2020-03-18 Nr. AB-5763-3-61-3-01994-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-493-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01994-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 1PS1-429-(2.1.) „Dėl A. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su Įsakymu, kuriame nurodyta, kad A. P., vykdydamas NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybė tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtinto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas, priimdamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74, privalėjo įsitikinti, kad jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 70 punktą. Tokiais veiksmais A. P. netinkamai vykdė NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-63 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrinių padalinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Skyriaus nuostatai) 8 punkto reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčio reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir tai sukėlė neigiamas pasekmes. Pareiškėjo įsitikinimu, išvada neatitinka Komisijos konstatuojamoje dalyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o jos pagrindu priimtas Įsakymas yra nepagrįstas todėl turi būti panaikintas.

3. Komisija pripažino, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektas galėjo būti rengiamas ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis galėjo būti keičiama, nes tai buvo numatyta tiek Trakų rajono bendrajame plane, tiek specialiojo plano sprendiniuose. Taip pat Komisija nei projekto reikalavimų išdavimo metu, nei projekto rengimo ir derinimo metu nenustatė, jog būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Negana to, pati Komisija nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės reikalavimuose nurodyta sąlyga – keisti žemės sklypo paskirtį, gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą, buvo nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

4. Taisyklių 70 punkte imperatyviai ir besąlygiškai yra nurodyta, kad sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą. Tai reiškia, kad NŽT skyriaus vedėjas, kai projekto rengimo tikslas yra žemės sklypo padalijimas ir pagrindinės žemės sklypo paskirties bei būdo keitimas neturi teisės pasirinkti tik tvirtinti projektą arba tik pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą nepatvirtinus projekto. Tai reiškia, kad vienu sprendimu tvirtinamas projektas ir pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Taisyklėse nėra reikalavimo prieš tvirtinant projektą gauti kitų institucijų, pvz., Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą, todėl nebuvo pažeistas ne tik Taisyklių 70 punktas, bet ir kitų teisės aktų nuostatos. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte yra jį tvirtinančių specialistų patikrinimo apibendrinimas, kuriame nurodoma, kad projekto planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams bei pateikiama išvada – pritariama projekto tvirtinimui. Komisijai nepagrįstai konstatavus, kad jis pažeidė Taisyklių 70 punktą, nepagrįstai buvo konstatuotas ir kitų teisės aktų pažeidimas, t. y. VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, Skyriaus nuostatų 8 punktas ir Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčiai. Be to, Išvadoje nenurodoma, kaip konkrečiai, kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas pažeidė Skyriaus nuostatų 8 punktą bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčius.

5. Pareiškėjo nuomone, Įsakyme, kuris priimtas vadovaujantis nemotyvuotomis, prieštaraujančiomis išvadomis nėra nurodyta šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, taip pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 punktas.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą (Taisyklių 70 p.), tačiau pagal NŽT esančius dokumentus iki projekto patvirtinimo momento Trakų rajono savivaldybės išduotų projekto reikalavimų 5.2 papunktyje nurodytas sutikimas „<...>Sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą.<...>“, nebuvo gautas. Aplaidžiai vykdęs savo tarnybines pareigas, pareiškėjas, patvirtinęs projektą nesant Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo, sukėlė neigiamas pasekmes NŽT.

8. Eidamas skyriaus vedėjo pareigas, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 461 PĮ- (14.46.124)-74 „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino projektą (toliau – ir Projektas). Tačiau iki Projekto patvirtinimo momento Trakų rajono savivaldybės išduotų projekto reikalavimų 5.2 punkte nurodytas Lietuvos geologijos tarnybos sutikimas nebuvo gautas. Komisija pagrįstai konstatavo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, t. y. kad priimdamas sprendimą patvirtinti parengtą Projektą ir pakeisdamas naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, negavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo, pažeidė Taisyklių 70 punkto reikalavimus, numatančius, kad sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą. Taigi, patvirtinęs Projektą be Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo pareiškėjas pažeidė Taisyklių 70 punkto reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčiuose, neužtikrino Skyriaus nuostatų 4.1.9 punkto tinkamo vykdymo, už ką atsako Skyriaus nuostatų 8 punkto pagrindu, t. y. asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčių reikalavimus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė Z. K. 2018 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TR-3116-(5.34.) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo, kad yra įtarimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. A. P., t. y., eidamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo pareigas, galimai netinkamai atliko Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pasirašydamas Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74 „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo Projektas, nesuderinus jo su Lietuvos geologijos tarnyba. Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1PSl-330-(2.1.) sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisija parengė 2018 m. gegužės 2 d. išvadą Nr. 1PS17-25-(2.30.) „Dėl A. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad A. P., eidamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo pareigas ir priimdamas Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74 „Dėl pil. I. M. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ padarė procedūrinį pažeidimą nesilaikydamas Taisyklių 70 punkto reikalavimų ir priimdamas sprendimą patvirtinti parengtą Projektą ir pakeisdamas naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, negavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo. Komisija konstatavo, kad A. P., eidamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo pareigas, veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą ir Skyriaus nuostatus, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, priimdamas 2014 m. gruodžio -12-19 įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74, privalėjo įsitikinti, kad jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas Taisyklių 70 punktą. Tokiais savo veiksmais A. P. netinkamai vykdė Skyriaus nuostatų 8 punkto reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčių reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir tai sukėlė neigiamas pasekmes.

11. 2014 m. liepos 10 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjo A. P. sprendimu Nr. 46L-(14.46.36)-180 buvo nutarta pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti 4.9205 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į atskirus penkiolika žemės sklypų, pakeisti keturiolikos žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą ir nustatyti naudojimo būdus-vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bei kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų išdavimo. Trakų r. savivaldybės administracija 2014 m. liepos 23 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių 3 punkte nurodyta, kad formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: 1) bendrųjų planų - Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, reg. Nr.010791001200, 3) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų -Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių išdėstymo specialiajame plane patenka į tankaus užstatymo gyvenamojo funkcinio prioriteto 30 urbanistinės plėtros zoną (6–8 sodybos/ha) ir agrarines naudmenas. Šių reikalavimų 5.2 punkte nurodyta „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimą numatyti sklypo dalyje, patenkančioje į tankaus užstatymo gyvenamojo funkcinio prioriteto 30 urbanistinės plėtros zoną. Sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą“.

12. Rengiant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo Projektą nebuvo įvykdytas Trakų r. savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. išduotų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ 5.2 punkte nurodytas reikalavimas sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą. Visi asmenys, kurie derino minėtą projektą, nepatikrino šio reikalavimo įvykdymą ir projektą suderino nesant Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo.

13. Taisyklių 62.2.3 punkte numatyta, kad kai pertvarkoma teritorija ar jos dalis patenka į kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų teritorija, projektas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu. Projektas buvo rengtas UAB „Geodeziniai matavimai“ ir 2014 m. rugsėjo 16 d. suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų r. agentūros vedėju, 2014 m. spalio 7 d. Trakų r. savivaldybės administracijos architektu (skyriaus vedėju), 2014 m. spalio 14 d. NŽT Trakų skyriaus vyriausiąja specialiste, 2014 m. spalio 14 d. NŽT Trakų skyriaus vedėju A. P. 2014 m. lapkričio 28 d. NŽT Žemėtvarkos tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė uždėjo rezoliuciją „pritariama teikimui tvirtinti“. Projekte yra atžymėti atskiruose sklypuose esantys naudingųjų iškasenų telkiniai. NŽT Trakų skyriaus vedėjo A. P. 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 4.9205 ha, žemės ūkio paskirties, padalintas į atskirus 15 žemės sklypų, iš kurių 14 žemės sklypų keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į kitą ir nustatomi naudojimo būdai - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu nustatyta, kad rengiant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą nebuvo įvykdytas Trakų r. savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. išduotų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ 5.2 punkte nurodytas reikalavimas sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą. Visi asmenys, kurie derino minėtą projektą, nepatikrino šio reikalavimo įvykdymą ir projektą suderino nesant Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo.

14. Teismo vertinimu, Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip NŽT Trakų skyriaus vedėjas, atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų funkcijų atlikimą. Jis asmeniškai įsakymu patvirtino sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nebuvo įvykdytas reikalavimų 5.2 punktas sklypo dalį, patenkančią į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą, todėl jam ir teko asmeninė atsakomybė už projekto išdavimo teisėtumą. Be to pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.1 punktas numato, kad pareiškėjas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja NŽT Trakų skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Į šias pareiškėjo pareigas neginčytinai patenka ir pavaldžių darbuotojų parengtų dokumentų, kuriuos pasirašo skyriaus vedėjas, turinio kontrolė. Tai, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas ir patvirtino netinkamai jo darbuotojų parengtą projektą nešalina pareiškėjo atsakomybės.

15. Teismas, atsižvelgęs į teisės aktų normas, reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, sprendė, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, neskiriant tarnybinės nuobaudos pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.

III. 16. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pažymi, jog Komisija nenustatė, kad Projekto rengimo reikalavimai buvo išduoti neteisėtai, o priešingai yra konstatuota, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektas galėjo būti rengiamas ir pagrindinė žemės naudojimo paskirtis galėjo būti keičiama, nes tai buvo numatyta tiek Trakų rajono bendrojo plano, tiek specialiojo plano sprendiniuose. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui tenka asmeninė atsakomybė už projekto išdavimo teisėtumą. Projektą rengė ne pareiškėjui pavaldūs darbuotojai, kaip nurodė teismas, o UAB „Geodeziniai matavimai“, kuriai leidimą rengti tokius projektus išdavė NŽT. Be to, visame teritorijų planavimo procese nuo projekto rengimo reikalavimų išdavimo iki projekto patvirtinimo dalyvavo ne tik pareiškėjui pavaldūs darbuotojai, už kurių darbą asmeniškai atsako pareiškėjas, bet ir kitų valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojai bei NŽT centrinio padalinio darbuotojai. Pareiškėjas atsižvelgęs į tai, kad projektas prieš tai buvo suderintas kitose institucijose, taip pat ir reikalavimus išdavusioje Trakų rajono savivaldybės administracijoje, tikrino, ar buvo įgyvendinti būtent NŽT Trakų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. išduoti reikalavimai.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Taisyklių 70 punkte nėra nurodytas reikalavimas prieš tvirtinant projektą gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą. Tai patvirtina Komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad Trakų rajono savivaldybės išduotose reikalavimuose nurodyta sąlyga - keisti žemės sklypo paskirtį gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą buvo nepagrįsta teisės aktų nuostatomis. Be to, Lietuvos geologijos tarnyba nėra įgaliota spręsti žemės paskirties keitimo klausimų ir neturi įgaliojimų duoti arba neduoti sutikimo keisti žemės naudojimo paskirtį naudingųjų telkinių išdėstymo teritorijose.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam nebuvo skirta, todėl skundžiamas Įsakymas jam jokių teisių ir pareigų nesukuria. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodo, kokius jo teisėtus interesus Įsakymas pažeidžia.

21. Pagal Trakų rajono savivaldybės išduotų projekto reikalavimų 5.2 punktą žemės sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį galima keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą.

22. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas, patvirtinęs Projektą be Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo, pažeidė Taisyklių 70 punkto reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas, numatytas Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčiuose, neužtikrino Skyriaus nuostatų 4.1.9 papunkčio tinkamo vykdymo, už ką atsako Skyriaus nuostatų 8 punkto pagrindu, t. y. asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą. Pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2018 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1PS1-429-(2.1.) „Dėl A. P. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, tačiau neskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad rengiant žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo Projektą nebuvo įvykdytas Trakų r. savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. išduotų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ 5.2 punkte nurodytas reikalavimas sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą.

25. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog projektas prieš tai buvo suderintas kitose institucijose, todėl jis tikrino, ar buvo įgyvendinti būtent NŽT Trakų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. išduoti reikalavimai. Be to, Taisyklių 70 punkte nėra nurodytas reikalavimas prieš tvirtinant projektą gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. VTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-270-552/2016; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-520/2019).

29. Komisija Išvadoje pripažino, kad pareiškėjas A. P., eidamas NŽT Trakų skyriaus vedėjo pareigas ir veikdamas pagal jam išduotą įgaliojimą ir Skyriaus nuostatus, vykdydamas Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, priimdamas Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74, privalėjo įsitikinti, kad jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas Taisyklių 70 punktą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas netinkamai vykdė Skyriaus nuostatų 8 punkto reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčių reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir tai sukėlė neigiamas pasekmes.

30. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 62 punktą organizatorius projektą, išskyrus atvejus, kai visa projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat projektas derinamas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu, kai pertvarkomas ar formuojamas žemės sklypas, kuriame planuojama ūkinė veikla yra susijusi su žemės gelmių išteklių naudojimu arba, kai pagal Projektą pertvarkoma (formuojama) teritorija ar jos dalis patenka į kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių ir prognozinių plotų teritoriją, požeminio gėlo ir mineralinio vandens telkinių ar jų sanitarinės apsaugos zonų teritoriją (Taisyklių 62.2.3 pp.); kai pertvarkomam žemės sklypui numatoma keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Taisyklių 62.2.4 pp.). Taip pat Taisyklių 62.9 punkte numatyta, kad projektas gali būti derinamas ir su kitomis institucijomis, jeigu tai nurodyta pateiktuose reikalavimuose. Taisyklių 70 punkte įtvirtinta, jog sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti projektą.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2014 m. rugpjūčio 1 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. AP3-29-39, o NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. išdavė Projekto reikalavimus Nr. 46SD-(14.46.42.)-2987. Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotų Projekto reikalavimų 5.2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį galima keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad Projektas, kurio sprendiniais žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalytas į penkiolika žemės sklypų, iš kurių keturiolikai pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, nėra, todėl pareiškėjas, priimdamas Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 46FPĮ-(14.46.124)-74, privalėjo įsitikinti, kad yra įvykdyti ne tik NŽT Trakų rajono skyriaus priimti Projekto rengimo reikalavimai, bet ir Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoti Projekto rengimo reikalavimai. Kadangi pareiškėjas, iki patvirtindamas Projektą, negavo Lietuvos geologijos tarnybos sutikimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 70 punktą.

32. Nors Komisija Išvadoje nurodė, jog Trakų rajono savivaldybės išduotuose Projekto rengimo Reikalavimuose nurodyta sąlyga „Sklypo dalyje, patenkančioje į naudingųjų iškasenų telkinį, žemės naudojimo paskirtį keisti gavus Lietuvos geologijos tarnybos sutikimą, <...>“ buvo nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti Išvadą, kadangi kol minėtų Reikalavimų teisėtumas nebuvo ginčytas teisme, jie yra galiojantys, teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

33. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 70 punktą ir tokiais savo veiksmais netinkamai vykdė Skyriaus nuostatų 8 punkto reikalavimus, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4.8 papunkčių reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

34. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys