9a026716-3e8d-4df1-821c-c59c84864c19 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1007-516/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00396-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.11.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ ir V.

K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. J. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ir restitucijos taikymo.

2. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė nutraukti dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Memelio grupė“ kaltės S. K. siuvimo įmonės, jos savininko ir atsakovės 2013 m. spalio 9 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restitucijÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. IeÅ¡kovė nurodė, jog 2013 m. spalio 9 d. S. K. siuvimo įmonė, jos savininkas S. K. ir atsakovė UAB „Memelio grupė“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjai S. K. siuvimo įmonė ir S. K. pardavė, o atsakovė nupirko, nekilnojamÄ jį turtÄ : 3.1. negyvenamÄ jÄ patalpÄ -pramogų centrÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas Nr. 1); 3.2. butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas Nr. 2); 3.3. butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas Nr. 3); 3.4. pastatÄ -teatrÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas Nr. 4); 3.5. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (daiktas Nr. 5).

4. Šalys susitarė, kad daiktai parduodami už 6 000 000 Lt, dalis kainos (2 553 222,66 Lt) yra sumokėta iki sutarties pasirašymo dienos, o likusi kainos dalis (3 445 777,34 Lt) iki 2015 m. kovo 4 d. bus sumokėta dalimis.

5. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatytais terminais bei tvarka nesumokėjo už įsigytus daiktus. Po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 35 000 Lt sumÄ . Likusi įsiskolinimo dalis sudaro 988 119,02 Eur (3 411 777,34 Lt).

6. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-556-538/2015 buvo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 389 423,41 Eur skolos, 1 614,62 Eur palÅ«kanų, 8,75 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

7. IeÅ¡kovė 2016 m. gegužės 16 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , joje pareikalavo ne tik sumokėti įsiteisėjusiu sprendimu priteistas sumas, bet ir 598 717,64 Eur skolÄ pagal tris įmokas, kurių mokėjimo terminas sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs, tačiau atsakovė nenurodė sutinkanti ar iÅ¡ dalies sutinkanti su ieÅ¡kovės reikalavimais bei ketinanti vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei teismo sprendimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

8. IeÅ¡kovė teigė, jog yra įvykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – perdavusi daiktus atsakovei, tačiau atsakovė sumokėjo tik dalį sutartyje numatytos kainos – 749 601,09 Eur. Terminas paskutinei įmokai atlikti suėjo 2015 m. kovo 5 d. Å ios aplinkybės rodo, jog atsakovė pažeidė sutarties nuostatas, o ieÅ¡kovė negavo to, kÄ tikėjosi gauti pagal sutartį. Atsakovei tinkamai nevykdžius sutarties, ieÅ¡kovė prašė sutartį nutraukti, esant esminiam sutarties pažeidimui.

IeÅ¡kovės nuomone, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojimas sumokėti sutartyje numatytÄ kainÄ yra esminė sutarties sÄ lyga. Å iÄ iÅ¡vadÄ dar patvirtina ir faktas, kad ieÅ¡kovė buvo restruktÅ«rizuojama, o Å¡iuo metu yra bankrutuojanti įmonė. Bankroto proceso metu vyrauja vieÅ¡asis interesas apginti ir įmonės kreditorių teises. Taigi atsižvelgiant į sutarties esmę ir ieÅ¡kovės teisinį statusÄ , griežtas sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės, o atsakovės padaryti pažeidimai vertintini kaip esminiai.

9. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės elgesys nesuteikia jai pagrindo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, nes atsakovė nepradėjo vykdyti net teismo sprendimo dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimÄ , grubiai pažeidė ieÅ¡kovės ir visų jos kreditorių teises bei interesus, todėl sutartis nutrauktina dėl atsakovės kaltės.

10. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Memelio grupė“ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nurodė, jog Å¡alys sutartyje nesusitarė dėl jos nutraukimo sÄ lygų, todėl, norint nutraukti Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, bÅ«tina vadovautis įstatymo normomis. Atsakovės veiksmai negali bÅ«ti laikomi esminių sutarties sÄ lygų pažeidimu. Atsakovė už daiktÄ Nr. 4 sumokėjo visÄ reikalaujamÄ sumÄ , o pardavėjas sutartyje patvirtino, jog dėl Å¡io parduoto objekto pretenzijų neturi. Po Å¡io apmokėjimo pardavėjui kilo pareiga kreiptis į kreditorių AB SEB bankÄ , jog bÅ«tų panaikinta daikto Nr. 4 hipoteka. Tačiau pardavėjas Å¡ios savo pareigos neįvykdė. Pardavėjui neįvykdžius pareigos panaikinti hipotekÄ , atsakovė informavo, jog ji sustabdo savo prievolės mokėti už kitus daiktus vykdymÄ , kol nebus panaikinta hipoteka.

11. Atsakovė, pasitikėdama pardavėju dėl kitų parduodamų daiktų bÅ«klės, už Å¡iuos parduodamus daiktus sumokėjo dalį pinigų iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir avansÄ pasiraÅ¡ius sutartį. Tačiau vėliau, apžiÅ«rėjusi parduodamas patalpas, atsakovė nustatė, kad yra pažeistos pastatų sienos, pažeistos patalpų grindys, netinkama Å¡ildymo sistema, patalpų viduje esantys baldai netinkami naudoti, nes sugadinti, taip pat sugadinti langai ir durys, supelijusios patalpų vidinės sienos, netinkama eksploatuoti kanalizacijos ir santechnikos įranga, sutrÅ«kę vamzdžiai, elektros instaliacija neatitinka normatyvinių statybos reikalavimų, taip pat viename iÅ¡ daiktų – pramogų centre – pardavėjas savo pramogų centro veiklÄ vykdė netinkamai, dėl to Å¡is daiktas nebegali bÅ«ti naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį.

12. Kadangi pardavėja (po raÅ¡ytinio perspėjimo) nepaÅ¡alino nustatytų trÅ«kumų, todėl negali reikalauti iÅ¡ atsakovės, kad ji sumokėtų už netinkamos kokybės daiktus. Atsakovės prievolės nevykdymas negali bÅ«ti laikomas tyčiniu ar dėl didelio neatsargumo, nes atsakovė nenumatė, kad įvyks pardavėjo mirtis, su kuriuo buvo derinamos visos sutarties sÄ lygos ir jų vykdymo tvarka; buvo nutraukta restruktÅ«rizacijos byla, kurios metu buvo sudaryta taikos sutartis, o jos pagrindu atsakovė buvo atleista nuo apmokėjimo už daiktus Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5; pardavėjas nevykdė prievolės panaikinti hipotekÄ daiktui Nr. 4 ir paÅ¡alinti kitus parduodamų daiktų trÅ«kumus; vyko teismo procesai dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl atsakovė turėjo teisėtÄ ir pagrįstÄ pagrindÄ nemokėti pardavėjui likusios pinigų sumos.

Atsakovė, vykdydama ir toliau ketindama vykdyti sutartį bei nuosavybės teise įgijusi daiktÄ Nr. 4, jame sukÅ«rė ir vysto pramogų verslÄ . Ä® daiktÄ Nr. 4 ir su juo susijusiÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ atsakovė investavo daug piniginių lėšų, laiko, žinių ir darbo, todėl sutarties nutraukimas atsakovei sukeltų didelius nuostolius.

13. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-575-459/2017 ieÅ¡kinį atmetė; atsakovei UAB „Memelio grupė“ iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės administravimui skirtų lėšų priteisė 454,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakovė nesumokėjo visos sutartyje numatytos sumos už nusipirktus daiktus: po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė 2014 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 35 000 Lt sumÄ ; likusi įsiskolinimo dalis sudaro 988 119,02 Eur (3 411 777,34 Lt).

Teismas akcentavo, jog svarbiÄ reikÅ¡mę sprendžiant Å¡alių kilusį ginÄÄ turi aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-556-538/2015 tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ sutarties pagrindu dėl pagal sutartį nesumokėtų sumų priteisimo, ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista 389 423,41 Eur skolos, 1 614,62 Eur palÅ«kanų, 8,75 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas, įvertinęs atsakovės faktiÅ¡kai sumokėtÄ sutartos kainos dalį ir teismo sprendimu priteistÄ skolos dalį (749 601,10 Eur + 389 423,41 Eur = 1 139 024,41 Eur; visa sutarties suma sudaro 1 737 720,11 Eur), padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra realizavusi (apgynusi) savo teises dėl 66 proc. sumos, mokėtinos pagal sutartį.

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-767-196/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad byloje nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ pripažinti, jog Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjai sÄ moningai nesumokėjus didžiosios sutartos kainos dalies, todėl pardavėjai negavus didžiÄ ja dalimi to, ko tikėjosi gauti, ji bankrutavo, buvo iÅ¡ esmės pažeista, ir tai yra pagrindas nutraukti sutartį (ar jos dalį) teismo sprendimu.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Å¡alių argumentų, susijusių su daikto Nr. 4 pardavimu, atsiskaitymo už jį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; nutraukė 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl daiktų Nr. 1, 2, 3 ir 5; taikė restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino iÅ¡ atsakovės nuosavybės teise daiktus Nr. 1, 2, 3 ir 5 (su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais); atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 63 359,36 Eur sumÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 805,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

16. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-767-196/2017, konstatavo, kad byloje nustatytas prejudicinis faktas, jog atsakovė, sÄ moningai ieÅ¡kovei nesumokėjusi didžiosios sutartos kainos dalies, pirkimo–pardavimo sutartį pažeidė iÅ¡ esmės, ir tai yra pagrindas nutraukti sutartį (ar jos dalį).

17. Vertindamas pirkimo pardavimo sutarties vykdymÄ bei jos nutraukimo mastÄ / apimtį, teismas atsižvelgė į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje iÅ¡vardyti penki parduotini daiktai (daiktų kompleksas su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais), tačiau daiktui Nr. 4 suteiktas ypatingas statusas. Daiktas Nr. 4 pirkimo pardavimo sutartyje yra aptartas individualiai. Taigi pirkimo–pardavimo sutarties ypatumas / iÅ¡skirtinumas tas, kad pardavėjams parduodant nekilnojamųjų daiktų kompleksÄ , daiktas Nr. 4 buvo parduodamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, iÅ¡skiriant jį iÅ¡ likusių keturių kartu parduodamų nekilnojamojo turto objektų.

Pardavėjo atstovas patvirtino, kad už daiktÄ Nr. 4 pirkėjas yra visiÅ¡kai ir tinkamai atsiskaitęs su pardavėju ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl to neturi (sutarties 3.4.1 papunktis); priėmimo – perdavimo aktu daiktÄ Nr. 4 (kaip ir kitus daiktus) pardavėjas perleido, o pirkėjas juos priėmė (sutarties 5.2, 5.3 papunkčiai). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už daiktÄ Nr. 4 yra visiÅ¡kai atsiskaityta, konstatavo, jog dėl daikto Nr. 4 sutartis yra įvykdyta.

18. Teismas nustatė, kad atsakovė už likusius nekilnojamojo komplekso daiktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 kainos nemoka, todėl sprendė, jog yra pagrindas pirkimo–pardavimo sutartį dėl minėtų daiktų pirkimo nutraukti ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti daiktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5 nuosavybės teise, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti 63 359,36 Eur sumokėtÄ kainos dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nutraukti 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl daikto Nr. 4 su jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais; taikyti restitucijÄ â€“ ieÅ¡kovei bankrutavusiai S. K. siuvimo įmonei grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės nuosavybės teise daiktÄ Nr. 4 su jam priklausančiais kilnojamaisiais daiktais; atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 724 050,05 Eur sumÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirkimo–pardavimo sutarties 2.6, 3.5, 6.4 papunkčių turinio ir reikÅ¡mės ginčui. Å ios sutarties nuostatos neiÅ¡skiria daikto Nr. 4 kaip savarankiÅ¡ko ir pakvitavimas dėl atsiskaitymo nėra iÅ¡duotas, nes atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal sutartį. Pagal sudarytÄ sutartį tinkamu Å¡alys laiko atsiskaitymÄ , kuomet sumokėta visa sutarties kaina, o sumokėjus tik už vienÄ ar kelis daiktus, sutarties sÄ lyga dėl atsiskaitymo laikoma neįvykdyta.

Nors sutartyje tiesiogiai ir nenurodoma į tai, kad parduodamas daiktų kompleksas, tačiau kitos esminės sutarties sÄ lygos vertintinos kaip susitarimas dėl visų parduotų daiktų bendrumo ir neiÅ¡skirtinumo iÅ¡ bendros parduodamo turto masės. Daiktai parduoti kaip turtinis kompleksas ir nenutraukus visos sutarties, ieÅ¡kovės teisės nebus tinkamai apgintos nuo atsakovės padaryto pažeidimo. 19.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad atsakovė į daiktÄ Nr. 4 jau investavo piniginių lėšų, pastate vykdo veiklÄ , taigi daiktas iÅ¡ esmės yra pagerintas, o ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama šį daiktÄ Nr. 4 gražinti jos nuosavybėn, jokio aiÅ¡kaus kompensacinio mechanizmo nepasiÅ«lė, yra nepagrįsta.

Byloje nėra įrodymų apie atsakovės investicijas į parduotÄ daiktÄ Nr. 4, ieÅ¡kovė nesiÅ«lė ir neprivalėjo siÅ«lyti kompensacinio mechanizmo ir jis neturi bÅ«ti taikomas, o teismas negalėjo tokių aplinkybių konstatuoti sprendime.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai: 20.1. PrieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, Å¡alys pirkimo–pardavimo sutartimi susitarė dėl dviejų, tarpusavyje nesusijusių, vienas nuo kito nepriklausančių parduodamų – perkamų objektų, t. y. sutartyje aiÅ¡kiai yra iÅ¡skirta, jog pardavėjas parduoda daiktÄ Nr. 4 už 724 050,04 Eur, o kitÄ daiktÄ , susidedantį iÅ¡ tarpusavyje susijusių objektų – už 1 013 670,06 Eur sumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ sutarties sÄ lygų, Å¡ie objektai pagal savo paskirtį, sudedamÄ sias dalis, buvimo vietÄ , kainÄ ir apmokėjimo momentÄ , pardavėjo buvo parduodami atskirai, kadangi Å¡is turtas yra dalus ir dėl jų pirkimo–padavimo sÄ lygų tarp Å¡alių buvo tariamasi atskirai. 20.2. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.4.1. punktu daikto Nr. 4 pardavimo – pirkimo tinkamu prievolės įvykdymu yra pripažintinas pirkėjo sumokėjimas pardavėjui 2 500 000 Lt sumÄ . Pardavėjas priimdamas ir raÅ¡tiÅ¡kai patvirtindamas šį prievolės įvykdymÄ , užbaigė teisinį santykį tarp pirkėjo ir pardavėjo dalyje dėl daikto Nr. 4 pardavimo. 20.3.

Nagrinėjamu atveju, taikius restitucijÄ daiktui Nr. 4, ieÅ¡kovė gautų daiktÄ Nr. 4, tačiau neturėtų jokio teisėto pagrindo ir galimybės atsakovei tuo pat metu grÄ Å¾inti 724 050,05 Eur sumÄ , kadangi atsakovė savo teises turėtų realizuoti bankroto procese kaip trečios eilės kreditorė. Tai lemtų Å¡alių padėties disproporcijÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo prie bylos 22. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

23. Atsakovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: turto perdavimo–priėmimo aktÄ , patvirtinantį 2018 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo įvykdymÄ ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria nutarta patvirtinti bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės kreditoriumi UAB „Memelio grupė“ su 25 551,05 Eur finansiniu reikalavimu, kuris tenkinamas trečiÄ ja eile.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi pridėti prie bylos nauji rašytiniai įrodymai susiję tik su neapskųstos teismo sprendimo dalies įvykdymu, tai patvirtina ir pati atsakovė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsisako šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos, nes jie nei patvirtina, nei paneigia apeliacinio skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (CPK 180, 314 straipsniai). Dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies nutraukimo 25. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su daiktu Nr.

4. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus bylos duomenis, konstatavo, kad už daiktÄ Nr. 4 yra visiÅ¡kai atsiskaityta, todėl dėl daikto Nr. 4 ginčo sutarties dalis yra įvykdyta.

26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog daiktas Nr. 4 buvo parduodamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nepasisakė dėl 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.6, 3.5, 6.4 papunkčių turinio ir reikÅ¡mės ginčui. Apeliantės nuomone, ginčo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo daiktų kompleksas, o ne atskiri daiktai.

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės nurodytų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų turinį ir kitus bylos duomenis, neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, dėl toliau nurodomų priežasčių.

28. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis turi ypatumų – jos dalykas yra kelių nekilnojamojo turto objektų (daiktų Nr. 1–5) pirkimas–pardavimas. Apeliantė apeliaciniame skunde siekia įrodyti, kad sutarties dalyku buvo ne atskiri nekilnojamojo turto objektai, o turtinis kompleksas. Å is sutarties ypatumas, kaip teisingai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, yra aktualus sprendžiant dėl sutarties nutraukimo mÄ sto, nes turi bÅ«ti įvertinta, ar ginčo Å¡alys, sudarydamos sandorį dėl kelių nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo, nustatė universaliÄ jÄ arba jungtinę prievolę, ar ginčo Å¡alys susitarė dėl kelių prievolių, kurios laikytinos atskiromis ir savarankiÅ¡komis, t. y. esminis ginčo klausimas yra tai, ar iÅ¡ viso gali bÅ«ti atskirai vykdoma pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl daikto Nr. 4.

29. Remiantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, sutarties Å¡alims nesutariant dėl sudarytos sutarties sÄ lygų turinio, tokios sÄ lygos aiÅ¡kinamos pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo bei sisteminio sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo principais. AiÅ¡kinant sutarties turinį, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas tikriesiems sutarties Å¡alių ketinimams (valiai) nustatyti, aiÅ¡kinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiÅ¡kinti reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties Å¡alių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusiÄ analogiÅ¡kų sutartinių santykių praktikÄ : jeigu sutarties Å¡alių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys; aiÅ¡kinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausiÄ pagal sutarties prigimtį sÄ vokų reikÅ¡mę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad apeliantė iÅ¡ esmės neneigia, jog sutartyje nėra tiesiogiai nustatyta, kad daiktai Nr. 1–5 parduodami kaip turtinis kompleksas. CK nustatyta, kad turtiniu kompleksu kaip civilinių teisių objektu laikoma bendros Å«kinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turtinį kompleksÄ sudarantys daiktai funkciniu ir nuolatiniu ryÅ¡iu turi bÅ«ti susiję taip, kad, nesant kurio nors iÅ¡ susidedančių daiktų ar jį atskyrus, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė.

Tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018).

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė apeliaciniame skunde neįrodinėja, jog daiktas Nr. 4 yra de facto funkciÅ¡kai susijęs su kitais daiktais, t. y. kad daiktai Nr. 1–5 sudaro vientisÄ turtinį kompleksÄ , susietÄ tarpusavio sÄ sajumu ir vientisumu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad daiktai Nr. 1–5 yra individualizuotas nekilnojamasis turtas ir kaip atskiri nekilnojamieji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre: daiktas Nr. 1 yra negyvenamoji patalpa – pramogų centras, daiktai Nr. 2 ir 3 yra butai, daiktas Nr. 4 yra pastatas – teatras, daiktas Nr. 5 yra žemės sklypas. Daiktų lokacijos prasme galima bÅ«tų padaryti iÅ¡vadÄ , kad daiktai Nr. 1, 2, 3 ir 5 susiję, tačiau daiktas Nr. 4 ir Å¡iuo aspektu iÅ¡siskiria bei fizinio ryÅ¡io su kitais daiktais neturi.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, daiktas Nr. 4, skirtingai nuo daiktų Nr. 1, 2, 3 ir 5, pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat yra aptartas individualiai. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutartyje įtvirtinta, kad už daiktÄ Nr. 4 pirkėjas yra visiÅ¡kai ir tinkamai atsiskaitęs su pardavėju ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl to neturi (pirkimo–pardavimo sutarties 3.4.1 papunktis; skirtingai nuo likusių daiktų, aptartų pirkimo–pardavimo sutarties 3.4.2–3.4.3 papunkčiuose). Priėmimo – perdavimo aktu daiktÄ Nr. 4 (kaip ir kitus daiktus) pardavėjas perleido, o pirkėjas juos priėmė (pirkimo–pardavimo sutarties 5.2, 5.3 papunkčiai). Ginčo dėl Å¡ių sutarties nuostatų įgyvendinimo fakto nėra.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prievolė dėl daikto Nr. 4 yra įvykdyta. Akcentuotina, kad kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo bÅ«dÄ , be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę). Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iÅ¡ pažeistų teisių gynybos bÅ«dų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamÄ favor contractus principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡imtinis teisių gynimo bÅ«das, todėl jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

34. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo–pardavimo sutarties daliai dėl daikto Nr. 4 nutraukti nėra faktinio pagrindo. Iš anksčiau aptartų ginčo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų ir daiktų ypatumų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ginčo sutarties dalis dėl daikto Nr. 4 nėra savarankiška prievolė.

35. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytÄ pinigų sumÄ . Tinkamas prievolės įvykdymas reiÅ¡kia jos pasibaigimÄ , o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu bÅ«du, laiku ir pan. Faktinės Å¡ios bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė savo prievolę dėl daikto Nr. 4 įvykdė tinkamai, tai konstatuota sutartyje, dėl Å¡io fakto ginčo tarp Å¡alių nekilo.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytas pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 papunktis nustato tik tai, kad į daikto (-ų) kainÄ patenka ir baldai bei įranga, tačiau anaiptol nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad daiktai buvo parduodami kaip vienas turtinis kompleksas, Å¡iame punkte apibrėžiama tik parduodamų daiktų kainos dalis.

37. AnalogiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta anksčiau, atsiskaitymas dėl daikto Nr. 4, jo kainos, yra individualiai aptartas ir už jį yra atsiskaityta (pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 papunktis, 3.4.1 papunktis), teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 papunktis nulemia kitokias, nei padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadas. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 papunktis nustato pareigÄ pardavėjui duoti pakvitavimÄ , kai pirkėjas atsiskaito už visus daiktus.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pakvitavimas, tiek įraÅ¡as apie prievolės įvykdymÄ , sukelia tas pačias teisines pasekmes, nes tai yra prievolės įvykdymo patvirtinimas (CK 6.65 straipsnio 1–2 dalys). Å iuo atveju nors pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 papunktyje yra numatytas atskiras pakvitavimas pirkėjui įvykdžius visas sutartyje nurodytas prievoles, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties 3.4.1 papunktyje analogiÅ¡kai yra įraÅ¡as apie prievolės dėl daikto Nr. 4 įvykdymÄ , kuris prilysta pakvitavimui (CK CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, daiktui Nr. 4 papildomo patvirtinimo apie prievolės įvykdymÄ nereikia, o pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 papunktyje numatytas pakvitavimas taikytinas prievolėms kylančioms dėl daiktų Nr. 1, 2, 3 ir 5 (CPK 185 straipsnis; CK 6.193 straipsnis).

39. Dėl tų pačių priežasčių, sprendžiant dėl prievolės įvykdymo, sutarties 6.4 papunktis, kuriuo pirkėjas įsipareigojo be raštiško pardavėjo sutikimo įsigytų visų daiktų neparduoti iki visiško ir tinkamo atsiskaitymo, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Sutiktina su apeliante, kad pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 papunkčio formuluotė gali būti vertinama kaip taikytina visiems daiktams. Kita vertus, aiškinant pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, kiekviena sutarties nuostata turi būti vertinama bendrame sutarties kontekste.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančiÄ pirkimo–pardavimo sutarties sampratÄ , pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Pirkėjas įgyja teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 papunktyje vartojama formuluotė „visiÅ¡ko ir tinkamo atsiskaitymo“ yra analogiÅ¡ka pirkimo–pardavimo sutarties 3.4.1 papunkčiui, kuriame konstatuota, kad už daiktÄ Nr. 4 pirkėjas yra „visiÅ¡kai ir tinkamai atsiskaitęs“. Tai, kad 6.4 papunktyje disponavimo apribojimas yra taikomas visiems daiktams pagal sutarties kontekstÄ ir visas anksčiau aptartas jos nuostatas, sietina su tuo, kad pirkėjui buvo perduoti visi daiktai, įskaitant ir daiktus, už kuriuos nebuvo atsikaityta iÅ¡ karto.

Taigi bylos faktinės aplinkybės ir sutarties nuostatos rodo, kad daiktui Nr. 4 sutarties 6.4 papunktis nebegali bÅ«ti taikomas, nes už pastarÄ jį yra atsiskaityta taip, kaip buvo numatyta sutartyje (CPK 185 straipsnis; CK 6.193 straipsnis).

40. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo 41. Apeliacinį skundÄ atmetus apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tenka jai pačiai (CPK 93 straipsnis). Atsakovė praÅ¡o priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pateikė dokumentus, patvirtinančius minėtas iÅ¡laidas.

PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl, atsižvelgiant į procesinės bylos baigtį, kompensuotinos pilnai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ (juridinio asmens kodas 303073145) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės (juridinio asmens kodas 140258792) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, mokėtinų iÅ¡ bankrutavusios S. K. siuvimo įmonės (juridinio asmens kodas 140258792) bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų.

Teisėjos Danutė Gasiūnienė Rasa Gudžiūnienė Aldona Tilindienė