2021-10-06 Nr. AB-20668-3-61-3-01519-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1848-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01519-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinė bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos administracinių ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo; 2) priteisti iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už keturias dienas (viso 604,74 Eur), 0,07 proc. delspinigius (viso 1,70 Eur) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 29 d. Komisijos nariu paskyrė pareiškėją. Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ nuo 2020 m. kovo 30 d. sudarė Komisiją, į kurią pareiškėjo nepaskyrė. Taigi, pareiškėjas apibendrino, kad jo kadencija baigėsi 2020 m. kovo 29 d. Atsižvelgęs į tai, kad jo kadencija baigėsi 2020 m. kovo 29 d., pareiškėjas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsniu, nurodė, jog jam darbo užmokestis ir visos kitos susijusios išlaidos turėjo būti vėliausiai išmokėtos paskutinę jo darbo dieną, t. y. 2020 m. kovo 27 d., tačiau Komisija darbo užmokestį ir visas kitas susijusias išmokas sumokėjo (pervedė) tik 2020 m. kovo 31 d.

3. Pažymėjo, kad atsakovas uždelsė sumokėti darbo užmokestį ir visas kitas susijusias išmokas, todėl už keturias dienas priteistinos netesybos, kurias sudaro pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis už mėnesį ir 0,07 proc. delspinigiai (Darbo kodekso 147 ir 219 str.). Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad už priteistą sumą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo turėtų būti priteisiamos procesinės palūkanos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, pareiškėjas nebuvo valstybės tarnautojas (įskaitant karjeros), jam netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, pareiškėjo įgaliojimai (kadencija) baigėsi ne Valstybės tarnybos įstatymo, o Vyriausybės nutarimo pagrindu, sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nėra tarnybinio ginčo. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju vyrauja ne administracinis, o civilinis teisinis santykis, dėl ko galima spręsti, jog ginčo nagrinėjimas nėra priskiriamas administracinio teismo kompetencijai.

5. Atsakovas Komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 38, 39 ir 42 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau ir – Pareigūnų įstatymas) nustatyta tvarka ir pažymėjo, jog nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Pareigūnų įstatymas nereglamentuoja atsiskaitymo su pareigūnais, tačiau minėtas reglamentavimas reiškia, jog dėl atsiskaitymo Komisijos nariams, šiems baigus eiti pareigas, Darbo kodekso normos negali būti taikomos atsietai nuo kitų teisės aktų, kurie specialiai reguliuoja specifinius pareigūnų veiklos aspektus.

7. Atsakovas paaiškino, kad Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, nes pareiškėjo, kaip Komisijos nario, kadencija baigėsi. Atsakovas, be kita ko, vadovaujantis Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi ir 219 straipsniu, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos tiek individualios faktinės aplinkybės, tiek kitų teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos veiklą, normos, kurios sąlygojo tai, jog pareiškėjui atlyginimas už darbą ir su tuo susijusios išmokos buvo išmokėtos 2020 m. kovo 31 d.

8. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos nariai eina pareigas iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. Nutarimu, kuris įsigaliojo 2020 m. kovo 30 d., buvo patvirtinta nauja Komisijos sudėtis, todėl pareiškėjo paskutine darbo diena laikoma 2020 m. kovo 29 d. (sekmadienis) imtinai. Nauji Komisijos nariai buvo paskirti tik įsigaliojus Nutarimui.

9. Atsakovas akcentavo, kad šiuo atveju, nors atranka į Komisijos narius įvyko 2020 m. kovo 6 d. ir tuomet buvo aiškūs jos rezultatai, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Dėl šios priežasties Vyriausybės planuotas darbas buvo dalinai sutrukdytas ir dar 2020 m. kovo 25 d. (paskutinė Vyriausybės posėdžio diena iki sekančio posėdžio, numatyto 2020 m. balandžio 1 d.) nebuvo aišku, ar Vyriausybė patvirtins naują Komisijos sudėtį.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas skunde netinkamai aiškino jo, kaip pareigūno, darbo apmokėjimą reguliuojančius santykius. Tai, kad su pareiškėju buvo atsiskaityta tinkamai, patvirtina Komisijos vyriausiosios buhalterės 2020 m. gegužės 19 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog priėmus Nutarimą, buvo paruoštas Komisijos pirmininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 3PE-61 „Dėl kompensacijos Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariui J. K. už nepanaudotas kasmetines atostogas“. Tą pačią dieną buvo atlikti skaičiavimai dėl galutinio atsiskaitymo su pareiškėju. Atlikus paskaičiavimus, pranešimas buvo perduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Be pareiškėjo, skaičiavimai buvo atliekami dar 12 darbuotojų, kuriems darbo santykiai taipogi baigėsi 2020 m. kovo 29 d.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195, 48 punktą, kitą darbo dieną (2020 m. kovo 30 d.) iki 12 valandos, Valstybės iždui buvo pateikta mokėjimo paraiška darbo užmokesčio lėšoms gauti į Komisijos banko sąskaitą. Lėšos buvo gautos 2020 m. kovo 31 d. Gavus lėšas, jos tą pačią dieną buvo pervestos į J. K. asmeninę banko sąskaitą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Nutarimu buvo sudaryta naujos sudėties Komisija, kurios nariu buvo paskirtas ir pareiškėjas. Komisija veikė iki 2020 m. kovo 29 d. Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ ketveriems metams sudarė atitinkamos sudėties Komisiją, tačiau pareiškėjas Komisijos nariu paskirtas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 29 d., o atsakovas darbo užmokestį ir susijusias išmokas sumokėjo 2020 m. kovo 31 d.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir Pareigūnų įstatymas atsiskaitymo su pareigūnais nereglamentuoja, vadovavosi Darbo kodekso normomis. Pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Teismas nurodė, kad Komisija su pareiškėju turėjo atsiskaityti 2020 m. kovo 30 d. imtinai, iki 24 val., tačiau pilnai atsiskaitė 2020 m. kovo 31 d. bankiniu pavedimu į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepasibaigus pareiškėjo įgaliojimams, Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsiskaityti su pareiškėju 2020 m. kovo 27 d., kaip teigia pareiškėjas.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui ir atsakovui patvirtinus, jog su pareiškėju pilnai atsiskaityta 2020 m. kovo 31 d., nuostolių pareiškėjas nepatyrė, nusprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už keturias dienas, delspinigius bei metines palūkanas pagal Darbo kodekso 146 straipsnio nuostatas.

III. 16. Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo Komisijos priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už keturias dienas, 0,07 proc. delspinigius, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją rūšiniam teismingumui nustatyti, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje eA‑2749‑1062/2020), ginčijamas teismo sprendimas yra naikintinas.

18. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog šiam ginčui taikytinas Darbo kodeksas. Pažymi, kad Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis yra darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė nei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog Komisija uždelsė su pareiškėju atsiskaityti vieną dieną, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti (Darbo kodekso 147 str. 2 d.).

19. Pareiškėjas, vadovaujantis Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalių, 14 straipsnio 6 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies sisteminiu aiškinimu, daro išvadą, kad tuo atveju, kai darbo santykiai baigiasi nedarbo dieną, darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos turi būti išmokėtos vėliausiai paskutinę jo darbo dieną tą valandą, kurią pasibaigia darbovietės administracijos darbas. Tokį aiškinimą patvirtina ir administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį byloje eA‑3972‑968/2019).

20. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog 2020 m. kovo 28 ir 29 dienos Komisijoje buvo nedarbo dienos, o 2020 m. kovo 30 d. (pirmadienis) Komisijoje jau dirbo naujai paskirti Komisijos nariai. Taigi, pareiškėjo vertinimu, teismas minėtų faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, todėl neteisingai aiškino bei taikė materaliosios teisės normas (Darbo kodekso 2 str. 1 d., 6 str. 1 ir 2 d., 14 str. 6 d. ir 146 str. 2 d.) bei padarė netinkamas išvadas, jog su pareiškėju Komisija turėjo atsiskaityti iki 2020 m. kovo 30 d. imtinai, 24 val., nes pagal Darbo kodekse įtvirtintą įstatyminį (aukštesnės teisinės galios) teisinį reguliavimą Komisija su pareiškėju vėliausiai privalėjo pilnai atsikaityti (padaryti pavedimą) paskutinę jo darbo dieną – 2020 m. kovo 27 d. iki darbo pabaigos.

21. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju turi būti taikoma ir Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis – priteisiami delspinigiai. Be to, kadangi buvo uždelsta sumokėti dėl Komisijos kaltės, netesybos (vidutinis darbo užmokestis už 4 dienas) bei delspinigiai pareiškėjui priteistini sistemiškai taikant Darbo kodekso 219 straipsnio nuostatas.

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja Darbo kodekso 14 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis (jei darbo teisės normos ar susitarimas tarp šalių nenustato kitaip), todėl negali būti traktuojama, jog darbo santykiai pasibaigė 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendime įvertino, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo su pareiškėju atsiskaityti nepasibaigus jo įgaliojimams, t. y. 2020 m. kovo 27 d. Viešasis juridinis subjektas (Komisija) už darbą gali atsiskaityti tik gavęs lėšas iš valstybės iždo, prieš tai privalomai atlikus visas nustatytas šių lėšų užsakymo procedūras, kurios šiuo atveju atliktos pagal teisės aktus. Tapdamas Komisijos nariu, pareiškėjas tai turėjo žinoti ir dėl to sutiko, todėl negalima teigti, jog buvo pažeistos Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatytos atsiskaitymą su darbuotoju reglamentuojančios nuostatos bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisingo apmokėjimo už darbą principai.

24. Atsakovas paaiškino, kad pervestos lėšos pareiškėjo sąskaitoje atsirado tik 2020 m. kovo 31 d. dėl to, kad Komisija ir pareiškėjas naudojasi skirtingų bankų paslaugomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su pareiškėju.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija su pareiškėju turėjo atsiskaityti 2020 m. kovo 30 d. imtinai, iki 24 val., tačiau pilnai atsiskaitė 2020 m. kovo 31 d. bankiniu pavedimu į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui ir atsakovui patvirtinus, jog su pareiškėju visiškai atsiskaityta 2020 m. kovo 31 d., padarė išvadą, kad jis nuostolių nepatyrė, todėl nusprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už keturias dienas, delspinigius bei metines palūkanas pagal Darbo kodekso 146 straipsnio nuostatas.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo šiuos argumentus: 1) pareiškėjas teismo prašė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo ir dėl jo sprendime nepasisakė; 2) teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Darbo kodekso 2 str. 1 d., 6 str. 1 ir 2 d., 14 str. 6 d. ir 146 str. 2 d.) bei padarė netinkamas išvadas, kad su pareiškėju Komisija turėjo atsiskaityti 2020 m. kovo 30 d. imtinai, iki 24 val.; 3) darbo užmokestis ir visos kitos susijusios išmokos pareiškėjui turėjo būti išmokėtos vėliausiai paskutinę jo darbo dieną, t. y. 2020 m. kovo 27 d. (Darbo kodekso 146 str.), kai pareiškėjo įgaliojimai dar nebuvo pasibaigę, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis; 4) pareiškėjui turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už 4 dienas, delspinigiai bei metinės palūkanos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo prašė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją rūšiniam teismingumui nustatyti, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje eA‑2749‑1062/2020), kaip nurodė pareiškėjas, ginčijamas teismo sprendimas yra naikintinas. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais.

30. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą Komisijai, pasisakė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog byla yra teisminga administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime prieita prie išvados, jog Komisijos nariai yra valstybės pareigūnai, į pareigas jie skiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, paskyrus Komisijos narius į pareigas tarp jų ir valstybės susiklosto administraciniai tarnybos santykiai, darbo užmokestis jiems mokamas pagal Pareigūnų įstatymą.

31. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė <...>. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai (3 str. 2 d.).

32. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 29 d. Komisijos nariu buvo paskirtas pareiškėjas. Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ nuo 2020 m. kovo 30 d. sudarė kitą Komisiją, į kurią pareiškėjo nepaskyrė. Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kuriuo paskirti nauji Komisijos nariai, įsigaliojo 2020 m. kovo 30 d. Komisija darbo užmokestį ir visas kitas susijusias išmokas pareiškėjui sumokėjo 2020 m. kovo 31 d.

33. Tarnybos įstatymas ir Pareigūnų įstatymas atsiskaitymo su pareigūnais nereglamentuoja, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios Darbo kodekso normos (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.).

34. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

35. Taigi, Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. Darbo kodekso 2 dalyje nustatytos taisyklės taikomos ne tik darbo užmokesčio, bet ir visų kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimui. Pasibaigus darbo sutarčiai, visi darbuotojui priklausantys su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti atliekami ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. paskutinę jo darbo dieną.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Vyriausybė nutarimu paskyrė pareiškėją eiti Komisijos nario pareigas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 29 d., o 2020 m. kovo 25 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kuriuo paskirti nauji Komisijos nariai, įsigaliojo 2020 m. kovo 30 d., sprendžia, kad pareiškėjo, kaip Komisijos nario, darbo santykiai pasibaigė įsigaliojus Vyriausybės nutarimui Nr. 278, kuriuo buvo sudaryta nauja Lietuvos administracinių ginčų komisija. Tad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija su pareiškėju turėjo atsiskaityti iki 2020 m. kovo 30 d. imtinai, tačiau atsiskaitė tik 2020 m. kovo 31 d. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Komisija lėšas iš Valstybės iždo gavo 2020 m. kovo 30 d., todėl turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę pervesti pareiškėjui atlyginimą už darbą ir su tuo susijusias išmokas laiku.

37. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant netesybų klausimus, kurioje ne kartą yra pažymėta, kad ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).

38. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš Komisijos vidutinį darbo užmokestį per mėnesį už keturias dienas (viso 604,74 Eur), 0,07 proc. delspinigius (viso 1,70 Eur) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šie pareiškėjo reikalavimai nėra pagrįsti nagrinėjamam ginčui taikytinomis teisės normomis (nutarties 37 p.) ir įrodyti bylos duomenimis, todėl negali būti tenkinami.

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavęs, kad atsakovas su pareiškėju turėjo atsiskaityti 2020 m. kovo 30 d., kuomet baigėsi jų darbo santykiai, priėmė nepagrįstą sprendimą visiškai atmesti pareiškėjo reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios, jog su pareiškėju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Tad imperatyvi Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies nuostata, kad su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nagrinėjamu atveju buvo pažeista.

40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad administracinėje byloje nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės priimti byloje galutinį sprendimą.

41. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai, objektyviai (ABTĮ 80 str.), apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išsireikalauti iš Komisijos duomenis, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti pareiškėjui netesybas, priklausančias sumokėti už pradelstą atsiskaityti dieną, ir juos atitinkamai įvertinti priimdamas sprendimą.

42. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė