2016-05-04 Nr. AB-9718-3-61-3-00917-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-502-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00917-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (el. byla, b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykdytų konkursų protokolus, o konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo pretendentui.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. dalyvavo konkursuose į VTPSI Klaipėdos teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiųjų specialistų pareigas. Tačiau šių konkursų metu komisijos nariai uždavė pretendentui klausimus, neatitinkančias pareigybės aprašyme tarnautojui numatytų funkcijų, todėl jis kreipėsi į VTPSI dėl konkursų protokolų kopijų ir skaitmeninių garso įrašų pateikimo. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. spalio 28 d. vykusių konkursų protokolų kopijas ir skaitmeninius garso įrašus jis gavo paštu 2016 m. vasario 26 d., o 2016 m. vasario 3 d. vykusio konkurso dokumentų negavo, todėl prašė teismo minėtus dokumentus išreikalauti iš VTPSI.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi (el. byla, b. l. 23–24) pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remdamasis šiomis teisės normomis, teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Be to, teismas akcentavo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti administracinės procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su administracinės procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus asmuo gali skundžiant jam teisines pasekmes sukeliančius sprendimus.

Atsižvelgęs į nurodytas nuostatas, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiami VTPSI 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. konkursų protokolai negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo reikalavimus panaikinti minėtus konkursų protokolus atsisakytina priimti. Teismas kartu išaiškino pareiškėjui, kad konkurso į VTPSI Klaipėdos teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas procedūrą užbaigiantis (galutinis) sprendimas yra konkurso komisijos sprendimas, kuriuo pretendentas į pareigas pripažintas konkurso laimėtoju. Be to, teismas pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo pretendentui, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl jį taip pat atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjas B. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (el. byla, b. l. 20–21), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas rezultatus įvertinantis dokumentus yra konkurso protokolas, todėl, jeigu konkursas vykdomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, konkurso protokolo pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai yra nustatomas konkurso laimėtojas ar konkurso nelaimėjęs pretendentas. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2016 m. vasario 3 d. konkursas į VTPSI vyriausiojo specialisto pareigas buvo užbaigtas konkurso protokolo surašymu, kuriame nurodyta, kad konkurso laimėtoju buvo pripažintas kitas pretendentas. Tačiau VTPSI iki šiol pagal pareiškėjo pasirašytą ir įstaigoje užregistruotą 2016 m. vasario 3 d. prašymą minėto dokumento kopijos nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl VTPSI 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykdytų konkursų protokolų panaikinimo ir konkursų eigų grąžinimo į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursų tęsimo nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo pretendentui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo ginčijami VTPSI 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykdytų konkursų protokolai negali būti administracinės bylos dalyku.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinti VTPSI 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų į VTPSI Klaipėdos teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiųjų specialistų pareigas protokolai, o konkursų eigos sugrąžintos į stadijas iki pažeidimų padarymo. Taigi, iš pareiškėjo skundo ir kitos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, iš esmės siekia iškelti administracinį ginčą dėl 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų į VTPSI Klaipėdos teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiųjų specialistų pareigas rezultatų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 68 punktą, konkurso rezultatai įforminami protokolu. Atitinkamai 2015 m. spalio 28 d. vykusių konkursų eiga ir rezultatai įforminti VTPSI konkursų protokolais Nr. 4D-2972 ir Nr. 4D-2973 (el. byla, b. l. 15–18), iš kurių matyti, jog šiuose konkursuose dalyvavo tik vienas pretendentas – pareiškėjas, tačiau jis nesurinko reikiamo balų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai tiesioginę įtaką turėjo būtent minėtų konkursų rezultatai, kurie, kaip minėta, įforminti 2015 m. spalio 28 d. konkursų protokolais Nr. 4D-2972 ir Nr. 4D-2973, nes pareiškėjas nebuvo pripažintas šių konkursų laimėtoju. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog minėti protokolai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad 2016 m. vasario 3 d. vykusio konkurso laimėtoju šio konkurso protokole buvo pripažintas kitas pretendentas. Kita vertus, byloje nėra 2016 m. vasario 3 d. vykusio konkurso komisijos protokolo, o jo nesant, negalima daryti pagrįstos išvados, ar jis sukelia pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Šiame kontekste akcentuotina, jog nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dar tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 3 d., pateikė prašymą VTPSI pateikti jam šio konkurso protokolo ir skaitmeninio garso įrašo kopijas (el. byla, b. l. 14), tačiau, kaip nurodė pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde, 2016 m. vasario 3 d. vykusio konkurso komisijos protokolo kopijos VTPSI jam iki šiol nepateikė, todėl pareiškėjas prašė teismo ją išreikalauti. Tuo tarpu teismas, byloje nesant 2016 m. vasario 3 d. vykusio konkurso komisijos protokolo ir esant duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į VTPSI dėl šio protokolo kopijos gavimo, šių aplinkybių iš esmės nevertino ir nesprendė pareiškėjo prašymo išreikalauti iš VTPSI skundžiamą aktą bei dėl šio prašymo visiškai nepasisakė, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, byloje iš esmės nesant minimalios būtinos informacijos, leidžiančios preliminariai nustatyti aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pareiškėjo skundo dėl reikalavimo panaikinti 2016 m. vasario 3 d. vykusio VTPSI konkurso komisijos protokolą priėmimo klausimą, minėtų nuostatų iš esmės nesilaikė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiami VTPSI 2015 m. spalio 28 d. ir 2016 m. vasario 3 d. vykusių konkursų į VTPSI Klaipėdos teritorinio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiųjų specialistų pareigas protokolai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių bei negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį. Šiame kontekste kartu akcentuotina, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010), o esant būtinybei – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo B. S. skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius