99e95e25-db29-45de-aefc-68526ef0b80e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-164-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ ieÅ¡kinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Consena“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl skolos už papildomus statybos darbus priteisimo.IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Avona“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 87 619,04 Eur skolÄ , 7,23 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės vykdytÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir Å¡alys 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. VP-555 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (rangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ parengti vaikų darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pritaikymo slaugos namams darbo projektÄ , atlikti ir perduoti darbus kaip nustatyta Sutartyje bei iÅ¡taisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylÄ , energetinį sertifikavimÄ ir visus dokumentus, reikalingus pasiraÅ¡yti statybos užbaigimo aktÄ , įrengti informacinį bei nuolatinį aiÅ¡kinamÄ jį stendus, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti ieÅ¡kovei bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, Sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti Sutarties kainÄ .

Projektas turėjo bÅ«ti įgyvendinamas ir pastato statybos darbai atliekami vadovaujantis pastato techniniu projektu, kurį parengė UAB „Consena“, tačiau pastato statybos darbų eigoje paaiÅ¡kėjo, kad techninis projektas turi klaidų, t. y. jame neįvertinti kai kurie statybos darbai ir medžiagos, bÅ«tinos techninio projekto sprendiniams įgyvendinti. Apie techninio projekto klaidas ieÅ¡kovė informavo UAB „Consena“, kuri kai kuriuos techninio projekto trÅ«kumus iÅ¡taisė pastato darbo projekte, nes Å¡i įmonė taip pat rengė ir šį projektÄ .

Be to, atliekant darbus taip pat paaiÅ¡kėjo, kad siekiant užtikrinti pastato kokybę ir atitikimÄ teisės aktų keliamiems reikalavimams, bÅ«tina atlikti kitus papildomus techniniame projekte nenumatytus darbus. Todėl ieÅ¡kovė, siekdama tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, įgyvendinti techninio projekto sprendinius, užtikrinti pastato kokybę ir atitikimÄ teisės aktų reikalavimams bei iÅ¡vengti atliktų darbų sugadinimo, turėjo atlikti papildomus pastato statybos darbus, kurie nebuvo įvertinti pastato techniniame projekte ir atitinkamai ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme vieÅ¡ajam pirkimui. 2013 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu informavo atsakovę apie pastato papildomus statybos darbus, pridėdama Å¡ių darbų sÄ matas bei praÅ¡ydama juos patvirtinti. 2013 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė atsakymÄ , kad ji ieÅ¡kovės nurodytų pastato statybos darbų nelaiko papildomais, o Å¡ių darbų iÅ¡laidas ieÅ¡kovė turėjo įsivertinti, teikdama pasiÅ«lymÄ vieÅ¡ajam pirkimui. 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raÅ¡tais ieÅ¡kovė dar kartÄ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama Å¡iuos darbus patvirtinti bei juos apmokėti.

Reaguodama į Å¡iuos ieÅ¡kovės raÅ¡tus, atsakovė 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ Centrinę projektų valdymo agentÅ«rÄ (toliau– AgentÅ«ra), kuri administravo projekto finansavimÄ , praÅ¡ydama įvertinti papildomų darbų finansavimo projekto lėšomis tinkamumÄ . 2014 m. sausio 17 d. AgentÅ«ra pateikė atsakymÄ , kuriuo dalį ieÅ¡kovės nurodytų papildomų pastato statybos darbų pripažino papildomais ir bÅ«tinais atlikti darbais. Nepriklausomai nuo to, jog Sutarties kaina yra fiksuota ir apima visus Sutartyje nustatytus darbus, Sutartyje (jos 10.4 ir 10.5 punktuose) aiÅ¡kiai nustatyta galimybė ieÅ¡kovei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu iki Sutarties pasiraÅ¡ymo ji Å¡ių darbų pagrįstai negalėjo numatyti, o patys darbai yra bÅ«tini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį.

Å iuo atveju papildomi darbai buvo bÅ«tini, ieÅ¡kovė jų negalėjo iÅ¡ anksto numatyti ir įsivertinti, todėl egzistuoja visos Sutartyje numatytos sÄ lygos papildomiems darbams kompensuoti. Atsakovė niekada neprieÅ¡taravo papildomų darbų atlikimui, neginčijo jų bÅ«tinumo, be to, jais realiai naudojasi. IÅ¡ viso papildomų darbų atlikta už 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Avona“ atsakovei Administracijai 2 541 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, o valstybei – 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad Sutartyje buvo nustatyta fiksuota kaina (3 611 798,43 Lt), kuriÄ užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei už visus pagal Sutartį atliktus darbus (Sutarties 9.1, 9.2 punktai).

Kadangi Sutartyje buvo nustatyta fiksuota Sutarties kaina, teisė į papildomų darbų atlikimÄ , jų įsigijimÄ ir apmokėjimÄ aiÅ¡kintina Å¡ių dviejų Sutarties sÄ lygų aspektu. IeÅ¡kovė neginčija, kad už atliktus darbus yra gavusi visÄ fiksuotÄ Sutarties kainÄ . Teismas nurodė, kad dėl atsiradusių naujų darbų įvyko du pasitarimai, kuriuose dalyvavo rangovės, užsakovės atstovai, statybos techninės priežiÅ«ros vadovas J. M., projektuotojo UAB „Consena“ atstovas D.

S., tačiau nei 2013 m. vasario 19 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 2, nei 2013 m. rugsėjo 3 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 3 nėra nei pasiraÅ¡ytas, nei patvirtintas užsakovės atstovų. Nors ieÅ¡kovė dėl papildomų darbų įsigijimo ir finansavimo į atsakovę kreipėsi 2013 m. balandžio 24 d., 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 2 d. ir 2013 m. spalio 30 d. raÅ¡tais, tačiau Administracija atsisakė juos pripažinti papildomais darbais, kadangi jie buvo numatyti techniniame projekte ir rangovė visus darbus turėjo įvertinti teikdama pasiÅ«lymÄ , t. y. užsakovė nedavė sutikimo atlikti papildomus darbus ir pateiktų sÄ matų nepasirašė.

Atsakovė taip pat nepasirašė ir 2013 m. gruodžio 20 d. baigiamojo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, jį ieÅ¡kovė pasirašė vienaÅ¡aliÅ¡kai.Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ galimybė keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainÄ yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015), konstatavo, kad Å¡alis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalo įrodyti buvus tokias iÅ¡imtines aplinkybes.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį, iÅ¡imtinių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse, neįrodinėjo, bÅ«tinybę atsakovei įsigyti papildomus darbus ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ gauti papildomÄ atlygį grindė Sutarties 10.4 ir 10.5 punktų nuostatomis. Å alims pačioms laisva valia susitarus dėl papildomų darbų atlikimo ir jų įsigijimo bei Sutarties sÄ lygų pirmumo kitų Sutarties dokumentų atžvilgiu (Sutarties 3.2.1 punktas), pirmenybė suteiktina Sutarties nuostatoms.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisės gauti papildomÄ atlygį už papildomus statybos darbus aktualios Sutarties 10.1, 10.3, 10.4 ir 10.5 punktuose įtvirtintos nuostatos.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nurodytose Sutarties nuostatose neabejotinai yra įtvirtinta rangovės (ieÅ¡kovės) teisė, jog papildomi darbai, atlikti esant Sutartyje nustatytoms sÄ lygoms, bÅ«tų apmokėti, tačiau tai yra susiję ir su kitos Å¡alies – užsakovės (atsakovės) – teise įsigyti papildomus darbus, o Å¡alių susitarimo dėl papildomų darbų sudarymo tvarka nustatyta Sutarties 10.5 punkte, kuriame labai aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad papildomų darbų bÅ«tinumas turi bÅ«ti pagrįstas dokumentais ir raÅ¡tu suderintas su užsakove ir toks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine Sutarties dalimi.

Tokia nurodyto Å¡alių susitarimo dėl papildomų darbų esmė atitinka ir įstatyme (CK 6.653 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintus reikalavimus laiku praneÅ¡ti apie papildomus darbus, kurie yra iÅ¡aiÅ¡kinti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Å¡alių susitarimas dėl papildomų darbų turėjo bÅ«ti sudarytas raÅ¡tu, t. y. Sutarties Å¡alims pasiraÅ¡ius tokį susitarimÄ , tačiau toks susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas, o ieÅ¡kovė tik pranešė atsakovei apie bÅ«tinybę atlikti papildomus darbus, bet jos pritarimo, sutikimo Å¡iems darbams atlikti negavo.

PrieÅ¡ingai, atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovės nurodytų darbų nepripažino papildomais darbais, juos vertino kaip patenkančius į Sutarties dalykÄ ir fiksuotÄ Sutarties kainÄ , sÄ matų nepasirašė ir jų nesuderino, to nepadarė ir vėliau. Kadangi susitarimas dėl papildomų darbų raÅ¡tu nebuvo sudarytas, jis negali sukelti pasekmių tokio susitarimo nesudariusiai Å¡aliai. Nors ieÅ¡kovės atstovas direktorius Č. Z. teigė, kad atsakovės sutikimas atlikti papildomus darbus ir už juos sumokėti buvo gautas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), t. y. neįrodė susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, jų įsigijimo ir apmokėjimo sudarymo nei raÅ¡tu, nei žodžiu.

Susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp Å¡alių nebuvo sudarytas nei laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos, nei faktiÅ¡kai. Kadangi ieÅ¡kovė iki jos nurodomų papildomų darbų atlikimo nebuvo gavusi atsakovės sutikimo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, juos atlikdama, veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti Å¡alių nesutartÄ papildomÄ atlyginimÄ . Teismas nepripažino pagrįstais ieÅ¡kovės argumentų, kad papildomų darbÄ atlikimÄ lėmė techninio projekto klaidos.

Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. raÅ¡te ieÅ¡kovei buvo argumentuotai atsakiusi, kokie darbai kur buvo numatyti ir apraÅ¡yti pirkimo dokumentuose, ir tai nėra paneigta. Kadangi Sutarties dalykas buvo rekonstruojamas pastatas, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ , turėjo tinkamai jį apžiÅ«rėti tam, kad galėtų įvertinti galimai atsirasiančius papildomus darbus, o jei vėliau ir atsirado nenumatyti, bet bÅ«tini darbai, ieÅ¡kovė dėl jų atlikimo ir apmokėjimo turėjo kreiptis į atsakovę ir gauti jos sutikimÄ bei tinkamai įforminti susitarimÄ .

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės nurodomi papildomi darbai atsirado ne dėl pirkimo dokumentų tam tikrų trÅ«kumų, o Å¡ie darbai iÅ¡ esmės yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas darbo projekte, patvirtina ir byloje pateiktas AgentÅ«ros 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡tas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės užsakymu suraÅ¡yta eksperto J. R. iÅ¡vada taip pat nelaikytina pakankamu įrodymu aplinkybei, jog papildomi darbai atsirado dėl techninio projekto klaidų, pagrįsti, o ieÅ¡kovė nepasinaudojo iÅ¡aiÅ¡kinta teise ir suteikta galimybe pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo.

Be to, po techninio projekto parengimo buvo atlikta jo ekspertizė, kuri jokių neatitikimų nenustatė. J. R. ir D. S. parodymai patvirtina, kad techniniame projekte numatyta stogo konstrukcija yra galima ir be darbo projekte numatytų atramų, iÅ¡ramstymas yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas. D. S. taip pat patvirtino, kad perdangos įrengimas rangovei turėjo bÅ«ti aiÅ¡kus iÅ¡ visų techninio projekto dokumentų visumos. Statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdžiusio J. M. parodymai patvirtina, kad visi darbai atitiko techninio projekto sprendinius, ieÅ¡kovės nurodyti papildomi darbai atsirado ne dėl techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų trÅ«kumų, nes ieÅ¡kovės nurodytų papildomų darbų, kurie iÅ¡aiÅ¡kėjo statybos darbų eigoje, negalėjo numatyti nei projektuotojai, nei rangovė.

Techninio projekto keitimas nebuvo darytas, o tai reiÅ¡kia, kad visais rangovės atliktais darbais (įskaitant ir papildomais darbais) buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. pastatytas objektas, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovė (rangovė) turėjo papildomų iÅ¡laidų ir jog turėjo atlikti papildomus darbus dėl techninio projekto klaidos ar esminių pirkimo dokumentų trÅ«kumų. Nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi papildomų iÅ¡laidų papildomiems darbams atlikti, papildomas atlygis nustatytas tik paskaičiavimo bÅ«du.

Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimÄ pagrįstumo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Avona“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, be to, priteisti visas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Kadangi ginčo pastato rekonstrukcijos darbus atsakovė įsigijo vykdydama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , pirmiausia turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®), kaip lex specialis (specialusis teisės aktas), nuostatomis. Kadangi Å¡iuo atveju papildomų darbų įsigijimo ir apmokėjimo klausimai detaliai buvo aptarti Sutarties 10.3–10.5 punktuose, kurie iÅ¡ esmės atitiko VPÄ® 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 73 straipsnio 4 dalies, 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintų VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 26, 27 punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai papildomų darbų apmokėjimo klausimÄ sprendė vadovaudamasis Sutarties, o ne bendrosiomis CK nuostatomis.Sutarties kaina, aptarta 9.1 punkte, buvo už techniniame projekte numatytus darbus. BÅ«tent techniniu projektu vadovaudamiesi suinteresuoti asmenys teikė pasiÅ«lymus dalyvauti atsakovės paskelbtame vieÅ¡ajame pirkime, tačiau statybos darbų vykdymo eigoje paaiÅ¡kėjo, kad techninis projektas turi klaidų ir kad bÅ«tina atlikti papildomus, t. y. techniniame projekte nenumatytus, darbus.

IÅ¡ viso papildomų darbų buvo atlikta už 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur). Å i papildomų darbų vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sutarties 10.5 punktu. Taigi nagrinėjamas atvejis nėra ginčas dėl fiksuotos Sutarties kainos padidinimo, kai rangovė už Sutartyje sutartus darbus reikalauja padidinti Sutarties kainÄ , o yra ginčas dėl papildomų darbų, kurių nenumatė Sutartis ir jos dalimi esantis techninis projektas, tačiau kurie buvo bÅ«tini Sutarčiai įvykdyti ir kurių ieÅ¡kovė negalėjo numatyti iÅ¡ anksto, kompensavimo.Sutartyje buvo aiÅ¡kiai nustatyta galimybė ieÅ¡kovei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu ji įrodo tris sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovė turi įrodyti, kad jos nurodyti pastato statybos darbai yra susiję su Sutartimi, tačiau joje nenumatyti; antra, Å¡ie darbai yra bÅ«tini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį; trečia, Å¡ių darbų iki Sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė pagrįstai negalėjo numatyti.

Pirma, visi ieÅ¡kovės nurodyti darbai nebuvo nurodyti ginčo pastato techniniame projekte ir paaiÅ¡kėjo tik faktiÅ¡kai atliekant pastato statybos darbus arba darbo projekte iÅ¡taisius techninio projekto klaidas; antra, Å¡ie darbai buvo bÅ«tini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį ir užtikrinti pastato atitikimÄ teisės aktų reikalavimams; trečia, Å¡ių darbų ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡ anksto numatyti ir įsivertinti, t. y. Å¡iuo atveju egzistavo visos Sutarties 10.4 ir 10.5 punktuose nustatytos sÄ lygos nurodytiems darbams pripažinti papildomais darbais, jiems pirkti neskelbiamų derybų bÅ«du ir apmokėti už juos.

Todėl atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės motyvuotÄ siÅ«lymÄ dėl papildomų darbų, vadovaudamasi Sutarties 10.5 punktu, privalėjo inicijuoti papildomų darbų įforminimÄ Metodikoje nustatyta tvarka.Tai, kad dėl visų ieÅ¡kovės nurodytų papildomų darbų egzistavo visos nurodytos sÄ lygos, patvirtina Å¡ie argumentai:

1) techninio projekto brėžiniuose dėl pastato stogo sprendinių nebuvo nurodytas pastato stogo papildomas išramstymas; techniniame projekte pateikta pastato stogo konstrukcija nebuvo tinkama ir pakankama, nes nebūtų užtikrinusi pastato atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl pastato stogo konstrukcijas buvo būtina sustiprinti (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); ieškovei tai neturėjo ir negalėjo būti iš anksto žinoma, nes teoriškai tokia stogo konstrukcija, kokia buvo nurodyta techniniame projekte, yra galima;

2) tai, kad kolonų stiprinimo darbai techniniame projekte nebuvo numatyti, patvirtino J. M. bei J. R.; Å¡ie darbai buvo bÅ«tini, kad kolonos atlaikytų joms tenkančias apkrovas (tai patvirtino J. M., J. R. ir AgentÅ«ros 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡tas Nr. 2014/2-462); kolonų faktinė bÅ«klė ir bÅ«tinumas jas sustiprinti paaiÅ¡kėjo tik pradėjus atlikti darbus, t. y. nuardžius kolonų tinkÄ ir apdailos plytas, to negalėjo iÅ¡ anksto numatyti nei projektuotojas D. S., nei rangovė;

3) projektuotojas D. S. neneigė, kad techniniame projekte nenumatė sÄ ramų, perdangos plokščių ir kitų elementų montavimo darbų aÅ¡yse D–E (2–3), A–C (7–9) ir D–F (13–14) bei žiniaraščiuose nenurodė jokių Å¡ių darbų kiekių; neatlikus Å¡ių darbų, nebÅ«tų buvę galima tinkamai buvusių balkonų vietoje įrengti naujų gyvenamųjų patalpų (tai patvirtina darbo projekto darbų kiekių žiniaraÅ¡tis, J. M. ir J. R. pozicija); ieÅ¡kovė vadovavosi darbų kiekiais, nurodytais techninio projekto žiniaraščiuose, tačiau negalėjo iÅ¡ anksto numatyti, kad jie neteisingi ir netikslÅ«s;

4) techninio projekto apdailos darbų lentelėje dėl rÅ«sio nebuvo įvertintas siÅ«lių iÅ¡valymas Å¡epečiu, plyÅ¡ių pamatų sienose užtaisymas cemento skiediniu, lengvų profilių metalinio karkaso tvirtinimas prie pavirÅ¡ių, dviejų sluoksnių gipskartonio plokščių tvirtinimas prie metalinių karkasų; Å¡iuos rÅ«sio konstrukcijų stiprinimo ir apdailos darbus buvo bÅ«tina atlikti tam, kad bÅ«tų galima atlikti tolesnius rÅ«sio sienų apdailos darbus (tinkavimÄ , dažymÄ ir kt.), o patys pastato rekonstrukcijos darbai bÅ«tų atlikti tinkamai (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); pastato rÅ«sio sienų bÅ«klės negalėjo įvertinti iÅ¡ anksto nei projektuotojas D. S., nei rangovė, nes jis buvo apsemtas;

5) techninio projekto I ir II aukÅ¡to patalpų apdailos lentelėje buvo numatytas gipskartonio ir tinkuotų pavirÅ¡ių glaistymas, dažymas ir kiti apdailos darbai, tačiau nebuvo numatyta paÅ¡alinti esamÄ tinkÄ ir pertinkuoti sienų pavirÅ¡ius; Å¡ie darbai buvo bÅ«tini tam, kad bÅ«tų galima tinkamai atlikti kitus apdailos darbus (sienų glaistymÄ , dažymÄ ir kt.), nes daugelyje vietų nebuvo sukibimo tarp sienos ir buvusio tinko, todėl jis, pradėjus ruoÅ¡ti sienų pavirÅ¡ius darbams, pradėjo byrėti (tai patvirtino J. M., J. R. ir AgentÅ«ros 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡tas Nr. 2014/2-462); sienų faktinė bÅ«klė ir bÅ«tinumas paÅ¡alinti esamÄ tinkÄ , pertinkuoti pavirÅ¡ius ir atlikti kitus susijusius darbus paaiÅ¡kėjo tik pradėjus atlikti apdailos darbus, Å¡ių darbų iÅ¡ anksto negalėjo numatyti ne tik ieÅ¡kovė, tačiau ir projektuotojas;

6) techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje pagrindo po grindimis iÅ¡ betono su žvyru ardymo darbai pastato I ir II aukÅ¡to patalpose nebuvo numatyti; Å¡ie darbai buvo bÅ«tini tam, kad bÅ«tų galima uždėti naujÄ grindų dangÄ ir bÅ«tų užtikrinta darbų kokybė, nes grindų aukÅ¡tis patalpose buvo nevienodas ir reikėjo jį suvienodinti (tai patvirtino tiek J. M., tiek ir J. R.); aplinkybė, kad pastato I ir II aukÅ¡to patalpų grindų aukÅ¡tis yra nevienodas, paaiÅ¡kėjo tik paÅ¡alinus esamÄ patalpų grindų dangÄ bei iÅ¡ardžius kai kurias pertvaras, jos iÅ¡ anksto negalėjo numatyti nei ieÅ¡kovė, nei projektuotojas;

7) techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje buvo numatytas vienų rÅ«sio gelžbetoninių grindų ardymas, tačiau iÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡ardyti dvejas gelžbetonines rÅ«sio grindis; antrųjų gelžbetoninių grindų iÅ¡ardymas buvo bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų pasiektas techniniame projekte numatytas pastato rÅ«sio patalpų aukÅ¡tis (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina J. M. pozicija); to, kad po rÅ«sio grindimis yra dar vienos gelžbetoninės grindys, iÅ¡ anksto negalėjo numatyti nei ieÅ¡kovė, nei projektuotojas.IeÅ¡kinys buvo atmestas iÅ¡ esmės ne dėl turinio (papildomų darbų apmokėjimo sÄ lygų neįrodymo), o dėl formos (procedÅ«ros) trÅ«kumų, t. y. dėl to, kad Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios susitarimo dėl Å¡ių darbų apmokėjimo.

RaÅ¡ytinio susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo nebuvimas nepagrįstai buvo pagrindinė, tačiau visiÅ¡kai formali priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį, nors pagal kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011 ir kt.) tokio susitarimo nepasiraÅ¡ymas nepripažįstamas kaip savaime užkertantis keliÄ spręsti papildomų darbų apmokėjimo klausimÄ .

Nurodyta kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina, kad atsakovės argumentai, kuriais bandoma paneigti parengto techninio projekto reikšmę, yra visiškai nepagrįsti. Statinio techninio projekto, kuris yra esminis pastato statybos dokumentas, samprata, jo reikšmė ir jam keliami reikalavimai buvo nustatyti konkurso metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“) 6.4, 13 ir 24 punktuose.

BÅ«tent pagal šį dokumentÄ ieÅ¡kovė vertino atsakovės sumanymÄ , skaičiavo savo kaÅ¡tus pastato rekonstrukcijai įvykdyti ir teikė atsakovei savo pasiÅ«lymÄ . Problema kilo dėl netinkamai parengto ginčo pastato techninio projekto, kuris buvo pirkimo dokumentų, o vėliau tapo ir Sutarties dalimi. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartyse, kurios buvo priimtos ne tapačiais klausimais ir ne dėl vieÅ¡ojo pirkimo rangos sutarčių, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.Kaip nurodė ieÅ¡kovė ir liudytojas J.

M., papildomi darbai nebuvo nustatyti visi iÅ¡ karto, o paaiÅ¡kėjo palaipsniui per daugiau kaip pusės metų laikotarpį. Apie visų papildomų darbų poreikį ieÅ¡kovė nedelsdama informuodavo statybos techninės priežiÅ«ros vadovÄ J. M., kuris veikė kaip atsakovės atstovas ir pasirašė abu gamybinių pasitarimų protokolus. IeÅ¡kovė informacijÄ apie techninio projekto klaidas raÅ¡tu ir žodžiu pateikdavo Å¡io projekto rengėjai UAB „Consena“. 2012 metų pabaigoje–2013 metų pradžioje vykusių žodinių pasitarimų su atsakovės atstovais metu atsakovės atstovai prašė ieÅ¡kovės nestabdyti jokių darbų, atlikti visus reikiamus papildomus darbus, nurodydami, kad bus iÅ¡spręstas jų įsigijimo bei apmokėjimo klausimas.

Atsižvelgusi į tai, ieÅ¡kovė suprato, kad atsakovė pripažino papildomus darbus, todėl juos atliko, nors Å¡alys dėl jų nebuvo pasiraÅ¡iusios raÅ¡ytinio susitarimo. Å ias aplinkybes patvirtino ne tik ieÅ¡kovės vadovas, pats dalyvavęs susitikimuose su atsakovės atstovais, tačiau ir Å¡iuose susitikimuose dalyvavęs J. M.. Tačiau vėliau atsakovė ėmė vengti teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomus darbus, atidėliojo Å¡io klausimo sprendimÄ , nors Å¡ių darbų rezultatu seniai naudojasi.

Net po to, kai AgentÅ«ra dalį ieÅ¡kovės nurodytų papildomų pastato statybos darbų pripažino papildomais ir bÅ«tinais atlikti darbais, atsakovė jokių ieÅ¡kovės nurodytų papildomų darbų (nors dalies jų) įsigijimo neorganizavo. Toks atsakovės elgesys laikytinas neteisėtu, todėl nesuteikiančiu jai teisės nemokėti ieÅ¡kovei už atliktus papildomus darbus. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , kad techninis projektas turėjo trÅ«kumų, tačiau ir ieÅ¡kovė ne visiÅ¡kai tinkamai vykdė Sutartyje bei teisės aktuose nustatytas pareigas ir todėl, atlikdama papildomus darbus, prisiėmė dalį dėl to galinčios kilti rizikos, apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti klausimÄ dėl teisingo Å¡alių atsakomybės paskirstymo, dėl kurio daug svarbių iÅ¡aiÅ¡kinimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015.

Teise prašyti paskirti teismo ekspertizę šioje byloje ieškovė nesinaudojo, nes:

1) ieškovė buvo aiškiai nurodžiusi, kur tam tikri papildomi darbai techniniame projekte turėjo būti, bet nebuvo numatyti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti, ar ieškovės nurodyti papildomi darbai tikrai nebuvo numatyti techniniame projekte;

2) atsakovė neginčijo papildomų darbų atlikimo fakto, jų būtinumo, kiekio ir kainos;

3) byloje buvo ginčas tik dėl ieÅ¡kovės negalėjimo numatyti tam tikrus darbus, tačiau Å¡is klausimas yra labai subjektyvus ir labiau reikalaujantis iÅ¡samaus bei visapusiÅ¡ko visos situacijos ir visų įrodymų iÅ¡tyrimo negu kokių nors specialių žinių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas galėjo ir savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę, jeigu tai atrodė bÅ«tinas procesinis veiksmas teisingai bylÄ iÅ¡spręsti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Apeliantės nurodytose VPÄ® ir Metodikos nuostatose joks įpareigojimas atsakovei inicijuoti papildomų darbų pirkimÄ nėra nustatytas. Pagal VPÄ®, Metodikos nuostatas ir Sutarties 10.3–10.5 punktus užsakovė, esant bÅ«tinybei, galėjo įsigyti papildomų darbų, tačiau jų atlikimas buvo susietas su užsakovės sutikimu, o toks sutikimas yra užsakovės teisė, bet ne pareiga. Nagrinėjamu atveju užsakovė tokio poreikio neįžvelgė ir dėl to visiÅ¡kai teisėtai bei pagrįstai neinicijavo Å¡ių darbų įsigijimo neskelbiamų derybų bÅ«du.

Ginčas yra kilęs iÅ¡ rangos teisinių santykių, todėl jiems yra taikomas CK nustatytas reglamentavimas, kiek jis neprieÅ¡tarauja specialiosioms teisės nuostatoms. IÅ¡ CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatų, taip pat kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015) yra akivaizdu, jog tarp Å¡alių esant statybų rangos teisiniams santykiams užsakovui pareiga sumokėti rangovui už jo atliktus papildomus darbus kyla tada, kai yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) apie reikalingus atlikti papildomus darbus rangovas privalo iÅ¡ anksto, dar nepradėjus jų vykdyti, praneÅ¡ti užsakovui, pagrįsti Å¡ių darbų atlikimo bÅ«tinumÄ bei nurodyti sumÄ , kuria dėl papildomų darbų atlikimo padidėtų rangos sutartyje numatyta darbų atlikimo kaina;

2) yra aiÅ¡kus užsakovo sutikimas su siÅ«lomais atlikti papildomais darbais bei Å¡alių susitarimas dėl konkrečių darbų atlikimo už atitinkamÄ konkrečiÄ kainÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡ių sÄ lygų nebuvo laikytasi, todėl apeliantės reikalavimas atlyginti už jos savavaliÅ¡kai atliktus darbus buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas. Å iuo atveju jokia papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybė nebuvo kilusi ir apeliantės reikalaujami atlyginti darbai tokiais net nepripažintini.

AgentÅ«ra 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡te Nr. 2014/2-462 aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog didžioji dalis apeliantės nurodomų papildomų darbų yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas, o tuo pačiu ir Sutarties dalykas, juos apeliantė galėjo ir privalėjo numatyti, todėl apeliantė neturėjo ir neturi jokios teisės iÅ¡ atsakovės reikalauti papildomo užmokesčio už Å¡ių darbų atlikimÄ . Net ir tuo atveju, jeigu apeliantės atlikti papildomi darbai ir nebuvo numatyti techniniame projekte bei apeliantė negalėjo jų numatyti iki Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, Å¡ie darbai pagal Sutarties 10.5 punktÄ privalėjo iÅ¡ anksto bÅ«ti suderinti su atsakove, t. y. atsakovė turėjo duoti aiÅ¡kų sutikimÄ konkretiems darbams už nustatytÄ kainÄ atlikti.

Apeliantė apie tariamai kilusį poreikį atlikti papildomus rangos darbus prieÅ¡ jų atlikimÄ visiÅ¡kai niekaip neinformavo atsakovės ir nenurodė, kokia yra atliktinų darbų apimtis ir kokia bÅ«tų papildoma už juos mokėtina kaina. Apeliantės kartu su 2013 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu pateiktos sÄ matos 2012 m. spalio mėnesio kainomis patvirtina, jog apie jose nurodomus neva atliktinus darbus apeliantė žinojo anksčiau nei apie tai pranešė užsakovei. Be to, nebuvo jokio susitarimo (nei raÅ¡ytinio, nei žodinio) dėl papildomų darbų atlikimo ir jo apmokėjimo sÄ lygų.

Administracija, nesutikdama su tariamai papildomų darbų atlikimu, pasinaudojo teise neduoti tokio sutikimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jai yra kilusi pareiga atlyginti apeliantei už jos savavaliÅ¡kai, t. y. be atsakovės sutikimo, atliktus darbus, kurie turėjo bÅ«ti apeliantės numatyti iÅ¡ anksto. Taigi iÅ¡ surinktų įrodymų yra akivaizdu, jog praÅ¡omi apmokėti darbai jau buvo atlikti dar iki Administracijos informavimo apie tariamÄ jų bÅ«tinumÄ ir be atsakovės sutikimo, t. y. praÅ¡omi apmokėti darbai buvo atlikti pačios apeliantės rizika ir atsakovė neturėjo bei neturi jokios pareigos už tai mokėti.Vienintelis atvejis, kai užsakovas turi atlyginti rangovui už papildomų darbų atlikimÄ be atskiro užsakovo sutikimo, yra nustatytas CK 6.684 straipsnio 5 dalyje, tačiau apeliantė Å¡ia įstatymo nuostata nesivadovavo ir joje nustatytų sÄ lygų neįrodė.

Apeliantės vienaÅ¡aliÅ¡ku užsakymu parengtas 2015 m. liepos 16 d. eksperto J. R. raÅ¡tas jokiu bÅ«du nelaikytinas paneigiančiu oficialias AgentÅ«ros iÅ¡vadas, jis yra itin abstraktus ir neanalizuojantis nei techninio, nei darbo projektų sprendinių bei parengtas akivaizdžiai tendencingai apeliantės naudai, todėl jokiu bÅ«du nevertintinas kaip įrodantis apeliantės pozicijÄ dėl tariamo papildomų darbų atlikimo bÅ«tinumo. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė tik dėl formos trÅ«kumų, yra deklaratyvÅ«s. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime yra pasisakyta ne tik apie Å¡alių susitarimo dėl papildomo apmokėjimo nebuvimÄ , tačiau taip pat labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad apeliantė neįrodė, jog Å¡ie darbai apskritai yra papildomi darbai bei nenumatyti teschniniame projekte.

Apeliantė neturi absoliučiai jokio nei teisės aktuose, nei Sutartyje nustatyto pagrindo reikalauti ieškinyje nurodytos sumos už atliktus darbus, kadangi jie:

1) apkritai nėra laikytini papildomais, nes šie darbai buvo numatyti techniniame projekte bei turėjo būti apeliantės numatyti iš anksto;

2) buvo atlikti be atsakovės žinios ir sutikimo.Statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdęs liudytojas J. M. patvirtino, kad apeliantės nurodyti papildomi darbai atsirado ne dėl techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų trÅ«kumų, visi darbai atitiko techninio projekto sprendinius, techninio projekto keitimas nebuvo darytas, o tai reiÅ¡kia, jog visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. pastatytas objektas, dėl kurio ir buvo sudaryta Sutartis.Apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika dėl teisingo Å¡alių atsakomybės paskirstymo nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, jog užsakovė pateikė apeliantei tinkamÄ techninį projektÄ , jog apeliantė pagal jai pateiktus dokumentus galėjo ir turėjo numatyti visÄ darbų apimtį, į kuriÄ patenka ir ginčo darbai, jog papildomų darbų įsigijimas (jeigu jų poreikis ir bÅ«tų iÅ¡kilęs) pagal Sutarties 10.5 punktÄ yra užsakovės teisė, bet ne pareiga, jog jokio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo sÄ lygų nebuvo, ir jog apeliantė tariamai papildomus darbus atliko apskritai be jokio užsakovės iÅ¡ankstinio informavimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å ioje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ tikrina pagal ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl kilusio ginčo pobÅ«džio Kėdainių rajono savivaldybės administracija paskelbė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ projekto „Vaikų darželio pastato pritaikymas slaugos namams“ rangos darbams ir vieÅ¡inimui įsigyti.

Å io konkurso sÄ lygose buvo nurodyta, kad perkamų darbų apimtys ir savybės nustatytos Å¡ių sÄ lygų 4–6 prieduose (12 punktas). Å io konkurso sÄ lygų 4 priedas yra veiklos sÄ raÅ¡as, 5 priedas – statybos rangos sutarties projektas, o 6 priedas – techninis projektas. KonkursÄ laimėjo UAB „Avona“, su kuria 2012 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta statybos darbų rangos sutartis Nr. VP-555, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (rangovė) įsipareigojo per Sutartyje nustatytÄ darbų atlikimo terminÄ parengti vaikų darželio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., pritaikymo slaugos namams darbo projektÄ , atlikti ir perduoti darbus kaip nustatyta Sutartyje bei iÅ¡taisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylÄ , energetinį sertifikavimÄ ir visus dokumentus, reikalingus pasiraÅ¡yti statybos užbaigimo aktÄ , įrengti informacinį bei nuolatinį aiÅ¡kinamÄ jį stendus, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti ieÅ¡kovei bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, Sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti Sutarties kainÄ (2.1 punktas).

Sutarties kaina yra 3 611 798,43 Lt, iÅ¡ kurių PVM sudaro 626 841,05 Lt (Sutarties 9.1 punktas). Sutartyje nustatoma fiksuota kaina, kuriÄ užsakovė įsipareigoja sumokėti rangovei už visus pagal Sutartį atliktus darbus (Sutarties 9.2 punktas).Byloje nėra ginčo, kad apeliantė įvykdė Sutartį ir gavo joje nustatytÄ atlyginimÄ . Å ioje byloje apeliantė įrodinėjo, kad Sutarties vykdymo metu iÅ¡kilo bÅ«tinybė ir ji, gavusi atsakovės pritarimÄ , atliko 302 531,02 Lt (87 619,04 Eur) vertės papildomus statybos darbus, kurių nenumatė Sutartis ir techninis projektas, tačiau kurie buvo bÅ«tini Sutarčiai įvykdyti ir kurių apeliantė negalėjo numatyti iÅ¡ anksto, todėl atsakovė turi pareigÄ sumokėti už Å¡iuos papildomus darbus.

Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji nėra skolinga apeliantei už atliktus darbus, nes visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas Sutarties dalykas, t. y. kad apeliantės nurodyti darbai nelaikytini papildomais darbais, o be to, apeliantė ginčijamus darbus atliko iÅ¡ anksto neinformavusi atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , sprendė, kad apeliantė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimÄ pagrįstumo, nes, pirma, tarp Å¡alių nebuvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, antra, ginčo darbų atlikimÄ lėmė ne techninio projekto trÅ«kumai ar klaidos.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas ne tik dėl susitarimo dėl papildomų darbų apmokėjimo su atsakove nebuvimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o ir dėl to, kad, teismo vertinimu, visais apeliantės atliktais darbais, įskaitant ir ginčo darbus, buvo įvykdytas statybos rangos sutarties dalykas. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog Sutartyje buvo aiÅ¡kiai nustatyta galimybė apeliantei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu ji įrodo, kad darbai yra susiję su Sutartimi, tačiau joje nenumatyti, kad Å¡ie darbai yra bÅ«tini siekiant tinkamai įvykdyti Sutartį ir kad Å¡ių darbų iki Sutarties pasiraÅ¡ymo apeliantė pagrįstai negalėjo numatyti.

Kadangi, apeliantės teigimu, ji įrodė Å¡ias sÄ lygas, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas.Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma spręstina, ar apeliantės ginčijami darbai laikytini papildomais darbais, t. y. darbais, dėl kurių atlikimo nebuvo susitarta Sutartyje. Jeigu tai papildomi darbai, ar Å¡alys susitarė dėl jų atlikimo ir kokios tokio (ne)susitarimo pasekmės. Tam, kad bÅ«tų galima visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti Å¡iuos aspektus, pirmiausia aptariamos aktualios Sutarties nuostatos, taikytinas CK reglamentavimas ir su tuo susijusios faktinės bylos aplinkybės. Dėl aktualių Sutarties nuostatų ir taikytino CK reglamentavimo Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo Å¡ių santykių iÅ¡skirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir jas aiÅ¡kinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifikÄ , Å¡iame kontekste reiÅ¡kiančiÄ teismo pareigÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties turinį aiÅ¡kinti, be kita ko, pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas.

AiÅ¡kinant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPÄ® tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais). VPÄ® – lex specialis viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).Kadangi Sutartis buvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, o Å¡alių ginčas kilo dėl apmokėjimo už apeliantės atliktus darbus, kuriuos ji įvardija kaip papildomus, esant statybos rangos teisiniams santykiams, todėl Å¡iuo atveju aktualios Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatos ir CK reglamentavimas, susijęs su statybos ranga, kuris nagrinėjamu atveju aiÅ¡kintinas ir taikytinas atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifikÄ .Sutarties 10.1 punkte Å¡alys susitarė, kad darbų pakeitimai, bÅ«tini darbams užbaigti, gali bÅ«ti atliekami tik dėl iki Sutarties pasiraÅ¡ymo nenumatytų, nuo Sutarties Å¡alių nepriklausančių, aplinkybių ir gali apimti: 10.1.1 bet kurios techniniame projekte numatytos darbų dalies montavimo ar įrengimo vietos ar padėties keitimÄ ; 10.1.2 bet kurio atskiro darbo atsisakymÄ arba darbo apimties sumažinimÄ .

Rangovės pasiÅ«lyme įvardintos darbų sudėtinės dalys (resursai, techninės specifikacijos ir pan.), kurios nedetalizuotos techniniame projekte, gali bÅ«ti keičiamos tik užsakovės sutikimu tiek, kiek toks keitimas neprieÅ¡tarauja techniniam projektui (darbų apimčiai, techninei specifikacijai, brėžiniams); tokie pakeitimai Sutarties keitimu nelaikomi (Sutarties 10.2 punktas). Sutarties 10.3 punkte buvo nustatyta, kad jeigu rangovė darbų vykdymo metu sužino apie techninio projekto klaidÄ arba techninį trÅ«kumÄ dokumento, kuriuo vadovaujantis rangovė privalo vykdyti darbus, tai rangovė apie tai privalo nedelsdama praneÅ¡ti užsakovei; užsakovė, gavusi tokį rangovės praneÅ¡imÄ , privalo pateikti trÅ«kstamÄ informacijÄ , tinkamus paaiÅ¡kinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimÄ .

Sutarties 10.4 punkte Å¡alys susitarė, kad jeigu rangovė, vykdydama darbus, susiduria su sÄ lygomis statybvietėje, kurių ji iki Sutarties pasiraÅ¡ymo pagrįstai negalėjo numatyti, tai rangovė apie tai privalo nedelsdama – ne vėliau kaip per 5 dienas – praneÅ¡ti užsakovei, detaliai nurodydama aplinkybes; jeigu rangovė, dėl Å¡iame punkte minimų priežasčių, uždelsia baigti darbus laiku ir (arba) turi papildomų iÅ¡laidų, tai rangovė turi teisę reikalauti darbų atlikimo termino pratęsimo ir tokių papildomų iÅ¡laidų apmokėjimo.

Sutarties 10.5 punkte nustatyta, kad užsakovė, esant bÅ«tinybei, gali pagal Sutartį įsigyti papildomų darbų; papildomi darbai – Sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su Sutartyje numatytais darbais susiję ir bÅ«tini sutarčiai įvykdyti (užbaigti), darbai; papildomų darbų bÅ«tinumas turi bÅ«ti pagrįstas dokumentais ir raÅ¡tu suderintas su užsakove, motyvuotÄ siÅ«lymÄ dėl papildomų darbų bÅ«tinybės ir jį pagrindžiančius dokumentus užsakovei raÅ¡tu pateikia rangovė; užsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pateiktus papildomų darbų bÅ«tinybę pagrindžiančius dokumentus, įformina papildomus darbus Metodikoje nustatyta tvarka; papildomų darbų kaina bus nustatoma: konkretaus papildomo darbo kaina apskaičiuojama įvertinus pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sÄ naudos) bei netiesiogines (pridėtinių iÅ¡laidų ir pelno) iÅ¡laidas, kurios negali bÅ«ti didesnės už bendrÄ vidutinę rinkos kainÄ pagal rekomendacijų, kurios yra įregistruotos Statybos produkcijos sertifikavimo centre (SPSC), normatyvų duomenis (įvertinus visas iÅ¡laidas – tiesiogines ir netiesiogines), tačiau statybos produktų ir įrengimų kaina ne didesnė nei tiekėjo patiriamos iÅ¡laidos joms įsigyti, o pridėtinių iÅ¡laidų ir pelno dydis ne didesni nei 5 % tiesioginių iÅ¡laidų; susitarimas dėl papildomų darbų laikoma sudėtine Sutarties dalimi.Apeliacinės instancijos teismas neneigia apeliantės nurodytos aplinkybės, kad tiek VPÄ®, tiek ir Sutarties nuostatose buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos galimybė pirkti iÅ¡ apeliantės papildomus darbus, jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, bÅ«tų paaiÅ¡kėję, jog tokių papildomų darbų reikia, t. y. kad be jų negalima užbaigti sutarties vykdymo.

Tačiau byloje nėra ginčo, kad nors apeliantė siekė, jog atsakovė įformintų papildomų darbų pirkimÄ iÅ¡ apeliantės vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo padaryta, nes atsakovė nepripažino tokios bÅ«tinybės. Pagal CK 653 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo bÅ«das ir kriterijai. Jeigu bÅ«tina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainÄ , jis privalo apie tai laiku praneÅ¡ti užsakovui.

Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainÄ , rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iÅ¡ užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra bÅ«tina didinti darbų kainÄ , jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytÄ kainÄ (CK 653 straipsnio 4 dalis). Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

CK 6.684 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, statybos metu padaręs iÅ¡vadÄ , kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių bÅ«tina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo praneÅ¡imÄ per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingÄ terminÄ , tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimÄ .

Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. CK 6.685 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija 15 procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio.

Å alys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sÄ lygas. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainÄ , jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiÅ¡ka statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų (CK 6.204 straipsnis).Apeliantė, lingvistiÅ¡kai vertinant, savo reikalavimÄ suformulavo ne kaip reikalavimÄ padidinti Sutarties kainÄ , o kaip reikalavimÄ priteisti skolÄ už papildomų darbų, kurių nenumatė Sutartis ir jos dalimi esantis techninis projektas, tačiau kurie buvo bÅ«tini Sutarčiai įvykdyti ir kurių apeliantė negalėjo numatyti iÅ¡ anksto, atlikimÄ .

Nors VPÄ® taikymo prasme galėjo bÅ«ti įformintas papildomų darbų pirkimas, jeigu atsakovė bÅ«tų pripažinusi, kad tai bÅ«tini papildomi darbai, tačiau CK taikymo prasme apeliantės pareikÅ¡tas reikalavimas vertintinas kaip reikalavimas padidinti sutarties kainÄ dėl bÅ«tinybės atlikti papildomus darbus, nes CK taikymo prasme, jeigu bÅ«tina atlikti papildomų darbų, nustatyta sutarties kainos padidinimo tvarka. Vartojamų sÄ vokų formuluotės negali pakeisti susiklosčiusių santykių esmės, kilusio ginčo pobÅ«džio ir taikytinų teisės normų.

Kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo dėl rangos sutartimi sutartų darbų kainÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo suformuota praktika, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainÄ reglamentuojančias teisės normas, ir pirmosios instancijos teismo nurodytoje praktikoje, ir kituose savo procesiniuose sprendimuose yra pažymėjęs, kad galimybė Å¡iÄ kainÄ keisti – iÅ¡imtinio pobÅ«džio.

Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sÄ matÄ , įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų. Å alys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

Galimybė iÅ¡imtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtÄ darbų kainÄ nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Atsižvelgiant į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, Å¡alis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalo įrodyti Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ , todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina bÅ«tų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias iÅ¡imtines aplinkybes (žr. skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas kasacinio teismo nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Dėl ginčijamų darbų kvalifikavimo Siekiant nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ar apeliantės nurodyti darbai laikytini papildomais darbais, bÅ«tina teisingai įvertinti konkurso sÄ lygose, kurios aiÅ¡kintinos ir taikytinos sistemiÅ¡kai, nurodytų darbų apimtį. Å iuo atveju buvo perkami vaikų darželio pastato rekonstrukcijos, po kurios Å¡is pastatas turėjo bÅ«ti pritaikytas slaugos namams, darbai. Techniniame projekte buvo užfiksuota esama ginčo pastato padėtis (bÅ«klė) ir tai, kaip pastatas turi bÅ«ti įrengtas po rekonstrukcijos atlikimo.

Be to, apeliantė iki pasiÅ«lymo pateikimo turėjo galimybę apžiÅ«rėti šį pastatÄ , kurio rekonstrukcijos darbai buvo perkami. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar kiti konkurso dalyviai, teikdami savo pasiÅ«lymus, bÅ«tų reiÅ¡kę perkančiajai organizacijai pretenzijas dėl konkurso sÄ lygų neaiÅ¡kumo, techninio projekto nepakankamo detalumo, jo klaidų, trÅ«kumų ar kt. Kaip jau minėta, techninis projektas yra konkurso sÄ lygų priedas, t. y. vienas iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų, o pagal konkurso sÄ lygas pareigÄ parengti darbo projektÄ turėjo konkurso laimėtoja – apeliantė.

Nors nagrinėjamu atveju abu Å¡iuos projektus parengė trečiasis asmuo UAB „Consena“, tačiau Å¡ie dokumentai pagal savo esmę yra skirtingi. Nurodytų dokumentų rengimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 punkte buvo nustatyta, kad statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte; techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektÅ«ros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas, o pagal 6.5 punktÄ statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tÄ sa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai; darbo projektas gali bÅ«ti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iÅ¡ anksto parengus sprendinius, bÅ«tinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).

Techninio projekto apimtis ir detalumas turi bÅ«ti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 24 punktas).Pati apeliantė pripažįsta, kad ji pagal parengtÄ techninį projektÄ vertino atsakovės sumanymÄ , skaičiavo savo kaÅ¡tus pastato rekonstrukcijai įvykdyti ir teikė atsakovei savo pasiÅ«lymÄ , tačiau jokių techninio projekto klaidų konkurso vykdymo stadijoje nenustatė.

Jokių neatitikimų nenustatė ir po techninio projekto parengimo atlikta jo ekspertizė. Techninio projekto keitimas nebuvo darytas. Nors apeliantė Å¡ioje byloje tvirtina, kad techninio projekto klaidos buvo taisomos darbo projekte, tačiau tai neatitinka darbo projekto paskirties detalizuoti techninio projekto sprendinius. Apeliantė darbo projektÄ privalėjo parengti vadovaudamasi techninio projekto sprendiniais (Sutarties 5.3 punktas), t. y. ji neturėjo teisės savavaliÅ¡kai keisti techninio projekto sprendinių.

BÅ«tent darbo projekte, kurio parengimas Å¡iuo atveju buvo rangovės atsakomybė (Sutarties 5.1 punktas), yra detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir bÅ«tent pagal darbo projektÄ yra atliekami statybos darbai. Rangovė, darbo projekte detalizavusi techninio projekto sprendinius, visus darbo projekte nustatytus darbus turėjo atlikti pagal Sutartį ir už tai gavo Sutartyje nustatytÄ atlygį. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės nurodytus konkrečius darbus, kuriuos ji laiko papildomais darbais, vertino su jais susijusius įrodymus (Sutarties nuostatas, ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , AgentÅ«ros pozicijÄ dėl ginčo darbų, liudytojų parodymus, pasitarimų medžiagÄ ir kt.), taip pat pasisakė dėl eksperto J.

R. išvados reikšmės. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama eksperto J. R. išvada, kaip rašytinis įrodymas, ir liudytojų J. R. bei statybos techninės priežiūros vadovo J. M. parodymai. Teisėjų kolegija neneigia, kad šie įrodymai patvirtina būtinybę atlikti ginčo darbus tam, jog būtų tinkamai atlikta pastato rekonstrukcija, tačiau vien šie įrodymai nepatvirtina esminės apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, kad ginčo darbai yra papildomi, t. y. Sutartyje nenumatyti, darbai, nes tam tikrų asmenų nuomonė dėl to, ar darbai (ne)laikytini papildomais darbais, nesaisto teismo.

Å i aplinkybė pirmiausia nustatytina teismui aiÅ¡kinant konkrečios sutarties nuostatas ir apimtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes vertino pagal visumÄ byloje surinktų įrodymų, nesureikÅ¡mindamas atskirų įrodymų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ias aplinkybes, bÅ«tų pažeidęs įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles. Kaip pagrindinę techninio projekto klaidÄ apeliantė nurodo netinkamÄ pastato stogo konstrukcijos suprojektavimÄ , tačiau pati sau prieÅ¡taraudama pripažįsta, kad teoriÅ¡kai tokia stogo konstrukcija, kokia buvo nurodyta techniniame projekte, yra galima. 2013 m. vasario 19 d. gamybinio pasitarimo protokole Nr. 2 nurodyta, kad siekiant užtikrinti ilgesnį tarnavimo laikÄ ir iÅ¡vengti konstrukcijų iÅ¡siklaipymo pogarantiniu metu, pagal darbo projekto brėžinius bÅ«tina atlikti papildomÄ stogo konstrukcijos jungčių stiprinimÄ ir iÅ¡ramstymÄ .

Å ios priežastys paneigia aplinkybę, kad techniniame projekte nurodyta netinkama pastato stogo konstrukcija. Kadangi techniniame projekte nurodyta stogo konstrukcija yra galima, tai apeliantė, vykdydama Sutartį, turėjo įrengti tokiÄ stogo konstrukcijÄ , kokia buvo nurodyta techniniame projekte, o techniniame projekte numatytos stogo konstrukcijos įrengimas, nors jis ir buvo detalizuotas darbo projekte, numatant papildomÄ iÅ¡ramstymÄ , negali bÅ«ti laikomas papildomais darbais.Kiti apeliantės ginčijami darbai iÅ¡ esmės siejami ne su techninio projekto klaidomis, o su tam tikrų darbų nenumatymu techniniame projekte ar netinkamu jų kiekių numatymu techninio projekto žiniaraščiuose.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi pagal teisės aktus techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tai tikslÅ«s sÄ naudų kiekių žiniaraščiai gali bÅ«ti parengiami pabaigus rengti darbo projektÄ . Taigi tiek iÅ¡ teisės aktų, tiek iÅ¡ pirkimo sÄ lygų tiekėjams turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad su techniniu projektu pateikti sÄ naudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi bÅ«ti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiÅ«lymus, turi vadovautis ne vien tik orientaciniais sÄ naudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais.

Tokie darbai, kurie, teikiant pasiÅ«lymÄ , gali bÅ«ti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sÄ lygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sÄ skaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Taigi, atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainÄ iÅ¡imtinį pobÅ«dį, papildomų darbų kategorija turėtų bÅ«ti suprantama pakankamai siaurai, nesureikÅ¡minant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių.Å iuo aspektu aktuali Sutarties 3.2 punkto nuostata, kad darbų kiekių žiniaraščiuose numatyti darbų kiekiai (mato vienetais) yra orientaciniai.

Taigi pagal nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ apeliantė, atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju vykusio konkurso sÄ lygas, turėjo suprasti, kad su techniniu projektu pateikti sÄ naudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra tik orientaciniai, todėl galutinės darbų ir medžiagų apimtys bus aiÅ¡kios tik parengus darbo projektÄ , ir kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiÅ«lymÄ , galėjo bÅ«ti įvertinti remiantis techniniu projektu, nebus laikomi papildomais darbais. CK 653 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti, taikoma tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų.

Akivaizdu, jog apeliantei pagal techninį projektÄ galėjo bÅ«ti sudėtinga itin tiksliai apskaičiuoti rekonstrukcijos kaÅ¡tus, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tam tikri darbai nebuvo numatyti techniniame projekte.Kaip vienÄ iÅ¡ papildomų darbų apeliantė įrodinėja ne vienų, o dviejų rÅ«sio gelžbetoninių grindų ardymÄ , nes techninio projekto ardymo darbų kiekių žiniaraÅ¡tyje buvo numatytas tik vienų tokių grindų ardymas. Nėra ginčo, kad rÅ«sio grindų iÅ¡ardymo ir grunto kasimo tikslas buvo pasiekti techniniame projekte numatytÄ pastato rÅ«sio patalpų aukÅ¡tį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ardymo darbų žiniaraštyje buvo numatytas gelžbetoninių rūsio grindų ardymas ir išvežimas bei grunto kasimas, žeminant rūsį, tačiau grindų skaičius nenurodytas, o nurodyti grindų ir grunto kiekiai kubiniais metrais. Taigi aplinkybė, kad faktiškai neatitiko techniniame projekte numatytų pašalintų rūsio grindų ir grunto kiekių proporcija, nereiškia, jog buvo atlikti papildomi darbai, nes tiek rūsio grindų, tiek ir grunto pašalinimas buvo numatytas techniniame projekte, o, kaip jau minėta, nustatyti kiekiai yra orientaciniai ir vien dėl jų neatitikimo darbai nelaikytini papildomais.

Dėl sÄ ramų, perdangos plokščių ir kitų elementų montavimo darbų aÅ¡yse D–E (2–3), A–C (7–9) ir D–F (13–14) apeliantė neneigia, kad iÅ¡ techninio projekto buvo aiÅ¡kus ketinimas buvusių balkonų vietoje įrengti naujas gyvenamÄ sias patalpas, tik tvirtina, jog ji negalėjo teisingai įsivertinti darbų apimties Å¡iose aÅ¡yse dėl techninio projekto žiniaraščių trÅ«kumų. Atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 suformuotÄ praktikÄ , Å¡ie darbai nepripažintini papildomais darbais, nes apeliantė, teikdama pasiÅ«lymÄ ir žinodama techninio projekto sprendinius, galėjo juos įvertinti, o tai, kad tikslÅ«s jų kiekiai paaiÅ¡kėjo tik parengus darbo projektÄ , taip pat atitinka kasacinio teismo nurodytoje byloje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl galutinės darbų apimties paaiÅ¡kėjimo momento.Dėl poreikio pertinkuoti daugiau sienų, negu buvo numatyta techniniame projekte, tai laikytina orientacinės darbų apimties, nurodytos techniniame projekte, tikslinimu, o ne papildomais darbais, nes techniniame projekte orientaciniai sienų pertinkavimo darbai buvo numatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte neturi būti tiksliai ir detaliai aptarti konkretūs darbai, kuriais turės būti pasiekti jo sprendiniai, o tik nurodyti esminiai reikalavimai, rodikliai ir charakteristikos, taip pat nelaikytina papildomais darbais tai, jog siekiant įrengti naujas grindis, reikėjo išardyti ne tik ardymo darbų žiniaraštyje numatytas senas grindis, tačiau ir dalį pagrindo po grindimis.Nors sutiktina, kad dėl rūsyje buvusio vandens apeliantė negalėjo itin tiksliai įvertinti rūsio sienų būklės ir su tuo susijusių darbų apimties, tačiau iš techninio projekto buvo aišku, kokias patalpas planuojama įrengti rūsyje ir kaip jos turėtų būti įrengtos (numatytas hidroizoliavimas, tinkavimas, dažymas ir kt.), nes techniniame projekte buvo nurodyti orientaciniai rūsio patalpų sienų apdailos darbai ir jų kiekiai.

Apeliantė, kaip savo srities profesionalė, galėjo suprasti, kad prieÅ¡ atliekant rÅ«sio sienų apdailÄ reikės atlikti dėl vandens poveikio atsiradusių rÅ«sio sienų defektų Å¡alinimÄ . Taigi Å¡ie darbai nepripažintini papildomais darbais, nes apeliantė, teikdama pasiÅ«lymÄ ir žinodama faktinę pastato rÅ«sio bÅ«klę, nors ir ne itin tiksliai, tačiau galėjo juos įvertinti. Atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. raÅ¡te nurodė, kad kolonų stiprinimo darbams pagrįsti turėtų bÅ«ti pateikti brėžiniai ir specifikacijos, tačiau kitų apeliantės nurodytų darbų nepripažino papildomais.

AgentÅ«ros 2014 m. sausio 17 d. raÅ¡te pripažįstama, kad papildomiems darbams galėtų bÅ«ti priskirti kolonų stiprinimo darbai, kurie techniniame projekte nebuvo numatyti, nes vietoj techniniame projekte numatytos 50 cm storio sienos iÅ¡ tikrųjų statybų metu buvo rasta 38 cm storio siena, nes 12 cm storio apdailos plytų siena buvo tik kaip dekoratyvinė siena, t. y. neatliko savo funkcijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentÄ , kad papildomų darbų atlikimÄ lėmė tam tikros techninio projekto klaidos, iÅ¡skyrus kolonų stiprinimo darbus, kuriuos ir AgentÅ«ra, ir atsakovė dar iki ieÅ¡kinio pateikimo savo dokumentuose iÅ¡ esmės pripažino papildomais.Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad ginčo darbai nekvalifikuotini kaip papildomi darbai, iÅ¡skyrus darbus, susijusius su kolonų stiprinimu, o laikytini darbais, įeinančiais į pirkimo objektÄ , kuriuos pagal Sutartį apeliantė įsipareigojo atlikti už Sutartyje nustatytÄ kainÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei už juos papildomo atlyginimo.

Nustačius, jog ginčo darbai nėra papildomi darbai, neturi reikÅ¡mės argumentai dėl tinkamo (ne)informavimo apie papildomus darbus ir susitarimo dėl papildomų darbų įforminimo, iÅ¡skyrus kiek tai susiję su kolonų stiprinimo darbais. Tarimosi su atsakove dėl Å¡ių papildomų darbų atlikimo aspektu pasisakytina atskirai. Dėl pareigos gauti sutikimÄ papildomiems darbams atlikti ir su tuo susijusios rizikos Nors apeliantė informavo atsakovę apie bÅ«tinybę sustiprinti kolonas, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės sutikimas Å¡iems darbams atlikti nebuvo gautas ir susitarimas dėl jų apmokėjimo sutartyje nustatyta tvarka nebuvo sudarytas, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio dalį dėl Å¡ių darbų apmokėjimo atmetė bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių, nurodydamas, jog visa Å¡ių darbų atlikimo be suderinimo su atsakove rizika teko pačiai apeliantei.

Nors atsakovė, vykdydama Sutarties 5.1 punktÄ , paskyrė statybos techninės priežiÅ«ros vadovÄ J. M., kuris buvo atsakingas už darbų techninę priežiÅ«rÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jis buvo ir atsakovės atstovas, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pagal Sutarties 10.5 punktÄ papildomi darbai turėjo bÅ«ti raÅ¡tu suderinti su užsakove, tačiau Å¡iuo atveju nebuvo gautas joks raÅ¡tiÅ¡kas Administracijos atstovų pritarimas kolonų stiprinimo darbams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė neįrodė ir žodinio susitarimo dėl Å¡ių darbų atlikimo ir jų papildomo apmokėjimo.

Tai, kad apeliantė kolonų stiprinimo darbus įvykdė nelaukdama atsakovės sprendimo dėl jų ir nestabdydama darbų, tiek pagal CK, tiek pagal Sutartyje įtvirtintas nuostatas leidžia teigti, jog apeliantė veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti Å¡alių nesutartÄ papildomÄ atlyginimÄ . Tokia situacija, atsižvelgiant į nedidelę papildomų darbų vertę palyginti jÄ su Sutarties kaina, nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alių atsakomybė nagrinėjamu atveju buvo paskirstyta neteisingai ar pažeidžiant apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl teisingo Å¡alių atsakomybės paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atmetus apeliantės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 016,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų iÅ¡laidų patyrimo faktÄ bei jų dydį (t. 6, b. l. 199–200), ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje be individualių įmonių, konstatuoja, jog atsakovei iÅ¡ apeliantės priteistina visa jos patirtų iÅ¡laidų suma – 1 016,40 Eur, kuri rekomenduojamo priteisti dydžio nevirÅ¡ija.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k. 188768545) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ (j. a. k. 134248765) 1 016,40 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡iolika eurų 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 Teisėjos                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Nijolė Piškinaitė