9a070b04-608f-4e09-b802-324177e080de · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2T-61/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00029-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 118.5; 130.3.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Kronospan Riga“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ byloje Nr. ZP-28-06/2013 dėl skolos, netesybų ir arbitražo iÅ¡laidų priteisimo bei pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Kronospan Riga“ ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymus, n u s t a t ė : Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismas (toliau tekste – Arbitražo teismas arba Arbitražas) 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu SIA „Bolderaja Ltd.“ (senasis pareiškėjo SIA „Kronospan“ pavadinimas) naudai iš Lietuvos Respublikos įmonės AB ,,Klaipėdos mediena“ priteisė 24 262, 85 Latvijos latų (toliau tekste - LVL) skolos, 642, 63 LVL arbitražo išlaidų bei 1213,14 LVL advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-15/2011, atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje šį užsienio valstybės arbitražo sprendimÄ , nes ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo ne trijų arbitrų kolegija, kaip to reikalavo arbitražo įstaigos, kuriai spręsti buvo perduotas ginčas, taisyklės, o vienas arbitras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti aptariamÄ užsienio valstybės arbitražo sprendimÄ , paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 28 d. Arbitražo teisme inicijavo pakartotinį bylos dėl to paties teisinio ginčo nagrinėjimÄ . Arbitražo teismas Lietuvos apeliacinio teismo atsisakymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ laikė atsisakymu jo pagrindu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , todėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Lietuvos Respublikoje sukeliamų teisinių padarinių atžvilgiu taikė Latvijos Respublikos Civilinio proceso kodekso 537 straipsnio 2 punktÄ , numatantį, jog ginčas gali bÅ«ti pakartotinai perduodamas nagrinėti arbitražui, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma arbitražo sprendimo pagrindu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl neteisėtos arbitražo sudėties.

Arbitražas laikė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis turi įstatymo galiÄ ir reiÅ¡kia, jog Arbitražo teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas prarado savo teisinę galiÄ ir nėra pagrindas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nei Lietuvos Respublikoje, nei kur kitur. Todėl Arbitražo teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas pakartotinai. Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimu byloje Nr. ZP-28-06/2013 iÅ¡ AB „Klaipėdos mediena“ SIA „Bolderaja Ltd.“ naudai priteisė 31 658, 02 EUR (22 249, 38 LVL) skolos, 12 906, 84 EUR (9 070, 98 LVL) netesybų, viso - 44 564,86 EUR (31 320, 36 LVL) ir 750 LVL arbitražo iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjas Latvijos Respublikos bendrovė SIA „Kronospan Riga“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ byloje Nr. ZP-28-06/2013. Nurodė, kad nėra užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Lietuvos apeliaciniam teismui rengiantis nagrinėti civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, teisme gautas abiejų Å¡alių praÅ¡ymas patvirtinti jų sudarytÄ taikos sutartį.

PraÅ¡yme nurodoma, kad Å¡alims yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. PraÅ¡ymas tenkinamas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti atitinkamÄ sprendimÄ . Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sÄ lygas nustato 1958 m.

Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau tekste - KAÄ®). KAÄ® 51 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios užsienio arbitražų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal Å¡io straipsnio ir 1958 m.

Niujorko konvencijos nuostatas (KAÄ® 51 straipsnio 1 dalis). 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, kad užsienio valstybėje priimtÄ arbitražo sprendimÄ pripažinti ar vykdyti gali bÅ«ti atsisakyta kai praÅ¡o ta pusė, prieÅ¡ kuriÄ jis nukreiptas, tik tada, jei Å¡i pusė pateikia tos vietos, kur praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymÄ , kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomÄ Ä¯statymÄ buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba Å¡is susitarimas negalioja pagal įstatymÄ , kuriam pusės tÄ susitarimÄ subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos Å¡alies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymÄ , arba b) pusei, prieÅ¡ kuriÄ padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražo nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡i pusė negalėjo pateikti savo pasiaiÅ¡kinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje sÄ lygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė iÅ¡lyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar iÅ¡lyga, gali bÅ«ti atskirti nuo tų, kurių neapima Å¡is susitarimas ar iÅ¡lyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės iÅ¡lygos sutartyje apimamais klausimais, gali bÅ«ti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos Å¡alies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymÄ panaikino ar sustabdė tos Å¡alies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos Å¡alies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo sprendimÄ pripažinti ir vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, jei tos Å¡alies, kurios praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad:

a) ginčo objektas pagal Å¡ios Å¡alies įstatymus negali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , iÅ¡skirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigÄ inicijuoti jų taikymÄ ir turinčiu įrodinėjimo pareigÄ . 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas. 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje šalys nesiremia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytais nepripažinimo pagrindais ir jų neįrodinėja, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) ir b) punktuose nustatytų nepripažinimo pagrindų. Tarp šalių kilęs teisinis ginčas dėl medienos plaušų plokščių pirkimo-pardavimo teisinių santykių gali būti sprendžiamas arbitražu, Latvijos Respublikos arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai.

Užsienio valstybės arbitražo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobÅ«džio teismo procesuose netikrinami. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl Å¡alių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Teisėjų kolegijos nuomone, sudaryti taikos sutartį Å¡alys gali ir ne ordinariniame procese, kuriame sprendžiami klausimai dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu Å¡is veiksmas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui. Å ioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl Å¡alių sudaryta taikos sutartis gali bÅ«ti patvirtinta. Bylos Å¡alims susitarus taikiai baigti ginÄÄ ir teismui patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, n u t a r i a :Patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų – pareiÅ¡kėjo Latvijos Respublikos bendrovės SIA „Kronospan Riga“ (įmonės kodas: 40003774690, adresas:

Gubernciems 7, Ryga, LV-1016, Latvijos Respublika) ir suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ (juridinio asmens kodas: 240616710, adresas: Liepų g. 68, LT-92100 Klaipėda, Lietuvos Respublika) 2014 m. balandžio 14 d. sudarytÄ taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis:PareiÅ¡kėjas sumažina 31 658, 02 EUR pagrindinės skolos sumÄ penkiasdeÅ¡imčia procentų iki 15 829, 01 EUR (penkiolikos tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt devynių eurų vieno euro cento). Kitų iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistų sumų (baudų, palÅ«kanų, arbitražinių iÅ¡laidų) pareiÅ¡kėjas atsisako, tai yra: 12 906, 84 EUR priteistų palÅ«kanų sumos ir 1 067,15 EUR arbitražo iÅ¡laidų kompensavimo.Suinteresuotas asmuo sutinka sumokėti pareiÅ¡kėjui 15 829,01 EUR (penkiolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus vienÄ euro centÄ ) pagrindinės skolos.Suinteresuotas asmuo iki 2014 m. balandžio 30 d.

į pareiÅ¡kėjo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (Nr. IBAN: LV87HABA0551012693035, bankas: AS Swedbank) perves vienu mokėjimu 15 829, 01 EUR (penkiolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus vienÄ euro centÄ ). Å alys pareiÅ¡kia, jog jokių finansinių ir kitokių pretenzijų, susijusių su 2007 m. gegužės 10 d. Kontraktu Nr. 123/2007, iÅ¡ kurio kilo arbitražinis ginčas, viena kitai daugiau neturi ir ateityje neturės.Civilinę bylÄ Nr. 2T-61/2014 nutraukti.Nutarties kopijas iÅ¡siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdeÅ¡imt dienų nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                    Artūras Driukas                                                                  Nijolė Piškinaitė                                                                  Egidijus Žironas