2017-05-24 Nr. AB-10984-3-61-3-04541-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-613-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04541-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovo atstovas), 142 000 Eur neturtinės žalos.

Nurodė, kad neturtinė žala jam kilo laikotarpiais nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. vasario 23 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teisme ir Kauno rajono apylinkės teisme, kai posėdžių metu buvo laikomas su antrankiais ir už grotų.

Atsakovo atstovas Kauno AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad, vadovaujantis aktualiais teisės aktais neatliko neteisėtų veiksmų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, atsakovo atstovui prašant taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą trejų metų senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimą nagrinėjo nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2014 m. gegužės 15 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo konvojuotas Kauno AVPK pareigūnų į Kauno apylinkės teismą 8 kartus: 2013 m. lapkričio 19 d., 2014 m. vasario 13 d., 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. kovo 24 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2014 m. balandžio 18 d. ir 2014 m. gegužės 5 d.

Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 195 punktu, teismas sprendė, kad nuo konvojaus viršininko pranešimo apie konvojuojamojo pristatymą į teismo posėdį, ne konvojaus viršininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamam uždėtų antrankių nuėmimo ar jo laikymo už teismo salėje įrengtos užtvaros. Teismas byloje nenustatė, kad Kauno AVPK pareigūnai būtų nevykdę kokių nors teismo posėdžio pirmininko nurodymų baudžiamosiose bylose, todėl darė išvadą, kad konvojuodami pareiškėją į teismo posėdį bei teismo posėdžio metu Kauno AVPK pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su senaties termino taikymu, pažymi, kad teismo posėdžio metu uždarymas „aptvare“, be kita ko, galėjo turėti įtakos nekaltumo prezumpcijai, sudarant įspūdį, jog yra itin pavojingas, – pareiškėjui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė.

Kauno AVPK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui A. L., jo teigimu, padarytos jį laikant su antrankiais ir už grotų teismo posėdžių salėse, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs atsakovo atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų.

Pagal Konvojavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 8 d.) 195 punktą, nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

Taigi, kaip matyti iš išdėstyto teisinio reguliavimo, už poveikio priemones, taikomas teismo posėdžio metu, yra atsakingas teismo posėdžio pirmininkas, o ne Kauno AVPK, kaip klaidingai skunde nurodė pareiškėjas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš procesinių prievartos priemonių taikymo teismo posėdžių metu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos administracinis teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, kai byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Tokiu atveju byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p., 133 str.).

Akcentuotina, kad šiuo aspektu panašaus pobūdžio reikalavimai dėl neturtinės žalos, galbūt padarytos teismo posėdžio metu asmenis laikant su antrankiais, buvo vertinti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-245-442/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-430-438/2016; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1144-525/2016).

Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalį, bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) nustatė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymą žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (3.22.2 p.). Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės atstovu turi būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

CPK 29 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Vadovaujantis aptartomis teisinėmis nuostatomis, pareiškėjo skundo reikalavimas perduodamas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buveinės, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 30, vietą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas