2025-11-12 Nr. AB-19203-3-63-3-01163-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1232-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01163-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija Klaipėdos zoologijos sodas (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. AD5-15829 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas daro didžiulę žalą Asociacijai, nes atima pagrindinį šaltinį, iš kurio surenkamos lėšos gyvūnų išlaikymui, o lankytojai įleidžiami tik pusę metų, t. y. šiltuoju metų laiku, todėl uždraudimas įleisti lankytojus į zoologijos sodą yra jo žlugdymas, dėl to šaltuoju metų laiku gyvūnams gali pritrūkti lėšų jų maitinimui, tai gali lemti gyvūnų gaišimą ir jų laikymo sąlygų neužtikrinimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas ateityje.

Teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas daro didžiulę žalą Asociacijai, nes atima pagrindinį šaltinį, iš kurio surenkamos lėšos gyvūnų išlaikymui, o lankytojai įleidžiami tik šiltuoju metų laiku, todėl uždraudimas įleisti lankytojus į zoologijos sodą yra zoologijos sodo žlugdymas, dėl to šaltuoju metų laiku gali pritrūkti lėšų gyvūnų maitinimui, tai gali lemti gyvūnų gaišimą ir jų laikymo sąlygų neužtikrinimą.

Teigia, kad Asociacija, skirtingai nuo valstybės finansuojamo ir išlaikomo T. Ivanausko zoologijos sodo (Kauno zoologijos sodo), negauna jokių valstybinių ar savivaldybės subsidijų gyvūnų išlaikymui, todėl gyvūnų išlaikymui būtinas lėšas surenka per vasaros sezono lankytojus. Uždraudus įleisti lankytojus yra atimama galimybė susirinkti lėšas gyvūnų išlaikymui. Pareiškėjas nėra pelno siekiantis asmuo, o atsakovas, imdamasis tokių nepagrįstų bei neteisėtų veiksmų, nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų lėšų gyvūnų išlaikymui gavimą. Nesant lėšų išlaikyti gyvūnus, bus padaryta nepataisoma žala, nes gyvūnai žus, o visus materialinius nuostolius, kurie bus didžiuliai, turės atlyginti valstybė. Dėl tokių veiksmų atsiras ir nematerialiniai nuostoliai, nes bus pamintas pasitikėjimas valstybe gyvūnų gerovės ir jų išlaikymo sferoje, kadangi institucija, kuri privalo rūpintis gyvūnų gerove, sudaro sąlygas jų naikinimui ir marinimui iš bado, tai laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra grindžiamas ne faktais, o prielaidomis, todėl, priešingai nei teigia teismas, pačios prielaidos dėl galimos didelės, sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos žalos galimo atsiradimo ir yra pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai netaikė pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas vertino, jog prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas ateityje.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 17 straipsnio 14 ir 15 punktų nuostatomis, uždraudė įleisti lankytojus į zoologijos sodą. Sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, jog zoologijos sodo veikla būtų vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Jų nesilaikymas kelia grėsmę ne tik zoologijos sode laikomų laukinių gyvūnų gerovei, bet ir lankytojų saugumui. Tai reiškia, kad Sprendimas skirtas viešojo intereso apsaugai, o nagrinėjamu atveju šis interesas – gyvūnų ir lankytojų saugumas – yra svarbesnis už pareiškėjo individualų interesą. Todėl pirmiausia turi būti paisoma viešojo, o ne privataus, intereso.

Be to, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės reiškia siekį išvengti Sprendimo padarinių ir toliau vykdyti veiklą nesilaikant privalomų reikalavimų, nors būtent dėl šių pažeidimų Sprendimas ir buvo priimtas. Atsakovas sprendžia, kad prašomų priemonių taikymas neatitiktų viešojo ir privataus intereso pusiausvyros ir paneigtų Sprendimo esmę, nes leistų tęsti galiojančių teisės aktų pažeidimus, keliančius realią grėsmę tiek laikomų laukinių gyvūnų, tiek lankytojų saugumui.

Departamento nuomone, teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti. Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, Asociacijai bus padaryta didelė žala, kadangi uždraudus įleisti lankytojus į zoologijos sodą nebus surankamos lėšos, reikalingos gyvūnų išlaikymui. Taigi, nesant lėšų gyvūnams išlaikyti, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, gyvūnai žus.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti įleisti lankytojus į zoologijos sodą laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 24 d. iki 2026 m. liepos 23 d., galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad uždraudus įleisti lankytojus į zoologijos sodą, nebus surenkamos lėšos gyvūnų išlaikymui, todėl gali pritrūkti lėšų jų šėrimui, tai lems gyvūnų laikymo sąlygų neužtikrinimą ir jų gaišimą, t. y. Asociacijai bus padaryta neatitaisoma didelė žala.

Nustatyta, kad ginčijamu Departamento Sprendimu nuspręsta uždrausti nuo 2025 m. liepos 24 d. iki 2026 m. liepos 23 d. įleisti lankytojus į Klaipėdos zoologijos sodą, 2025 m. kovo 26 d. įspėjime nurodytiems ir neįgyvendintiems pažeidimams pašalinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo prielaida, jog nesustabdžius Departamento Sprendimo galiojimo, jis gali patirti neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos. Minėta, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus. Šiuo atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, o nurodytos prielaidos, jog uždraudus įleisti lankytojus į zoologijos sodą, pareiškėjas nesurinks reikalingų lėšų gyvūnų išlaikymui, nesudaro pagrindo taikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo asociacijos Klaipėdos zoologijos sodas atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė