2025-01-22 Nr. AB-1248-3-61-3-03096-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1137-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03096-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. O. (O. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. O. (O. O.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. O. (O. O.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 24S140497 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Sprendimu jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nes leidimas gyventi buvo panaikintas.

3. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas šabloninis ir tinkamai nemotyvuotas. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas nenustatė jokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Vien tai, kad darbdavys nutraukė su pareiškėju darbo sutartį, nereiškia, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė neteisingus duomenis. Pareiškėjas yra kaltinamas tuo, ko jis nepadarė, t. y. jis nepateikė atsakovui jokių neteisingų duomenų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

4. Atsakovas taip pat niekaip nemotyvavo savo išvadų dėl nustatyto draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, nenustatė, ar darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta dėl darbdavio, pareiškėjo kaltės ar kitų aplinkybių. Atsakovas nenurodė, kokius pareiškėjo pateiktus duomenis laikė neteisingais. Pareiškėjas ieškojo darbo Lietuvoje, paieškų metu susipažino su K. A., kuris nurodė, kad už 3 300 Eur jis suras jam darbą Lietuvoje. Pareiškėjas sumokėjo šiam asmeniui už darbdavio paiešką. K. A. pranešė pareiškėjui, kad jis galės dirbti jo įmonėje UAB „Stulgiai“ (toliau – ir Bendrovė). Gavus leidimą laikinai gyventi pareiškėjas laukė kol įmonė pakvies jį dirbti, tačiau to neįvyko, vietoje to darbdavys niekaip neinformavęs nutraukė su juo darbo sutartį ir apie tai net nepranešė pareiškėjui, dėl ko buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ir priimtas skundžiamas Sprendimas. Dėl K. A. veiksmų pareiškėjas planuoja kreiptis į teisėsaugos institucijas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarant nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnis numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikindamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. Šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka proporcingumo principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų.

6. Pareiškėjo vertinimu, taip pat nepagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti perspėjimą į SIS. Jo nuomone, kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga įvesti perspėjimą į antrosios kartos SIS negali būti suprantama kaip suteikianti joms neribotą nuožiūros laisvę veikti šiuo tikslu.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad dėl pareiškėjo Migracijos departamentas yra priėmęs 2024 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 24S124444, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760313945, galiojantį iki 2025 m. birželio 30 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Šis sprendimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

9. Sprendime buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (užsieniečiui per visą įdarbinimo įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme ir tarpininkavimo rašte, o 2024 m. kovo 1 d., per itin trumpą laikotarpį (11 d. d.), darbo sutartis su juo buvo nutraukta), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nenustatyti ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.

10. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, įstatymo leidėjas numatė galimybę užsieniečiams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kai yra panaikintas leidimas gyventi. Pareiškėjas neginčijo Migracijos departamento 2024 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 24S124444, kas leidžia spręsti, kad tuo metu sutiko su priimtu sprendimu ir jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjo argumentas, kad turi būti vertinamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra nepagrįstas, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šio reikalavimo netaikymo. Taigi Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė duomenų apie nutrauktą darbo sutartį, t. y. leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) būtent šiam darbdaviui. Šie duomenys apie nutrauktą sutartį paaiškėjo tik tuomet, kai Migracijos departamentas sutikrino Sodros duomenis.

11. Įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta ir nėra duomenų, kad užsienietis būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

12. Atsakovo teigimu, Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl nėra jokių pagrindų naikinti priimtą Sprendimą.

II. 13. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo O. O. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. 2023 m. gruodžio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S215280 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. gruodžio 5 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760313945, galiojantis iki 2025 m. birželio 30 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. gruodžio 7 d.

14.2. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S124444 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo), kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760313945, galiojantį iki 2025 m. birželio 30 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, todėl jis yra nenuginčytas ir galiojantis.

14.3. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. birželio 7 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. (3 m.) ir įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kvestionuodamas Sprendimą, iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus. Kadangi atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, jis turėjo teisę ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

16. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas atkreipė dėmesį, jog jį priimant atsakovas laikėsi Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punkte nustatytų pagrindų, t. y. kreipė dėmesį: į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo Bendrovėje įdarbintas nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. kovo 1 d., pareiškėjui per visą įdarbinimo įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, laikotarpį nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, deklaruotas prašyme ir tarpininkavimo rašte, o 2024 m. kovo 1 d., per itin trumpą laikotarpį (11 d. d.), darbo sutartis su juo buvo nutraukta); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra). Pareiškėjui išduotas leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų pagrindu, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu, kuriame įtvirtinta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Toks laikotarpis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, negali būti laikomas neproporcingu.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis negali būti atsakingas dėl kito asmens bei darbdavio elgesio, teismas nurodė, jog pareiškėjas niekaip šių savo argumentų nepagrindė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Be to, pareiškėjas atsakovo neinformavo, kad jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat neinformavo apie nutrauktą darbo sutartį, nesikreipė į atsakovą siekiu pakeisti darbdavį ir t. t. Šių aplinkybių pareiškėjas teismui niekaip nepaaiškino, todėl atsakovas pagrįstai tokius pareiškėjo veiksmus vertintino kaip piktnaudžiavimą migracinėmis procedūromis. Argumentai, kad kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens apgaulės, taip pat nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

18. Dėl Sprendimo dalies, kuria yra įvestas persėjimas į SIS, teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas neleidžia abejoti atsakovo priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, nustatytas terminas yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo labiau pareiškėjo teisių nei tai yra būtina siekiamam tikslui pasiekti.

19. Teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 20. Pareiškėjas O. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nepasisakė dėl teisės normų, kurios reglamentuoja perspėjimo įtraukimą į SIS. Pareiškėjo teigimu, vien leidimo gyventi panaikinimas negali lemti sprendimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir perspėjimo įtraukimą į SIS priėmimo.

22. Pareiškėjas pažymi, kad neskundė sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes jis nesupranta lietuvių kalbos, todėl nesuprato, kokios pasekmės kils neapskundus sprendimo. Tačiau tai, kad Sprendimas dėl leidimo nebuvo apskųstas, pareiškėjo manymu, neatleidžia teismo nuo pareigos bylą išnagrinėti iš esmės bei nustatyta bylai svarbias faktines aplinkybes. Teismas nevertino sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, nors administracinių subjektų sprendimai neturi tokios teisinės galios kaip teismo sprendimai. Taip pat teismas buvo pasyvus ir nevertino to, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nepateikė jokių apgaulingų duomenų. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą darbdavio paaiškinimą apie tai, kad jis negalėjo priimti jo į darbą, nes kol pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi, pas darbdavį neliko darbo vietos. Tai reiškia, kad pareiškėjas nedirbo dėl objektyvių priežasčių, t. y. jam nebuvo suteikta darbo vieta.

23. Pareiškėjas teismui nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jis tik kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, o pildant prašymą pateikė visą tuo metu aktualią informaciją. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančių duomenų. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimą priėmė tik remdamasis formaliais pagrindais, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo aktyvus, o sprendime nurodytos faktines aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

24. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis. Nors įstatymas tik numato teisę, o ne pareigą visais atvejais, kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi, nustatyti minėtą ribojimą.

25. Taip pat Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas įtrauktas į SIS persėjimas dėl draudimo atvykti, yra neproporcinga. Atsakovas nėra priėmęs sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui. Be to, Sprendime nėra pagrįstų motyvų, kad pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus ir svarbus, kad perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi būtų įvestas į SIS. Pareiškėjo nuomone, Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS yra neteisėta, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad teisiškai nereikšmingi pareiškėjo argumentai, kad jis neturi teisinių žinių, yra užsienietis, nemoka valstybinės kalbos. Jo nurodytos aplinkybės nesutrukdė jam ginti savo galbūt pažeistas teises, todėl savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriuo jam buvo panaikintas leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Kvestionuodamas Sprendimą, jis iš esmės ginčija jau įsiteisėjusiu Migracijos departamento sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatuotus Įstatymo pažeidimus.

28. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jis yra motyvuotas ir įvertinus aplinkybių visumą, įskaitant pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius su Lietuvos Respubliką, padarytos pagrįstos išvados. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiomis išvadomis nėra pagrindas konstatuoti, kad jis nemotyvuotas ir tuo pagrindu naikinti Sprendimą.

29. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad turi būti vertinamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, nes Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šio reikalavimo netaikymo. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta ir nėra duomenų, kad pareiškėjas iš vis būtų atvykęs į Lietuvos Respubliką, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

30. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 24S140497, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijose 36 mėnesius (3 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas, spręsdamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, įvertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, taip pat į pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atitinka vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog vien leidimo gyventi panaikinimas negali lemti sprendimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir perspėjimo įtraukimą į SIS priėmimo. Jis vien leidimo gyventi panaikinimas negali lemti sprendimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir perspėjimo įtraukimą į SIS priėmimo. Be to, vien leidimo gyventi panaikinimas negali lemti sprendimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje ir perspėjimo įtraukimą į SIS priėmimo.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, į tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nustatė pareiškėjui drausimą 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, taip pat į tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, padarė išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, bei, siekdamas užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nusprendė įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėn. (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Šis Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS reglamentas), 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktais.

Dėl draudimo atvykti

36. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

37. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 20 d.), kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).

38. Iš Migracijos departamento Sprendimo dėl leidimo turinio (el. b. t. I, b. l. 62–67) matyti, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; su juo buvo nutraukta darbo sutartis. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Stulgiai“ buvo įdarbintas tik nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. kovo 1 d. (11 d. d.) ir už šį laikotarpį jam nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 900 Eur, o 2024 m. kovo 1 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta, jis negauna jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, šis atsakovo Sprendimas dėl leidimo bei jame nustatytos aplinkybės nėra nuginčyti, šio Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertinamas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju Sprendime dėl leidimo nurodytos leidimo panaikinimo priežastys sudarė pagrindą atsakovui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią ginčijamo Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS

40. Pagal Taisyklių 15 punktą duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

41. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

42. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS (atsakovui nustačius, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje), pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023).

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

45. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nėra motyvų ir dėl į SIS įvesto perspėjimo proporcingumo, pagrįsto jo individualiu vertinimu, kuris apima trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius. Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nėra motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami kaip neatitinkantys VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi nelaikytina proporcinga, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio reikalavimų ir yra naikintina.

46. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti ginčijamo Sprendimo dalį, kuria į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 metus), paliekant nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; kt.).

48. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas O. O. su advokato padėjėja Lolita Tarasevičiūte sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pareiškėjas sumokėjo 350 Eur už skundo teismui parengimą bei 22,5 Eur žyminį mokestį už skundą ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą. Tačiau pareiškėjas nepateikė dokumentų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies pareiškėjui iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. O. (O. O.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo O. O. (O. O.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 24S140497 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Kitą pareiškėjo O. O. (O. O.) skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui O. O. (O. O.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė