9a021d7d-d8ea-42f6-af08-aa800299f153 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1558-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21056-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.; (S) 2.5.39.2.6.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės K. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. N., K.

N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso teise, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 35 Eur žyminį mokestį.

Nurodė, kad 2014-08-19 dėl S. N., vairavusio bendraatsakoviams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė padarytos eismo įvykio metu žalos dydį ir jÄ atlygino, iÅ¡mokėdamas 250,71 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens praÅ¡ymÄ bei vadovaudamasis TPVCAPDÄ® nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu dėl I. U. sveikatai padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ , iÅ¡mokėdamas 920,14 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas asmuo (Å¡iuo atveju S. N.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju bendraatsakoviai), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Bendraatsakoviai reikalaujamos sumos negrÄ Å¾ino.Atsakovai S. N. ir K. N. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė teismo jį atmesti ir nurodė, kad sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas. Kai kreditorius pareiÅ¡kia reikalavimÄ abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. IeÅ¡kovas siekdamas, kad prievolė bÅ«tų pripažinta solidaria, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog sutartis dėl automobilio pirkimo, kurios pagrindu kilo deliktinė prievolė, buvo sudaryta Å¡eimos interesais.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise kildinamas iÅ¡ atsakovo S. N. veiksmais padarytos žalos, dėl to prievolė atlyginti žalÄ yra asmeninė jo, kaip sutuoktinio, prievolė ir K. N. nėra solidariai atsakinga už buvusio sutuoktinio asmenines prievoles. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. N. ir K. N. ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso teise, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, po 17,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ atsakovės K.

N. 73,36 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir valstybei 3,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, sprendimo vykdymÄ atsakovui S. N. iÅ¡dėstė 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas nustatė, kad 2014-08-19 dėl S. N., vairavusio transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo dėl įvykio fakto, žalos dydžio bei pagrįstumo, taip pat neginčijama, jog minėta transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Byloje kilęs ginčas dėl prievolės solidarumo. S. N. transporto priemonę įgijo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi 2011-09-19, esant santuokoje su K. N., santuokos nutraukimo metu turtas liko nepadalintas, todėl teismas sprendė, jog nurodyta transporto priemonė atsakovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, teismas atsižvelgė ir į tÄ aplinkybę, jog S. N. transporto nuosavybės fakto, pateikdamas 2015-11-27 atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, neginčijo bei po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo transporto priemonė buvo draudžiama.

Å iuo atveju eismo įvykio metu buvusiems transporto priemonės CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais atsakovams S. N. ir K. N. pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius atsirado ne dėl žalos padarymo eismo įvykio metu, bet dėl įstatymo reikalavimo apdrausti Å¡iÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdymo, todėl ieÅ¡kovas, atlyginęs nukentėjusiam asmeniui žalÄ â€“ iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų, kaip asmenų, nevykdžiusių pareigos sudaryti draudimo sutartį, I.

U. iÅ¡mokėtÄ 1 170,85 Eur dydžio sumÄ . Kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ kelių ar iÅ¡ visų skolininkų. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė K. N. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. N. ir K. N. 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, po 17,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip – priteisti iÅ¡ atsakovo S. N. 1 170,85 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovės K.

N. 73,36 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, valstybei 3,32 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.109 straipsnio normÄ , dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė pareikÅ¡tÄ materialinį teisinį reikalavimÄ . Sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas ir teismas, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, pirmiausia privalėjo identifikuoti ginčo santykį ir nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalėjo identifikuoti kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams, pagal CK 3.109 straipsnį.

Teismas Å¡ios pareigos neįvykdė ir įsigyto automobilio faktÄ savaime pritaikė prievolės solidarumui, net nesiaiÅ¡kinęs prievolės atsiradimo juridinio pagrindo.Teismas asmeninę atsakovo S. N. prievolę, kilusiÄ iÅ¡ jo veiksmais padarytos žalos, pavertė solidariÄ ja sutuoktinių prievole, nors iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepakanka atsakovo S. N. asmenine nuosavybe valdomo turto, į kurį negalėtų bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas teismui patenkinus ieÅ¡kovo materialinį teisinį reikalavimÄ .Teismas nepagrįstai taikė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog tuo atveju, jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Tačiau Å¡ioje byloje minėta nuostata nėra aktuali. Ji skirta toms transporto priemonėms, kurios priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems asmenims, kurie yra įregistruoti kaip transporto priemonės bendraturčiai ir pagal TPVCAPDÄ® gali bÅ«ti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjais. TPVCAPDÄ® 2 str. 19 d. nustatyta, kad draudėju pagal šį įstatymÄ yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovÄ Ä¯ draudikÄ dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokiÄ draudimo sutartį su draudiku.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra transporto priemonės bendraturtė ir draudėja pagal TPVCAPDÄ® 2 str. 19 d.IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atsakovės K. N. apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Å iuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių įstatyme įtvirtintÄ prezumpcijÄ . Dėl Å¡ios priežasties pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ turi ir apeliantė. Atsakovas S. N. atsiliepime į atsakovės K. N. apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka, kad jo buvusiai žmonai K. N. bÅ«tų priteista sumokėti ieÅ¡kovui solidariai 1 170,85 Eur, kadangi buvusi žmona su Å¡iuo įvykiu neturi nieko bendra, be to, buvusi žmona augina nepilnametę dukrÄ M. N., gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmėsBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių transporto priemonės savininko atsakomybės neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos transporto priemonę drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) teisės reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ grÄ Å¾intų tiek atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, tiek asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, aiÅ¡kinimo ir taikymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad transporto priemonė, dėl kurios kilo eismo įvykis, įgyta atsakovams S. N. ir K. N. esant santuokoje ir laikytina bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Todėl, transporto priemonės savininkams neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos apdrausti minėtÄ transporto priemonę, jie yra solidariai atsakingi už nuostolių atlyginimÄ ieÅ¡kovui regreso tvarka. Apeliantė K. N., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog teismas neteisingai nustatė prievolės dėl nuostolių atlyginimo pobÅ«dį ir pavertė prievolę solidariÄ ja, nors atsakovė nėra transporto priemonės bendraturtė ir neturėjo pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.Dėl transporto priemonės priklausymo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisePagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali bÅ«ti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sÄ lyga – aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali bÅ«ti įrodinėjamas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad eismo įvykis 2014 m. rugpjūčio 19 d. įvyko dėl atsakovo S. N., vairavusio transporto priemonę CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Minėta transporto priemonė buvo įgyta 2011-09-19 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuri nėra nuginčyta (t. 1 b. l. 7).

IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos ir transporto priemonės registravimo liudijimo matyti, jog Å¡io automobilio savininkas yra S. N. (t. 1 b. l. 108, 111). Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimas ir iÅ¡tuokos liudijimas (t. 1 b. l. 104–106) patvirtina, kad atsakovų santuoka buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 4 d. Taigi ginčo transporto priemonė buvo įgyta atsakovams esant santuokoje, todėl Å¡iam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu padalijant tarp sutuoktinių jų santuokoje įgytÄ turtÄ ginčo automobilis nebuvo dalijamas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad Å¡is turtas nelaikytinas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi tokį jo statusÄ apsprendžia turto įsigijimas po santuokos sudarymo.  Nors pagal VÄ® „Regitra“ duomenis transporto priemonės savininku nurodytas tik atsakovas S. N., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje 3K-P-186/2010, sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.Atsakovams teigiant, kad nurodyta transporto priemonė yra atsakovo S. N. asmeninė nuosavybė, jiems tenka ir procesinė pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti.

Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė, su kuria buvo padarytas eismo įvykis, įvykio metu asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui S. N.. Atsakovė K. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su eismo įvykiu nesusijusi, jame nedalyvavo, o transporto priemonė laikytina asmenine S. N. nuosavybe. Tačiau Å¡ie atsakovės argumentai laikytini deklaratyviais ir nepanaikina jos solidariosios atsakomybės, o sutuoktinių bendro turto prezumpcija byloje nepaneigta.Dėl pareigos drausti transporto priemones transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo teisinių padarinių Transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDÄ®).

Å io įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ , atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustÄ ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę.

Pagal TPVCAPDÄ® įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims iÅ¡moka Draudikų biuras (TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ suponuoja dviejų skolininkų solidariÄ jÄ atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamÄ transporto priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudikų biuro teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Ä®vertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančius neigiamus padarinius.

Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidžia imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ ir tokiu elgesiu sudaro prielaidas draudikų biuro reikalavimui.Apeliantė K. N. apeliaciniame skunde nurodo, jog prievolė atlyginti žalÄ yra asmeninė atsakovo S. N. prievolė, o sutuoktinių prievolės solidarumas nėra preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės K. N. atsakomybės pagrindas Å¡iuo atveju yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajai, sukėlimas (ginčo, kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nėra), o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad Å¡i pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose CK normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDÄ®).

Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės neapdraudimas tuo atveju, kai tai privaloma, tokiu draudimu neapdraustos transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi, automobilio savininko atsakomybė draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iÅ¡ CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , bet iÅ¡ įstatymo.

Kadangi atsakovai pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytÄ pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tai jie laikytini solidariaisiais skolininkais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui padaryta nurodytu draudimu neapdraustu atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiu automobiliu, kurį vairavo atsakovas S. N..

Taigi automobilio savininkais eismo įvykio metu (2014 m. rugpjūčio 19 d.) buvo ne tik automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs S. N., bet ir atsakovė – jo sutuoktinė K. N., kuri pagal TPVCAPDÄ® Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalį taip pat turėjo pareigÄ apdrausti minėtÄ transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o transporto priemonės neapdraudusi negalėjo leisti naudotis tokia transporto priemone kitam asmeniui. Atsakovė K.

N. turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.109 straipsnio nuostatÄ ir nenustatė, ar kreditoriaus reikalavimas reiÅ¡kiamas vienam sutuoktiniui, ar abiem sutuoktiniams, kaip bendraskoliams, t. y. neįvykdė pareigos nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė, ar asmeninė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.109 straipsnis Å¡iuo atveju netaikytinas, kadangi jis reglamentuoja bendras sutuoktinių prievoles, kurios vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Kaip jau minėta, atsakovės K. N. atsakomybės pagrindas Å¡iuo atveju yra jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ir kad Å¡i pareiga įtvirtinta draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovų K. N. ir S. N. prievolė atlyginti Draudikų biuro iÅ¡mokėtÄ Å¾alos atlyginimÄ Å¡iuo atveju nelaikytina bendra sutuoktinių prievole ir ji nėra vykdytina iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Å iuo atveju prievolės solidarumÄ nulemia turto – transporto priemonės – priklausymas keliems bendraturčiams (sutuoktiniams).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatinėti, ar atsakovų, kaip sutuoktinių, prievolė yra solidari ar dalinė, ar asmeninė, kadangi atsakovai laikytini solidariais skolininkais, vadovaujantis draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtina prezumpcija.Apeliantė K. N. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad Å¡iuo atveju netaikytina TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, nes ji skirta toms transporto priemonėms, kurios priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems asmenims, kurie yra įregistruoti kaip transporto priemonės bendraturčiai ir pagal TPVCAPDÄ® gali bÅ«ti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjais, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė yra transporto priemonės bendraturtė ir draudėja pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 19 dalį.Pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalį jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡ie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Kaip nustatyta, transporto priemonė CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi atsakovai eismo įvykio dienÄ buvo Å¡ios transporto priemonės bendrasavininkiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė K. N. nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų automobilio įsigijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn prezumpcijai paneigti, automobilio įsigijimo sandorio neginčijo, darytina iÅ¡vada, jog ji privalo solidariai atsakyti už draudimo sutarties nesudarymÄ ir atlyginti dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , kaip tai numatyta TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje.

Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-950-459/2014, Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-541-372/2015).TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 19 dalis apibrėžia draudėjo sÄ vokÄ â€“ tai pagal šį įstatymÄ atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovÄ Ä¯ draudikÄ dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokiÄ draudimo sutartį su draudiku.

Kitaip tariant, tai asmuo, kuris yra apdraudęs transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kreipęsis dėl tokios sutarties sudarymo, o Å¡iuo atveju bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė nebuvo apdrausta, todėl jie nelaikytini draudėjais pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 19 dalį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad net jei vienas bendraatsakovis (Å¡iuo atveju S. N.) pripažįsta ieÅ¡kinį, tai nepanaikina kito bendraatsakovio atsakomybės ir Draudikų biuro teisės reikalauti, kad visa suma bÅ«tų priteista iÅ¡ abiejų bendraatsakovių solidariai, o jų tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobÅ«dis nėra reikÅ¡mingi Draudikų biurui, kaip žalÄ atlyginusiam kreditoriui ir jokiu bÅ«du neriboja bei nepanaikina Draudikų biuro reikalavimo teisės. GrÄ Å¾inę Draudikų biurui jo iÅ¡mokėtÄ sumÄ atsakovai galėtų spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus (CK 6.9 straipsnis).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar panaikinti priimtÄ sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

                  Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                      Nijolia Indreikienė