2023-10-05 Nr. AB-17639-2-52-3-02495-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2399-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02495-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjai Kristinai Dolininai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis G. S. (toliau – ir Užsienietis), atstovaujamas advokatės Inesos Arbočienės, su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Nurodė, kad jis nuo 2023 m. birželio 29 d. sulaikytas ir yra prieglobsčio prašytojas. Gavęs asmens dokumento kopiją, Užsienietis ją pateikė institucijoms, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių, byloje yra aiškūs bendradarbiavimo faktai, taigi išnyko realus pagrindas taikyti asmens atžvilgiu griežčiausią priemonę – sulaikymą. Sulaikymas itin neigiamai veikia jo sveikatą, apgyvendinimo sąlygos yra žeminančios. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsakyme į paklausimą nurodoma, kad Užsieniečio apklausa siekiant išsiaiškinti prieglobsčio motyvus bus organizuojama galbūt ne anksčiau kaip 2023 m. IV ketvirčio pabaigoje, t. y. tikėtinai 2023 m. gruodžio mėn., ar dar vėliau. Laikyti Užsienietį sulaikyme daugiau nei 6 mėnesius vien tam, kad jis būtų apklaustas, nėra nei proporcinga, nei adekvatu. Užsieniečio teigimu, byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų jo keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad yra pateikęs Centro atstovams jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalą. Taigi jo asmenybė yra nustatyta. Priimant sprendimą dėl jo sulaikymo, būtent ši aplinkybė – būtinumas nustatyti G. S. asmenybę, buvo labiausiai teismo akcentuojama. Šiuo metu nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui itin jo teises ir laisves varžančią priemonę – sulaikymą. Tokie veiksmai prieštarautų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai. Užsienietis geranoriškai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, o tai, kad jis neteisėtai atvyko į Lietuvą nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia jo nebendradarbiavimą. Byloje taip pat nėra duomenų dėl jo valstybei ar viešajai tvarkai keliamos grėsmės. Be to, teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo bus sprendžiamas tik 2023 m. IV ketvirtyje. Tai reiškia, kad iki to laiko G. S. bus tiesiog laikomas sulaikytas, jokie veiksmai jo atžvilgiu nebus atliekami, taip pat nebus priimami jokie sprendimai.

4. Teigė, kad teismui nusprendus netenkinti prašymo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant jokių judėjimo apribojimų, prašė svarstyti galimybę paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Užsienietis teigė, kad jo gyvenimo sąlygos šiuo metu nėra labai geros. Jis negali tinkamai atlikti religinių apeigų, nes neturi knygų. Galėtų pasinaudoti internetu, tačiau jiems leidžiama naudotis telefonu tik kelis kartus per savaitę po pusvalandį. Užsienietis taip pat nurodė jaučiantis dėl to didelius nepatogumus, nes negali paskambinti namo sergančiam tėvui. Pažymėjo, kad išvažiavo iš savo šalies ne ieškodamas geresnio gyvenimo, o saugumo sumetimais. Šiuo metu jaučiasi saugus, tačiau labai suvaržytas. Užsienietis akcentavo, kad pateikė Centro atstovams visus dokumentus, jie turi jo pirštų antspaudus, supranta, kad niekur negalės pabėgti ir nesiruošia taip elgtis.

6. VSAT Centras nurodė, kad Užsienietis nevykdė savo pareigos tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, atvykti į Lietuvą. Valstybės sieną kirto nenustatytoje vietoje, iš karto po to savo iniciatyva nesikreipė į atitinkamas institucijas, o buvo sulaikytas pareigūnų. Taigi Užsienietis sąmoningai judėjo Lietuvos Respublikos teritorija neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, Centras sprendė, kad atgavus teisę judėti be apribojimų, užsienietis pasišalins iš Lietuvos ir Migracijos departamentas neturės galimybės išnagrinėti pateikto prieglobsčio prašymo.

7. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje dar nebus priimtas pakankamai ilgą laiko tarpą, Užsienietis laikosi Centro vidaus taisyklių, todėl pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkintas iš dalies, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Paskyrus šią priemonę, Užsienietis įgis daugiau teisių – jis galės be apribojimų naudotis telefonu, pasivaikščioti apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje bet kuriuo paros metu. Užsienietis yra pateikęs savo paso originalą, jo asmens tapatybė yra nustatyta.

II. 8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu tenkino Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio G. S. prašymą iš dalies. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį G. S. trijų mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Paskyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui G. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. iki 2023 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas jo atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis teikia prašymą paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant jo judėjimo laisvės, tuo pagrindu, jog jis pateikė institucijoms jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl jo asmenybė neturėtų kelti abejonių. Užsieniečio teigimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad jis siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 2 d. sprendimu trims mėnesiams (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.), bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas asmens atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, ar ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, buvo sulaikytas asmuo, kuris VSAT pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis G. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą atmetė, teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-2211-525/2023).

11. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu tiek Užsieniečio, tiek ir Centro atstovės sutiko, jog nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo G. S. atžvilgiu pasikeitė aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio sulaikymo ir galimybės paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, jog institucijoms buvo pateiktas jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) originalas. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino Centro atstovė, taip pat byloje yra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta šio dokumento kopija, kurioje užfiksuoti Užsieniečio asmens duomenys atitinka sulaikymo metu jo nurodytus anketinius duomenis. Taigi prisistatydamas jį sulaikiusiems pareigūnams, Užsienietis jų neklaidino. Duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai byloje taip pat nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutiko su prašyme nurodyta aplinkybe, kad šiuo metu išnyko teisinis pagrindas taikyti Užsieniečiui jo teises labiausiai varžančią priemonę – sulaikymą.

12. Teismas, įvertinęs naujai paaiškėjusias aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui jo teises itin varžantį sulaikymą, tačiau nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog dėl prašyme nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimo) apskritai išnyko pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, vyko per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, neturi jokių šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika. Teismas pažymėjo, kad šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog užsienietis gali pasislėpti.

13. Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinęs Užsieniečio teisinę padėtį švelninančias aplinkybes ir alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį bei tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, teismas sprendė, kad šiuo metu egzistuoja teisinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, pakeičiant Užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir jo prašymą tenkinti, taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu jį sulaikyti suvaržant jo judėjimo laisvę. Teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

16. Užsieniečio teigimu, šiuo atveju jis pateikė savo paso originalą, todėl jo tapatybė yra nustatyta. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas gali būti pagrįstas siekiant išsiaiškinti jų prieglobsčio motyvus, jei be sulaikymo to padaryti neįmanoma. Leidžiama sulaikyti prieglobsčio prašytojus ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Tai apima esminių faktų sužinojimą iš prieglobsčio prašytojų apie tai, kodėl siekiama prieglobsčio, tačiau paprastai neturėtų apimti visų prašymo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymo. Ši bendrojo principo, numatančio, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra kraštutinė priemonė, išimtis negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui. Kadangi sulaikymo trukmė griežtai priklauso nuo 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 8 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies f punktą, sulaikymas turi būti vykdomas sąžiningai, o sulaikymo trukmė neturi viršyti laiko, pagrįstai reikalingo siekiamam tikslui.

17. Užsienietis teigia, kad byloje nėra ginčo, jog jo apklausa, remiantis Migracijos departamento teikiamais duomenimis, bus atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. IV ketvirčio pabaigoje, tai yra akivaizdžiai neprotingas ir nepateisinamai ilgas neveikimo terminas. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.

18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui bei į kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

19. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tinkamai pasikeitusių faktinių aplinkybių, jog jis pateikė jo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu ne tik palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą, bet ir pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, teismas neįvertino faktinių duomenų, jog jo apklausa dėl prieglobsčio remiantis Migracijos departamento duomenimis, galės įvykti ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėn. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 114 straipsnio 5 dalį, leidžiama sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 6 mėn., tuo tarpu pratęsti iki papildomų 12 mėn. sulaikymą galima tik tokiu atveju, jei užsienietis nebendradarbiauja dėl jo išsiuntimo. Šiuo metu diskutuoti apie nebendradarbiavimą dėl jo išsiuntimo net nėra pagrindo, nes Užsieniečio atžvilgiu sprendimas galės būti priimtas ne anksčiau nei pirmąjį 2024 m. ketvirtį, o remiantis teismo sprendimo argumentais, jis turi būti sulaikytas iki kol bus išaiškinti prieglobsčio motyvai, t. y. dar gerokai ilgiau, nei iki planuojamo sprendimo priėmimo. Akivaizdu, jog toks sprendimas yra nelogiškas ir nepagrįstas.

20. Akivaizdu, jog šioje byloje UTPĮ numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė jo teises žymiai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jo atžvilgiu.

21. Užsienietis akcentuoja, kad jo atžvilgiu nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis bendradarbiauja, todėl taikytina priemonė – faktinis sulaikymas – yra nepagrįsta ir neteisėta, turi būti nutraukta nedelsiant. Teismo argumentas, jog Užsienietis neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Sulaikytas nuo atvykimo momento ir laikomas iš esmės kalėjimo sąlygomis, VSAT aktyviais veiksmais tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių to paties VSAT jis yra kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Užsienietis teigia, kad iš esmės neturi galimybės užmegzti šeiminių socialinių ar ekonominių santykių, nes VSAT sąmoningai tokias galimybes riboja.

22. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sulaikydamas Užsienietį, atsižvelgė į tai, kad jo asmenybė nenustatyta, jis vyko neturėdamas jokių tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nepriimtas, neišaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai. Užsienietis neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką nesikreipė į institucijas dėl prieglobsčio, o bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir tik būdamas sulaikytas, pateikė prieglobsčio prašymą. Jo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva nėra jo galutinis kelionės tikslas, jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymas buvo pateiktas tik tam, kad išvengti sulaikymo. Taigi yra didelė tikimybė, kad Užsienietis neatsisakys savo kėslų nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, gali pasislėpti, todėl sprendimo priėmimo metu egzistavo jo sulaikymo pagrindai, numatyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

24. Centras dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo nurodo, kad nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų (Užsienietis atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant nepaprastajai padėčiai, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo. Byloje nebuvo duomenų apie jo turimą gyvenamąją vietą, lėšas pragyvenimui, šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, tai sudarė pagrįstą pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti). Užsieniečio veiksmai leido abejoti jo atvykimo tikslais ir leido pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl judėjimo laisvės apribojimas teismo sprendimo priėmimo metu buvo proporcingas ir tikslingas, siekiant pašalinti aplinkybę, jog Užsienietis nepasinaudotu laisvu asmenų judėjimu ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo.

25. Centras pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecijos teisė, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės, neribojant Užsieniečiui judėjimo laisvės, taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

27. Centras nurodo, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jo tinkamą apsaugą, yra akivaizdi rizika, jog jis neatsisakys kėslų, pasišalins iš VSAT Centro ir tokiais savo veiksmais sutrukdys priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei prisidės prie nelegalios migracijos grėsmės Europos Sąjungos šalyse.

28. Centro vertinimu, teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui pakeistas sulaikymas į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui, teisėtumas ir pagrįstumas.

30. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Užsienietis pateikė jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą), Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, prieglobsčio paprašė tik bylą nagrinėjant teisme, neturi šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika, sprendė, kad nėra pagrindo Užsienietį laikyti sulaikytą, tačiau vertino, jog nagrinėjamu atveju neišnyko pagrindas riboti Užsieniečio judėjimo laisvę, kadangi jis gali pasislėpti, todėl prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Užsieniečiui paskirtą sulaikymą į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trijų mėnesių terminui.

31. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pasikeitusias faktines aplinkybes, kadangi jis pateikė savo asmens dokumento originalą ir tokiu būdu palengvino asmens tapatybės nustatymo procedūrą bei pademonstravo geranorišką bendradarbiavimą institucijos atžvilgiu. Be to, jo apklausa Migracijos departamente galėtų būti atlikta ne anksčiau kaip 2023 m. gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo spręsti dėl jo nebendradarbiavimo. Teigia, kad jo atžvilgiu nėra jokių duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams ir teismų praktikai.

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

33. Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime ( byla Nr. KT53-A-N6/2023; TAR, 11301) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus laisvės neliečiamumą, suponuoja apsaugą ne tik nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo, bet ir nuo bet kokio kito neteisėto asmens laisvės suvaržymo ar atėmimo, inter alia (be kita ko) tokio, kuriuo ženkliai apribojama asmens judėjimo laisvė, be kita ko, tam tikroje ribotoje ir uždaroje teritorijoje. Tačiau asmens laisvė nėra absoliuti; esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia taip, kad asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, suėmimui ar kitokiam laisvės atėmimui, tai daryti galima tik laikantis iš Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų, be kita ko, įstatyme aiškiai, suprantamai nustatant tokio ribojimo pagrindus, sąlygas, taikymo tvarką ir procedūrą. Be to, įstatymu nustatant asmens laisvės ribojimo sąlygas ir pagrindus turi būti sudarytos prielaidos institucijoms, sprendžiančioms dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.

34. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (UTPĮ 2 str. 20 d.). UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje yra nurodyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

36. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja UTPĮ 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

37. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos UTPĮ X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

38. UTPĮ 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašas: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko neteisėtai asmenų grupėje kartu su kitais neteisėtai keliaujančiais užsieniečiais, Užsienietis paprašė suteikti jam prieglobstį tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, jog Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, todėl šiuo atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga. Nagrinėjamu atveju švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, kurią skirti (pakeisti) apeliaciniame skunde prašo Užsienietis, nebūtų pakankamas siekiant UTPĮ įtvirtintų tikslų, nes nebūtų paneigta pagrįsta rizika, kad, turėdamas teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsienietis galėtų bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) siekti išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Aplinkybė, kad Užsienietis pateikė savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas skundžiamą sprendimą, savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

40. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, Užsieniečio bei Centro atstovo paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis