2025-09-24 Nr. AB-15065-3-64-3-01483-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-191-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01483-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ (toliau – ir atsakovas) 2404,56 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu)

2. Pareiškėjas, paduodamas prašymą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Pareiškėjas teisėtai renka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2.2. Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202) (toliau – ir Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatai), nuostatomis, atsakovas, kaip Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkas, turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybės teritorijoje.

2.4. Nuolatinė komisija Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų duomenų bazei tikslinti, sudaryta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu (įsakymo numeris: A-757) (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (sprendimo numeris: KO-156(3.48)) atleido atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo (toliau – ir Komisijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas).

2.5. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir dėl šios priežasties atsakovas sukaupė 2 404,56 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką. Minėtos nepriemokos atsakovas nesumokėjo.

3. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ atsiliepime į prašymą prašė taikyti senaties terminą ir atmesti pareiškėjo prašymą.

4. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į prašymą, nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatai neįtvirtinta komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų ir (ar) teikimo sąlygų. Taip pat Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatai nenurodo kompetentingo subjekto, turinčio įgaliojimus vertinti komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų atitikties nustatytiems kokybės reikalavimams ir (ar) minėtų paslaugų teikimo sąlygoms.

4.2. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu ir Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatais, atsakovas neturi prievolės mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4.3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) atsakovas nevykdė jokios veiklos. Pareiškėjas savarankiškai nustatė aplinkybę, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais atsakovas nesinaudoja. Administraciniai pastatai, esantys minėtoje teritorijoje, buvo stipriai apgadinti – daugelio įvardytų administracinių pastatų langai buvo išdaužti, sienos aptrupėjusios, stogai deformuoti, apaugę augalais, kai kur trūko lietaus nuvedimo sistemos arba lietvamzdžių. Sandėliai ir gamybos pastatai, taip pat esantys minėtoje teritorijoje, nebuvo prižiūrėti, dalies minėtų pastatų sienos yra apgriuvusios, o stogų danga susidėvėjusi. Ginčo laikotarpiu įvardytuose pastatuose atsakovas nevykdė jokios veiklos, ir atliekos nesusidarė.

4.4. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) jokie atliekų konteineriai nebuvo pastatyti. Minėtu laikotarpiu jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo suteiktos.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė iš atsakovo 2 404,56 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. Atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – statinius, esančius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

6.2. Vadovaudamasis Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatais, pareiškėjas apskaičiavo 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atsakovo mokėtiną vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą pareiškėjas informuodavo atsakovą kiekvieną metų ketvirtį.

6.3. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas surašė atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini), būklės faktinių duomenų patikrinimo aktus. Minėtuose aktuose Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra nenaudojami.

7. Vadovaudamasis Rinkliavų įstatymu ir Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip statinių, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, savininkas, turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

8. Remdamasis Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pastoviąją dedamąją vietinės rinkliavos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra nenaudojami, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog minėti statiniai yra netinkami naudoti ir (ar) yra įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų sąrašą.

10. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą apskaičiuoti atsakovo mokėtinos vietinės rinkliavos pastoviąją dalį dėl visų atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu pastovioji dedamoji vietinės rinkliavos dalis per vieną metų ketvirtį prilygo 300,57 Eur dydžio sumai. Iš viso ginčo laikotarpiu atsakovas, nemokėdamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, sukaupė 2 404,56 Eur dydžio vietinės rinkliavos nepriemoką (pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis).

12. Vadovaudamasis Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos.

13. Remdamasis administracinės bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas faktiškai ištuštino 7 (septynis) atliekų konteinerius, esančius atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto teritorijoje. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių aplinkybes, jog pareiškėjas faktiškai ištuštino minėtus konteinerius, atsakovas nepateikė.

14. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą apskaičiuoti atsakovo mokėtinos vietinės rinkliavos kintamąją dalį už visus atsakovui nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kintamosios dalies mokėjimo. Atsakovas, kreipdamasis į pareiškėją, nurodė, kad statiniai, esantys Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) yra nenaudojami. Komisija 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atleido atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo. 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kintamoji vietinės rinkliavos dalis atsakovui apskaičiuota nebuvo.

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas arba mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusią atsakovui apskaičiuotos vietinės rinkliavos nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, nėra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašymui senaties terminą.

17. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas per 2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį turėjo pareigą sumokėti 2 404,56 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (pastovioji vietinės rinkliavos dalis). Minėtos vietinės rinkliavos atsakovas laiku nesumokėjo. Atsižvelgdamas į minėtas išvadas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo 2 404,56 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

III. 18. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą. Taip pat atsakovas prašo: 1) taikyti pareiškėjo prašymui senaties terminą; 2) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu priimti konsultacinę išvadą; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; 4) inicijuoti norminę administracinę bylą dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202), atitikties įstatymų nuostatoms.

19. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) atsakovas nevykdė jokios veiklos. Pareiškėjas savarankiškai nustatė aplinkybę, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančiais pastatais atsakovas nesinaudoja. Administraciniai pastatai, esantys minėtoje teritorijoje, buvo stipriai apgadinti – daugelio įvardytų administracinių pastatų langai buvo išdaužti, sienos aptrupėjusios, stogai deformuoti, apaugę augalais, kai kur trūko lietaus nuvedimo sistemos arba lietvamzdžių. Sandėliai ir gamybos pastatai, taip pat esantys minėtoje teritorijoje, nebuvo prižiūrėti, dalies minėtų pastatų sienos yra apgriuvusios, o stogų danga susidėvėjusi. Ginčo laikotarpiu įvardytuose pastatuose atsakovas nevykdė jokios veiklos, ir atliekos nesusidarė.

19.2. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų. Atsakovas nėra teršėjas, ir atsakovas neturi pareigos mokėti vietinės rinkliavos. Priešingas aiškinimas pažeistų principo „teršėjas moka“ reikalavimus.

20. Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

21. Pareiškėjas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos pagrindinius argumentus.

21.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas.

21.2. Atsakovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Visus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jau įvertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ vietinės rinkliavos nepriemoką pagrįstumo.

23. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė priteisti iš atsakovo ginčo laikotarpiu (2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) apskaičiuotą 2 404,56 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą – priteisė iš atsakovo ginčo laikotarpiu apskaičiuotą 2 404,56 Eur dydžio vietinės nepriemoką.

25. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių turi būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nėra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.

28. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis administracinėje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

30. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos nepriemoką. Taip pat atsakovas prašo: 1) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu priimti konsultacinę išvadą; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą; 3) inicijuoti norminę administracinę bylą dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202), atitikties įstatymų nuostatoms. Atsižvelgdama į atsakovo reikalavimų pobūdį, dėl kiekvieno pareiškėjo reikalavimo teisėjų kolegija toliau pasisakys atskirai.

Dėl reikalavimo priteisti susidariusią vietinės rinkliavos nepriemoką

31. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, laikosi pozicijos, kad ginčo laikotarpiu (2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) jis neturėjo prievolės mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

32. Vietos savivaldos įstatymo (ginčo laikotarpiu aktualios įstatymo Nr. I-533 redakcijos) 6 straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad savarankiškosios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos yra vietinių rinkliavų nustatymas.

33. Rinkliavų įstatymo (ginčo laikotarpiu aktualios įstatymo Nr. VIII-1725 redakcijos) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, kaip jos suprantamos Atliekų tvarkymo įstatyme, tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato: 1) vietinės rinkliavos dydį ir, jeigu ji pasirenka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose nurodytus leidimus išduoti organizuodama viešąjį konkursą, viešojo konkurso organizavimo ir vietinės rinkliavos dydžio nustatymo tvarką; 2) vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką; 3) vietinės rinkliavos lengvatas; 4) vietinės rinkliavos grąžinimo tvarką; 5) delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus; 6) vietinės rinkliavos, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokėtojui numatytos teikti paslaugos kokybės reikalavimus ir (ar) teikimo sąlygas (apimtį, asortimentą, terminus, periodiškumą ir kita), taip pat kriterijus ir subjektą, įgaliotą vertinti (nustatyti), ar yra (nėra) pažeisti šios paslaugos teikimo kokybės reikalavimai ir (ar) teikimo sąlygos.

34. Atliekų tvarkymo įstatymo (ginčo laikotarpiu aktualios įstatymo Nr. VIII-787 redakcijos) 2 straipsnio 17 dalis nustato, kad atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 punktas įtvirtina, kad komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis nurodo, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.

35. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų (ginčo laikotarpiui aktualios sprendimo Nr. T-202 redakcijos) 4.14 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, pagal Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų 5 punktas įtvirtina, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje.

36. Minėtos teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti visi asmenys, kurie disponuoja, valdo ir (ar) naudojasi nekilnojamojo turto objektais, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti savivaldybės tarybos sprendimu ir kurie yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad visų atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir (ar) disponavimu.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Vien faktinė aplinkybė, kad teisės aktų nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, įtvirtina ir minėto asmens pareigą teisės aktų nustatyta tvarka mokėti nustatytą vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos spręsti dėl minėtos pareigos vykdymo. Vietinės rinkliavos mokėtojas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą tik atitinkamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).

38. Administracinėje byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise disponavo, naudojosi ir (ar) valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini).

39. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

40. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, laikosi pozicijos, kad jis neturėjo pareigos mokėti nei pastoviosios, nei kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų dalių.

41. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų 12 punktas nustato, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų 14 punktas nustato, kad pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis.

42. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje esančiais pastatais, atsakovui priklausančiais nuosavybes teise (duomenys neskelbtini), atsakovas nesinaudoja. Administraciniai pastatai, esantys minėtoje teritorijoje, buvo stipriai apgadinti – daugelio įvardytų administracinių pastatų langai buvo išdaužti, sienos aptrupėjusios, stogai deformuoti, apaugę augalais, kai kur trūko lietaus nuvedimo sistemos arba lietvamzdžių. Sandėliai ir gamybos pastatai, taip pat esantys minėtoje teritorijoje, nebuvo prižiūrėti, dalies minėtų pastatų sienos yra apgriuvusios, o stogų danga susidėvėjusi. Ginčo laikotarpiu įvardytuose pastatuose atsakovas nevykdė jokios veiklos, ir atliekos nesusidarė.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti vietinės rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, nes pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ir minėta vietinės rinkliavos dalis prisideda prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Ginčo laikotarpiu netgi netinkami naudojimui objektai yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Atsisakydamas atleisti nuo pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje eTA-136-525/2025; kt.).

44. Remdamasi administracinės bylos duomenimis, teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas atliko atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini), patikrinimus. Atliktų patikrinimų metu Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas patikrinimo aktais konstatavo, kad atliktų patikrinimų metu atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini), faktiškai nebuvo naudojamas.

45. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių galimybę spręsti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, esančių Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini), naudojimas buvo apribotas (sustabdytas) teisės aktų nustatyta tvarka arba nekilnojamojo turto objektai yra fiziškai sunaikinti ir apskritai nebegali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį. Administracinės bylos duomenys patvirtina tai, kad atsakovas tik faktiškai nesinaudojo ir nesirūpino nekilnojamojo turto objektais, esančiais Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje (duomenys neskelbtini). Minėta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai negalėjo būti apmokestinami pastoviąja vietinės rinkliavos dedamąja dalimi.

46. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neturėjo pareigos mokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.

47. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų 16 punktas nustato, kad kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos. Vietinės rinkliavos surinkimo nuostatų 47 punktas nustato, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų skaičius ir kt. parametrai), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus.

48. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu atsakovas pateikė prašymą pareiškėjui atleisti atsakovą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo, ir Komisija 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atleido atsakovą nuo pareigos mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį.

49. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neturėjo mokėti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies.

50. Administracinės bylos duomenys (Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo apskaičiavo atsakovui tik pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nepriemoką, t. y. 2 404,56 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas, paduodamas prašymą, prašė priteisti iš atsakovo tik susidariusią pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nepriemoką, t. y. 2 404,56 Eur dydžio sumą. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo minėtą pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nepriemoką, nėra.

51. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo 2 404,56 Eur dydžio vietinės rinkliavos nepriemoką.

Dėl prašymo taikyti senaties terminą

52. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašo pareiškėjui prašymui taikyti senaties terminą.

53. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio (ginčo laikotarpiui aktualios įstatymo Nr. XIII-2353 redakcijos) 1 dalis nustato, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (pagal pareigą). Mokesčių mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino, įtvirtinto Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatose, skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025; kt.).

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo ginčo laikotarpiu (2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) apskaičiuotą vietinės rinkliavos nepriemoką, kreipėsi į teismą su prašymu 2024 m. rugsėjo 18 d. Tai reiškia, kad vietinės rinkliavos nepriemoka galėjo būti apskaičiuojama tik už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. laikotarpį, prasidedantį nuo 2021 m. sausio 1 d. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; kt.).

56. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjui apskaičiavus vietinės rinkliavos nepriemoką už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašymui senaties termino.

Dėl prašymų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

57. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu priimti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė, leisdama savivaldybėms rinkti vietinę rinkliavą iš asmenų, neturinčių jokių atliekų, nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 nuostatų. Taip pat atsakovas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė, leisdama savivaldybėms rinkti vietinę rinkliavą iš asmenų, neturinčių jokių atliekų, nepažeidžia 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas 1013/2006) ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB) nuostatų.

58. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

59. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašymą kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Tesimą sieja su aplinkybe, kad Šiaulių rajono savivaldybė, įtvirtindama dvinarę vietinę rinkliavą, susiejo pareigą mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dedamosios dalį su nekilnojamojo turto turėjimu ir (ar) naudojimu.

60. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad savivaldybėms savaime nėra draudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydžio nustatymas yra siejamas ne su faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, tačiau su nekilnojamojo turto turėjimu ir (ar) naudojimu. Nekilnojamojo turto turėjimas ir (ar) naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ir pan.) paprastai lemia įvairių komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą). Minėtos komunalinės atliekos visais atvejais turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Atitinkamai nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ir (ar) naudojantys asmenys paprastai atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose įtvirtintą „atliekų turėtojo“ sąvoką. Minėti išaiškinimai atitinka Direktyvos 2008/98/EB nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; kt.).

61. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu priimti konsultacinę išvadą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal atsakovo nurodytus klausimus. Atsakovo pateiktas prašymas yra abstraktaus pobūdžio, kuriame nėra pateikta konkrečių argumentų, kurie galėtų pagrįsti abejones dėl byloje taikytinos teisės. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei jos protokolų nuostatose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Taip pat administracinės bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų atitikties Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.

62. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėtų atsakovo prašymų.

Dėl prašymo inicijuoti norminę administracinę bylą

63. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašo inicijuoti norminę administracinę bylą dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202), atitikties Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatoms.

64. Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

65. Įvertinusi Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202), pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad minėtas teisės aktas yra norminis administracinis aktas.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad norminio akto tyrimas gali būti atliekamas tik tais atvejais, kai teisingas bylos išsprendimas ir galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali atmesti minėtą asmens prašymą tais atvejais, kai teismui nekyla abejonių dėl ginčijamo akto teisėtumo. Administracinės bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais asmuo grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje eTA-40-463/2025; kt.).

67. Atsižvelgdama į administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminės administracinės bylos dėl Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu (sprendimo numeris: T-202), atitikties Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatoms. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nekilo jokių abejonių dėl administracinio ginčo sprendimui taikytinų minėto norminio administracinio akto nuostatų teisėtumo. Atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją.

68. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija netenkina minėto atsakovo prašymo.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovo ginčo laikotarpiu (2021 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d.) apskaičiuotą 2 404,56 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią ginčo situaciją. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė