Legislator Case Law & Legislation
99f2bbca-9498-4872-8b07-e5ea32ff3c83 AI generated

99f2bbca-9498-4872-8b07-e5ea32ff3c83 · Kauno apygardos teismas

Case Number 99f2bbca-9498-4872-8b07-e5ea32ff3c83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18968-1110/2019 pagal ieÅ¡kovų A. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ieÅ¡kinį atsakovams G. S. ir I. S. dėl uždraudimo naudotis akcininkų sutartyje numatyta teise skirti bendrovės vadovÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. T., A. T. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gruodžio 9“ pateikė teismui prevencinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovams G.

Legislator headnote

AI generated

99f2bbca-9498-4872-8b07-e5ea32ff3c83 · Kauno apygardos teismas: Teismas sprendė, kad atsakovo procesinis elgesys, kai jis, bÅ«damas viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo Å¡alių, arbitražinio susitarimo sudarymo faktÄ ir savo prieÅ¡taravimÄ dėl jurisdikcijos atskleidė teismui tik tada, kai byla iÅ¡ esmės jau yra parengta nagrinėti teismo posėdyje, negali bÅ«ti laikomas tinkamu, todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1994-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11306-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.9.9.; 3.1.18.6.; 3.1.7.6.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ir atsakovo G.

S. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18968-1110/2019 pagal ieÅ¡kovų A. T., A. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ieÅ¡kinį atsakovams G. S. ir I. S. dėl uždraudimo naudotis akcininkų sutartyje numatyta teise skirti bendrovės vadovÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. T., A. T. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gruodžio 9“ pateikė teismui prevencinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovams G.

S. ir I. S. naudotis 2016 m. birželio 26 d. UAB „Gruodžio 9“ Akcininkų sutarties 6.6.3. punkte suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai vienasmeniškai spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atšaukimo klausimus, iš atsakovų priteisti ieškovų A. T. ir A. T. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas G. S. 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , panaikinti 2019 m. liepos 9 nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ atsakovams G. S. ir I. S. naudotis Akcininkų sutarties 6.6.3 papunktyje suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai mėnesiais spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atÅ¡aukimo klausimus.

3. PraÅ¡yme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje iÅ¡keltas reikalavimas yra apriboti Akcininkų sutartyje įtvirtintÄ atsakovų teisę vienasmeniÅ¡kai spręsti dėl UAB „Gruodžio 9“ vadovo atÅ¡aukimo ir skyrimo klausimo kalendoriniais mėnesiais nuo rugsėjo iki gruodžio imtinai, konstatuotina, kad kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs ir kilęs iÅ¡ Akcininkų sutarties bei todėl turi bÅ«ti nagrinėjamas arbitražo teisme. Å iuo atveju ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu, kadangi ginčo Å¡alys tokio reikalavimo teismingumÄ yra perdavusios Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5. IeÅ¡kovai A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, kuriame prašė atsakovo G. S. praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad arbitražinis susitarimas laikomas neveikiančiu / netekusiu galios (angl. inoperative) tais atvejais, kai Å¡alys aktyviai siekia bylinėtis teisme, o ne arbitraže, nes reiÅ¡kia teisės ginčus spręsti arbitraže atsisakymÄ . Nustačius, jog abi Å¡alys Å¡ioje byloje pateikė procesinius dokumentus, bÅ«tinus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje darytina iÅ¡vada, kad abi arbitražinio susitarimo Å¡alys yra atsisakiusios arbitražinio susitarimo, todėl byla turi bÅ«ti baigta nagrinėti teisme. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieÅ¡kovų A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-18968-1110/2019 paliko nenagrinėtÄ , panaikino 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

8. Teismas nustatė, kad byloje pareikÅ¡tas prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimas neabejotinai yra susijęs su Akcininkų sutartimi (konkrečiai, su sutarties dalimi dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo). Teisės aktuose nėra įtvirtinto draudimo tokio pobÅ«džio ginÄÄ spręsti arbitraže.

9. Teismas sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2-3 dalyse nurodytas nearbitruotinų ginčų kategorijas.

10. Teismas nurodė, kad nors galima pripažinti, jog atsakovas prieÅ¡taravimÄ bylos nagrinėjimui teisme pareiÅ¡kė ir nesavalaikiai (teikdamas ne pirminį procesinį dokumentÄ , o triplikÄ ir vėliau praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu), tačiau Å¡i aplinkybė neįgalina ignoruoti Å¡alių susitarimo dėl jurisdikcijos.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymÄ , o paliekant ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , naikintinos ir byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12. Teismas sprendė, kad atsakovo procesinis elgesys, kai jis, bÅ«damas viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo Å¡alių, arbitražinio susitarimo sudarymo faktÄ ir savo prieÅ¡taravimÄ dėl jurisdikcijos atskleidė teismui tik tada, kai byla iÅ¡ esmės jau yra parengta nagrinėti teismo posėdyje, negali bÅ«ti laikomas tinkamu, todėl atsakovo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 13. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai A.

T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo G. S. 2019 m. birželio 6 d. praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir praÅ¡ymÄ panaikinti 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti, ir bylÄ perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl Akcininkų sutarties vykdymo, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, kadangi šioje byloje ieškovai yra pareiškę prevencinį ieškinį, kurio tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų veiksmų, kuriais ieškovams gali būti padaryta žala, uždraudimo, o ne dėl UAB „Gruodžio 9“ valdymo sprendimų priėmimo. 1.2.

Akcininkų sutarties Å¡alys, sudarydamos minėtÄ sutartį, sulygo tik atskirus tarpusavio klausimus spręsti Akcininkų sutartyje nurodytu bÅ«du ir Å¡ie klausimai neapima galimos žalos padarymo Atsakovui G. S. einant UAB „Gruodžio 9“ vadovo pareigas. 1.3. Atsakovas G. S. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ laikytis arbitražinio susitarimo, tačiau tÄ padarė nesavalaikiai ir tik po to, kai pateikė procesinius dokumentus, bÅ«tinus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, t. y. po to, kai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti arbitražinio susitarimo ir tokiu bÅ«du arbitražinio susitarimo atsisakė. 1.4.

Skundžiama nutartimi palikus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nenagrinėtu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad byla per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėta nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. 1.5. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymÄ , todėl panaikinus nutarties dalį, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, ir toliau nagrinėjant ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo poreikis iÅ¡lieka.

14. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas G. S. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 2.1. Nepaisant to, kad pareikÅ¡to prevencinio ieÅ¡kinio tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos, tai nepaneigia aplinkybės, kad Å¡iuo atveju reikalaujami uždrausti veiksmai yra tiesiogiai susiję su akcininkų sutartimi, joje numatytomis akcininkų teisėmis. 2.2.

Susitarimo tekste ginčų sprendimas arbitražo tvarka suformuluotas aiškiai – visi šalių ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš šios sutarties ir/ar su ja susiję, sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Tai reiškia, kad arbitražinis susitarimas apima bet kuriuos įmanomus potencialiai kilti ginčus, susijusius su akcininkų sutartimi. 2.3. Atsižvelgiant, kad ieškovai nei ieškinyje, nei dublike egzistuojančios arbitražinės išlygos galiojimo neaptarė, o ir atsakovai iki tripliko savo pozicijos dėl ginčo arbitruotumo neišreiškė, konstatuotina, kad atsakovai vien dėl to, jog gynėsi nuo ieškovų pareikštų reikalavimų ir pateikė procesinius dokumentus, negali būti pripažinti, kaip atsisakę arbitražinio susitarimo. 2.4.

Å iuo atveju, byla neturi bÅ«ti nagrinėjama teisme, kadangi atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pasinaudoti arbitražine iÅ¡lyga (savo valios dėl arbitražinio susitarimo nepakeitė), o teismas turi pareigÄ , nepaisant Å¡alių pirminio pasyvumo, atsisakyti jurisdikcijos. 2.5. IÅ¡ arbitražinio susitarimo kyla ne tik pozityvi pareiga spręsti ginÄÄ arbitraže, bet ir negatyvi pareiga, pagal kuriÄ Å¡alys tiesiogiai ar netiesiogiai pasižada susilaikyti nuo ieÅ¡kinio teikimo kitur, negu numatyta arbitražinėje iÅ¡lygoje, todėl ieÅ¡kovų argumentai apie paralelų bylinėjimÄ si teisme yra nepagrįsti ir nesuderinami su ginčo nagrinėjimo jurisdikcijos perdavimo arbitražui esme. 2.6.

Nesutiktina, kad palikus ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ prevencinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu bÅ«tų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Nepaisant to, kad ginčo Å¡alys jau pateikė visus parengiamuosius procesinius dokumentus ir byla galėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės, tai nepaneigia aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismas neturi Å¡iam ginčui nagrinėti bÅ«tinos jurisdikcijos. Be to, vien aplinkybė, kad ginčas bÅ«tų nagrinėjamas arbitražo teisme, nesÄ lygoja, jog bylos nagrinėjimas užsitęs ilgiau nei jÄ nagrinėjant bendros kompetencijos teisme.

Jau paruoÅ¡ti procesiniai dokumentai reiÅ¡kia jau susiformavusiÄ Å¡alių pozicijÄ , kas leis ginÄÄ nagrinėjant arbitraže nustatyti minimalius terminus bei labai greitai pereiti prie ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės. 2.7. Ä®vertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju privalo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, ieÅ¡kovų reikalaujamos laikinosios apsaugos priemonės apkritai netenka prasmės, kadangi iÅ¡nyksta jų pritaikymui bÅ«tinosios sÄ lygos, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi numatytos laikinosios apsaugos priemonės turi likti panaikintos.

15. Atskiruoju skundu atsakovas G. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo G. S. naudai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. T. 1 512,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. IeÅ¡kovas, siekdamas ginčo nagrinėjimo, turėjo arba kreiptis į arbitraÅ¾Ä , arba ginčyti arbitražinę iÅ¡lygÄ , bet nei vieno, nei kito nepadarė, todėl yra pagrįsta teigti, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino savo procesines teises.

BÅ«tent todėl, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , o ne į arbitraÅ¾Ä , atsakovas patyrė atitinkamas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo veiksmų, todėl teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovui praÅ¡ytas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.2. Netinkamu bÅ«tų galima laikyti tokį elgesį, jei atsakovas proceso pradžioje bÅ«tų pastebėjęs, žinojęs apie arbitražinę iÅ¡lygÄ ir naudotųsi tuo vilkinant procesÄ , tačiau atsakovas buvo sÄ Å¾iningas ir pastebėjęs egzistuojant arbitražinei iÅ¡lygai nedelsdamas rėmėsi ja 2019 m. rugsėjo 6 d. triplike.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovo, o dėl ieÅ¡kovo kaltės. 3.3. BÅ«tent ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį teismui, o atsakovas turėjo į pateiktÄ ieÅ¡kinį atsiliepti. IeÅ¡kovas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo pateikti ieÅ¡kinį teismingai institucijai (arbitražui). Tuo tarpu atsakovas privalėjo atsiliepti į pateiktÄ ieÅ¡kinį, t. y. atsakovas bet kuriuo atveju dėl ieÅ¡kovo kaltės turėjo patirti tam tikras bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje apskritai nepasisakė dėl teismingumo ir nebandė įrodinėti, kad byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. 3.4.

Byla buvo pradėta būtent ieškovo iniciatyva, todėl ieškovas, ieškinį palikus nenagrinėtu, turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, t. y. atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitai šaliai.

16. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovai A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo: 4.1. PrieÅ¡ingai nei nurodyta atsakovo atskirajame skunde, byloje kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas teisme, o ne arbitraže, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad tiek ieÅ¡kovas A. T., tiek kiti ieÅ¡kovai kreipdamiesi su prevenciniu ieÅ¡kiniu į teismÄ netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovų kaltės. 4.2.

Atsakovui tinkamai ir laiku atskleidus arbitražinio susitarimo faktÄ ir savalaikiai pateikus praÅ¡ymÄ dėl jurisdikcijos, bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovo nebÅ«tų patirtos arba bent jau jos bÅ«tų buvę mažesnės. Taigi, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakomybė už bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjamoje byloje atsiradimÄ tenka pačiam atsakovui, jų atsiradimÄ lėmė paties atsakovo neapgalvotai pasirinktas procesinis elgesys. 17. 2019 m. lapkričio 12 d. gautas atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡oma priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

T. 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria buvo tenkintas atsakovo praÅ¡ymas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ tuo pagrindu, kad Å¡alys susidarė dėl arbitražinės iÅ¡lygos, panaikintos 2019 m. liepos 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones bei atsakovui nepriteistos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl Å¡alių ginčo nagrinėjimo teisme / arbitraže 20. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad visi ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 1 dalis).

Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 2 dalis).

Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, iÅ¡skyrus Lietuvos bankÄ , jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas iÅ¡ankstinis Å¡ios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 3 dalis).

21. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje pareikÅ¡tas prevencinio ieÅ¡kinio reikalavimas neabejotinai susijęs su Akcininkų sutartimi, Å¡iuo atveju su sutarties dalimi dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo. Ginčo Å¡alys Akcininkų sutarties 19.2. punktu susitarė, kad visi Å¡alių ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iÅ¡ Å¡ios sutarties ir/ar su ja susiję, kurių nepavyko iÅ¡spręsti derybų bÅ«du ar bet kuriai iÅ¡ Å¡alių nusprendus, kad ginÄÄ spręsti derybomis netikslinga, sprendžiami arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos materialine teise. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡alių arbitražinis susitarimas apima Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo.

22. Kasacinio teismo praktika dėl teismo pareigų gavus ieÅ¡kinį, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas, yra plėtojama. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo procesiniai veiksmai tuo atveju, kai Å¡alys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimÄ , nustatyti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.), CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, kai Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui.

Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinio priėmimo metu teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡alys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimÄ (arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiÅ¡kėja po to, kai teismas priėmė ieÅ¡kinį), teismas ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtÄ (Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016 41–42 punktus).

23. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, teikdamas teismui triplikÄ , pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ dėl sutartimi sulygtos arbitražinės iÅ¡lygos, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ pateikė atskirÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu. IeÅ¡kovams buvo suteikta galimybė pateiktį atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ . Pirmosios instancijos teismas, nors ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinęs apie galiojantį arbitražinį susitarimÄ , tačiau Å¡iai aplinkybei paaiÅ¡kėjus po ieÅ¡kinio priėmimo, t. y. atsakovui iÅ¡reiÅ¡kus praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir CPK 5 straipsniu kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i teisė negali bÅ«ti paneigiama, tačiau gali bÅ«ti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali bÅ«ti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Å¡alys savo susitarimu gali ne tik pakeisti teritorinį bylos teismingumÄ , bet ir apskritai perduoti ginÄÄ spręsti kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui. CPK 23 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Å¡alys gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ar (ir) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Galimybių sudaryti pirmiau įvardytus susitarimus įtvirtinimas yra Å¡alių autonomijos principo, leidžiančio pačioms Å¡alims pasirinkti elgesio modelį (tiek, kiek jų pasirinkimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir, inter alia (be kita ko), apimančio ir Å¡alių laisvę susitarti dėl kito ginčų sprendimo bÅ«do ar kitos ginčų nagrinėjimo vietos, negu nustato bendrosios taisyklės (CPK 22, 29 straipsniai), pripažinimo iÅ¡raiÅ¡ka.

Kita vertus, Å¡alių autonomijos principo aptariamais (kaip ir kitais) aspektais veikimo sfera nėra neribota – Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinio ir rūšinio teismingumo (CPK 32 straipsnio 2 dalis), o tiek, kiek susiję su arbitražinių susitarimų sudarymo galimybėmis, kaip minėta, yra nustatytos tam tikros nearbitruotinų ginčų kategorijos (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), tačiau visais kitais atvejais, jeigu Å¡alių susitarimas dėl teismingumo ar arbitražinis susitarimas neperžengia pirmiau įvardytų ribų ir nėra kitų aplinkybių, galinčių neutralizuoti tokį susitarimÄ (žr., pvz., Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį), tokie susitarimai yra privalomi Å¡alims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, turi bÅ«ti pripažįstami ir vykdomi teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

26. Spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių nukreipimo spręsti ginÄÄ jų pasirinktu bÅ«du, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tarp Å¡alių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo bÅ«do nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumÄ (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiÅ¡kintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . IeÅ¡kovai su priimta nutartimi nesutiko, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, kad atsakovas G. S. pateikdamas teismui procesinius dokumentus iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atsisakyti arbitražinio susitarimo ir tokiu bÅ«du arbitražinio susitarimo atsisakė, todėl ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtas.

28. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iÅ¡ vieÅ¡osios teisės, o iÅ¡ Å¡alių sutarties laikyti arbitražo sprendimÄ privalomu. Å alių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimÄ panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginÄÄ ne teismo tvarka yra suderintos Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡i suderinta valia gali bÅ«ti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-3-247-684/2016).

29. Nors valios dėl ginčų sprendimo būdo išreiškimas arba atsisakymas bei forma, kuria jis atliekamas, yra šalių prerogatyva, tačiau šalių pasirinkimas yra ribojamas įstatymo nuostatomis. Pasyvus šalies elgesys procese, jai nereiškiant prieštaravimų dėl ieškinio nagrinėjimo teisme arba juos pareiškiant bylos nagrinėjimo metu, nėra pakankami konstatuoti, kad šalis konkliudentiniais veiksmais atsisakė arbitražinio susitarimo.

30. Pripažinus tylėjimÄ arba pasyvų Å¡alies elgesį, jai prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kus, kai byla yra parengta nagrinėti iÅ¡ esmės, bÅ«tų paneigiama pirmiau nurodytų CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų pakeitimo esmė ir įstatymų leidėjo valia. Be to, pripažinus, kad atsakovas konkliudentiniais veiksmais atsisakė spręsti ginÄÄ arbitraže, nagrinėjamu atveju, be kita ko, kiltų ir teisinio aiÅ¡kumo ir apibrėžtumo problema, nes nebÅ«tų žinoma Å¡alių suderintos valios dėl tokio atsisakymo apimtis, t. y. ar Å¡alys apskritai atsisakė sutartyje įtvirtintos arbitražinės iÅ¡lygos, ar tik susiaurino jos taikymo sritį, eliminuodamos ginčo dėl bendrovės valdymo sprendimų priėmimo arbitražinę iÅ¡lygÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog arbitražinė iÅ¡lyga Å¡alims yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 32. Skundžiama nutartimi teismas taip pat panaikino 2019 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – iki sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovams G. S. ir I. S. naudotis Akcininkų sutarties 6.6.3 papunktyje suteikta teise kiekvienų metų kalendoriniais mėnesiais nuo devinto iki dvylikto įskaitytinai mėnesiais spręsti UAB „Gruodžio 9“ vadovo rinkimo ir atÅ¡aukimo klausimus.

33. IeÅ¡kovai atskirajame skunde nurodo, kad panaikinus skundžiamos nutarties dalį, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtinas, ir toliau nagrinėjant ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, iÅ¡lieka laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo poreikis. Kadangi nagrinėjant ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, o ieÅ¡kovų atskirasis skundas atmestinas, laikytina, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, lieka galioti.

34. Be to, atkreiptinas ieÅ¡kovų dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1671-924/2019, kurioje buvo iÅ¡nagrinėtas atsakovo G. S. 2019 m. liepos 17 d. pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutarties. Kauno apygardos teismas minėtoje civilinėje byloje 2019 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirÄ jį skundÄ ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės – atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme 35. Atsakovas G. S. atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

37. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieškovui prašytas bylinėjimosi išlaidas.

38. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

39. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Kaip pirmiau nurodyta, CPK 94 straipsnis tiesiogiai įpareigoja teismÄ atsižvelgti į Å¡alių elgesį bylos proceso metu ir į bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo priežastis.

Visa tai kompleksiÅ¡kai įvertinus ir nustatytina atsakomybė dėl proceso. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi bÅ«ti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

40. Byloje ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, konstatavus, kad tarp bylos Å¡alių yra sudarytas galiojantis arbitražinis susitarimas ir Å¡alys nukreiptinos į arbitraÅ¾Ä . Neabejotina, kad tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovai turėjo žinoti ir žinojo apie arbitražinį susitarimÄ , sudarytÄ Akcininkų sutartyje. Kol nėra duomenų, jog arbitražinis susitarimas yra ginčijamas arba nebegalioja, taip kaip atsakovas, pirmosios instancijos teismo teigimu, bÅ«damas viena iÅ¡ arbitražinio susitarimo Å¡alių, arbitražinio susitarimo sudarymo faktÄ ir savo prieÅ¡taravimÄ dėl jurisdikcijos atskleidė tik tada, kai byla iÅ¡ esmės jau buvo parengta nagrinėti teismo posėdyje, todėl toks elgesys negali bÅ«ti laikomas tinkamu, taip ir ieÅ¡kovų elgesys, apeliacinės instancijos manymu, nebuvo tinkamas teikiant ieÅ¡kinį teismui prieÅ¡ tai nemėginant ginčo iÅ¡nagrinėti derybų bÅ«du ir/ar kreipiantis į arbitraÅ¾Ä , kaip tai yra sutarę Å¡alys Akcininkų sutartyje.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovo netinkamo procesinio elgesio. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų paisę jų ir atsakovų sudaryto arbitražinio susitarimo dėl jurisdikcijos, arba atsakovas iÅ¡ karto bÅ«tų pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, nei ieÅ¡kovai, nei atsakovai nebÅ«tų patyrę bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitaip tariant, atsakomybė už bylinėjimosi iÅ¡laidų nagrinėjamoje byloje atsiradimÄ tenka ir ieÅ¡kovams, ir atsakovams.

42. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ lėmė tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų neapgalvotai pasirinktas procesinis elgesys, tačiau kadangi ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nesilaikydami arbitražinio susitarimo, todėl sutiktina su atsakovo argumentais atskirajame skunde, kad byla buvo pradėta bÅ«tent ieÅ¡kovų iniciatyva, todėl teismui ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovai turi prisiimti iÅ¡ to kylančias pasekmes ir atlyginti kitai Å¡aliai, Å¡iuo atveju atsakovui, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

43. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas taip pat turėjo žinoti apie galiojantį tarp Å¡alių sudarytÄ arbitražinį susitarimÄ , tai galėjo nurodyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, o ne triplike, todėl atsakovo G. S. atskirasis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies – Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis dalyje, kuria atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintas, naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, atsakovo G. S. naudai priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis pusę atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

44. Atsakovas su 2019 m. rugsėjo 19 d. praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė 2019 m. liepos 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. K171, kurioje detalizuojamos atsakovo patirtos iÅ¡laidos:

1) atsiliepimo į ieškinį parengimas – 750 Eur;

2) atskirojo skundo parengimas – 500 Eur;

3) pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) – 262,50 Eur; iš viso – 1 512,50 Eur.

45. Pagal Rekomendacijų 7 punktÄ , rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs Å¡alies Å«kio VDU yra aktualus nustatant atlygintinÄ atstovavimo iÅ¡laidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datÄ ), t. y. kada realiai buvo patirtos iÅ¡laidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas Advokatų profesinės bendrijos Kenstavičius ir partneriai sÄ skaitÄ apmokėjo 2019 m. rugsėjo 18 d., todėl visų atsakovo patirtų iÅ¡laidų maksimalus priteistinas dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į pirmojo 2019 m. ketvirčio VDU, kuris sudarė 935,70 Eur.

46. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo 1 512,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į advokato suteiktas teisines paslaugas, Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija jų Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2 ir 8.15 punktai), yra pagrįstos, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl proporcingai atsakovo atskirojo skundo tenkinimo daliai, kas sudaro 756,25 Eur, jos priteisiamos atsakovui iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų po 252,08 Eur.

47. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

48. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į byloje nustatytus faktus, kad Å¡alys yra sudariusios arbitražinį susitarimÄ , jis nėra ginčijamas, o aiÅ¡kios valios dėl jo taikymo srities susiaurinimo ar visiÅ¡ko atsisakymo Å¡alys nėra iÅ¡reiÅ¡kusios, apeliacinės teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį dalyje dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. IeÅ¡kovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ir pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį Å¡ioje dalyje, todėl ieÅ¡kovų atskirasis skundas atmestinas, o nutartis dalyje dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl yra pagrindas atsakovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, skundžiamÄ teismo nutartį Å¡ioje dalyje panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priteisti atsakovui iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų po 252,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas G. S. už atsiliepimo į ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ patyrė 605 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2019 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. K236, 2019 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 393) patvirtina, kad atsakovas Advokatų profesinei bendrijai (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ sumokėjo 605 Eur.

50. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.16 punktu, taip pat vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, atmetus ieÅ¡kovų A. T., A. T. ir UAB „Gruodžio 9“ atskirÄ jį skundÄ , atsakovui G. S. priteistina iÅ¡ atsakovų, iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumÄ mažinant iki 388,12 Eur (iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų po 129,37 Eur), nes atsakovo sumokėta 605 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytÄ maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ dydį (0,4 X 970,30 Eur = 388,12 Eur).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“, juridinio asmens kodas 304291150, po 252,08 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus aÅ¡tuonis centrus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“, juridinio asmens kodas 304291150, po 129,37 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus trisdeÅ¡imt septynis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė