birželio mėn., Inspekcija mano, kad pareiškėjas, pats būdamas teisininku, įvairioms institucijoms nuolat teikdamas skundus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir be pagrindo švaisto valstybės lėšas.

3.7. Pagal skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymą surašė vadovaujantis Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento vadovų 2021 m. liepos 28 d. įsakymais, kuriais pareiškėjas iš Muitinės departamento perkeliamas į Kalėjimų departamentą. Taip pat Centro stažo skaičiavimo funkcija yra nustatyta teisės aktuose, o ne vykdoma pagal asmens, perkeliamo į kitą instituciją, prašymą. Inspekcija nurodė Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro nuostatų (toliau – NBFC nuostatai) 9.2.1 papunktį, Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašo, patvirtintame Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79, (toliau – Funkcijų aprašas) 2.5 papunktį, BDAR 6 straipsnio 1 dalį.

3.8. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendime pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, tačiau dėl pareiškėjo asmens duomenų (2021 m. liepos 28 d. pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui nepasisakoma iš viso. Inspekcija Sprendime nurodė, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo operacijos vyko tik tarp duomenų valdytojų ir jų duomenų tvarkytojo, 2021 m. liepos 28 d. pažymoje įrašyti pareiškėjo asmens duomenys buvo žinomi ir prieinami tiek Muitinės departamentui, tiek ir Kalėjimų departamentui, todėl pareiškėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti jokiai trečiajai šaliai, kaip ji apibrėžiama BDAR 4 straipsnio 10 punkte. Inspekcija pabrėžė, kad pagal BDAR Muitinės departamentas negali būti įvardinamas trečiąja šalimi, nes jis pareiškėjo duomenų atžvilgiu yra duomenų valdytojas, be to, personalo administravimo procedūros prasideda dar iki įsidarbinimo.

3.9. Tiek Muitinės departamentas, tiek Kalėjimų departamentas, tiek Centras turėjo prieigą prie VATARAS tvarkomų pareiškėjo duomenų, susijusių su jo stažo skaičiavimu ir pateikiamu pareiškėjo akcentuojamoje pažymoje, todėl Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis pareiškėjo pažymos rengimo tikslu, pareiškėjo asmens duomenų niekam ir jokiais būdais neatskleidė. Sprendime sąmoningai naudojamos šios duomenų tvarkymo operacijos – rinkimas, įrašymas, keitimas bei naudojimas, o ne perdavimas, kuris sietinas su atskleidimu, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo. Inspekcijos Sprendime vienareikšmiškai nustatyta, kad duomenų valdytojai – Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas – ir pagal teisės aktus jų vardu įgaliotas veikti (vykdyti personalo administravimo funkcijas) duomenų tvarkytojas – Centras - pareiškėjo asmens duomenis apie stažą tvarkė vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole, todėl pareiškėjo argumentas dėl BDAR 21 straipsnio nuostatų taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

3.10. Inspekcijai nenustačius, jog Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis apie jo stažą, būtų pažeidęs BDAR nuostatas, Inspekcijai nebuvo pareigos nustatinėti kiekvieno Centro darbuotojo statuso, teisių ir (ar) įgaliojimų viršijimo.

3.11. Pareiškėjas skunde neužsiminė apie pažeistas jo teises dėl informavimo, todėl Inspekcijai nebuvo pareigos dėl šio skundžiamo asmens veiksmo (ar neveikimo) pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, kad Centras, Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamiesi teisine prievole, kuri nustatyta teisės aktuose, tai pagal šioje pastraipoje nurodytą BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punktą nei Centras, nei Muitinės departamentas, nei Kalėjimų departamentas pareigos informuoti pareiškėją apie duomenų, susijusių su stažo skaičiavimu, tvarkymą neturėjo.

3.12. Pareiškėjo atveju netaikytinas ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, jis negali būti siejamas su darbo stažu. Dėl pareiškėjo duomenų keitimo VATARE, atsakovo atstovė nurodė, kad tai nesusiję su skundu, tai nebuvo skundo dalykas. Inspekcija nagrinėjo Centro 2021 m. liepos 28 d. pažymos surašymo ir jos pateikimo Kalėjimų departamentui teisėtumą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

4.1. Centras turėjo teisę tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su pareiškėjo perkėlimu iš Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas ir pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu. Centras, o ne Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, yra šių pareiškėjo asmens duomenų tvarkytojas. Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas yra šių pareiškėjo asmens duomenų valdytojas. Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, Nutarimo Nr. 126 1.1, 1.2 ir 2.1 papunkčiais, būtent Centrui yra pavesta skaičiuoti NŽT, Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojų tarnybos stažą. Atsižvelgiant į tai, Centras turi teisę ir pareigą rinkti ir tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis, susijusius su jo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu. Centras nurodė Aprašo 61 punktą ir paaiškino, kad Muitinės departamentas bei Kalėjimų departamentas veikia kaip duomenų valdytojai, o Centras – kaip kiekvieno iš jų duomenų tvarkytojas. Nurodo, jog pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu iš Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas ir pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu valdytojas yra Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas, o tvarkytojas – Centras.

4.2. Centrui nereikėjo gauti pareiškėjo leidimo (arba) sutikimo surašyti 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikti Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas nėra trečiasis asmuo kaip jis suprantamas pagal BDAR. Nagrinėjimu atveju aktualus BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. Ką Inspekcija ir nurodė Sprendime. Kas paneigia skunde nurodytus teiginius, kad Sprendime Inspekcija nemotyvavo, kodėl nereikėjo pareiškėjo sutikimo (leidimo) rengti 2021 m. liepos 28 d. pažymą ir ją pateikti Kalėjimų departamentui. 2021 m. liepos 28 d. pažymoje buvo nurodyti tik tie pareiškėjo asmens duomenys, kurie yra kaupiami Registre: bendras pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įstaigos, kurioje pareiškėjas įgijo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, pavadinimas, tarnybos Lietuvos valstybei stažo kiekvienoje įstaigoje laikotarpis, pareiškėjo gimimo data. Jokių kitų duomenų, kurie nebuvo nurodyti Registre, 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nebuvo nurodyta. Duomenys, esantys Registre, yra prieinami ne tik Centro atsakingiems darbuotojams, bet ir Kalėjimo departamento atsakingiems darbuotojams, todėl pareiškėjo asmens duomenys nebuvo atskleisti jokiai trečiajai šaliai, kaip ji apibrėžiama BDAR 4 straipsnio 10 punkte.

4.3. Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, privalėjo remtis ne Registre pateiktais duomenimis, o dokumentais, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir, nustatęs, kad Registre pateikti duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs ir neatitinkantys dokumentuose nurodytų duomenų, juos atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas dokumentų apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybės stažą Centras nepateikė, Centras, skaičiuodamas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybės stažą, rėmėsi dokumentais, kuriuos pareiškėjas pateikė jo buvusiam darbdaviui Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Kaip patvirtina pats pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. skunde jis sutikimą pateikti šiuos dokumentus Centrui davė. Centras, centralizuotai atliekantis Kalėjimų departamento personalo administravimo funkcijas, gavęs iš NŽT dokumentus apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kuriuos pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos administracinių ginčų komisijai, vadovaudamasis Taisyklių 5 punktu, turėjo paskaičiuoti pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, o nustatęs, kad Registre nurodyti duomenys apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, vadovaudamasis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 4 ir 6 punktais, Aprašo 52 punktu ir 54.2 papunkčiu, Nuostatų 10.2 ir 10.3 papunkčiais, privalėjo juos atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamentas Centrui nepateikė dokumentų apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centras skaičiavo stažą, atsižvelgdamas į NŽT pateiktus dokumentus. Centras centralizuotai atlieka NŽT ir Muitinės departamento personalo administravimo funkcijas, o pareiškėjas šiose įstaigose dirbo nepertraukiamai, t. y. buvo perkeltas iš NŽT valstybės tarnautojo pareigų į Muitinės departamento valstybės tarnautojo pareigas, o iš šių pareigų į Kalėjimų departamento valstybės tarnautojo pareigas, Centras turėjo duomenis, kiek pareiškėjas įgijo tarnybos Lietuvos valstybei stažo dirbdamas NŽT ir Muitinės departamente, todėl net nebuvo poreikio prašyti iš pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus dėl jo tarnybos Lietuvos valstybės stažo, įgyto atliekant tarnybą NŽT ir Muitinės departamente.

4.4. Sprendimas yra motyvuotas ir atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė 2021 m. liepos 20 d. prašymą dėl jo perkėlimo į kitas pareigas kitoje institucijoje. Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ (atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) pareiškėją, Muitinės departamento (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 30 d. (paskutinė darbo diena Muitinės departamente yra 2021 m. liepos 29 d.) perkėlė į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas.

6.2. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (atsižvelgdamas taip pat ir į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“, paties pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas.

6.3. Centras surašė 2021 m. liepos 28 d. pažymą Nr. PPK-717-(10.3E) „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ (toliau ir – 2021 m. liepos 28 d. pažyma) ir pateikė ją pareiškėjui ir Kalėjimų departamentui. Centro 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyta, kad J. K. gimimo data, tarnybos Lietuvos valstybei stažas; šioje pažymoje nurodytos įstaigos, kuriose įgytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas ((duomenys neskelbtini)), nurodyti darbo šiose įtaigose laikotarpiai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įgytas kiekvienoje iš įstaigų, pagrindas, kuriuos remiantis toks stažas apskaičiuotas.

6.4. 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai. 2022 m. gegužės 19 d. Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-344 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundo“ nusprendė: 1) pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundą atmesti; 2) rekomenduoti Centrui peržiūrėti Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintą Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašą, kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami; 3) apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, Centrą ir Muitinės departamentą.

7. Teismas išanalizavo BDAR 6 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2, 7, 10 punktus, 21 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalies a punktą, ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalį, Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl biudžetinės įstaigos Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 1, 8 ir 9.2.1 punktus, Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 1, 61, 10, 12, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 68, 70 punktus, Valstybės tarnautojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro patvirtinimo“, 7, 8, 10, 14.1 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių ištekių valdymo įstatymo 6 dalį.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asmens duomenų valdytojo ir tvarkytojo priskyrimo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą (Taisyklių 5 punktą, Aprašo 1, 61 punktus) matyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas; kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, įstaigos (šiuo atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o centralizuoto personalo administravimo įstaiga (Centras) kaip duomenų tvarkytoja įstaigų vardu.

9. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus; kad Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir Kalėjimų departamentą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nekonkretizavo, kokių paaiškinimų ar faktų, kurie galėjo būti gauti iš Kalėjimų departamento, jam pritrūko; vertinant bylos medžiagos, aptartą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo dalyką, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento paaiškinimai nesudarytų pagrindo kitaip vertinti 2021 m. liepos 28 d. pažymos parengimo faktą ir turinį.

10. Apraše, Nuostatuose, Taisyklėse ir kituose aptartuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai. Kaip minėta, Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, tarnybos stažą skaičiuoja įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymoje būtent ir apskaičiavo pareiškėjo tarnybos stažą pagal turimus duomenis (t. y. atliko aritmetinius veiksmus).

11. Teismas, atsižvelgęs į BDAR 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad Kalėjimų departamentui kyla pareiga į Kalėjimų departamentą priimtiems valstybės tarnautojams mokėti Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atitinkantį darbo užmokestį, kurio sudedamoji dalis yra ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Taigi matyti, kad Centras (duomenų tvarkytojas) pareiškėjo asmens duomenis parengdamas 2021 m. liepos 28 d. tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kad būtų įvykdyta Kalėjimų departamentui (duomenų valdytojas) taikoma teisinė prievolė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad ne darbdavio pareiga privalomai mokėti priedą už tarnybos stažą, tai paties darbuotojo reikalas – jeigu teikia dokumentus apie stažą – bus paskaičiuotas, jeigu dokumentų neteikia – priedas už tarnybos stažą nebus paskaičiuotas. Su tokia pareiškėjo pozicija, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesutiktina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad pareiškėjo sutikimo/leidimo parengti 2021 m. liepos 28 d. pažymą nereikėjo gauti, kadangi pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Taigi BDAR 21 straipsnio 1 dalis netaikoma, kai asmens duomenys tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu.

12. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl to, kad Kalėjimų departamentas neprašė pareiškėjo duomenų apie stažą. Centras 2021 m. liepos 28 d. pažymoje būtent ir apskaičiavo pareiškėjo tarnybos stažą pagal turimus duomenis (t. y. atliko aritmetinius veiksmus). Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktorius įsakymą dėl pareiškėjo priėmimo priėmė 2021 m. liepos 28 d. (Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas). Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Kalėjimų departamentas nėra trečiasis asmuo, o yra duomenų valdytojas, o Centras veikė kaip duomenų tvarkytojas, kad būtų įvykdytos teisės aktuose Kalėjimų departamentui ir Centrui nustatytos funkcijos.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenų, nurodytų 2021 m. liepos 28 d. pažymoje, tvarkymo veiksmai buvo vykdomi tik tarp duomenų valdytojų ir jų duomenų tvarkytojo, taip pat pažymėtina, jog 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyti pareiškėjo asmens duomenys buvo žinomi tiek Muitinės departamentui, tiek Kalėjimų departamentui, atsižvelgiant į bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad Muitinės departamentas ir (arba) Kalėjimų departamentas neturėjo teisės 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nurodytų pareiškėjo asmens duomenų tvarkyti personalo administravimo tikslais.

Tiek Muitinės departamento, tiek Kalėjimo departamento vadovų 2021 m. liepos 28 d. įsakymai dėl pareiškėjo perkėlimo iš Muitinės departamento į Kalėjimų departamentą buvo priimti remiantis paties pareiškėjo prašymais. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad personalo administravimo procedūros prasidėjo dar iki tada, kai pareiškėjas faktiškai pradėjo eiti pareigas Kalėjimų departamente. Kaip matyti iš Taisyklių (kuriomis įgyvendinamas ir Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis) 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, jame įtvirtinta teisinė prievolė skaičiuoti tarnybos stažą.

Tarnybos stažo skaičiavimas nėra ir negali būti savitikslis, jis prasmingas ir reikalingas tam, kad valstybės institucija ar įstaiga galėtų tinkamai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, t. y. mokėti valstybės tarnautojui įstatymą atitinkantį darbo užmokestį. Centras asmens duomenis, rengdamas 2021 m. liepos 28 d. pažymą, tvarkė, atliko pareiškėjo nurodytus tvarkymo veiksmus pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad Centras neteisėtai rinko, tvarkė ir 2021 m. liepos 28 d. perdavė (išsiuntė paties susirašytą 2021 m. liepos 28 d. pažymą) pašaliniam visai kitam Centrą aptarnaujamam trečiajam asmeniui dar tik būsimam pareiškėjo darbdaviui Kalėjimų departamentui, yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Inspekcija taip pat netyrė, nenagrinėjo ir nenustatė, kas konkrečiai (koks Centro darbuotojas) pareiškėjo asmens duomenis (2021 m. liepos 28 d. pažymoje) perdavė Kalėjimų departamentui; kad Inspekcija visiškai nesiaiškino, nenustatė bei nevertino ir tų Centro darbuotojų statuso bei jų teisių ir įgaliojimų (neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai) teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjas Inspekcijai skundė Centrą, kuris Muitinės departamento ir Kalėjimų departamento duomenų tvarkytoju paskirtas pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui, veiksmus; kad Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio vertinti Centro darbuotojų statuso, teisių, pareigų, įgaliojimų, vertinti pareigybių aprašymus.

Vertinant bylos medžiagos, aptartą teisinį reguliavimą ir pareiškėjo skundo dalyką, darytina išvada, kad Centro darbuotojų pareigybių aprašymų vertinimas nesudarytų pagrindo kitaip vertinti 2021 m. liepos 28 d. pažymos parengimo faktą ir turinį. Teismas taip pat sutiko su Inspekcijos motyvais, jog nenustačius, kad Centras, tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis apie jo stažą, būtų pažeidęs BDAR nuostatas, Inspekcijai nebuvo pareigos nustatinėti kiekvieno Centro darbuotojo statuso, teisių ir (ar) įgaliojimų viršijimo.

14. Teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjas skunde neužsiminė apie pažeistas jo teises dėl informavimo, todėl Inspekcijai nebuvo pareigos dėl šio skundžiamo asmens veiksmo (ar neveikimo) pasisakyti; kad BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta, jog BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys netaikomos, kai duomenų subjektas informaciją jau turi; atsižvelgiant į tai, kad Centras, Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas pareiškėjo asmens duomenis tvarkė vadovaudamiesi teisine prievole, kuri nustatyta teisės aktuose, tai pagal šią BDAR nuostatą nei Centras, nei Muitinės departamentas, nei Kalėjimų departamentas pareigos informuoti pareiškėją apie duomenų, susijusių su tarnybos stažo skaičiavimu, tvarkymą neturėjo.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes, kaip matyti, iš Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“, pareiškėjas pastaruoju įsakymu buvo priimtas nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nelaikytina asmeniu, kuris buvo kandidatas ar pretenduojantis eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas Kalėjimų departamente. Be to, atsižvelgiant į bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą, susijusį su tarnybos stažo apskaičiavimu, teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje 2021 m. liepos 28 d. pažymos parengimui ir joje esančių pareiškėjo asmens duomenų dėl jo tarnybos stažo pateikimui Kalėjimų departamentui netaikytina ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalis, nes ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas šiuo atveju negali būti siejamas su pareiškėjo tarnybos stažu.

16. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog Sprendimas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės pareiškėjo naudai priteisimo klausimas nesprendžiamas.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:

19.1. Kadangi teismas nevertino Inspekcijos sprendimo turinio, todėl nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir padarė nepagrįstas (klaidingas) išvadas, kad Centras paskirtas Muitinės departamento duomenų tvarkytoju pagal BDAR 28 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą išimtį, kai duomenų tvarkytojo veiksmus reglamentuoja ne sutartis su duomenų valdytoju, o valstybės narės teisė, kuri yra taikoma duomenų tvarkytojui (Sprendimo 54 punktas).

19.2. Visi teismo sutikimai su atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais argumentais (Sprendimo 54, 62, 64 punktai), kas nenurodyta pačiame Inspekcijos sprendime, skundžiamo Inspekcijos sprendimo teisėtumo nepatvirtina niekaip, nes priešingai, negali būti vertinami.

19.3. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, Muitinės departamento ir Centro 2021 m. balandžio 12 d. sutarties neišsireikalavo ir neįvertino, to nepadarė ir teismas. O tuo atveju kai teismas neįvertina sutarties turinio, Sprendimo motyvuojamojoje dalyje lieka neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, išreikštus sudarytoje sutartyje, tai ir dėl to byla išsprendžiama neteisingai, kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamus teismo Sprendimą ir Inspekcijos sprendimą panaikintini ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

19.4. Pareiškėjas byloje nekelia klausimo dėl jo Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo, į ką nepagrįstai iš esmės ir susikoncentravo teismas (Sprendimo 52, 56, 58-60, 62, 64 ir 66 punktai), o ginčija jo asmens duomenų rinkimo ir perdavimo teisėtumą. Todėl teismas netinkamai vertino bei neteisingai nustatė skundo pagrindą ir dalyką (Sprendimo 52, 56, 58-60, 62, 64 ir 66 punktai), kas taip pat sudaro pagrindą skundžiamą teismo Sprendimą panaikinti, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika.

19.5. Inspekcijos sprendime pasisakoma tik dėl Centro pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo (rinkimo ir naudojimo), tačiau dėl jų (2021 m. liepos 28 d. pažymos) perdavimo Kalėjimų departamentui (išsiuntimo ir taip platinimo bei paviešinimo), Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo visai ir savo sprendimo nemotyvavo visai (šioje dalyje Inspekcijos sprendimas be motyvų). Teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas (Aprašo 52, 70 punktai), iš esmės pažeidė proceso teisės normas, nenustatė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos ir padarė nepagrįstas (klaidingas) išvadas, kad Centras pareiškėjo asmens duomenis tvarkė (rinko ir perdavė) teisėtai (Sprendimo 62 punktas).

19.6. Centras pareiškėjo asmens duomenis tvarkė (rinko ir perdavė) pagal 2021 m. balandžio 12 d. sutartį su Muitinės departamentu, kas paneigia tvarkymą pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Be to, teismas visiškai nevertino ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ turinio, įrodančio, kad priėmus pareiškėją į pareigas joks priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą jam nustatytas nebuvo (Centro atsiliepimo į skundą 25 priedas, 75-78 lapai). Kadangi pareiškėjo asmens duomenys nebuvo tvarkomi pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, todėl šiuo konkrečiu atveju taikytinos ir BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys ir BDAR 21 straipsnio nuostatos, ką teismas taip pat neteisingai aiškino ir netinkamai taikė.

19.7. Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir savo sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl perduodant pareiškėjo asmens duomenis Kalėjimų departamentui Centro darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 straipsnis), bet nepasisakė ir dėl Centro darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją, apie jo asmens duomenų perdavimą, kas pagal BDAR taip pat yra privaloma (BDAR 14 straipsnio 1-4 dalys). Be to, teismas neteisingai aiškino bei netinkamai taikė ir ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalies (materialiosios teisės normos) nuostatas (Sprendimo 66 punktas).

19.8. Pareiškėjui neįteiktas teismo šaukimas (pareiškėjas prašė visus procesinius dokumentus siųsti el. paštu, o ne per EPP), teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo advokatui nedalyvaujant. Kadangi teismas be pareiškėjo sutikimo, nesiaiškinęs ir kodėl (dėl kokių priežasčių) pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį (neprisijungė), bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, tuo teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino pareiškėjo teisės į teisingą procesą ir pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą.

19.9. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

20.1. Teismas sprendimo 48 punkte detaliai pateikė teisinį reguliavimą, kuris patvirtina, kad kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos (nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas) veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip Įstaigos duomenų tvarkytoja.

20.2. Pareiškėjo pozicija yra nenuosekli, kadangi savo 2022 m. birželio 20 d. skunde teismui, gindamas savo nuomonę, kad jo ginče Muitinės departamentas ir Kalėjimų departamentas yra duomenų tvarkytojai (ne duomenų valdytojai), pareiškėjas kaltino Inspekciją, kad tirdama jo skundą Inspekcija iš duomenų tvarkytojo Kalėjimų departamento jokių duomenų, net paaiškinimo, nepareikalavo. Inspekcijos Sprendime ir teismo sprendimo 54 punkte nustatyta, kad Inspekcijai visiškai pakako Centro pateiktos informacijos ir faktinių įrodymų, kad nustatytų Centro veiksmų atitiktį nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl nebuvo poreikio apklausti dar ir Kalėjimų departamentą. Inspekcija vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 3 ir 10 punktuose įtvirtintais principais (efektyvumo ir proporcingumo).

20.3. Teismo sprendimo 58 punkte labai plačiai ir detaliai išdėstyta, kad Centras, rengdamas ginčijamą pažymą, veikė pagal jam nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl joks pareiškėjo prašymas nei esančiam, nei būsimam darbdaviui nebuvo reikalingas, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

20.4. Visi Inspekcijos atsiliepime nurodyti Inspekcijos Sprendimo priėmimo motyvai buvo nurodyti ginčijamame Inspekcijos Sprendime. Tai, kad pareiškėjo Inspekcijos Sprendime pateikti motyvai netenkino, nedaro Inspekcijos Sprendimo neteisėtu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno konkretaus motyvo, kuris pateiktas Inspekcijos atsiliepime, tačiau nebuvo nurodytas Inspekcijos Sprendime. Inspekcija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Inspekcija sprendime nepasisakė dėl Centro darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją, apie jo asmens duomenų perdavimą, tačiau teismo sprendimo 64 punkte šis pareiškėjo argumentas paneigiamas, konstatuojant, kad pareiškėjas skunde Inspekcijai neužsiminė apie pažeistas jo teises dėl informavimo, todėl Inspekcijai nebuvo pareigos dėl šio skundžiamo asmens veiksmo (ar neveikimo) pasisakyti. Inspekcija turi paisyti tiriamo skundo ribų.

20.5. Inspekcija iš Muitinės departamento 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.49) (Inspekcijos reg. Nr. 1R-463(2.13.Mr)) gavo Muitinės departamento ir NBFC 2021 m. balandžio 8 d. (klaida datoje) susitarimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir pareiškėjas galėjo su juo susipažinti kartu su teismui pateikta bylos medžiaga.

20.6. Pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su Centro 2021 m. liepos 28 d. pažymos „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ parengimu ir jos perdavimu būsimam pareiškėjo darbdaviui, negali būti atsietas nuo Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo reglamentavimo. Ginčo dalykas nebuvo siejamas su tuo, ar pareiškėjui buvo mokamas priedas ar ne, svarbu, kad viena valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; kad valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus, kas įrodo, kad personalo administravimo funkcijas vykdantis asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą tvarkyti asmens duomenis, susijusius su Lietuvos valstybei stažo skaičiavimu.

20.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde Inspekcijai Kalėjimo departamentą įvardino trečiąja šalimi, tai Inspekcijos sprendime teisiškai argumentuotai nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nėra trečioji šalis.

20.8. Centras pareiškėjo asmens duomenų niekam neperdavė (neatskleidė), todėl ir pareigos informuoti apie perdavimą nei Centrui, nei duomenų valdytojams nebuvo. Pareiškėjas pats prie savo 2021 m. rugpjūčio 1 d. skundo Inspekcijai pridėjo Centro Personalo administravimo departamento 2021 m. liepos 28 d. elektroninį dokumentą (pažymą), kuris įrodo, kad Centras nurodo du adresatus: Kalėjimų departamentą ir patį pareiškėją, kuriam nurodyta pažyma pateikta Muitinės departamento jam suteiktu darbiniu el. pašto adresu.

20.9. Teismas motyvuotai pasisakė, kodėl netaikoma ADTAĮ 5 straipsnio 2 dalis.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

21.1. Kaip sprendime konstatavo teismas, Centras pareiškėjo asmens duomenis tvarkė BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu. Centras sutinka su šia teismo išvada. Pareiga skaičiuoti, perskaičiuoti Pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir atlikti kitas personalo administravimo funkcijas atsirado ne sutarčių, sudarytų Centro su Muitinės departamentu ir Kalėjimo departamento, pagrindu, o vykdant teisines prievoles, nustatytas teisės aktuose.

21.2. Centras sutinka su teismo sprendime atliktu aplinkybių vertinimu.

21.3. Teismas turėjo pasisakyti tik dėl tų argumentų, kurie yra svarbūs priimti teisingą teismo sprendimą.

21.4. Pareiškėjo advokatui 2021 m. rugpjūčio 4 d. per EPP buvo pateiktas šaukimas dalyvauti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 48 straipsnio 3 dalį, šaukimas dalyvauti teismo posėdyje turėjo būti pateiktas pareiškėjo advokatui, o ne pareiškėjui, o šis nedelsdamas privalėjo apie tai pranešti Pareiškėją ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Šaukimas dalyvauti teismo posėdyje advokatui turėjo būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo šaukime dalyvauti teismo posėdyje nurodytu laiku dalyvavo teismo posėdyje, akivaizdu, kad pareiškėjo atstovas advokatas T. U. šią pareigą įvykdė, todėl pareiškėjo teisė į tinkamą procesą nebuvo pažeista.

21.5. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti teiginį, kad jis turėjo teisę keisti procesinių dokumentų įteikimo tvarką, taip pat rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties Nr. e2S-551-440/2017 25 punktu. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje nurodytos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodytas aplinkybes. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties Nr. e2S-551-440/2017 25 punkte yra kalbama apie Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P- 95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės), 35 punkte nustatytą teisę atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.

21.6. Teismas neturėjo aiškintis, kodėl pareiškėjo atstovas advokatas T. U. nedalyvauja teismo posėdyje. Pareiškėjas, neatvykus jo atstovui į teismo posėdį, neprašė atidėti teismo posėdžio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. gegužės 19 d. Sprendimo, kuriuo atsakovas atmetė J. K. skundą ir rekomendavo Centrui peržiūrėti Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 patvirtintą Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašą, kad įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbdavio pareiga privalomai mokėti priedą už tarnybos stažą, be to, Centras (duomenų tvarkytojas) parengdamas 2021 m. liepos 28 d. pažymą pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, sprendė, kad pareiškėjo sutikimo/ leidimo Centrui nereikėjo gauti.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas nevertino Inspekcijos sprendimo turinio, Inspekcija Sprendime nevertino duomenų perdavimo teisėtumo, teismas ir Inspekcija nevertino sutarties turinio, teismas pažeidė proceso teisės normas (pareiškėjui šaukimas atsiųstas per EPP, nors prašė siųsti el. paštu, be to, teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant).

25. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

27. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

28. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“ (atsižvelgdamas į pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) pareiškėją, Muitinės departamento (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. liepos 30 d. (paskutinė darbo diena Muitinės departamente yra 2021 m. liepos 29 d.) perkėlė į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 „Dėl J. K. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu“ (atsižvelgdamas taip pat ir į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1P-1343 „Dėl J. K. perkėlimo“, paties pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą) priėmė pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. į Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Centras surašė 2021 m. liepos 28 d. pažymą „Apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ ir pateikė ją pareiškėjui ir Kalėjimų departamentui. Centro 2021 m. liepos 28 d. pažymoje nurodyta J. K. gimimo data, tarnybos Lietuvos valstybei stažas; šioje pažymoje nurodytos įstaigos, kuriose įgytas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, nurodyti darbo šiose įtaigose laikotarpiai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas, įgytas kiekvienoje iš įstaigų, pagrindas, kuriuos remiantis toks stažas apskaičiuotas. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl neteisėtai tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų. Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Centro veiksmai, tvarkant (renkant ir naudojant) skunde nurodytus pareiškėjo asmens duomenis, atitiko Centrui, kaip duomenų tvarkytojui, teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su personalo funkcijų vykdymu, veikiant duomenų valdytojų – Muitinės departamento ir Kalėjimo departamento – vardu, atitinkamai ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas teisėto tvarkymo sąlygas. Inspekcija pareiškėjo skundą atmetė ir rekomendavo Centrui peržiūrėti Funkcijų aprašą, kad Įstaigoms (duomenų valdytojams) nebūtų teikiami asmens duomenys, kurie jiems ir taip yra prieinami.

29. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma:

a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymui prieš sudarant sutartį;

c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;

d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus;

e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas;

f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalis). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas).

Kai duomenys turi būti tvarkomi duomenų valdytojo vardu, duomenų valdytojas pasitelkia tik tuos duomenų tvarkytojus, kurie pakankamai užtikrina, kad tinkamos techninės ir organizacinės priemonės bus įgyvendintos tokiu būdu, kad duomenų tvarkymas atitiktų šio reglamento reikalavimus ir būtų užtikrinta duomenų subjekto teisių apsauga (BDAR 28 straipsnio 1 dalis). Duomenų tvarkytojo atliekamas duomenų tvarkymas reglamentuojamas sutartimi ar kitu teisės aktu pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurie yra privalomi duomenų tvarkytojui duomenų valdytojo atžvilgiu ir kurioje nustatomi duomenų tvarkymo dalykas ir trukmė, duomenų tvarkymo pobūdis ir tikslas, asmens duomenų rūšis ir duomenų subjektų kategorijos bei duomenų valdytojo prievolės ir teisės (BDAR 28 straipsnio 3 dalis).

30. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro, be kita ko, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė (Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis). Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (toliau – Taisyklės dėl stažo skaičiavimo), nustatyta, kad tarnybos stažą skaičiuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, valstybės politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, administracijos (struktūrinis) padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, o jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas (5 punktas).

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 126 „Dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ (toliau – Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimas) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.), nustatyta, kad Centrui pavedama centralizuotai atlikti šio nutarimo 1.1–1.3 papunkčiais patvirtintuose sąrašuose nurodytų valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) personalo administravimo funkcijas (2.1 papunktis). Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimu taip pat patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, sąrašas. Iš šio sąrašo matyti, kad Muitinės departamento finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai (52 punktas). Kalėjimų departamento personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai (funkcijos konsoliduojamos nuo 2020 m. spalio 1 d) (78 punktas).

32. Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 (toliau – Aprašas), 1 punkte nustatyta, kad Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše nustatomos centralizuoto personalo administravimo įstaigos – biudžetinės įstaigos, centralizuotai atliekančios personalo administravimo funkcijas (toliau – Centralizuoto personalo administravimo įstaiga), kartu su biudžetinėmis įstaigomis (toliau – Įstaiga) centralizuotai atliekamos personalo administravimo funkcijos ir šių funkcijų atlikimo tvarka. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga atlieka Apraše nustatytas funkcijas, vykdydama Įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimus, susijusius su Įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnybos (darbo) santykiais (2 punktas). Kai personalo administravimo funkcijos atliekamos ir asmens duomenys tvarkomi centralizuotai, Įstaigos veikia kaip duomenų valdytojos, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga kaip duomenų tvarkytoja Įstaigos (-ų) vardu (61 punktas). Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, veikdama kaip duomenų tvarkytoja (62 punktas): privalo užtikrinti duomenų tvarkytojo funkcijų ir pareigų vykdymą, nustatytą BDAR 28 straipsnyje (62.4 papunktis).

33. Centro direktoriaus 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-79 yra patvirtintas Funkcijų, susijusių su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, laimėjus konkursą, atlikimo aprašas (toliau – Funkcijų aprašas). Funkcijų aprašo 2.5 papunktyje (vadovaujantis Taisyklių 5 punktu bei Aprašo 54.6 papunkčiu) yra nustatyta, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas. Funkcijų apraše nustatyti šie Centro veiksmai: (2.11) informuoti apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą: gavus įstaigos pasirašyto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kopiją, PA parengtą pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą tą pačią dieną pateikti Buhalterinės apskaitos departamento darbuotojui; (2.13) suvesti duomenis į VATARAS (pagal Aprašo 12 punktą): Duomenys apie valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą suvedami remiantis Centro pažyma apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą.

34. Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Centras, gavęs informaciją apie pareiškėjo perkėlimą į kitas pareigas, laimėjus konkursą, parengė pažymą apie pareiškėjo tarnybos stažą bei pateikė informaciją Kalėjimų departamentui) ir vadovaudamasi aukščiau išdėstytu reguliavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Centras, kuriam Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimu pavestos atlikti Kalėjimų departamento ir Muitinės departamento personalo administravimo funkcijos, parengdamas 2021 m. liepos 28 d. pažymą, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kad būtų įvykdyta Kalėjimų departamentui (duomenų valdytojas) taikoma teisinė prievolė (skaičiuojant darbo užmokestį į jį įtraukti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą).

35. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsireikalauti Muitinės departamento ir Centro sudarytą susitarimą, be kita ko, jį įvertinti, vertina kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra Muitinės departamento ir Centro sudarytas susitarimas dėl asmens duomenų tvarkymo, kuris buvo pateiktas Inspekcijai kartu su Muitinės departamento 2022 m. sausio 25 d. atsakymu (Inspekcijos kartu su atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui pateikta medžiaga). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teisės aktais Centrui yra pavesta atlikti personalo administravimo funkcijas (Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimas) bei skaičiuoti tarnybos stažą (Taisyklių dėl stažo skaičiavimo 5 punktas), neturėjo pareigos papildomai vertinti bei pasisakyti dėl Muitinės departamento ir Centro susitarimo turinio. Be to, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nei tokio prašymo (išreikalauti susitarimą), nei argumentų dėl sutarties turinio vertinimo nebuvo suformulavęs.

36. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nei Muitinės departamentas, nei Kalėjimų departamentas jokių stažą patvirtinančių dokumentų neteikė Centrui, taip pat nebuvo ir šių įstaigų prašymo (Aprašo 52 ir 70 punktai), todėl netinkamai taikė ir aiškino Aprašo nuostatas.

37. Centralizuoto personalo administravimo įstaiga iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 dienos peržiūri valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažus, taip pat darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį kitam mėnesiui ir pateikia informaciją apie besikeičiančius valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažus, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtį Įstaigai (Aprašo 50 punktas). Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš Įstaigos gavusi sprendimą dėl naujo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo, pasikeitus darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirčiai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas parengia darbo sutarties pakeitimo projektą ir jį pateikia Įstaigai (Aprašo 51 punktas). Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, iš Įstaigos gavusi valstybės tarnautojo dokumentus, kuriais pagrindžiamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, dokumentus, kuriais pagrindžiama vadovaujamo ir (ar) profesinio darbo patirtis, duomenis apie stažą ir (ar) patirtį suveda į VATARAS ir Įstaigos personalo administravimo IS (Aprašo 52 punktas). Kai nustatoma, kad pagal Aprašo 51 punkte pateiktus dokumentus valstybės tarnautojui keičiasi nustatytas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, Centralizuoto personalo administravimo įstaiga duomenis apie priedą suveda į VATARAS ir Įstaigos personalo administravimo IS (Aprašo 54 punktas). Centralizuoto personalo administravimo įstaiga informaciją, susijusią su asmens duomenimis, teikia Įstaigai gavusi rašytinę užklausą, kurioje turi būti nurodyta prašomų pateikti asmens duomenų apimtis ir naudojimo tikslas (Aprašo 70 punktas).

38. Kaip matyti iš Aprašo 50-54 punktų, nors Aprašas nedetalizuoja Centro veiksmų dėl tarnybos stažo skaičiavimo, kai valstybės tarnautojo perkeliamas į kitas pareigas, laimėjus konkursą, iš Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. Nutarimo ir Taisyklių dėl stažo skaičiavimo 5 punktą išplaukia Centro pareiga skaičiuoti tarnybos stažą, net nesant Įstaigos (duomenų valdytojo) rašytinės užklausos ar valstybės tarnautojo prašymo, adresuoto Centrui. Funkcijų aprašo 2.5 papunktyje yra detalizuojama, kad valstybės tarnautoją perkeliant į kitas pareigas, laimėjus konkursą kitoje įstaigoje, Centras turi informuoti įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas, apie nustatytą tarnybos stažą ir priklausantį priedą, t. y. gavus priimto teisės akto dėl karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į laimėtas pareigas kitoje įstaigoje kopiją, per vieną darbo dieną turi parengti pažymą apie nustatytą karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos stažą ir jam priklausantį priedą už tarnybos stažą bei ją pateikti įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą eiti pareigas.

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (nevertino Inspekcijos Sprendimo turinio, nebuvo Kalėjimų departamento prašymo dėl informacijos apie stažą pateikimo, teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kurie nebuvo nurodyti Inspekcijos Sprendime, netinkamai nustatė skundo pagrindą) pabrėžia, kad pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1616-822/2021, ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, įvertino Inspekcijos Sprendimo turinį, pasisakė dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams (teismo sprendimo 72 punktas). Be to, teismo sprendimo 60 punkte yra pasisakyta dėl pareiškėjo argumento, jog nebuvo Kalėjimų departamento atskiro prašymo pateikti informaciją apie pareiškėjo tarnybos stažą. Dėl pareiškėjo teiginių, jog teismas pritarė atsakovo argumentams, kurių nebuvo Inspekcijos Sprendime, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš teismo sprendimo 54, 62 ir 64 punktų matyti, kad teismas pritarė atsakovo papildomiems argumentams dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, kurių pareiškėjas nebuvo nurodęs savo skunde Inspekcijai.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog teismas pažeidė proceso teisės normas, išsiuntęs pareiškėjui šaukimą į posėdį per EPP, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde buvo suformulavęs prašymą, jog pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis į atstovo advokato T. U. EPP paskyrą (nors apeliaciniame skunde teigia, jog prašė gauti procesinius dokumentus el. paštu). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pareiškėjui ir jo atstovui advokatui šaukimas apie posėdį buvo išsiųstas 2022 m. rugpjūčio 4 d. per EPP. Byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 74 straipsnio 7 dalis nustato, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Nurodytų aplinkybių pagrindu (pareiškėjas pageidavo gauti procesinius dokumentus per advokato EPP paskyrą, o ne el. paštu) teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas (posėdžio garso įrašo 3 min. 10 s.) patvirtina, kad teismas apie atstovo nedalyvavimą pranešė, be to, teismui paklausus, ar pareiškėjas neturi kokių nors prašymų, pareiškėjas nurodė tik iki posėdžio advokato pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių prašymų neturėjo, taip pat neprašė atidėti teismo posėdžio dėl atstovo advokato nedalyvavimo. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiškėjo teisinį išsilavinimą ir patirtį administracinių ginčų srityje. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė.

43. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

44. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

45. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė