99e28091-2ebf-4671-a0fe-3d83cddbf20b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas

P. Jaržemskis                                                                Civilinė byla Nr. 2A-50-56/2010

Teisėjas A.Žiedelis                                                                         Â

Proc. sprendimo kategorijos:45.5;

                                                                Â

                                          121.15;121.18; 121.21

                                                               Â

                                    VILNIAUS

APYGARDOS TEISMAS

                                                   Â

     N U T A R T I S

                                                      2010 m. sausio 28 d.

                                                              Vilnius

    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

   Â

 kolegijos pirmininko                                          Petro

Jaržemskio

                 kolegijos

teisėjų                                                 Almos Urbanavičienės                                        Â

                                                                                             Â

Dalios ViÅ¡inskienėsÂ

                 sekretoriaujant      Â

                                             Margaritai Armalienei                                Â

          Â

                 teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo UAB ,,Vilniaus energija“ ieÅ¡kinys dėl skolos už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ priteisimo.

                 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                  n u s t a t ė:

                  I.Ginčo esmė

           IeÅ¡kovas UAB ,,Vilniaus energija su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1377,63 Lt skolÄ už Å¡ildymÄ , 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Â

           Nurodė, kad tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Už laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-09-30 butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ nesumokėta 1377,63 Lt suma. Buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str. ir

1.71 str. reikalavimus ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas

Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip reiÅ¡kiamÄ ne tam atsakovui.

Nurodė, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už trečiųjų asmenų skolÄ . Butas kaip socialinis bÅ«stas buvo iÅ¡nuomotas T.

J. 12 asmenų Å¡eimai. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalį mokestis už Å¡ilumos energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr.

658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka (toliau – Tvarka) numato, kad Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojimai Å¡iuo atveju tenka vartototojams, o ne atsakovui. Byloje svarbu įvertinti, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas ir ar tarp Å¡ilumos tiekėjo ir patalpų nuomininko buvo sudarytas susitarimas. IeÅ¡kovas nevykdydamas prievolės pateikti atsakovui sÄ skaitas ir skaičiavimus apie bÅ«tinus mokėjimus neturi reikalavimo, priteisti skolÄ už teiktÄ Å¡ilumos energijÄ , teisės. Be to, atsakovas pateikė ieÅ¡kovui informacijÄ apie neprivatizuotus butus bei jų nuomininkus, todėl ieÅ¡kovas buvo raÅ¡tu informuotas apie buto nuomos sutarties sudarymÄ ir žinojo, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi yra ne buto savininkas, bet nuomininkas.

Remiantis teisės aktų nuostatomis, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sudaryti su nuomininku Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir nors dviÅ¡alė sutartis tarp ieÅ¡kovo ir buto nuomininko dėl energijos pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta, tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr.356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“.

Å iuo nutarimu SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklų“ direktorius įpareigotas sudaryti Å¡ilumos energijos, karÅ¡to vandens tiekimo ir Å¡ildymo eksploatavimo sutartis su bendrovėmis, eksploatuojančiomis namus. Å ios bendrovės įpareigotos teikti SP AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ informacijÄ apie nuomininkus ir gyvenančių asmenų skaičių. Abonentu pagal Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra laikomas faktiÅ¡kai Å¡ilumÄ vartojantis asmuo ir sutartis laikoma sudaryta nuo įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos tiekimo sistemų.

Vilniaus miesto savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmneų skolas, nes jos vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė-komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatų.

            Atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Å«kio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 8, 43 punktai, Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52 punktas atitinka Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos apraÅ¡o 2, 5 punktus, Å ilumos Å«kio įstatymo 1 straipsnio 7, 25 punktus ir CK 6.384 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, ieÅ¡kovo UAB ,,Vilniaus energija“ naudai priteista 1377,63 Lt skola už Å¡ilumos energijÄ , 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008-11-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 771,61 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymÄ

kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį Administracinį TeismÄ ; iÅ¡ atsakovo priteistos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, 63 Lt

žyminio mokesčio, 590 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 118,61 Lt išlaidų, susijusių su viešu paskelbimu.

           Teismas pažymėjo, kad buto adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, savininkas Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra atsakinga už nesumokėtÄ skolÄ , nes buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, Å¡ilumos energija faktiÅ¡kai buvo tiekta į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butÄ .

            Įvertinęs Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog buto Å¡ildymo prietaisus ir karÅ¡to vandens sistemÄ prijungus prie Å¡ilumos perdavimo tinklų ar pastatų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, nesant sutarties pagal individualias sÄ lygas, Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sÄ lygas, ir pagal jas Å¡ilumos energijos vartotoju ir, atitinkamai

asmeniu, turinčiu prievolę sumokėti už patiektÄ energijÄ , yra buto savininkas (Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 39 punkte (iki

2008-01-01 32 punkte), 19 straipsnis (iki 2008-01-01 18 straipsnis), LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8, 11, 16, 20 p., Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 8 p., Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50, 52, 62 p.).

Teismas sprendė, kad dėl Å¡ilumos energijos tiekimo butui nebuvo sudaryta sutartis pagal individualias sÄ lygas, todėl energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sÄ lygas su buto savininku, t. y. atsakovu.

           Kaip nepagrįsti buvo atmesti atsakovo argumentai, apie esamÄ susitarimÄ tarp Å¡ilumos tiekėjo, patalpų savininko (nuomotojo) bei nuomininko, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi, kadangi duomenų apie trečiųjų asmenų kreipimasi dėl sutarties pagal individualiai aptartas salygas, į bylÄ pateikta nebuvo. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog buvo iÅ¡duota mokesčių knygelė, o tretieji asmenys tik kartÄ sumokėjo mokesčius, rodo, kad atsakovas nevykdė nuomojamų patalpų priežiÅ«ros ir buvo nerÅ«pestingas, kaip buto savininkas. Atsiskaitymo knygelės iÅ¡davimas ir vienkartinė įmoka nereiÅ¡kia, kad įmokos mokėjimas sukėlė teisinius padarinius tretiesiems asmenims ir prievolė buvo perleista, nes tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinė sutartis dėl skolos mokėjimo prievolės perleidimo. Vienkartinė įmoka už Å¡ilumos paslaugas nereiÅ¡kia teisinių santykių pasikeitimÄ , nes įstatymas leidžia įvykdyti prievolę už kitÄ asmenį, tai yra už atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę (LR CK 6.50 str. 1 d). 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr.356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡alių susitarimas dėl energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų, nes tai yra teisės aktas skirtas kito juridinio asmens veiklai reglamentuoti.

           Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalimi bei Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876, nes Å¡ių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡alių teisinius santykius, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius. Atsakovo argumentai dėl to, kad jis, nuomodamas bÅ«stÄ , veikia nekomerciniais tikslais, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes civiliniuose teisiniuose santykiuose savivaldybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnis).

Atmesdamas atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį Administracinį TeismÄ dėl Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 8, 43 punktų, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52 punkto atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 876 reglamentuoja kitus teisinius santykius, nei praÅ¡omi iÅ¡tirti teisės aktai, o Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos ir Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip draudžiančios Å¡ilumos tiekėjui, patalpų savininkui ir patalpų faktiniam naudotojui sudaryti susitarimo, kad faktinis naudotojas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi.

           III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

          Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas reglamentuojančias Å ilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, netinkamai aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei faktines bylos aplinkybes. Ginčo santykiui taikytinos Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuojančios mokesčių mokėjimÄ , kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalį sukonkretina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876 (keistas LRV nutarimu Nr. 137, bei LRV nutarimu Nr. 33), kuriuo buvo patvirtinta valstybės ir savivaldybių gyventojų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009),todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog Å¡ios įstatymo bei poįstatyminio akto nuostatos byloje netaikytinos.

Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3/2008, kadangi nagrinėjamos bylos ir nutarties, kuria rėmėsi teismas ratio decidenti skiriasi ir nėra identiÅ¡kos. Skundžiamame sprendime teismas neatsižvelgė į tai, kas yra galutinis Å¡ilumos vartotojas, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas susijusias su energijos pirkimo-pardavimo santykiais formuojÄ praktikÄ , kad bÅ«tina nustatyti galutinį elektros-energijos vartotojÄ , kuris ir yra atsakingas už susidarančias skolas ir turi pareigÄ atsiskaityti su tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004; 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005; 2008-02-02 nutartis civilinėje byloje 2K-3-211/2007).

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog savivaldybė nuomodama socialinį bÅ«stÄ Â civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai. Savivaldybė vykdydama Valstybinės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ atlieka nekomercinę veiklÄ ir nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytÄ nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nuomoja savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties tarp nuomininko ir Å¡ilumos tiekėjo, už teikiamÄ Å¡ilumÄ turi atsiskaityti buto savininkas. Nors raÅ¡ytinės sutarties ieÅ¡kovas ir nuomininkai nesudarė, tačiau ieÅ¡kovui tiekiant Å¡ilumos energijÄ , o nuomininkams jÄ priimant, Å¡ilumos-energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo nuomininkais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.17 str.). IeÅ¡kovas, skaičiuodamas įsiskolinimÄ fiziniam asmeniui bei sÄ skaitas pateikdamas butų nuomininkams savo veiksmais pripažino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp buto nuomininkų ir ieÅ¡kovo.

Teismas sprendime nenurodė, koks susitarimas turi bÅ«ti laikomas susitarimu tarp Å¡ilumos tiekėjo ir nuomininko. Atsakovo nuomone, tokiu susitarimu turi bÅ«ti laikomas 1999-12-02 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 2105V ,,Dėl mokesčių už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį apskaičiavimo SP UAB ,,Bendruva“ eksploatuojamų bendrabučių gyventojams ir skolų už Å¡ilumos energijÄ gražinimo SP AB ,,Å ilumos tinklai“ (teisių perėmėjas Vilniaus energija“), kuriame nustatyta tvarka ir salygos kaip ir kokiu bÅ«du turi bÅ«ti atsiskaitoma su ieÅ¡kovu.

Minėto sprendimo pagrindu nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su šilumos tiekėju, todėl nėra pagrindo įsiskolinimo priteisti iš atsakovo. Teismas minėto teisės akto neanalizavo, nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jo nepasisakė. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2006 metais buvo išnagrinta civilinė byla dėl skolos priteisimo ir skola buvo priteista iš faktinių šilumos energijos vartotojų, buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkų.

Taip pat liko neįvetinta ir aplinkybė, jog ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas tarpininkauti dėl buto nuomininkų sudarytos skolos apmokėjimo. Atsakovas mano, kad neteisėtÄ teismo sprendimÄ lėmė aplinkybė, jog teismas atsisakė kreiptis į VyriausiÄ jį Administracinį teismÄ ir iÅ¡tirti teisės aktų reguliuojančių Å¡ilumos pirkimo-pardavimo atitikimÄ Ä¯statymui bei LR Civiliniam kodeksui. Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, nes tarp ginčo Å¡alių nebuvo susiklostę prievoliniai santykiai, todėl nebuvo pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatas.

Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimos išlaidas ir neatsižvelgė į tai, kad nebuvo pateikti įrodymai apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

         IeÅ¡kovas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 1190 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

         Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika reglamentuojančia ginčo teisinį santykį. Kadangi ieÅ¡kovas patyrė papildomas iÅ¡laidas ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o priteisti 1190 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

        Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK

320 str. 1 ir 2 dalys).

        Apeliacinis skundas atmestinas.

        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , įvertinusi faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), sprendžia, kad tenkinti apeliacinį skundÄ nėra teisinio pagrindo.

       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso normas (CK 6.584 straipsnį ir kitus straipsnius), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , LR Ūkio ministro 2003-06-320 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines salygas, kitas specialiasias teisės normas konstatavo, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra tiekėjas ir pastato savininkas–šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas–buitinis Å¡ilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog nepaisant, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms teikiama šilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

       Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas, patalpų savininkas (nuomotojas) ir šių patalpų nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009) (CPK 4 str.).

       Atsakovas į bylÄ nepateikė įrodymų (CPK 177 str., 178 str.), kad ieÅ¡kovas ir buto nuomininkai bÅ«tų sudarę sutartį dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo pagal individualiai aptartas salygas, ir jie, o ne patalpų savininkas, Vilniaus miesto savivaldybė, turėtų pareigÄ apmokėti už teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ , dėl nurodyto atmestini atsakovo argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ , kuris atitinka Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnį, nėra teisinio pagrindo.

       Civilinio proceso kodekso

98 straipsnio pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1190 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginti, dėl viešojo paskelbimo spaudoje patirtos išlaidos 308,50 Lt, o valstybės naudai 28,25 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

        n u t a r ė:

        Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atmesti.

         Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui UAB ,,Vilniaus energija“ 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti, dėl viešo paskelbimo spaudoje patirtas 308,50 Lt išlaidas, o valstybės naudai 28,25 Lt bylinėjimosi išlaidas.

        Kolegijos

pirmininkas                                                                               Â

Petras Jaržemskis

        Teisėjos                                                                                                      Â

Alma Urbanavičienė

                                                                                                                        Â

     Dalia Višinskienė