99ebdc8d-ea7c-4264-a68c-b8a550f9e57f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1097/2014         Teisminio proceso Nr. nesuteiktas    Procesinio sprendimo kategorija: 15.3.2.; 44.2.4.2.; 124.2.3.; 124.4.;124.5. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-1477-232/2013, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinys atsakovams A. J. dizaino studijai (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu bankrutavusi), A. J. dėl darbo sutarties sÄ lygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei realiai sulygtų sÄ lygų taikymo, gautų pajamų pripažinimo darbo užmokesčiu, paskirtų drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. T. 2008 m. rugsėjo 22 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 1-Ä jį apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:Pripažinti 2008 m. sausio 21 d. darbo sutarties Nr. 38 (toliau – ir Darbo sutartis), sudarytos su A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini), 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. 1 950 Lt darbo užmokestį (3 punktas) ir 8 valandų darbo dienÄ (6 punktas);Pripažinti Darbo sutarties 2008 m. gegužės 1 d. pakeitimo dalį dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. kad ieÅ¡kovės darbo užmokestis sudarė 2 635 Lt;Pripažinti 2008 m. gegužės 1 d. autorinę sutartį (toliau – ir Autorinė sutartis) niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. kad Autorine sutartimi sulygta dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio;Priteisti iÅ¡ A.

J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) 3 504,48 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;Pripažinti 5 015 Lt, gautų iÅ¡ A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčiu; Panaikinti drausmines nuobaudas: pastabÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 16; papeikimÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 21; atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 024;Priteisti iÅ¡ A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ;Priteisti iÅ¡ A.

J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-131/2009 ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė R. T. 2011 m. rugpjūčio 16 d. padavė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-175-131/2009 ir pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad 2011 m. birželio 29 d. sužinojo, jog buvęs darbdavys (įmonės savininkas A. J.) įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Be to, jis pats pripažino, kad dalį darbo užmokesčio darbuotojams, taip pat ir ieÅ¡kovei, mokėjo neoficialiai („vokeliuose“) (baudžiamoji byla Nr. 1-1620-865/2010). IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ atnaujinti procesÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi A. J. parodymai civilinėje byloje.Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino procesÄ minėtoje civilinėje byloje ir jÄ perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes Å¡iame teisme nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovui A.

J. dizaino studijai (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas nurodė, kad dalis ieÅ¡kovės reikalavimų yra susiję su A. J. atsisakymu įforminti darbo sutartyje realiai sulygtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti visas ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, bet teismai Å¡iuos reikalavimus pripažino neįrodytais, nesant patikimų įrodymų, kad ieÅ¡kovė gavo kitas pinigų sumas, nei nurodyta darbo sutartyje. Teismas taip pat konstatavo, kad A. J. baudžiamojoje byloje pripažino, jog mokėjo neoficialų atlyginimÄ ieÅ¡kovei, todėl yra paneigti Å¡io asmens civilinėje byloje duoti parodymai ir dėl Å¡ios priežasties byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas).IeÅ¡kovė R.

T. atnaujintoje byloje Vilniaus apygardos teismui padavė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nekeisdama pirmiau nurodytų ieÅ¡kinio reikalavimų papildomai subsidiariu bendraatsakoviu patraukė atsakovo A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) savininkÄ bei administracijos vadovÄ A. J.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pripažino Darbo sutarties 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais bei taikė sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. 1 950 Lt darbo užmokestį, 8 valandų darbo dienÄ ; pripažino Darbo sutarties 2008 m. gegužės 1 d. pakeitimo dalį dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekine ir negaliojančia bei taikė sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. kad ieÅ¡kovės sulygtas darbo užmokestis sudarė 2 635 Lt; pripažino Autorinę sutartį niekine ir negaliojančia bei taikė sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. kad Autorine sutartimi sulygta dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio; priteisė ieÅ¡kovei R.

T. iÅ¡ atsakovo A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡io atsakovo, subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. J., 2 633,23 Lt įsiskolinimo (nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), 5 499,99 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, 2008 m. liepos 4 d. atvykusi į darbÄ ir radusi savo darbo vietÄ užimtÄ kito asmens, pateikė darbdaviui siÅ«lymÄ nutraukti Darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

Darbdaviui nepriėmus jos pasiÅ«lymo, ieÅ¡kovė, palikusi pareiÅ¡kimÄ dėl atostogų suteikimo ir neįsitikinusi, kad tokios atostogos jai suteiktos, neatvyko į darbÄ . Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas ieÅ¡kovei po Å¡eÅ¡ių mėnesių nepertraukiamojo darbo suteikia teisę į kasmetines atostogas, bet tai savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡iÄ teisę ji galėjo įgyvendinti atostogų laiko nederindama su darbdaviu. Be to, ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės darbo vieta buvo užimta, taip pat savaime negali pateisinti ieÅ¡kovės elgesio.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ beveik mėnesį, yra teisėtas. Dėl tos pačios priežasties teismas atmetė ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-551-88/2010 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovės nurodomÄ faktinę aplinkybę, kad įmonėje buvo įprasta darbuotojams mokėti neapskaitytÄ darbo užmokesčio dalį, oficialiai įforminant tik minimalų atlyginimÄ arba nurodant, kad darbuotojas dirba ne visÄ darbo dienÄ . Teismas taip pat konstatavo, kad šalis siejo tik darbo, o ne civiliniai teisiniai santykiai, o autorinės sutartys buvo sudaromos tik dėl akių. Teismas nustatė, kad bandomuoju darbo laikotarpiu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (darbdavio) buvo sulygtas 1 500 Lt atlyginimas (atskaičius mokesčius), o nuo 2008 m. gegužės 1 d.

– 2 000 Lt (atskaičius mokesčius). Už 2008 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius atsakovas (darbdavys) ieÅ¡kovei skolingas 93,60 Lt, be to, atsakovas nesumokėjo socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčių ir įmokų į valstybės garantinį fondÄ nuo 3 393,6 Lt sumos. Už gegužės mėnesį ieÅ¡kovei buvo nesumokėta 64,20 Lt darbo užmokesčio, o už birželio mėnesį – 1 339,20 Lt. Už liepos mėnesį kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovei priklauso 1 136,23 Lt suma.

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su ieÅ¡kove laikÄ , tačiau, atsižvelgdamas į pačios ieÅ¡kovės nerÅ«pestingÄ elgesį (t. y. į sutikimÄ su darbdavio pasiÅ«lytu atsiskaitymo bÅ«du, neįsitikinimÄ tinkamu atostogų įforminimu, neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ), priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį sumažino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė R. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus: panaikinti drausmines nuobaudas, t. y. pastabÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 16; papeikimÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 21; atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 024, ir laikyti R. T. atleista teismo sprendimu; priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantės neatvykimas į darbÄ neturi bÅ«ti vertinamas kaip neatvykimas be svarbių priežasčių, kadangi buvo nulemtas netinkamo darbdavio elgesio, t. y. darbo vietos ir priemonių nesuteikimo, aiÅ¡kaus nurodymo, kad darbo vietoje apeliantė nepageidaujama.

Aplinkybė, kad apeliantės nebuvo darbe, negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos paskyrimas neatitinka drausminės nuobaudos skyrimo tikslų ir teisingumo principo.Apeliantė neatvyko į darbo vietÄ ne dėl jai priklausančių (nesuteiktų) atostogų, bet dėl to, kad jai nebuvo suteikta darbo vieta ir darbdavys reikalavo nutraukti darbo sutartį pagal pačios darbuotojos (apeliantės) praÅ¡ymÄ . Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad darbo vieta buvo užimta, o darbdavys aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo tęsti darbo santykius, neatvykimas į darbÄ atitinka protingo elgesio standartÄ .

Vilniaus apygardos teismas sprendime neiÅ¡dėstė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė apeliantės reikalavimus panaikinti drausmines nuobaudas – pastabÄ ir papeikimÄ . Pastaba apeliantei paskirta nepagrįstai. Apeliantei nėra žinoma apie valstybės įmonės „Rata“ ir Alytaus miesto savivaldybės pretenzijas ir apeliantė nėra pažeidusi darbo pareigų. Be to, 2008 m. liepos 14 d. tarnybinio nusižengimo svarstymo protokole nurodyta, kad į reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu dėl neatvykimo į darbÄ nebuvo atsakyta ir pasiaiÅ¡kinimas iki nurodyto termino nebuvo pateiktas.Darbdaviui nevykdant pareigos suteikti darbo vietÄ , legaliai mokėti visÄ sulygtÄ atlyginimÄ , apeliantė neturėjo pareigos vykti į darbo vietÄ , o atleidimo įforminimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra fiktyvus.Darbdavys, nesilaikantis DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles ir dėl to padaręs darbuotojui neturtinę žalÄ , privalo jÄ atlyginti.

Apeliantės įsitikinimu, darbo užmokesčio nemokėjimu jai padaryta 1 000 Lt neturtinė žala. Apeliantė taip pat nurodo, kad patyrė nepatogumų, emocinį sukrėtimÄ , nebuvo užtikrinta savo ateitimi, nes darbdavys jÄ atleido iÅ¡ darbo kaip asmenį, kuris pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nors, apeliantės teigimu, Darbo sutartį bei įstatymus pažeidė bÅ«tent darbdavys, todėl apeliantei turi bÅ«ti atlyginta 6 000 Lt neturtinė žala. Atsakovas A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bankroto administratorės D.

K., atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad prie ieÅ¡kovės R. T. kompiuterio negalės prisėsti kitas darbuotojas. IeÅ¡kovės atsisakymas eiti į darbÄ gali bÅ«ti vertinamas kaip nepavaldumas darbdaviui, o darbdavys, neturėdamas galimybės auklėti, įtikinėti neateinantį į darbÄ darbuotojÄ elgtis dorai, turi taikyti griežtesnes priemones, t. y. drausmines nuobaudas.

Be to, apeliantė, pamačiusi prie jos kompiuterio sėdintį kitÄ asmenį, neiÅ¡siaiÅ¡kino situacijos su darbdaviu darbo vietoje, bet išėjo iÅ¡ studijos ir jau telefonu tarėsi dėl susitikimų.R. T. į darbÄ buvo priimta 2008 m. sausio 21 d., taigi Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas dėl atostogų suteikimo suėjo tik 2008 m. liepos 22 d. Atsakovas bankrutavusi A. J. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apeliantės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliaciniame skunde nėra pagrįstų argumentų, patvirtinančių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, leidžiančių teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , buvimÄ . Apeliantės argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas neiÅ¡dėstė visų motyvų, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi pati apeliantė cituoja teismo motyvus.Apeliantė neįrodė, kad negalėjo atvykti į darbÄ dėl svarbių priežasčių, o bÅ«tent jai tenka priežasčių svarbos įrodinėjimo naÅ¡ta.

Neatvykdama į darbÄ be pateisinamų priežasčių, apeliantė nesilaikė darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų. Tuo tarpu darbdavys laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Visi įsakymai (dėl pastabos, papeikimo ir atleidimo iÅ¡ darbo) buvo siunčiami apeliantės paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu ir adresu, nurodytu Darbo sutartyje.Aplinkybė, kad apeliantė neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių, o drausminės nuobaudos buvo teisėtos, konstatuota tiek atnaujinus procesÄ , tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iki proceso atnaujinimo.Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai, nes civilinė atsakomybė galima tik esant visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, o pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų atleidžiant apeliantę iÅ¡ darbo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai            Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesÄ inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiÅ¡kintis aplinkybių ir faktų, kurių nepraÅ¡o nustatyti apeliantas.

Taigi teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia. Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai.

Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti sprendimo neteisėtumÄ (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė R. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nebuvo patenkinti jos ieÅ¡kinio reikalavimai: panaikinti drausmines nuobaudas: pastabÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 16; papeikimÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 21; atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 024, ir laikyti ieÅ¡kovę atleista teismo sprendimu; priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pripažinti Darbo sutarties 3 ir 6 punktai niekiniais ir negaliojančiais bei taikytos sÄ lygos, kurias Å¡alys realiai sulygo; pripažinta Darbo sutarties 2008 m. gegužės 1 d. pakeitimo dalis dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekine ir negaliojančia bei taikytos sÄ lygos, kurias Å¡alys realiai sulygo; pripažinta Autorinė sutartis niekine ir negaliojančia bei taikytos sÄ lygos, kurias Å¡alys realiai sulygo; priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡io atsakovo, subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. J., 2 633,23 Lt įsiskolinimo (nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas), 5 499,99 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , nėra ginčijama. Kadangi byloje nenustatyti absoliutÅ«s skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai bei nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas pagal ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius aspektus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovės argumentus, kurių pagrindu ji praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje nebuvo patenkinti jos nurodomi ieÅ¡kinio reikalavimai, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus panaikinti drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ) bei pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu turėjo nagrinėti atsižvelgdamas į tai, jog jau Å¡iuos reikalavimus teismai yra iÅ¡nagrinėję ir dėl jų (ne)tenkinimo yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimas, turintis res judicata galiÄ .

Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas priėmė naujÄ sprendimÄ (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau iÅ¡ sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės paliko galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo buvo atmesti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendime nurodyti faktai ir padarytos iÅ¡vados apie ieÅ¡kovei pagrįstai ir teisėtai buvo paskirtas drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ) bei ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis)) dėl to, kad neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimų panaikinti drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ) bei pripažinti neteisėtu atleidimÄ iÅ¡ darbo nepripažino tenkintinais dėl ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių bei aplinkybių, dėl kurių Å¡ioje byloje buvo atnaujintas procesas. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimai dėl drausminių nuobaudų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turėtų bÅ«ti patenkinti, akcentuotina, kad teisingumo vykdymas – iÅ¡imtinė teismo teisė, ir siekiant užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – Å¡alinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Net ir po to, kai byla iÅ¡nagrinėta ir Å¡alių ginčas iÅ¡spręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiÅ¡kėti aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutÄ , kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, bÅ«dais, dėl to, kad Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis bÅ«das, leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Atnaujinus procesÄ , Å¡ie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip iÅ¡imtinės procedÅ«ros, yra pasisakęs ir E. Ž. Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija, pažeidusi teisinį tikrumÄ ir asmens teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymÄ si ir vykdymÄ . Å is principas sukuria draudimÄ ginčo Å¡alims siekti peržiÅ«rėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimÄ vien tik turint tikslÄ iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismų galia peržiÅ«rėti sprendimus turi bÅ«ti siejama tik su tikslu iÅ¡taisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomÄ teisingumÄ , bet ne iÅ¡ naujo nagrinėti bylÄ . Sprendimo peržiÅ«rėjimo mechanizmas neturėtų bÅ«ti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiÅ«riai į vienÄ situacijÄ nėra sprendimo peržiÅ«rėjimo pagrindas.

IÅ¡imtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieÅ¡ MoldovÄ Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Ro?ca prieÅ¡ MoldovÄ Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieÅ¡ RusijÄ Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieÅ¡ RusijÄ Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytiems pagrindams, tačiau tokiu atveju prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame bÅ«tų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl proceso atnaujinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamÄ sias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004).CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias Å¡io kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Taigi nagrinėjamu atveju ypač yra svarbu tai, ar atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta ne tik įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai: pripažinti Darbo sutarties 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo; pripažinti Darbo sutarties 2008 m. gegužės 1 d. pakeitimo dalį dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo; pripažinti Autorinę sutartį niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo; priteisti ieÅ¡kovei nesumokėtÄ darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas, bet ir minėto teismo sprendimo dalį, kurioje netenkinti savarankiÅ¡ki ieÅ¡kinio reikalavimai: panaikinti drausmines nuobaudas (papeikimÄ ir pastabÄ ); pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatant Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovė R. T. 2008 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui paduotame ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2008 m. sausio 21 d. su atsakovu A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini) pasirašė Darbo sutartį, pagal kuriÄ ji buvo priimta dirbti ne visÄ darbo dienÄ už 400 Lt darbo užmokestį. Bandomuoju laikotarpiu ieÅ¡kovei buvo mokamas 1 100 Lt atlyginimas „vokelyje“. 2008 m. gegužės 1 d. Darbo sutartis buvo pakeista, nustatant, kad ieÅ¡kovės atlyginimas yra 800 Lt ir ji dirba visÄ darbo dienÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų su darbdaviu buvo sulygta, jog bandomuoju laikotarpiu ji gauna „į rankas“ 1 500 Lt darbo užmokestį, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui – 2 000 Lt. 2008 m. gegužės 7 d. tarp darbdavio ir darbuotojos buvo pasiraÅ¡yta Autorinė sutartis, pagal kuriÄ darbuotojai iÅ¡mokėta 1 500 Lt suma. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2008 m. liepos 3 d. darbdavys pareiÅ¡kė, jog ieÅ¡kovė atleidžiama iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė su atleidimu nesutiko ir 2008 m. liepos 4 d. atėjo į darbÄ , kur rado savo darbo vietÄ užimtÄ kito asmens.

IeÅ¡kovė per savo atstovÄ (advokatÄ ) nusiuntė darbdaviui siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu bei informavo, kad nebeatvyks į darbÄ dėl užimtos darbo vietos. Atsakovas A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 10 d. raÅ¡te nesutiko nutraukti Darbo sutarties Å¡aliu susitarimu ir patarė ieÅ¡kovei atvykti į darbÄ bei įspėjo, kad ieÅ¡kovei neatvykus, jai bus užskaitytos pravaikÅ¡tos. IeÅ¡kovė 2008 m. rugpjūčio 12 d. gavo du laiÅ¡kus iÅ¡ darbdavio: viename buvo 2008 m. liepos 10 d. raÅ¡tas, kitame, kuris buvo siųstas 2008 m. liepos 25 d., – įsakymai dėl drausminių nuobaudų ieÅ¡kovei skyrimo. 2008 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kovė gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus raÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2008 m. liepos 30 d.

A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini)nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, drausminės nuobaudos jai paskirtos neteisėtai, kadangi ieÅ¡kovei nebuvo suteikta darbo vieta, be to, nebuvo įteiktas raÅ¡ytinis reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo priežasčių. Atsakovas (darbdavys), nesilaikydamas susitarimo ir nemokėdamas ieÅ¡kovei sulygto darbo užmokesčio, versdamas ieÅ¡kovę nutraukti Darbo sutartį bei nepagrįstai paskirdamas drausmines nuobaudas, padarė ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , ieÅ¡kovės įvertintÄ 6 000 Lt suma.

IeÅ¡kovė, remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis, reikalavo pripažinti Darbo sutarties sÄ lygas (nustatančias darbo užmokestį ir darbÄ ne visÄ darbo dienÄ ) ir Autorinę sutartį niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti realiai Å¡alių sulygtas sÄ lygas, priteisti iÅ¡ A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) 3 504,48 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, o ieÅ¡kovės gautÄ 5 015 Lt sumÄ pripažinti darbo užmokesčiu, priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė visus ieÅ¡kovės reikalavimus, tarp jų ir reikalavimÄ panaikinti drausmines nuobaudas: pastabÄ (paskirtÄ 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 16), papeikimÄ (paskirtÄ 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 21), atleidimÄ iÅ¡ darbo (paskirtÄ 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 024), bei reikalavimÄ priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini) pateikė įrodymus, jog ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ 2008 m. liepos 4, 9, 10, 11 ir 14 dienomis, nevykdė įsipareigojimų įmonei.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl nesuteiktos darbo vietos ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai padarė vienaÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas ir savavaliÅ¡kai nėjo į darbÄ . Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai, susiję su darbdavio atsisakymu įforminti darbo sutartyje realiai sulygtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti visas ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, atmestini, kadangi neįrodyti byloje surinktų įrodymų visetu.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su Å¡iuo sprendimu, padavė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama sprendimÄ panaikinti ir jos ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismas sprendime dėl drausminių nuobaudų pasisakė bendrai ir lakoniÅ¡kai, neiÅ¡skirdamas kiekvieno reikalavimo atskirai; byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovei buvo apribota galimybė atlikti darbo funkcijas savo darbo vietoje, nes ieÅ¡kovės vieta faktiÅ¡kai buvo užimta; teismas Darbo sutarties tekstÄ vertino formaliai, neįsigilindamas į tikruosius Å¡alių ketinimus ir nepagrįstai laikė aplinkybę, kad dalis pinigų įmonėje buvo mokama „vokeliuose“, neįrodyta.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , konstatuodamas, kad ieÅ¡kovės 2008 m. liepos 4 d. pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu nepanaikino ieÅ¡kovės pareigos atvykti į darbÄ ir dirbti, nes byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė dėl svarbių priežasčių nebuvo darbe 2008 m. liepos 4 d. ir neatvyko į darbÄ nuo 2008 m. liepos 9 iki 2008 m. liepos 29 dienos, o darbdavys šį pažeidimÄ pagrįstai pripažino Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog 2008 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovė prie savo darbo stalo rado sėdintį kitÄ Å¾mogų, savaime nepanaikina jos pareigos bÅ«ti darbo vietoje ir dirbti, todėl nesant nustatytų svarbių jos neatvykimo į darbÄ priežasčių, darbdavys turėjo teisinį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti Darbo sutarties 3 ir 6 punktus bei Autorinę sutartį niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti ieÅ¡kovės nurodytas sÄ lygas.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-175-131/2009, kadangi 2011 m. birželio 29 d. ieÅ¡kovė sužinojo, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-1551-88/2010) A.

J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 35 MGL dydžio baudÄ , o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimÄ (baudžiamoji byla Nr. 1-1620-865/2010). Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , A. J. prisipažino, kad dalį darbo užmokesčio darbuotojams, taip pat ir ieÅ¡kovei R. T., mokėjo neoficialiai („vokeliuose“), taigi, ieÅ¡kovės nuomone, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti žinomai melagingi atsakovo paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai panaikinti drausmines nuobaudas yra kildinami iÅ¡ tų pačių aplinkybių – A. J. atsisakymo įforminti Darbo sutartyje sulygtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti jai priklausančias sumas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-175-131/2009. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje paneigiamos atsakovo civilinėje byloje pateiktos aplinkybės ir argumentai dėl atlyginimo mokėjimo tvarkos ir dydžio.

Kadangi dalis ieÅ¡kovės reikalavimų susiję su A. J. atsisakymu įforminti darbo sutartyje realiai sulygtÄ darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti visas ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, atsakovo melagingų paaiÅ¡kinimų davimas civilinėje byloje galėjo turėti įtakos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimui priimti.Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu buvo iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl Darbo sutarties sÄ lygų pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei realiai sulygtų sÄ lygų taikymo, gautų pajamų pripažinimo darbo užmokesčiu bei darbo užmokesčio priteisimo, o reikalavimai panaikinti drausmines nuobaudas ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ buvo atmesti.Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalies, susijusios su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais panaikinti drausmines nuobaudas ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtÄ pagrindÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas, pripažinti nepagrįsta ir neteisėta įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti savarankiÅ¡ki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai panaikinti drausmines nuobaudas ir su Å¡iais reikalavimais susiję kiti (iÅ¡vestiniai) reikalavimai (priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ); priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl drausminių nuobaudų panaikinimo Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria buvo atnaujintas procesas byloje, pažymi, kad procesas buvo atnaujintas, paaiÅ¡kėjus, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. J. nefiksavo įmonės buhalterinėje apskaitoje dalies Å«kinių finansinių operacijų, susijusių su iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¡ių patirtų iÅ¡laidų, neiÅ¡rašė Å¡ioms iÅ¡mokėtoms piniginėms lėšoms kasos iÅ¡laidų orderių, neregistravo Å¡ių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos registruose bei įmonės kasos knygoje.

A. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodydamas, kad įmonės darbuotojams, tarp jų ir ieÅ¡kovei, mokėjo dalį įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byla atnaujinta dėl atsakovo civilinėje byloje duotų melagingų parodymų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas), susijusių bÅ«tent su darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams tvarka ir dydžiu, bet ne su drausminių nuobaudų skyrimo ieÅ¡kovei teisėtumu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atnaujintoje civilinėje byloje turėjo iÅ¡ esmės aiÅ¡kintis ir vertinti, ar Å¡ios aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ pakeisti ieÅ¡kovės ginčijamo teismo sprendimo dalį dėl Darbo sutarties sÄ lygų bei Autorinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir niekinėmis, ieÅ¡kovės iÅ¡ A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) gautų sumų pripažinimo darbo užmokesčiu ir darbo užmokesčio priteisimo. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apeliaciniame skunde apeliantės nurodomos aplinkybės bei argumentai, kurių pagrindu ji reikalauja panaikinti jai paskirtas drausmines nuobaudas, buvo nagrinėjamos ir iÅ¡nagrinėtos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose dar iki bylos atnaujinimo ir Å¡ios aplinkybės nėra pasikeitusios ar paneigtos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su drausminių nuobaudų paskyrimu, konstatuoja, kad apeliantė, dar kartÄ nurodydama tas pačias aplinkybes, kurias jau buvo nurodžiusi nagrinėjant bylÄ Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjusiam bylÄ apeliacine tvarka, ir pateikdama kitokį požiÅ«rį į jau teismuose nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su drausminių nuobaudų paskyrimu, siekia, jog dar kartÄ bÅ«tų peržiÅ«rėtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas, t. y. siekia, kad bÅ«tų iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėta byla.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, įsitesėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo mechanizmas negali bÅ«ti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, o vien tik galimi keli požiÅ«riai į vienÄ situacijÄ nėra sprendimo peržiÅ«rėjimo pagrindas. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje iki proceso atnaujinimo yra pateikti duomenys, jog 2008 m. liepos 4 d. atvykusi į darbÄ ieÅ¡kovė rado savo darbo vietÄ užimtÄ kito asmens ir kad per savo atstovÄ (advokatÄ ) pateikė pasiÅ«lymÄ darbdaviui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu bei informavo darbdavį, jog neatvyks į darbÄ .

Bylos medžiagoje yra bei pirmosios instancijos teismo taip pat nustatyta, kad A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 10 d. raÅ¡te patarė ieÅ¡kovei atvykti į darbÄ bei įspėjo, kad ieÅ¡kovei neatvykus, jai bus užskaitytos pravaikÅ¡tos (I t., b. l. 18–19). Be to, prie ieÅ¡kinio buvo pridėti elektroniniai laiÅ¡kai (I t., b. l. 26–28), kuriais susiraÅ¡inėta su Alytaus miesto savivaldybės darbuotoja I. D. užsakymo vykdymo klausimais, ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje įvertino ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad drausminė nuobauda (pastaba) skirta ne už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , bet už netinkamÄ Alytaus savivaldybės ir valstybės įmonės „Rata“ užsakymų vykdymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartyje taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas A. J. dizaino studija (duomenys neskelbtini) 2008 m. liepos 9 d. raštu (I t., b. l.

95) ir 2008 m. liepos 24 d. raštu (I t., b. l.

21) pareikalavo ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių. Teismas nurodė, kad tai, jog ieÅ¡kovė jos pačios nurodytu adresu laiku neatsiėmė iÅ¡ paÅ¡to atsakovo siųstos registruotos korespondencijos, parodo, kad ieÅ¡kovė buvo pasyvi teisinių santykių dalyvė ir neteikė teisinės reikÅ¡mės savo teisių įgyvendinimui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo A. J. atsiliepime nurodomu argumentu, kad aplinkybė, jog apeliantė neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių, o drausminės nuobaudos buvo teisėtos, konstatuota tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iki proceso atnaujinimo, tiek atnaujinus procesÄ .

Remdamasi anksčiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu neva Vilniaus apygardos teismo sprendime atskirai neiÅ¡dėstyti motyvai (kuriais vadovaudamasis teismas atmetė apeliantės reikalavimus panaikinti pastabÄ ir papeikimÄ ) yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, o vien tik ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas dėl reikalavimų panaikinti visas drausmines nuobaudas pasisakė bendrai, daugiausia dėmesio skirdamas ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo klausimui, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , net jei byla bÅ«tų atnaujinta dėl aplinkybių susijusių su drausminių nuobaudų skyrimu, o ne darbo užmokesčio tvarka ir dydžiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neiÅ¡samÅ«s, tačiau visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė ieÅ¡kinį ar apeliacinį skundÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

Pirmosios instancijos teismo sprendime, priimtame po bylos atnaujinimo, taip pat kaip ir ankstesniuose (iki bylos atnaujinimo priimtuose) sprendimuose konstatuota, kad ieÅ¡kovės darbo vietos užėmimas bei kitos jos nurodomos aplinkybės savaime negali pateisinti ieÅ¡kovės elgesio, t. y. savavaliÅ¡ko sprendimo nebeatvykti į darbÄ . Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tiek 2008 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kinyje (I t., b. l. 1–9), tiek 2011 m. gruodžio 7 d. patikslintame ieÅ¡kinyje (I t., b. l. 26–34) ieÅ¡kovė nurodė, jog į darbÄ neatvyko bÅ«tent dėl užimtos darbo vietos (o ne dėl jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio).

Byloje taip pat yra ieÅ¡kovės per jos atstovÄ darbdaviui siųstas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu (I t., b. l. 14), kuriame taip pat aiÅ¡kiai nurodyta, jog ieÅ¡kovė į darbÄ nebevyks, kadangi negali vykdyti darbinių funkcijų dėl užimtos darbo vietos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė nevyko į darbÄ dėl jai nemokamo darbo užmokesčio ir kad apie Å¡iÄ priežastį raÅ¡tu informavo darbdavį, reikalaudama iÅ¡mokėti jai priklausančias sumas.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK 127 straipsnio 2 dalis bei 128 straipsnis nustato teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį, pažeidžia įstatymus, nemoka darbo užmokesčio, tačiau darbuotojas darbdaviui turi raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį dėl Å¡iose teisės normose nurodytų aplinkybių. Tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo nutraukti Darbo sutartį ieÅ¡kovė darbdaviui nepateikė, o savavaliÅ¡kai nevyko į darbÄ . Pažymėtina, kad ne tik darbdavys turi tinkamai įgyvendinti jam įstatymuose nustatytas pareigas, tačiau ir darbuotojas turi laikytis įstatymų (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisėtÄ pagrindÄ nevykti į darbÄ dėl to, kad, jos teigimu, jai nebuvo mokamas legaliai visas sutartas darbo užmokestis, ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo. Atsižvelgdama į CPK 370 straipsnio 4 dalį, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bei į tai, kad nagrinėjama byla buvo atnaujinta dėl aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka bei dydžiu ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu nėra nustatyti ir ieÅ¡kovės praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nėra nurodyti nauji faktai, susiję su drausminių nuobaudų ieÅ¡kovei skyrimu, taip pat remdamasi tuo, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ir negali paneigti teisinio apibrėžtumo principo, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta įsiteisėjusiÄ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį dėl drausminių nuobaudų skyrimo, todėl Å¡i Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis iÅ¡ esmės paliekama nepakeista (patikslinama sprendimo rezoliucinė dalis) ir apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti drausmines nuobaudas netenkinami.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl Darbo sutarties sÄ lygų bei Autorinės sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir niekinėmis bei realiai sulygtų sÄ lygų taikymo, darbo užmokesčio priteisimo. Teismas nustatė, kad A. J. dizaino studijoje (duomenys neskelbtini) buvo įprasta darbuotojams mokėti neapskaitytÄ darbo užmokesčio dalį, oficialiai įforminant tik minimalų atlyginimÄ arba nurodant, kad darbuotojas dirba ne visÄ darbo dienÄ , ir konstatavo, kad ieÅ¡kovei priklauso neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas 2 633,23 Lt suma.

Pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ siejo ne tik su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, bet ir su sulygto darbo užmokesčio nemokėjimu bei darbdavio susitarimo su darbuotoja nesilaikymu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo iÅ¡ viso atmesti ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , remdamasis vien tik ta aplinkybe, kad drausminės nuobaudos pripažintos teisėtomis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos Å¡ios reikÅ¡mingos darbo santykius apibÅ«dinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006)Å ioje byloje apeliantė nurodė, kad teisėtai jai priklausančio darbo užmokesčio nemokėjimu jai padaryta 1 000 Lt neturtinė žala.

Apeliantė pažymėjo, kad dėl darbdavio veiksmų ji patyrė nepatogumų, nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir sutinka su apeliantės argumentu, kad bÅ«tina įvertinti, jog darbuotojas darbo teisiniuose santykiuose paprastai yra silpnesnioji Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresniajai Å¡aliai, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog darbo užmokestį teisingai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti privalo darbdavys, darbo sutarties sÄ lyga apie darbo atlygintinumÄ reiÅ¡kia ne formalius reikalavimus darbo sutarties formai, o susitarimo esmei. Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.), ir Å¡ios sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka (DK 93 straipsnis, 95 straipsnio 3 dalis, 120 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2008).Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso tiek materialinė, tiek socialinė, tiek ir psichologinė asmens gerovė, jo Å¡eimos stabilumas, todėl asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir dėl tos priežasties tokie darbdavio neteisėti veiksmai, kaip sulygto atlyginimo netinkamas įforminimas darbo sutartyje ar darbo užmokesčio nemokėjimas, neabejotinai sukelia darbuotojui neturtinę žalÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi DK 250 straipsniu, CK 6.250 straipsniu, įvertindama anksčiau nurodytus apeliantės argumentus bei pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovei nebuvo iÅ¡mokėta 2 633,23 Lt darbo užmokesčio ir su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų suma, atsižvelgdama į tai, kad teisė į teisingÄ ir nustatytu terminu iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį yra viena svarbiausių darbuotojo teisių, o dėl atsakovo A. J. melagingų parodymų ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu, nagrinėjimas užsitęsė ir ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ negalėjo disponuoti jai teisėtai priklausančiomis lėšomis, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų jau priteista 5 499,99 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir tenkintinas.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad drausminių nuobaudų paskyrimu bei vertimu nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovės iniciatyva, darbdavio jai padaryta 5 000 Lt neturtinė žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas, kadangi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovei paskirtos drausminės nuobaudos, įskaitant atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažintos teisėtomis ir byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo verčiama nutraukti darbo sutartį jos iniciatyva.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateikė 2014 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 4 (IV t., b. l. 221), 2014 m. vasario 12 d. advokatės suraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ priteisti už advokatės suteiktas teisines paslaugas, t. y. priteisti 100 Lt už advokatės susipažinimÄ su civiline byla ir 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (IV t., b. l. 220), bei advokatės 2014 m. vasario 12 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už suteiktas advokatės teisines paslaugas 500 Lt sumai (IV t., b. l. 222).

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taigi ir atstovavimo išlaidos, turi būti realios ir pagrįstos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, o bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010).

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas jas priteisti ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimÄ galima paaiÅ¡kinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumÄ ir koncentruotumÄ bei paÅ¡alinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti praÅ¡ymo dėl atstovavimo iÅ¡laidų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali bÅ«ti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų, kad advokatei yra sumokėjęs 500 Lt bei nėra nurodęs jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo apmokėti šios pinigų sumos ir pateikti įrodymus, kad ši pinigų suma sumokėta advokatei iki byla buvo iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ .Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. spendimu atmestus ieÅ¡kovės R. T. reikalavimus: pripažinti darbo sutarties sÄ lygas ir autorinę sutartį niekinėmis ir negaliojančiomis ir taikyti realiai sulygtas sÄ lygas, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei pripažinti ieÅ¡kovės gautas sumas darbo užmokesčiu, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti 2008 m. sausio 21 d.

Darbo sutarties Nr. 38, 3 ir 6 punktus niekiniais ir negaliojančiais bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. 1 950 Lt darbo užmokestį (3 punktas) ir 8 valandų darbo dienÄ (6 punktas).Pripažinti 2008 m. sausio 21 d. darbo sutarties Nr. 38 2008 m. gegužės 1 d. pakeitimo dalį dėl 800 Lt darbo užmokesčio niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, t. y. kad ieÅ¡kovės sulygtas darbo užmokestis sudarė 2 635 Lt.Pripažinti 2008 gegužės 1 d. autorinę sutartį Nr. 08-08/07 niekine ir negaliojančia bei taikyti sÄ lygas, kurias Å¡alys realiai sulygo, laikant, jog Å¡ia sutartimi sulygta dėl 1 500 Lt darbo užmokesčio.Priteisti ieÅ¡kovei R.

T. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo bankrutavusios A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini), subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. J. (duomenys neskelbtini), – 2 633,23 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris litus ir 23 ct) įsiskolinimo (nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas); 5 499,99 Lt (penkis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis litus ir 99 ct) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kurioje netenkinti ieÅ¡kovės R. T. ieÅ¡kinio reikalavimai: panaikinti drausmines nuobaudas: pastabÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 16; papeikimÄ , paskirtÄ 2008 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 21; atleidimÄ iÅ¡ darbo, paskirtÄ 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 024; priteisti iÅ¡ A. J. dizaino studijos (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, palikti nepakeistÄ â€œ.

Teisėjos                                                                                           Danguolė Martinavičienė Egidija Tamošiūnienė Dalia Višinskienė