Legislator Case Law & Legislation
9a0502e6-e4a2-468b-ba88-ff5ac1c390cb AI generated

9a0502e6-e4a2-468b-ba88-ff5ac1c390cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9a0502e6-e4a2-468b-ba88-ff5ac1c390cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021-04-09 sprendimÄ Nr. 331-378617 (toliau – Sprendimas); panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2021-09-14 sprendimÄ Nr. S-121(7-114/2021);

Legislator headnote

AI generated

9a0502e6-e4a2-468b-ba88-ff5ac1c390cb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėja dėsto Taisyklių nuostatas ir teigia, kad Sprendimo papildomuose motyvuose nėra nurodyta nei viena Taisyklių nuostata, reglamentuojanti mokesčio permokos negrÄ Å¾inimÄ . Skundžiamo sprendimo turinys neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokesčio permokos grÄ Å¾inimÄ (MAÄ® 87 str. 1 d.), reikalavimų. PareiÅ¡kėja remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir teigia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nei VMI, nei Inspekcija nėra teisės subjektai, kurie gali padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-1224-535/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03508-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. A. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. A. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021-04-09 sprendimÄ Nr. 331-378617 (toliau – Sprendimas);

2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2021-09-14 sprendimÄ Nr. S-121(7-114/2021);

3) įpareigoti atsakovę VMI jos 2021-03-23 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėja nurodo, kad VMI Sprendimu nusprendė negrÄ Å¾inti jai mokesčio permokos. Skundžiamo Sprendimo negrÄ Å¾inti visos praÅ¡omos sumos papildomuose motyvuose nurodė, kad mokesčių mokėtoja praÅ¡o grÄ Å¾inti 2017-06-05 įmokos kodu 1441 sumokėtÄ gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) 2 270 eurų įmokÄ , kad negrÄ Å¾inami 2 270 eurų, nes GPM permokos nėra, ir kad GPM 2017-06-05 įmoka 2 270 eurų panaudota GPM pagal 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus suformuotai GPM prievolei padengti.

Komisija patvirtino VMI SprendimÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka su ginčijamais sprendimais. Teigia, kad Komisija sprendime tik pakartojo jos skundo dėl skundžiamo sprendimo argumentus, susijusius su VMI, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektu, kuri yra saistoma gero administravimo principo ir pritarė aplinkybėms, susijusioms su 2 270 Eur GPM už 2016 m. apskaičiavimu, kurios neva iÅ¡dėstytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-01-21 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 13-1515-473/2021, ir kurias iÅ¡dėstė Kauno apskrities VMI (toliau – Inspekcija) atstovė Komisijos posėdžio metu.

PareiÅ¡kėja mano, kad Komisija sprendime remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 73 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praleisdama Å¡iam mokestiniam ginčui aktualiÄ iÅ¡imtį - iÅ¡skyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Å iuo atveju vadovaudamasis MAÄ® 80 straipsnio 2 dalimi mokesčių administratorius, nustatė jos 2016 m. GPM mokesčio deklaracijos trÅ«kumus, bet pats negalėjo jų iÅ¡taisyti, todėl nurodė jai paÅ¡alinti savo iniciatyva, o ne ji pati savo noru tikslino minėtÄ deklaracijÄ , dėl ko atsirado mokestinė prievolė, kurios net nebuvo 2017-03-21 pateikiant Metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM308).

BÅ«tent dėl mokesčių administratoriaus neteisėto nurodymo tikslinti deklaracijÄ pasikeitė jos mokestinė prievolė ir be teisinio pagrindo buvo taikytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas, kuriame nustatytos lengvatos gyventojui, o ne Å¡eimai, keičiančiai gyvenamÄ bÅ«stÄ geresniu, t. y. Å¡eimai, kuri gerina savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-01-21 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 13-1515-473/2021, aiÅ¡kiai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pati savarankiÅ¡kai deklaravo mokesčius už 2016 metus ir sumokėjo apskaičiuotÄ GPM.

Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjai GPM buvo naujai apskaičiuotas, atlikus mokestinį patikrinimÄ , ar kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų pateikusi nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ ir mokesčių administratorius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ atsisakyti Å¡iÄ permoka grÄ Å¾inti nėra, ir kad pareiÅ¡kėjos 2017-06-08 praÅ¡ymas dėl mokestinės permokos grÄ Å¾inimo neatitinka Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI virÅ¡ininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (toliau - Taisyklės) reikalavimų, todėl negalėjo bÅ«ti pagrindas pradėti GPM permokos grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ pagal MAÄ® 87 straipsnį.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Komisijos sprendimo iÅ¡vados yra nepagrįstos objektyviu ir visapusiÅ¡ku Å¡io mokestinio ginčo aplinkybių iÅ¡tyrimu, todėl Komisijos sprendimas naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuris neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių normų reikalavimų, nes jame nustatyta tik jos, kaip mokesčio mokėtojos, pareiga padengti pagal 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus suformuotÄ GPM prievolę.

Sprendime nėra aiÅ¡kių ir pakankamų motyvų, kodėl mokesčių administratorius pareikalavo pateikti 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus, kodėl ji privalėjo deklaruoti 2016 m. gautas pajamas už parduotÄ bendrosios nuosavybės teise priklausiusio bÅ«sto dalį ir mokėti papildomai apskaičiuotÄ GPM sumÄ , kaip jos skolÄ biudžetui bei delspinigius. Skundžiamo sprendimo papildomuose motyvuose nurodytos mokesčių teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė, reglamentuoja mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymÄ , kai:

1) be atskiro mokesčių mokėtojo Prašymo mokesčio ir (arba) kitų įmokų permoka (skirtumas) įskaitoma VMI administruojamų mokesčių ir kitų įmokų nepriemokoms padengti Taisyklių nustatyta tvarka (8.1.1 papunktis);

2) Mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių ar kitų įmokų sumos ir (arba) susidaręs mokesčio skirtumas įskaitomas (grÄ Å¾inamas) Taisyklėse nustatyta tvarka: padengiamos mokesčių mokestinės ir baudų už AN (nuo 2015-07-01), mokamų vienu įmokos kodu (įmokos kodas 1001 – VMI administruojami deklaruojami mokesčiai ir nuo 2015-07-01 paskirtos baudos už AN, mokami vienu įmokos kodu), nepriemokos bei VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, nepriemokos (Taisyklių 47.1 punktas).

PareiÅ¡kėja dėsto Taisyklių nuostatas ir teigia, kad Sprendimo papildomuose motyvuose nėra nurodyta nei viena Taisyklių nuostata, reglamentuojanti mokesčio permokos negrÄ Å¾inimÄ . Skundžiamo sprendimo turinys neatitinka teisės normų, reglamentuojančių mokesčio permokos grÄ Å¾inimÄ (MAÄ® 87 str. 1 d.), reikalavimų. PareiÅ¡kėja remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir teigia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nei VMI, nei Inspekcija nėra teisės subjektai, kurie gali padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2017-06-08 praÅ¡yme aiÅ¡kiai nurodė, kad 2016-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Turtas perleistas tretiesiems asmenims už 48 000 Eur sumÄ , kad į jos ir sutuoktinio sÄ skaitas buvo pervesta po 24 000 Eur už bendrÄ turtÄ . Kitaip tariant, perleisto bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto masė nepasikeitė, o tik pasikeitė forma - bendrÄ TurtÄ pakeitė bendri pinigai, nors ir skirtingose banko sÄ skaitose. Duomenų, kad bendri pinigai tapo asmenine jos ir jos sutuoktinio nuosavybe, kad yra pareikÅ¡tas reikalavimas padalyti turtÄ ir turtas padalytas sutuoktinių sutikimu arba teismo sprendimu, VMI ir Inspekcija neturėjo ir nepateikė, todėl veikiant ultra viręs be teisinio pagrindo apmokestino dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise gautų pajamų.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis CK nuostatomis, nes analizuojami teisiniai santykiai nėra sureguliuoti vieÅ¡osios teisės normomis. Taip pat yra pagrindas remtis MAÄ® 10 straipsnyje įtvirtintu turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu, nes ginčas kilo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės formos pasikeitimo. Jos ir sutuoktinio santykių veiklos turinys yra aiÅ¡kus - pasikeisti Å¡eimos bÅ«stÄ , ir aplinkybė, kad jos sutuoktinis gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs teisės aktų nustatyta tvarka, paneigia GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte įtvirtintos sÄ lygos (parduotame gyvenamajame bÅ«ste turėjo bÅ«ti gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) taikymo bÅ«tinybę abiem sutuoktiniams, t. y. abiem bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojams atskirai.

Å i GPMÄ® norma taikoma gyventojo turtui, o ne Å¡eimos turtui. Pažymi, kad bÅ«stÄ pardavė ir gavo pajamas, už kurias įsigijo kitÄ bÅ«stÄ jos Å¡eima, o ne du atskiri Lietuvos Respublikos gyventojai. Tuo labiau, kad naujai įsigytame Å¡eimos bÅ«ste jos Å¡eima gyvena iki Å¡iol ir bÅ«sto sÄ lygų pagerinimas susijęs su neįgalaus sÅ«naus liga. Duomenų, kad už parduotÄ Å¡eimos bÅ«stÄ gautos lėšos nebuvo perduotos bendrai jungtinei nuosavybei, atsakovė neturi, todėl akivaizdu, kad apmokestindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas pajamas, t. y.

Å¡eimos pajamas, nepagrįstai ir neteisėtai taikė GPMÄ® normas, pažeidė Konstitucijos 22, 23 ir 24 straipsniuose įtvirtintus žmogaus privataus gyvenimo, nuosavybės ir bÅ«sto neliečiamybės principus, bei pažeidė draudimÄ diskriminuoti dėl socialinės padėties kartu suvaržant teisę laisvai disponuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu (Konvencijos 14 str., 1 protokolo 1 str.). Atsakovė VMI atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad ji turi GPM permokÄ . VMI Sprendime pagrįstai buvo nurodyta, jog „Mokesčių mokėtoja praÅ¡o grÄ Å¾inti 2017-06-05 įmokos kodu 1441 sumokėtÄ GPM 2 270 eurų įmokÄ . NegrÄ Å¾inami 2 270 eurų, nes GPM nėra. Valstybinė mokesčių inspekcija/Atsakovas vadovaudamasi MAÄ® 87 straipsnio 1 dalyje bei Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo)“ (toliau – Taisyklės), 8.1.1 papunktyje, bei 47.1 papunktyje nustatytÄ tvarkÄ , kuriuose nurodyta, kad permoka (skirtumu) turi bÅ«ti įskaitytos mokestinės ir / ar baudos už AN nepriemokos, GPM 2017-06-05 įmoka 2270 eurų panaudota GPM pagal 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus suformuotai GPM prievolei padengti“.

Atsakovė pažymi, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiÅ¡kai, iÅ¡skyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nustatytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAÄ® 73 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai suformavo mokestinę prievolę, pateikdama Metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM308) (deklaracijos buvo pateiktos kelis kartus). PareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai pati suformavo mokestinę prievolę, t. y. savarankiÅ¡kai deklaravo mokėtinÄ 2 249 Eur GPM (deklaracijos 33 laukelis).

Kadangi Metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta praleidus nustatytÄ terminÄ , todėl buvo apskaičiuota 22,78 Eur GPM delspinigių. PareiÅ¡kėja pati savarankiÅ¡kai suformavusi mokestinę prievolę (savarankiÅ¡kai pateikdama deklaracijÄ su deklaruota mokėtina GPM suma), pati savarankiÅ¡kai jÄ Ä¯vykdė - 2017-06-05 sumokėjo 2 270 Eur GPM (mokestį ir sankcijas). Atsakovė akcentuoja, jog mokesčių administratorius prievolės už pareiÅ¡kėjÄ nesuformavo, mokėtinos GPM sumos neapskaičiavo ir neatliko jokių procesinių veiksmų su pareiÅ¡kėjos deklaruota ir įvykdyta prievole.

Visa tai atiko pati pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai deklaruodama savo prievoles. Be to, pareiÅ¡kėja, pateikdama deklaracijÄ ir suformuodama mokestinę prievolę, jÄ Ä¯vykdė. PaaiÅ¡kina, kad pačiai pareiÅ¡kėjai suformavus mokėtinÄ (-2 249 Eur GPM sumÄ ), jÄ sumokėjus (+2 249 Eur GPM), pareiÅ¡kėjos apskaitoje (balanse) susidarė „0“ (-2 249 + 2 249). Kadangi pareiÅ¡kėjos balanse yra „0“, minėta suma negali bÅ«ti laikoma nei mokesčio permoka, nei skirtumas (kaip taip suprantama pagal MAÄ® 2 straipsnio 12 ir 13 dalis).

PareiÅ¡kėjos sumokėta mokesčio suma negali bÅ«ti laikoma „sumokėta per didelė mokesčio suma“, kadangi prievolė suformuota pačios pareiÅ¡kėjos. Atsakovė nurodo, kad dėl procedÅ«rinių permokos grÄ Å¾inimo klausimų sutinka su Komisijos sprendimo motyvais, kad „Mokesčių permokų grÄ Å¾inimo klausimus reglamentuoja MAÄ® bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. MAÄ® 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia mokesčio permokos sÄ vokÄ , nurodydama, kad mokesčio permoka yra mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, t. y. suma, kurios mokesčių mokėtojas neturėjo (neturi) pareigos mokėti pagal teisės aktų reikalavimus.

MAÄ® 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grÄ Å¾inamos mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu. Taisyklėse nustatyta detali mokesčių mokėtojo praÅ¡ymo grÄ Å¾inti (įskaityti) VMI administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų užpildymo, pateikimo, apskaitos, susijusios su mokesčio ir kitų įmokų permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimu (įskaitymu), tvarka.

Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu, mokesčio (taip pat ir kitų Taisyklėse nurodytų įmokų) permoka (skirtumas) mokesčių mokėtojui grÄ Å¾intina tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia, kad mokesčio permoka (skirtumas) yra realiai susidariusi ir mokesčių mokėtojas neturi nepriemokų, kurioms padengti Å¡i permoka pirmiausia ir turi bÅ«ti panaudota. Pažymi, kad LVAT ne kartÄ savo praktikoje yra pasisakęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo prasme pareiga įrodyti praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokos pagrįstumÄ tenka mokesčių mokėtojui, o jam Å¡ios pareigos neįvykdžius, jis, kaip taisyklė, praranda teisę į mokesčio permokÄ (pvz., 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. eA-182-438/2016).

Pagal MAÄ® 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiÅ¡kai. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Taigi, remiantis Å¡ia nuostata, konstatuotina, kad 2017-06-05 pateiktoje Metinėje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi. Situacija, kai 2 270 Eur GPM įmoka panaudota GPM pagal 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m. suformuotai 2 270 Eur GPM prievolei padengti, neatitinka permokos susidarymo sÄ lygų, nustatytų MAÄ® 2 straipsnio 12 dalyje, todėl pripažintina, kad GPM permokos nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, susiję su GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos lengvatos taikymu nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai pagal MAÄ® 68 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima, kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas GPM (iÅ¡skyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iÅ¡ individualios veiklos dalį).

Todėl pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įsitikinusi, kad jos gautos pajamos už 2016 m. parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atitinka GPMÄ® nustatytas neapmokestinamųjų pajamų pripažinimo sÄ lygas (GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas), turi teisę pateikti mokesčių administratoriui:

1) patikslintÄ Metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m., kurios pagrindu mokesčių administratoriaus vedamoje mokesčių mokėtojo apskaitoje susiformuotų permokÄ ir 2) nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas (FR0781 forma). Tik pareiÅ¡kėjai tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui patikslintÄ Metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m. ir nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti permokÄ , gali bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai turi permokÄ ir MAÄ® nustatyta tvarka spręsti permokėtos GPM sumos grÄ Å¾inimo klausimÄ .

Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjai patikslinus savo prievolę, pavyzdžiui, iÅ¡ mokėtinos sumos į grÄ Å¾intinÄ , ar iÅ¡ dalies mokėtinos sumos, pareiÅ¡kėjos balansas pasikeistų. Tokiu bÅ«du atsirastų pagrindas vertinti pateiktÄ patikslintÄ deklaracijÄ ir jos pagrindu atsiradusius pasikeitimus. PareiÅ¡kėjai patikslintus deklaracijÄ už 2016 m. visa apimtimi, t. y. deklaruojant grÄ Å¾intinÄ mokesčio permokÄ , VMI yra pasirengusi inicijuoti mokestinį pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

Byloje keliamas ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjos 2021-03-26 praÅ¡ymas Nr. (17.16-40)GES-166180 grÄ Å¾inti 2 270 Eur GPM, ir ikiteismine tvarka pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡nagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2013-10-31 pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), kuriame sutuoktinis deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2016-10-24 pirkimo-pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 48 000 Eur, todėl į pareiÅ¡kėjos ir sutuoktinio sÄ skaitas buvo pervesta po 24 000 Eur už bendrÄ turtÄ . 2017-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu įsigijo kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 52 000 Eur, esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja 2017-03-21 pateikė Metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus, kurioje deklaravo apmokestinamÄ sias pajamas, susijusias su darbo santykiais ir grÄ Å¾intinÄ 110,00 Eur GPM. Vėliau pareiÅ¡kėja 2017-06-05 pateikė dvi deklaracijas ir patikslino minėtÄ deklaracijÄ . Deklaracijos GPM308T priede (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos) deklaravo 1/2 dalį pajamų, gautų 2016 m. už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. deklaravo 24 000 Eur ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamųjų pajamų, 10 086,05 Eur turto įsigijimui tenkančių iÅ¡laidų, 13 913,95 Eur apmokestinamųjų pajamų bei mokėtinÄ 2 249,00 Eur GPM.

Kadangi Metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta praleidus GPMÄ® nustatytÄ terminÄ , buvo apskaičiuota 22,78 Eur GPM delspinigių. PareiÅ¡kėja 2017-06-05 sumokėjo 2 270 Eur GPM. PareiÅ¡kėja 2017-06-08 kreipėsi į InspekcijÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo, kuri 2017-07-04 raÅ¡tu Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018-06-27 raÅ¡tu (7.46-4.7.1) K-2368 pateikė savo atsakymus. PareiÅ¡kėja dėl Å¡ių raÅ¡tų kreipėsi į Komisijos Kauno apygardos skyrių, kuris 2018-08-16 sprendimu atsisakė priimti skundÄ , nes neatnaujino termino skundui paduoti.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ (toliau – RAAT), skųsdama minėtÄ Komisijos sprendimÄ ir Inspekcijos raÅ¡tus, taip pat teismui reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl minėtais raÅ¡tais padarytos žalos atlyginimo. RAAT 2018-09-25 ir 2018-10-18 skundo priėmimo nutartyse pasisakė, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl permokos grÄ Å¾inimo patenka į mokestinio ginčo sÄ vokÄ (MAÄ® 2 str. 22 d.), kuriam nustatyta speciali nagrinėjimo tvarka (MAÄ® 145 str. 1 d.).

Skundo dalį dėl Komisijos sprendimo taip pat atsisakė priimti, nes pareiÅ¡kėja Å¡iuo atžvilgiu nesuformulavo skundo dalyko. Likusi dalis – dėl Inspekcijos raÅ¡tais padarytos žalos – iÅ¡nagrinėta ir 2018-12-21 sprendimu skundas atmestas. LVAT 2020-09-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1195-442/2020 pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėja 2018-10-09 raÅ¡tu kreipėsi į VMI, praÅ¡ydama:

1) vadovaujantis MAÄ® 152 straipsniu ir VAÄ® 8 straipsniu, pripažinti skunde nurodytas priežastis svarbiomis ir priimti sprendimÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ dėl Inspekcijos 2017-07-04 raÅ¡to Nr. (7.1-3.1.1) K-3472 ir 2018-06-27 raÅ¡to Nr. (7.46-4.7.1) K-2368; 2) panaikinti minėtus Inspekcijos raÅ¡tus;

3) grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo valstybei sumokėtÄ 2 270,00 Eur GPM;

3) įpareigoti InspekcijÄ ne teismo tvarka atlyginti patirtÄ 2 270,00 Eur turtinę žalÄ . VMI 2018-11-28 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2019-01-10 sprendimu Nr.21R-20(AG-29/02-2019) atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ , nes, Komisijos vertinimu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ konstatuoti, jog tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojos vyksta mokestinis ginčas, todėl pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – Teismas). Teismas 2019-06-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2463-1066/2019 pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. VMI, įvertinusi Teismo sprendimo motyvus dėl mokestinio ginčo sÄ vokos, pateikė apeliacinį skundÄ . LVAT 2020-12-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2373-602/2020 VMI skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Teismui.

Teismas 2021-01-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-1515-473/2021 panaikino Komisijos sprendimÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai teisę, kad siekdama susigrÄ Å¾inti GPM permokÄ , ji turi teisę kreiptis į VMI, pateikdama nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas (FR0781 forma). PareiÅ¡kėja 2021-03-23 užpildė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas Nr. (17.16-40) GES-166180, kuriame nurodė, kad siekia susigrÄ Å¾inti 2 270 Eur dydžio GPM permokÄ už 2016 metus.

VMI, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2021-04-09 sprendimu Nr. 331-378617 negrÄ Å¾ino praÅ¡omos sumos, konstatuodamas, jog tokios permokos nėra. PareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2021-09-14 sprendimu Nr. S-121 (7-114/2021) atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ . PareiÅ¡kėja nesutinka su VMI ir Komisijos sprendimais, teigia, kad bÅ«tent dėl mokesčių administratoriaus neteisėto nurodymo tikslinti deklaracijÄ , pasikeitė jos mokestinė prievolė ir be teisinio pagrindo buvo taikytas GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas, kuriame nustatytos lengvatos gyventojui, o ne Å¡eimai, keičiančiai gyvenamÄ bÅ«stÄ geresniu, t. y.

Å¡eimai, kuri gerina savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , be to VMI Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAÄ®, GPMĮ ir Taisyklių nuostatos. Pagal GPMÄ® 3 straipsnio nuostatas pajamų mokesčio mokėtoju laikomas pajamų gavęs ir (arba) uždirbęs gyventojas. GPMÄ® 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant apmokestinamÄ sias pajamas, iÅ¡ pajamų Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atimama per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su Å¡io turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios iÅ¡laidos – Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kai gyventojo gautos pajamos pagal GPMÄ® 17 straipsnį nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, o pagal mokesčio sumokėjimo tvarkÄ priskiriamos B klasės pajamoms, jas gavusiam gyventojui GPMÄ® 27 straipsnyje nustatyta pareiga iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. pačiam arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ ir sumokėti joje apskaičiuotÄ pajamų mokestį. MAÄ® 87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčių administratorius privalo grÄ Å¾inti mokesčių mokėtojui mokesčio permokÄ tokia tvarka:

1) mokesčio permoka grÄ Å¾inama per 30 dienų po raÅ¡ytinio praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ gavimo dienos. Tais atvejais, kai mokesčių administratorius papraÅ¡o mokesčių mokėtojÄ pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grÄ Å¾inti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaracijÄ , grÄ Å¾inama mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei praÅ¡ymas pateikiamas pasibaigus atitinkamos metinės deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po praÅ¡ymo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ gavimo dienos. Šiame punkte nustatyti terminai netaikomi, jei yra Å¡ios dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės;

2) tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grÄ Å¾inimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grÄ Å¾inimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

MAĮ 87 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymo grÄ Å¾inti arba įskaityti mokesčio permokÄ pateikimo tvarkÄ bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti prie praÅ¡ymo pridėtinų dokumentų sÄ raÅ¡Ä , taip pat atvejus, kada mokesčio permoka grÄ Å¾inama mokesčių mokėtojui be atskiro praÅ¡ymo. Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotų sumų grÄ Å¾inimo (įskaitymo) taisyklės yra patvirtintos VMI virÅ¡ininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186.

Å iuo įsakymu taip pat yra patvirtinta praÅ¡ymo grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas FR0781 forma. Pagal MAÄ® 2 straipsnio 12 dalį mokesčio permoka yra laikoma mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma, t. y. mokesčio (įmokos, baudos ar pan.) suma, kurios mokesčių mokėtojas neturėjo pareigos mokėti pagal teisės aktų reikalavimus. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ (LVAT 2016-02-25 nutartis adm. byloje Nr. A-182-438/2016, 2017-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A-3146-575/2017) mokesčių mokėtojui tenka pareiga pagrįsti mokesčio (įmokos) permokos susidarymo realumÄ .

P. T. 17 punktÄ praÅ¡ymas dėl mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo turi bÅ«ti užpildytas ir pateiktas, laikantis Taisyklėse nustatytų reikalavimų, o pagal Taisyklių 16 punktÄ prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti praÅ¡ymui iÅ¡nagrinėti ir sprendimui priimti reikalingi papildomi dokumentai ir duomenys (Taisyklėse pateiktas pavyzdinis, tačiau nebaigtinis tokių dokumentų sÄ raÅ¡as), pagrindžiantys Inspekcijos administruojamų mokesčių ar baudų už administracinį nusižengimÄ permokos (skirtumo) susidarymÄ ir (arba) patvirtinantys Inspekcijos neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAÄ® ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimÄ ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas.

Taigi, apibendrinus aptartas teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad tik mokesčių mokėtojui objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis pagrindus aplinkybes, jog jis mokestį, įmokÄ (ginčo situacijoje GPM) sumokėjo neturėdamas teisinio pagrindo, mokesčių administratoriui atsiranda pareiga sugrÄ Å¾inti įmokos permokÄ . Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2017-03-21 pateikė Metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM308) už 2016 metus, kurioje deklaravo apmokestinamÄ sias pajamas, susijusias su darbo santykiais, bei grÄ Å¾intinÄ 110,00 Eur GPM.

Vėliau pareiÅ¡kėja 2017-06-05 pateikė dvi deklaracijas ir patikslino minėtÄ deklaracijÄ ir deklaracijos GPM308T priede (ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamosios pajamos) deklaravo ½ dalį pajamų, gautų 2016 m. už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. deklaravo 24 000 Eur ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinamųjų pajamų, 10 086,05 Eur turto įsigijimui tenkančių iÅ¡laidų, 13 913,95 Eur apmokestinamųjų pajamų bei mokėtinÄ 2 249,00 Eur GPM.

Kadangi Metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta praleidus GPMÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , buvo apskaičiuota 22,78 Eur GPM delspinigių. PareiÅ¡kėja 2017-06-05 sumokėjo 2 270 Eur GPM. Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai ir informacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja pagrindas grÄ Å¾inti jos 2017-06-05 sumokėtÄ GPM, nes pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra susidariusi GPM permoka. PareiÅ¡kėja pati pateiktos patikslintos deklaracijos pagrindu suformavo mokėtinÄ 2 249 Eur GPM prievolę (Metinė pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta praleidus GPMÄ® nustatytÄ terminÄ , todėl buvo apskaičiuota 22,78 Eur GPM delspinigių).

PareiÅ¡kėja patikslintos Metinės pajamų deklaracijos už 2016 m. pagrindu suformuotÄ mokestinę prievolę įvykdė, t. y. 2017-06-05 į valstybės biudžetÄ sumokėjo 2 270 Eur GPM. Patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjos deklaruoto ir sumokėto GPM nebuvo atliekamas. Pagal MAÄ® 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiÅ¡kai. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos 2017-06-05 pateiktoje Metinėje deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi.

Situacija, kuomet 2270 Eur GPM įmoka panaudota GPM pagal 2017-06-05 patikslintÄ metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m. suformuotai 2 270 Eur GPM prievolei padengti, neatitinka permokos susidarymo sÄ lygų, nustatytų MAÄ® 2 straipsnio 12 dalyje, todėl pripažintina, kad GPM permokos nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, susiję su GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nustatytos lengvatos taikymu nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingi, Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie sumokėto GPM permokÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji gali bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai.

Kaip minėta priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiÅ¡kai, iÅ¡skyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, todėl preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (MAÄ® 73 st. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai suformavo mokestinę prievolę, pateikdama Metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaracijÄ (forma GPM308) (deklaracijos buvo pateiktos kelis kartus), pati savarankiÅ¡kai jÄ Ä¯vykdė - 2017-06-05 sumokėjo 2 270 Eur GPM (mokestį ir sankcijas).

Byloje pateikti įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, kad mokėtinÄ mokestį suformavo ir įpareigojo sumokėti mokesčių administratoriaus. PrieÅ¡ingai, mokesčių administratorius prievolės už pareiÅ¡kėjÄ nesuformavo, mokėtinos GPM sumos neapskaičiavo ir neatliko jokių procesinių veiksmų su pareiÅ¡kėjos deklaruota ir įvykdyta prievole. Visa tai atiko pati pareiÅ¡kėja savarankiÅ¡kai deklaruodama savo prievoles. PareiÅ¡kėjos sumokėta mokesčio suma negali bÅ«ti laikoma „sumokėta per didelė mokesčio suma“, kadangi prievolė suformuota pačios pareiÅ¡kėjos.

Ginčo situacijoje, įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėja nepateikė informacijos ir dokumentų dėl permokos susidarymo realumo ar kitos informacijos, kad ji neturėjo pagrindo mokėti GPM, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma grÄ Å¾inti permoka yra susidariusi ir yra pagrindas jÄ grÄ Å¾inti. Kadangi nagrinėjamu atveju kilęs mokestinis ginčas, teismas nepasisakys dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų, susijusių su CK normų taikymu. Pagal MAÄ® 68 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima, kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (iÅ¡skyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iÅ¡ individualios veiklos dalį).

PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įsitikinusi, kad jos gautos pajamos už 2016 m. parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atitinka GPMÄ® nustatytas neapmokestinamųjų pajamų pripažinimo sÄ lygas (GPMÄ® 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas), turi teisę pateikti mokesčių administratoriui:

1) patikslintÄ Metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m., kurios pagrindu mokesčių administratoriaus vedamoje mokesčių mokėtojo apskaitoje susiformuotų permoka ir 2) nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) permokÄ (skirtumÄ ) ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas (FR0781 forma). PareiÅ¡kėjai tinkamai užpildžius ir pateikus mokesčių administratoriui patikslintÄ Metinę pajamų deklaracijÄ už 2016 m. ir nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti permokÄ , gali bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai turi permokÄ ir MAÄ® nustatyta tvarka spręsti permokėtos GPM sumos grÄ Å¾inimo klausimÄ .

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys, kad atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai patikslinus savo prievolę, pavyzdžiui, iÅ¡ mokėtinos sumos į grÄ Å¾intinÄ , ar iÅ¡ dalies mokėtinos sumos, pareiÅ¡kėjos balansas pasikeistų. Tokiu bÅ«du atsirastų pagrindas vertinti pateiktÄ patikslintÄ deklaracijÄ ir jos pagrindu atsiradusius pasikeitimus. PareiÅ¡kėjai patikslintus deklaracijÄ už 2016 m. visa apimtimi, t. y. deklaruojant grÄ Å¾intinÄ mokesčio permokÄ , atsakovė yra pasirengusi inicijuoti mokestinį pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, kad ginčijamas VMI Sprendimas neatitinka VAÄ® 8 straipsnyje individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nurodo VAÄ® 8 straipsnio nuostatas, kurios galiojo iki 2020-11-01. Kadangi Sprendimas priimtas 2021-04-09, taikytinos galiojančios redakcijos VAÄ® 10 straipsnio 5 dalis. VAÄ® iÅ¡dėsčius nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2020-11-01, 8 straipsnio nuostatos iÅ¡ esmės pasikeitė, tačiau reikalavimas tinkamai motyvuoti administracinį sprendimÄ neiÅ¡nyko, jis netiesiogiai įtvirtintas VAÄ® 10 straipsnio 5 dalyje ir kyla iÅ¡ bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, teisėtumo ir gero administravimo principų.

Pagal MAÄ® 34 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarkÄ nustato centrinis mokesčių administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje sprendimų turinį ir formÄ reglamentuoja Taisyklės. Teismo įsitikinimu, ginčijamas VMI Sprendimas atitinka Taisyklių nustatytÄ sprendimų turinį ir formÄ , taip pat jis atitinka VAÄ® nustatytus reikalavimus, nes jame pateikiamas teisinis pagrindas (MAÄ® 87 straipsnis), kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , nurodyta sprendimo data, sprendime nurodyta kodėl sumokėtas mokestis negrÄ Å¾inamas, jis pasiraÅ¡ytas įgalioto pareigÅ«no. Be to, pareiÅ¡kėja, kaip mokesčių mokėtoja, žinojo apie procesÄ , susijusį su GPM gražinimu.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjai buvo suprantamas sprendimo turinys, ji aiÅ¡kiai suprato savo teises, pareigas, sprendimo pagrindÄ ir apimtį. VAÄ® 10 straipsnyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAÄ® 10 str. 5 d. 7 p.).

AiÅ¡kindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020-11-01 VAÄ® 8 str.) nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14).

Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas nuostatas, taip pat įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad VMI, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas mokestinio ginčo faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma bei įstatyminiu pagrindu, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl padaryto VAĮ 10 straipsnio pažeidimo ir pareiÅ¡kėjos argumentai pripažintini nepagrįstais bei atmestini.

Ginčijamas Sprendimas atitinka VAÄ® 10 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, Apibendrinant tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad VMI Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo šį sprendimÄ panaikinti, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais motyvais. Mokestinį ginÄÄ ikiteismine tvarka nagrinėjusi Komisija teisingai, vadovaudamasi MAÄ® ir teismų praktika, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos ginčijami VMI ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti. Teismas taip pat netenkina iÅ¡vestinio pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo įpareigoti VMI jos 2021-03-23 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ar nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotas sumas iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos J. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič