2020-09-16 Nr. AB-16868-3-61-3-02208-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eP-39-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02208-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. G. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 pagal pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. G. su skundu ir jo patikslinimu (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 dalį, kurioje buvo nuspręsta pašalinti draudėjo asociacijos Europos regbio centras (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir Asociacija) nurodytų apdraustųjų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (toliau – ir Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštasis skyrius) 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09: T. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008 m. sausio 10 d.; 6 454,55 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 193,26 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas už 2008 m. I ketvirtį; valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2008 m. rugpjūčio 6 d. bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d.; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (10.10)I-1738.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2008 m. sausio 4 d. buvo priimta dirbti administratore asociacijoje Europos regbio centras nuo 2008 m. sausio 10 d., mokant jai 2 000 Lt darbo užmokestį. T. G. teigė, kad už visą jos darbo laikotarpį Asociacijoje priskaičiuotą darbo užmokestį yra sumokėtos visos priklausančios mokėti socialinio draudimo įmokos, nors darbo užmokestis jai ir nebuvo sumokėtas. Pareiškėja su 2008 m. rugpjūčio 5 d. rašte VSDFV Vilniaus skyrių informavo, kad neberanda darbdavio ir todėl toje darbovietėje nebedirba, bei paprašė nutraukti darbo santykius su Asociacija. Nepaisydamas to, VSDFV atsakyme T. G. nurodė, kad pagal asociacijos Europos regbio centras vadovo V. K. paaiškinimus, 2007–2009 m. Asociacijoje dirbo tik vienas apdraustasis asmuo, t. y. V. K.. Pareiškėjos turima informacija visiškai priešinga, civilinėje byloje Nr. e2-216-1008/2018 V. K. savo prašymuose tvirtino, jog T. G. tikrai dirbo Asociacijoje. Ginčijamame sprendime VSDFV Vilniaus skyrius taip pat nurodė pareiškėjai visiškai nežinomas aplinkybes apie jos pareiškimą dėl fiktyvaus įdarbinimo Asociacijoje. T. G. pažymėjo, kad tokio pareiškimo atsakovui niekada nėra rašiusi ir jai nėra žinoma to pareiškimo nagrinėjimo eiga bei priimti galutiniai sprendimai.

3. Pareiškėja paaiškino, kad vėlesni VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai jos atžvilgiu buvo priimti remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09. Šis tyrimas nebuvo atliekamas T. G. atžvilgiu, ji tyrime negalėjo būti aktyvi, susipažinti su bylos medžiaga, turėti teisinę pagalbą, reikšti savo nuomonę, todėl bet kokie to tyrimo sprendimai, priimti kito asmens atžvilgiu, pareiškėjai neturi būti taikomi. T. G. teigė, kad ginčijami sprendimai jos atžvilgiu iš esmės buvo priimti dėl nutarime nurodytos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) nuomonės iš buvusios pareiškėjos apklausos, tačiau šiame nutarime nurodytos aplinkybės buvo traktuojamos iškreiptai, ne taip, kaip jas suprasdama prokurorui aiškino pareiškėja. T. G. nurodė, kad gimus vaikui, ji jį augino viena, keletą metų sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai sunku atsiminti, kaip jai buvo užduodami klausimai per apklausas. Teigė, kad dirbo Asociacijoje nuotoliniu būdu, rengė dokumentus, kompiuteriu rinko tekstus, atlikdavo įvairius darbdavio pavedimus internetu, telefonu ir panašiai, t. y. atliko tas darbines pareigas, kokias ir buvo sutarę, sudarydami darbo sutartį.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčijamą sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė jos atžvilgiu jai šioje procedūroje nedalyvaujant ir apie tas procedūras nepranešant, T. G. neturėjo teisės būti išklausyta, prieš taikant jos atžvilgiu individualią jai nepalankią priemonę, taip buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą jos atžvilgiu iškeltos bylos nagrinėjimą.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į T. G. skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Europos regbio centras, teikdamas VSDFV Vilniaus skyriui pranešimus apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nuolat nesilaikė nustatytos pranešimų pateikimo tvarkos ir terminų, pažeidinėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, todėl, kilus įtarimams dėl asociacijos Europos regbio centras pateiktų duomenų apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas pagrįstumo, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. sausio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių ir prašė ištirti galbūt atliktus dokumentų klastojimus, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Pagal šį pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09.

7. VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. gavo Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09, atsižvelgiant į tai, kad baigėsi V. K. inkriminuotos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Prokuroro nutarime buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. K. suklastojo asociacijos Europos regbio centras vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas juos VSDFV Vilniaus skyriui.

8. Atsakovas pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už tai, jog į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs ar klaidingi duomenys, priėmė 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 dėl draudėjo asociacijos Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, kuriame nusprendė pašalinti draudėjo Europos regbio centro pateiktus devynių apdraustųjų duomenis, įrašytus pagal Asociacijos pateiktus pranešimus, pasirašytus jos vadovo V. K.. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (7.2) 3-133775.

9. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. (7.1E)5-27-13667 pakeitė VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611. VSDFV Vilniaus skyrius, atlikęs turimos informacijos ir dokumentų vertinimą, t. y. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2012 m. sausio 17 d. atlikto asociacijos Europos regbio centras operatyvaus patikrinimo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. rezultatus, prokuroro nutarime nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis, jog V. K. suklastojo dokumentus, susijusius su darbo santykiais, ir juos pateikė VSDFV Vilniaus skyriui, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus bei kitus surinktus įrodymus, konstatavo, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl T. G. valstybinio socialinio draudimo duomenų šalinimo Registro duomenų bazėje. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimais, T. G. juos apskundė VSDFV, kuri 2018 m. kovo 19 d. sprendime konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei buvo priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.

10. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos įtvirtina galimybę tikslinti apdraustojo asmens duomenis apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą/sprendimą, kuris įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktuose nustatytų reikalavimų. VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už tai, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs ar klaidingi duomenys, priimdamas pareiškėjos skundžiamą VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (7.1E)5-27-13667, veikė teisės aktų nustatytose ribose bei teisėtai ir pagrįstai vadovavosi prokuroro nutarimu.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad T. G. skunde nurodyti argumentai, jog ji nedalyvavo skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo priėmimo procedūroje, apie šią procedūrą pareiškėjai nebuvo pranešta ir taip buvo pažeista jos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra nepagrįsti, kadangi nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato galimybės asmenims dalyvauti viešojo administravimo institucijų sprendimų priėmimo procedūrose.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti.

13. V. K. nurodė, kad aplinkybę, jog T. G. tikrai dirbo, patvirtina Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento 2012 m. sausio 17 d. pažyma Nr. (4.65)-448-121, nes buvo atliktas asociacijos Europos regbio centras buhalterinės apskaitos operatyvus laikotarpio nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio patikrinimas. Faktą, kad pareiškėja dirbo Asociacijoje, patvirtina 2012 m. vasario 13 d. raštas, adresuotas VSDFV Vilniaus skyriui. V. K. teigė, kad jis, kaip buvęs Asociacijos vadovas, dėl darbo priekaištų T. G. neturėjo, kadangi darbo užduotis ji atlikdavo sąžiningai, stropiai ir laiku. Kadangi Asociacija pareiškėjai neišmokėjo atlyginimo, ji kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikė darbo apskaitos bei užmokesčio dokumentus apie jai priklausantį darbo užmokestį, kuris nebuvo išmokėtas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad T. G. 2008 m. sausio 4 d. buvo paskirta dirbti asociacijos Europos regbio centras administratore nuo 2008 m. sausio 10 d., mokant jai kas mėnesį po 2 000 Lt darbo užmokesčio. Įsakymą dėl pareiškėjos priėmimo pasirašė pats V. K.. Nurodė, kad visą T. G. darbo laikotarpį už jai priskaičiuotą darbo užmokestį yra sumokėtos visos privalomos mokėti socialinio draudimo įmokos.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos T. G. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ nusprendė pašalinti draudėjo asociacijos Europos regbio centras pateiktus devynių apdraustųjų duomenis, įrašytus pagal Asociacijos pateiktus pranešimus, pasirašytus vadovo V. K., iš jų T. G. valstybinio socialinio draudimo pradžios datą 2008 m. sausio 10 d.; 6 454,55 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 193,26 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2008 m. I ketvirtį; valstybinio socialinio draudimo pabaigos datą 2008 m. rugpjūčio 6 d. bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 2 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 pakeitė ir išdėstė jį taip: „pašalinti draudėjo asociacijos Europos regbio centras (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) žemiau nurodytų apdraustųjų duomenis Registro duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014-08-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09: 2. T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)): valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008-01-10; 6 454,55 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 193,26 Lt VSD įmokas už 2008 m. I ketvirtį; valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2008-08-06 bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas ir 0,00 Lt VSD įmokas už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-08-06“. VSDFV 2018 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (10.10) I-1738 VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (7.1E)5-27-13667 patvirtino, nurodydama, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas buvo priimtas remiantis Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09. Teismas analizavo, ar VSDFV Vilniaus skyrius turėjo teisę tikslinti pareiškėjos duomenis, remdamasis prokuroro nutarimu, ir ar toks duomenų tikslinimas buvo atliktas pagrįstai.

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo bei Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės), nuostatomis.

19. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius su 2009 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių ir prašė ištirti asociacijos Europos regbio centras galimus duomenų klastojimus, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius 2009 m. sausio 19 d. VSDFV Vilniaus skyrių informavo, kad pagal gautą pareiškimą skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00132-09. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI ir prašė skubos tvarka atlikti Asociacijos veiklos nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 19 d. tyrimą/patikrinimą bei nustatyti įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui tikrinamojo laikotarpio pabaigoje. Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 23 d. rašte VSDFV nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikslaus tikrinamuoju laikotarpiu asociacijoje Europos regbio centras dirbusių fizinių asmenų skaičiaus bei jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-132-09 buvo nutrauktas.

20. Teismas pažymėjo, kad nors ikiteisminis tyrimas 2014 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu buvo nutrauktas atsižvelgiant į tai, jog baigėsi V. K. inkriminuotos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nagrinėjamu atveju prokuroro 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nustatytos aplinkybės yra aktualios. Prokuroras šiame nutarime padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. K. suklastojo asociacijos Europos regbio centras vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai melagingus duomenis panaudojo pateikdamas juos VSDFV Vilniaus skyriui.

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už Registre esančių duomenų tikrumą ir jų tikslinimą esant būtinybei, pagrįstai, atsižvelgęs į prokuroro 2014 m. rugpjūčio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes dėl asociacijos Europos regbio centras duomenų klastojimo, priėmė sprendimą patikslinti T. G. duomenis Registro duomenų bazėje. Teismas pažymėjo, kad pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.4 punktą, prokuroro nutarimas yra vienas iš dokumentų, kuriais remdamasis, VSDFV teritorinis skyrius gali tikslinti apdraustųjų duomenis. Teismas pastebėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo palikti Registro duomenų bazėje esančių duomenų, kadangi, kaip nustatyta prokuroro 2014 m. rugpjūčio 17 d. nutarime, tokie duomenys buvo įvesti surašant suklastotus dokumentus.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad prokuroro nutarimu, priimant ginčijamus sprendimus, buvo nepagrįstai remtasi, kadangi tyrimas nebuvo atliekamas jos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės dėl Asociacijos dokumentų klastojimo, o viena tokių dokumentų rūšis buvo susijusi su asociacijos Europos regbio centras darbuotojais, tarp kurių buvo ir T. G.. Neteisėtos veikos buvo inkriminuojamos Asociacijos vadovui V. K., tačiau prokuroro nutarime nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant pareiškėjos draudiminius laikotarpius, nustačius, kad asociacija Europos regbio centras apie darbuotojų draudiminius laikotarpius teikė suklastotus duomenis. Teismas nurodė, kad prokuroras nutarime padarė išvadą, jog yra surinkta pakankamai duomenų V. K. dokumentų klastojimo faktui pagrįsti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo nustatyta V. K. neteisėtų veiksmų klastojant dokumentus, tačiau dėl to, kad baigėsi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Išvada dėl dokumentų klastojimo buvo padaryta remiantis įrodymų visuma, o ne vien pareiškėjos pateiktais parodymais, todėl jos nurodomas aplinkybes dėl parodymų nepatikimumo tyrimo metu teismas vertino kaip nepagrįstas.

23. Teismas nurodė, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. teigė, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad T. G. tikrai dirbo asociacijoje Europos regbio centras, teismas nurodytus teiginius atmetė kaip nepagrįstus, kadangi tokių dokumentų tikrumo įvertinimas jau buvo atliktas ikiteisminiame tyrime ir atsispindi prokuroro 2014 m. rugpjūčio 17 d. nutarime.

24. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos dalyvavimo priimant ginčijamus sprendimus, teismas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad teisės aktai tokios teisės jai neužtikrina. Teismas pažymėjo, kad VSDFV teritoriniam skyriui yra suteikta teisė tikslinti apdraustojo duomenis Registre, prieš tai nesikreipiant dėl informacijos ar papildomai apie duomenų tikslinimą neinformuojant apdraustojo asmens, todėl T. G. argumentus laikė nepagrįstais.

25. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos ginčijama VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 dalis, kuria buvo pakeisti T. G. duomenys Registro duomenų bazėje, buvo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo, pagrįstai jį ginčijamu 2018 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (10.10)I-1738 patvirtino. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti T. G. ginčijamų sprendimų.

III. 26. Pareiškėja T. G. apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisės normoms ir suformuotai teismų praktikai. T. G. apeliacinį skundą iš esmės grindė argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

28. Pareiškėja teigė, kad teismas analizavo tik Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 duomenis ir faktiškai kitų jos skunde išdėstytų argumentų nevertino, nors T. G. turima informacija yra priešinga. Civilinėje byloje, nagrinėjamoje Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose (pagal VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį T. G. ir V. K. „Dėl žalos atlyginimo“, civilinė byla Nr. e2-216-1008/2018), V. K. savo prašymuose nurodė, kad „T. G. (B.) tikrai dirbo asociacijoje“; „ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09 nėra mano ar kitų piliečių patvirtinta, kad T. G. (B.) nedirbo asociacijoje“, pateiktame dokumente – Europos regbio centras 2012 m. vasario 13 d. rašte nurodyta: „darbo sutartys teisėtai sudarytos tik su darbuotojais T. B. ir V. K., tai patvirtino Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausioji specialistė I. A. 2012 m. sausio 17 d. Nr.(4.65)-448-121 operatyvaus patikrinimo pažymoje“. Analogišką informaciją apie tai, kad pareiškėja savo darbą dirbo ir pareigas atliko tinkamai, V. K. nurodė ir savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja akcentavo, kad būtent jos iniciatyva Asociacijai buvo iškelta bankroto byla.

29. T. G. pažymėjo, kad VSDFV, atsakydama į jos skundą/prašymą panaikinti sprendimus, skundžiamame 2018 m. kovo 19 d. sprendime Nr. (10.10)1-1738 nurodė pareiškėjai visiškai nežinomas aplinkybes. Jame pažymėta, kad VSDFV Vilniaus skyriuje 2016 m. gruodžio 20 d. buvo gautas T. G. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog ji 2008 m. buvo fiktyviai įdarbinta Asociacijoje, siekiant gauti motinystės išmoką. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškimą persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai. Atsakovas 2017 m. sausio 17 d. gavo Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimų medžiagoje, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi tokio pareiškimo atsakovui T. G. niekada nėra rašiusi ir jai nėra žinoma tokio pareiškimo nagrinėjimo eiga bei priimti galutiniai sprendimai, tačiau akivaizdu, kad naudojama priešingai pareiškėjos interesams kažkokia medžiaga, susijusi su nurodytu jos „2016-11-30 pareiškimu“ atsakovui, T. G. prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš atsakovo, nes ji tokių dokumentų neturi ir neturi galimybės jų gauti. Pareiškėjos nuomone, yra akivaizdi aplinkybė, kad atsakovas sąmoningai siekia ją apibūdinti neigiamai ir taip pagrįsti savo neteisėto sprendimo priėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netikrino ir jokių argumentų dėl jų nenurodė.

30. T. G. akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-I46/2011 išsamiai išaiškino prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmę ir nurodė, jog toks dokumentas negali būti vertinamas kaip teisinę reikšmę turintis įrodymas. Teigė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas sprendimus, neteisėtai ir nepagrįstai rėmėsi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro nuomone apie baudžiamosios bylos perspektyvą kaip įrodytais faktais apie T. G..

31. Pareiškėja nurodė, kad sprendimai jos atžvilgiu iš esmės buvo priimti dėl nutarime nurodytos prokuroro nuomonės ir remiantis liudytoja apklaustos T. G. parodymais, tačiau šiame nutarime nurodytos aplinkybės traktuojamos iškreiptai, ne taip, kaip jas suprasdama prokurorui aiškino pareiškėja. Apklausos protokole nurodyta, kad „nerašė pareiškimo dėl atleidimo iš darbo“, nors akivaizdžiai yra atvirkščiai, T. G. VSDFV Akmenės skyriui pateikė prašymą nutraukti jos darbo santykius su V. K. ir Asociacija nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d., kadangi ji nebedirba, nes neranda V. K..

32. Pareiškėja nurodė, kad gimus vaikui, jį augino viena, keletą metų sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu jai sunku atsiminti, kaip būtent jai buvo užduodami klausimai per apklausas, kadangi gėrė (duomenys neskelbtini), apklausose (pirmoje – kai vaikui buvo vos keli mėnesiai, o antroje – kai sūnus buvo pusantrų metų (sūnus gimė (duomenys neskelbtini)) dalyvavo savo vaiką palikusi prižiūrėti svetimiems žmonėms, o į klausimus atsakinėjo taip, kad apklausa kuo greičiau baigtųsi ir ji galėtų vykti pas vaiką, kad nebeuždavinėtų jokių papildomų klausimų – ko klausė, tą patvirtino, tačiau buvo įsitikinusi, jog ją suprato teisingai. Teigė, kad jeigu būtų buvusi sveika, nevartojusi psichiką veikiančių vaistų, užduodamus klausimus būtų plačiau supratusi ir išsamiau į juos atsakiusi, o surašytą apklausos protokolą būtų įdėmiai perskaičiusi ir dėl jo teikusi pastabas. Frazė, kad jai padėjo įsidarbinti vyriškis, paprasčiausiai reiškia, jog jai pažįstamas žmogus patarė, kur galima įsidarbinti, žinojo įmonę, kurioje yra reikalinga administratorė, galinti ir norinti dirbti nuotoliniu būdu. Būtent tai – darbą nuotoliniu būdu – pareiškėja ir turėjo mintyje, teigdama, kad asociacijoje Europos regbio centras nedirbo – kad ji tos įmonės administraciniame pastate fiziškai nesėdėjo ir toje patalpoje nedirbo. Atlikdama darbdavio pavestas užduotis pagal darbo sutartį, ji dirbo nuotoliniu būdu, rengė dokumentus, kompiuteriu rinko tekstus, atlikdavo įvairius darbdavio pavedimus internetu, telefonu ir panašiai, t. y. atliko tas darbines pareigas, kokias ir buvo sutarę, sudarydami darbo sutartį.

33. Pareiškėja paaiškino, kad jai yra žinoma, jog V. K. (2014 m. spalio 30 d. sprendime Nr. 5-27-11611 nurodytas 8 punktas) ir R. J. (2014 m. spalio 30 d. sprendime Nr. 5-27-11611 nurodytas 6 punktas) šį sprendimą skundė ir sprendimais administracinėse bylose Nr. A-2185-146/2016 bei Nr. A-2695-520/2015 VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas jų atžvilgiu buvo panaikintas, o asmenų draudžiamosios pajamas užskaitytos. T. G. teigė, kad ir jos atžvilgiu skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

34. Pareiškėja akcentavo, kad nurodytą sprendimą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė jos atžvilgiu T. G. šioje procedūroje nedalyvaujant ir apie tas procedūras nepranešant, ji neturėjo teisės būti išklausyta prieš taikant pareiškėjos atžvilgiu individualią jai nepalankią priemonę ir taip buvo pažeista T. G. teisė į teisingą jos atžvilgiu iškeltos bylos nagrinėjimą.

35. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai bei visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino faktines aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09, o VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 teisėtumo, pagrįstai jį patvirtino, todėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos ginčijamų sprendimų.

37. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, teismas pagrįstai atmetė T. G. argumentus, kad VSDFV Vilniaus skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo remtis prokuroro nutarimu, kadangi tyrimas nebuvo atliekamas pareiškėjos atžvilgiu ir kuriame nurodyta prokuroro nuomonė iš buvusios liudytojos T. G. apklausos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.4 punktą, prokuroro nutarimas yra vienas iš dokumentų, kuriais remdamasis VSDFV teritorinis skyrius Registre gali tikslinti apdraustųjų duomenis. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju prokuroro nutarime nustatytos aplinkybės yra aktualios, nes prokuroro išvada dėl Asociacijos vardu surašomų dokumentų klastojimo buvo padaryta remiantis surinktų įrodymų visuma, o ne vien tik pareiškėjos pateiktais parodymais. Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 neteisėtos veikos buvo inkriminuojamos asociacijos Europos regbio centras vadovui V. K., tačiau prokuroro nutarime nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant ir pareiškėjos draudiminius laikotarpius, nustačius, kad Asociacija teikė suklastotus duomenis apie darbuotojų, tarp kurių buvo ir T. G., draudiminius laikotarpius. Be to, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo nustatyta V. K. neteisėtų veiksmų, klastojant dokumentus, tačiau dėl to, jog baigėsi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už Registre esančių duomenų tikrumą ir jų tikslinimą esant reikalui, pagrįstai, atsižvelgęs į prokuroro nutarime nurodytas aplinkybes dėl Asociacijos duomenų klastojimo, priėmė sprendimą patikslinti T. G. duomenis Registro duomenų bazėje.

38. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti vertinamas kaip teisinę reikšmę turintis įrodymas. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.4 bei 103 punktai nustato, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą/sprendimą, kuris įrodo, kad į Registro duomenų bazę buvo įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys arba duomenys į Registro duomenų bazę buvo įrašyti pagal Registro duomenų teikėjo pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų. Prokuroro nutarime buvo konstatuota, kad V. K. suklastojo asociacijos Europos regbio centras vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, juos pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, tikslindamas pareiškėjos duomenis Registre, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi prokuroro nutarimu, kadangi remiantis suklastotais dokumentais į Registrą įrašyti duomenys yra neteisingi ir neturi jokios juridinės galios, todėl turi būti pašalinti.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Registre turimais Juridinių asmenų registro duomenimis, asociacija Europos regbio centras buvo įregistruota 2007 m. sausio 29 d., adresu: (duomenys neskelbtini), jos vadovu nuo įsteigimo dienos iki 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo V. K., nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. Asociacijai buvo suteiktas bankrutuojančios, o nuo 2015 m. gegužės 4 d. – bankrutavusios įmonės teisinis statusas, 2016 m. rugsėjo 29 d. Asociacija buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

41. VSDFV pažymėjo, kad Asociacija, VSDFV Vilniaus skyriui teikdama socialinio draudimo pranešimus apie apdraustųjų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, nuolat nesilaikė nustatytų terminų ir pažeidinėjo VSD įmokų mokėjimo tvarką. Kilus įtarimams dėl Asociacijos pateiktų duomenų apie apdraustuosius 2007–2008 m. pagrįstumo, VSDFV Vilniaus skyrius su 2009 m. sausio 8 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių ir prašė ištirti galimus dokumentų klastojimus, siekiant gauti išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. 2009 m. sausio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo asociacijos Europos regbio centras dokumentų klastojimo pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

42. VSDFV paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius su 2011 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI ir prašė atlikti Asociacijos veiklos tyrimą/patikrinimą skubos tvarka. Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 23 d. rašte nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. buvo atliktas asociacijos Europos regbio centras operatyvus laikotarpio nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. patikrinimas, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslaus tikrinamuoju laikotarpiu Asociacijoje dirbusių fizinių asmenų skaičiaus bei jiems priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų dydžio, nes Vilniaus apskrities VMI turima informacija apie tikrinamuoju laikotarpiu Asociacijoje dirbusių asmenų skaičių bei jiems priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas skiriasi nuo informacijos, kurią Asociacija pateikė operatyviam patikrinimui.

43. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius su 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu VSDFV Vilniaus skyriui 2014 m. rugsėjo 11 d. pateikė Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje, kadangi suėjo senaties patraukti baudžiamojon atsakomybėn terminas, bet ne dėl to, kad nebuvo nusikalstamos veikos sudėties. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. K., būdamas asociacijos Europos regbio centras prezidentu, suklastojo vadovaujamos organizacijos vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais (1-SD, 3-SD, SAM, 2-SD pranešimus, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius, įsakymus), juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, VSD įmokas ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui. Nutarime taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta T. G. parodė, kad: „į Europos regbio centrą dirbti administratore ją priėmė prezidentas V. K.. Darbinių funkcijų nebevykdė nuo 2008 m. balandžio 2 d. dėl nėštumo ir gimdymo atostogų. Nerašė pareiškimo dėl atleidimo iš darbo. Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad į Europos regbio centrą jai įsidarbinti padėjo vyriškis, kuris jai paaiškino, kad įmonės prezidentui reikės susimokėti Sodros įmokas. Pinigus, 2 200 Lt, skirtų Sodros įmokoms, ji perdavė vyriškiui, o šis – V. K.. Tada pasirašė darbo sutartį. Atlyginimo įmonė nemokėjo, nes ji Europos regbio centre nedirbo. Gimus vaikui parašė prašymą dėl išėjimo vaiko auginimo atostogų, išsiuntė paštu, tačiau laiškas grįžo“. VSDFV Vilniaus skyrius gavo 2008 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl darbo santykių nutraukimo su Asociacija, kuris buvo patenkintas.

44. VSDFV nurodė, kad remdamasis nutarimu, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ ir pašalino Registre devynių apdraustųjų, taip pat ir T. G., duomenis laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d., įrašytus pagal asociacijos Europos regbio centras pateiktus pranešimus, pasirašytus V. K.. Apie priimtą sprendimą T. G. buvo informuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (7.2)3-133775, išsiųstu registruota pašto siunta registracijos adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame sprendime buvo nurodyti sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pašto paslaugų teikėjas pašto siuntos negrąžino, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo darė prielaidą, kad pašto siuntą T. G. gavo ir apie priimtą sprendimą buvo informuota.

45. VSDFV pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriuje 2016 m. gruodžio 20 d. buvo gautas T. G. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog 2008 m. buvo fiktyviai įdarbinta asociacijoje Europos regbio centras, siekiant gauti motinystės išmoką. VSDFV Vilniaus skyrius su 2016 m. gruodžio 23 d. raštu T. G. 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimą persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai. VSDFV Vilniaus skyrius gavo Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

46. VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E)5-27-13667 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ pakeitimo“, kuriame konstatavo, kad surinkta pakankamai įrodymų dėl T. G. valstybinio socialinio draudimo duomenų šalinimo Registre ir 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį dėl T. G. duomenų šalinimo paliko nepakeistą.

47. VSDFV Vilniaus skyrius gavo pareiškėjos 2018 m. sausio 10 d. pareiškimą dėl 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 kopijos pateikimo ir su 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. (7.2) 3-7520, išsiųstu registruota pašto siunta registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), T. G. išsiuntė 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 bei 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 išrašus. VSDFV teigė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (7.1E)5-27-13667 „Dėl draudėjo Europos regbio centras devynių apdraustųjų socialiniu draudimu duomenų tikslinimo“ pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad buvęs asociacijos Europos regbio centras vadovas V. K. savo pareiškimuose, skunduose VSDFV Vilniaus skyriui ir VSDFV yra nurodęs, kad 2007–2009 m. Asociacijoje dirbo tik vienas apdraustasis asmuo V. K., taip nurodyta ir Vilniaus apskrities archyvui pateiktose Asociacijos dokumentų kopijose. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti T. G. skundo reikalavimus.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos reikalavimus tenkinti.

50. V. K. nurodė, kad T. G. jai pavestus darbus Asociacijoje atlikdavo laiku, stropiai ir sąžiningai. Teigė, kad jis 2008 m. daug laiko praleido užsienyje verslo reikalais, todėl pareiškėja, norėdama nutraukti darbo sutartį, jo nerado. Šią aplinkybę patvirtina asociacijos Europos regbio centras bankroto byloje esantys duomenys.

51. V. K. pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 17 d. pažymoje apie atliktą operatyvinį laikotarpio nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio patikrinimą yra nurodyta, jog asociacijoje Europos regbio centras dirbo du etatiniai darbuotojai – V. K. ir T. B.. Šis dokumentas yra ikiteisminio tyrimo byloje. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo žinoma, kodėl T. G., antrą kartą duodama parodymus, save apkalbėjo ir pasirašė protokolą jo neperskaičiusi ar įbauginta.

52. V. K. teigė, kad VSDFV Vilniaus skyriui teikė 2012 m. vasario 13 d. pareiškimą, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog Asociacijoje 2007–2011 m. dirbo du darbuotojai. Šie duomenys taip pat yra nurodyti Vilniaus apskrities VMI 2017 m. sausio 17 d. pažymoje.

53. V. K. pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime kai kurie paminėti faktai neatitinka tikrovės. Nurodyta, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau jame dalyvauti negalėjo, nes negavo teismo šaukimo, o byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau priėmęs sprendimus administracinėse bylose Nr. A-2695-520/2015 ir A-2185-146/2016 dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. papildomai pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas ir VSDFV atsiliepimuose rėmėsi Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. raštu VSDFV Vilniaus skyriui, su kuriuo buvo pateiktas Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-00132-09 suėjus senaties terminui, tačiau šio nutarimo dalyje (kaip ir visame nutarime) nėra jokių duomenų, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. K. VSDFV Vilniaus skyriui nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. pateikė kokius nors apdraustojo duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosios teisės sąvokų prasme galėjo būti traktuojami kaip žinomai melagingi, suklastoti, o Registro tvarkymo prasme Registro tvarkytojo galėjo būti vertinami kaip neteisingi, netikslūs, neišsamūs ir todėl tikslintini (šalintini) iš Registro duomenų bazės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011 išsamiai išaiškino prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmę ir nurodė, kad toks dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip teisinę reikšmę turintis įrodymas.

55. V. K. nurodė, kad netiki, jog T. G. 2016 m. gruodžio 20 d. VSDFV Vilniaus skyriui būtų rašiusi pareiškimą ir po aštuonių metų neigusi darbą asociacijoje Europos regbio centras 2008 m. Pažymėjo, kad Asociacijoje pareiškėja faktiškai dirbo tik tris mėnesius. T. G., kiek V. K. yra žinoma, augina tris mažamečius vaikus. Jam yra akivaizdu, kad per VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV neteisingus kaltinimus T. G. patiria moralinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus bei moralinę ir materialinę žalą, todėl vykdant teisingumą, būtina ją atlyginti iš kaltųjų. V. K. prašė pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti, o taip pat jai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

IV. 56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos T. G. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

57. Teisėjų kolegija, išsamiai aptarė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjos įdarbinimu bei atliktais patikrinimais ir priimtais sprendimais, bei pacitavo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 17 straipsnio 2 ir 3 dalių, 34 straipsnio 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 1, 2, 8, 84, 85, 90, 92 ir 93 punktų bei Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 3.2, 77, 103, 105 ir 106 punktų nuostatas.

58. Teisėjų kolegija akcentavo, kad kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, nors Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 buvo nutrauktas, kadangi suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tačiau šiame nutarime nustatytos aplinkybės yra aktualios sprendžiant klausimą dėl skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalies, susijusios su pareiškėja. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad minėtame nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų konstatuoti, jog V. K. suklastojo Europos regbio centro vardu surašomus dokumentus, susijusius su darbo santykiais, juose įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie šių asmenų socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, nedraudiminius laikotarpius, darbo užmokestį bei draudimo įmokas, ir šiuos žinomai melagingus duomenis panaudojo pateikdamas VSDFV Vilniaus skyriui. Liudytoja apklausta T. G. papildomos apklausos metu parodė, kad į asociaciją Europos regbio centras jai įsidarbinti padėjo vyriškis, kuris jai paaiškino, kad Asociacijos prezidentui reikės susimokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ji 2 200 Lt, skirtus sumokėti šias įmokas, perdavė vyriškiui, o jis – V. K.. Tada buvo pasirašyta darbo sutartis. Atlyginimo įmonė nemokėjo, nes pareiškėja asociacijoje Europos regbio centras nedirbo. Gimus vaikui, T. G. parašė prašymą vaiko auginimo atostogoms, kurį išsiuntė paštu, tačiau laiškas grįžo. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad jis buvo priimtas įvertinus ir kitus VSDFV Vilniaus skyriaus turimus duomenis (Vilniaus apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, Asociacijos bankroto bylos duomenis), todėl buvo konstatuota, kad VSDFV Vilniaus skyrius turi pakankamai įrodymų dėl T. G. (B.) valstybinio socialinio draudimo duomenų šalinimo Registro duomenų bazėje.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, kad VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai, atsižvelgęs į Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nurodytas aplinkybes dėl Asociacijos duomenų klastojimo, įvertinęs kitus turimus duomenis ir nesant duomenų, paneigiančių juos, priėmė skundžiamą sprendimą patikslinti T. G. duomenis Registro duomenų bazėje.

60. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 77.4 punkte yra nustatytas atvejis, kuomet Registro tvarkytojas gali tikslinti apdraustojo asmens duomenis apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas – pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą/sprendimą, ar kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimą, išvadą, pažymą ar patikrinimo aktą. Įvertinęs minėto nutarimo duomenis kitų įrodymų kontekste, VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, priėmė skundžiamą sprendimą.

61. Pateikdama argumentus dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, įrodomąja reikšme, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nutarimas yra įsiteisėjęs, priešingų duomenų byloje nėra. Jame nustatytos aplinkybės ir faktai, kiek tai aktualu nagrinėjamos bylos kontekste, nėra paneigti. Be to, skundžiamame sprendime VSDFV Vilniaus skyrius nurodė ir išdėstė aplinkybes bei faktus, kuriais rėmėsi, priimdamas sprendimą, o prokuroro nutarimas yra vienas iš įrodymų. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija nustatė, kad T. G. asociacijoje Europos regbio centras realiai nedirbo. Aplinkybę, kad Asociacijoje ginčui aktualiu laikotarpiu (2008 m.) dirbo tik vienas etatinis darbuotojas – V. K., patvirtina V. K. VSDFV Vilniaus skyriui rašyti prašymai ir pareiškimai, teismui administracinėje byloje Nr. I-8596-643/2016 parengta 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal kasos knygas, išmokėjimo žiniaraščius ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus per 2007–2014 m. asociacijoje Europos regbio centras dirbo vienas etatinis darbuotojas – V. K., kuriam buvo mokamas atlyginimas. Byloje taip pat yra Europos regbio centras 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas, kuriame, remiantis tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 nutraukti yra patvirtintas faktas, jog T. B. asociacijoje Europos regbio centras nedirbo administratore, ją įdarbinti paprašė R. J., kad ji galėtų gauti motinystės išmoką, VSDFV Vilniaus skyriui pateikti dokumentai dėl T. B. priėmimo į darbą Asociacijoje ir pranešimai apie uždarbį buvo pripažinti negaliojančiais ir neturinčiais teisinio pagrindo.

62. Teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ji viena augino vaiką, sirgo (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo sunku atsiminti apklausos metu užduodamus klausimus ir kita, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei prokuroro nutarime jos duotų parodymų ir vertinami kaip T. G. gynybinė pozicija.

63. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog administracinėse bylose Nr. A-2185-146/2016 ir Nr. A-2695-520/2015 buvo sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo dalies teisėtumo ir ji buvo panaikintas, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas, kuriuo buvo pakeistas 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas. Be to, nurodytose bylose VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo dalys kitų asmenų atžvilgiu buvo panaikintos dėl minėto sprendimo nepakankamo motyvavimo Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl minėtomis nutartimis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis.

64. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad T. G. tvirtinimas, jog buvo pažeista jos teisė būti išklausytai VSDFV Vilniaus skyriui priimant šioje byloje ginčijamą 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą yra nepagrįstas ir neturi reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad privataus asmens teisė būti išklausytam turi būti įgyvendinta, kai viešojo administravimo subjektas inicijuoja administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus. Teisė būti išklausytam yra privataus asmens teisės į tinkamą procesą sudedamoji dalis ir ji turėtų sudaryti galimybę viešojo administravimo subjektui priimti geriausią įmanomą aktą, pagrįstą atidžiu ir subalansuotu faktų ir argumentų įvertinimu. Jei siūlomas administracinis aktas buvo pateiktas suinteresuotiems asmenims svarstyti ir pateikti pastabas ir po to viešojo administravimo subjektas ketina priimti administracinį aktą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti argumentus ir įrodymus.

65. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu buvo pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas iš esmės nesiskiria nuo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo, pareiškėjos teisių apimtis nepasikeitė, VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas yra labiau motyvuotas. Be to, jis buvo priimtas ne tik viešojo administravimo subjekto iniciatyva, bet ir remiantis pareiškėjos 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškimu, t. y. asmeniui žinant, kad vyks administracinė procedūra. Nors T. G. neigė, kad tokį pareiškimą VSDFV Vilniaus skyriui teikė, tačiau šis dokumentas yra byloje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčijamu atveju buvo pažeista asmens teisė būti išklausytam.

66. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. šiame procese neturi teisės reikšti savarankiškų reikalavimų, taip pat reikalavimų pareiškėjos naudai.

67. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

V. 68. Pareiškėja T. G. 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020, kurį, šalindama teismo nustatytus trūkumus, 2020 m. liepos 15 d. patikslino.

69. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja motyvuoja tuo, kad administracinės bylos Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 yra identiškos administracinei bylai Nr. eA-972-602/2020, kurioje proceso dalyviai yra tie patys ir ginčas tarp šalių vyksta dėl 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas šias aplinkybes ir taikydamas teisės normas, priėmė skirtingus procesinius sprendimus.

70. T. G. pažymi, kad egzistuoja trys įsiteisėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriuose skirtingai vertinami jos skundžiami VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, priimti tais pačiais pagrindais ir dalyvaujant tiems patiems proceso dalyviams, o tai lemia nevieningos teismų praktikos susiformavimą ir būtinybę administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 atnaujinti procesą.

71. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 nutarė pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies: VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611 ir VSDFV 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (10.10)I-9863 panaikinti bei apdraustojo V. K. duomenis už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 27 d. iki 2009 m. liepos 17 d. įrašyti į Registro duomenų bazę. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paliko galioti pareiškėjo V. K. atžvilgiu priimtą sprendimo Nr. 5-27-11611 dalį, konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00132-09 atsakovams šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti pakankamas pagrindas pašalinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime Nr. 5-27-11611 8 punkte nurodytus pareiškėjo (apdraustojo) duomenis iš Registro duomenų bazės.

72. T. G. pažymi, kad minėtoje prokuroro nutarimo dalyje (kaip ir visame nutarime) nėra jokių duomenų, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. K. VSDFV Vilniaus skyriui už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. rugpjūčio 26 d. pateikė kokius nors apdraustojo duomenis, kurie ikiteisminio tyrimo baudžiamosios teisės sąvokų prasme galėjo būti traktuojami kaip žinomai melagingi, suklastoti, o Registro tvarkytojo galėjo būti vertinami kaip neteisingi, netikslūs, neišsamūs ir todėl tikslintini (šalinti) iš Registro duomenų bazės.

73. Pareiškėja nurodo, kad VSDFV ir šios institucijos teritoriniam skyriui yra gerai žinomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011 apie prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą reikšmę, ir nurodo, jog toks dokumentas negalėjo būti vertinamas kaip teisinę reikšmę turintis įrodymas. T. G. akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyriui yra gerai žinoma, kad nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Asociacijoje dirbo vienas etatinis darbuotojas.

74. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus apskrities VMI atliko asociacijos Europos regbio centras buhalterinės apskaitos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio, atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių ir kita. Remiantis tuo, 2012 m. sausio 17 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65)-448-121, kurios 4 puslapyje labai aiškiai parašyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu Asociacijoje dirbo du darbuotojai – V. K. ir T. B. (G.). Nors patikrinimo metu ir buvo netikslumų, tačiau Vilniaus apskrities VMI asociacijos Europos regbio centras prezidentui V. K. baudos ar kitos drausminės nuobaudos neskyrė. To nepadarė ir VSDFV Vilniaus skyrius.

75. T. G. teigia, kad dėl darbo Asociacijoje pareiškimų VSDFV Vilniaus skyriui, policijai ir prokuratūrai niekada nerašė, todėl pažymi, jog yra būtina originalus pateikti teismui.

76. Atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-972-602/2020 pareiškėja prašo remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu (nurodytas 153 straipsnis laikytinas rašymo apsirikimu), kadangi būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą dalyvaujant toms pačioms proceso šalims, kadangi dėl to paties klausimo buvo priimti skirtingi sprendimai.

77. T. G. pageidauja, kad administracinę bylą Nr. eA-972-602/2020 nagrinėtų išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija. Ji taip pat prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių, kad teismui pateiktų pareiškimų originalus, kuriuos neva ji rašė, kad nedirbo asociacijoje Europos regbio centras.

78. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

79. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostata bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymi, kad atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas, buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Prašydamas atnaujinti procesą dėl to, kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, suinteresuotas asmuo turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar sąlyginis prašymas formuoti neydingą praktiką nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti.

80. VSDFV atkreipia dėmesį, kad prašydama atnaujinti procesą, T. G. klaidingai nurodo, jog administracinės bylos Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 yra identiškos administracinei bylai Nr. eA-972-602/2020, kurioje proceso dalyviai tie patys ir ginčas tarp šalių kilo dėl to paties VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611. Anot pareiškėjos, šiuo metu egzistuoja trys įsiteisėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, kuriuose skirtingai vertinami jos skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai, priimti tais pačiais pagrindais ir dalyvaujant tiems patiems proceso dalyviams, o tai lemia nevieningos teismų praktikos formavimą ir būtinybę atnaujinti procesą šioje byloje, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, tokie T. G. argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje.

81. Atsakovas pažymi, kad išnagrinėjęs ginčą administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjos T. G. jau apeliaciniame skunde buvo nurodyta ta pati aplinkybė, kad administracinėse bylose Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 teisėtumo ir kad šis sprendimas buvo panaikintas, ir tai turėtų būti aktualu sprendžiant ginčą šioje byloje, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (7.1E)5-27-13667, kuriuo buvo pakeistas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611. Teismas pažymėjo, kad administracinėse bylose Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalys kitų asmenų atžvilgiu buvo panaikintos dėl minėto sprendimo nepakankamo motyvavimo Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo vadovautis minėtose bylose priimtais sprendimais. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, jau išnagrinėjo ir atmetė T. G. nurodytus ir prašyme dėl proceso atnaujinimo pakartotus argumentus dėl, anot pareiškėjos, analogiškose bylose priimtų teismo sprendimų, kurie turėtų būti aktualūs, sprendžiant ginčą šioje byloje.

82. VSDFV akcentuoja, kad pateikdamas motyvus dėl T. G. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09 įrodomąja reikšme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad minėtame nutarime nustatytos aplinkybės ir faktai, kiek tai aktualu nagrinėjamos bylos kontekste, nėra paneigti. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (7.1E)5-27-13667 buvo priimtas įvertinus ne tik minėto nutarimo duomenis, bet ir kitus VSDFV Vilniaus skyriaus turimus duomenis (Vilniaus apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, asociacijos Europos regbio centras bankroto bylos duomenis); įvertinęs prokuroro nutarimo duomenis kitų įrodymų kontekste, VSDFV Vilniaus skyrius, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (7.1E)5-27-13667, kuriame nusprendė pašalinti pareiškėjos T. G. duomenis Registro duomenų bazėje pagal prokuroro nutarimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09. Nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, iš esmės siekia, kad teismas iš naujo vertintų faktines bylos aplinkybes ir kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnis nenustato galimybės pakartotinai peržiūrėti bylą ir dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių bei atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, T. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindė įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

83. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. prašo T. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 tenkinti. Jis taip pat prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1 E)5-27-13667 dalį, kurioje buvo nuspręsta pašalinti draudėjo asociacijos Europos regbio centras (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytų apdraustųjų duomenis Registro duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00132-09, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, T. G. prašymą tenkinti visiškai bei jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus priteisti 50 000 Eur turtinei bei neturtinei žalai atlyginti.

84. V. K. nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria pareiškėjos apeliacinis skundas buvo atmestas, neatitinka teisingumo principo ir teismų praktikos.

85. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 23 d. rašte Nr. (11.38-30-4)-46-2007 „Dėl informacijos pateikimo“ VSDFV Vilniaus skyriui nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI 2012 m. sausio 17 d. buvo atliktas Asociacijos operatyvus laikotarpio nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Asociacijos prezidentas V. K. Vilniaus apskrities VMI pateikė darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose nurodyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu asociacijoje Europos regbio centras dirbo du darbuotojai – V. K. ir T. B.. Teigia, kad analogiški faktai yra patvirtinti Vilniaus apskrities VMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausiosios specialistės I. A. 2012 m. sausio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-121.

86. V. K. nurodo, kad jis 2012 m. vasario 13 d. su pareiškimu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių, kad būtų patikrinti duomenys Registro duomenų bazėje pagal pateiktus dokumentus. Prie pareiškimo jis pridėjo 2012 m. sausio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymą ir Vilniaus apskrities VMI patvirtintus darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio ir išmokėjimo žiniaraščius. Taip pat buvo pateikta Asociacijos prezidento V. K. 2009 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 8, kuriame dokumentai dėl priėmimo ir atleidimo, pateikti VSDFV Vilniaus skyriui ir Vilniaus apskrities VMI, buvo pripažinti negaliojančiais, kopija.

87. V. K. nurodo, kad Asociacijos 2007 m. rugpjūčio 17 d. visuotinio susirinkimo metu prezidentui V. K. buvo suteikti ypatingi įgaliojimai, esant būtinybei, priimti sprendimus be valdybos pritarimo. Pažymi, kad nuo 2010 m. kovo 23 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Asociacijoje dirbo vienas etatinis darbuotojas – V. K.. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad būdamas asociacijos Europos regbio centras vadovu, jis turėjo teisę tikslinti apdraustųjų duomenis Registro duomenų bazėje po Vilniaus apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ir gavęs operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-448-121 bei patvirtintus darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio ir išmokėjimo žiniaraščius.

88. V. K. yra įsitikinęs, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 5-27-11611 yra neteisėtas. Tuo labiau nebuvo teisinio pagrindo remtis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-0032-09. Dėl to argumentus Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pateikęs administracinėse bylose Nr. A-2185-146/2016 ir Nr. A- 2695-520/2015.

89. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2020 m. liepos 21 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-241-655/2014 ir ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00132-09 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-1718-852/2020.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 90. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

91. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pateikdamas argumentus dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama jos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reguliavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

92. Aptariamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2020 m. balandžio 29 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-972-602/2020 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

93. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir panašiai. Proceso atnaujinimo institutą reguliuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl proceso šalies nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

94. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 buvo paskelbta 2020 m. balandžio 29 d., todėl pareiškėja, pateikdama pirminį 2020 m. gegužės 10 d. prašymą (buvo pateiktas 2020 m. gegužės 13 d.) dėl proceso atnaujinimo ir 2020 m. liepos 15 d. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo praleidusi trijų mėnesių termino, nustatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalyje.

95. Pareiškėjos T. G. prašymas yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte.

96. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte yra įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą.

97. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, vykdydamas ne tik instancinę teismo sprendimų kontrolę, bet ir proceso atnaujinimo instituto pagalba, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), taigi sprendžiant apie Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Atnaujinti procesą, remiantis nurodyta teisės norma, galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

98. Kaip jau minėta, prašymą atnaujinti procesą pareiškėja motyvuoja tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 yra identiškos administracinei bylai Nr. eA-972-602/2020, kurioje proceso dalyviai yra tie patys ir ginčas tarp šalių vyksta dėl 2014 m. spalio 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-11611, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas šias aplinkybes ir taikydamas teisės normas priėmė skirtingus procesinius sprendimus.

99. Nustatyta, kad ginčas administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 iš esmės kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. (7.1E)5-27-13667 dalies, kurioje buvo nuspręsta pašalinti draudėjo asociacijos Europos regbio centras nurodytų apdraustųjų duomenis Registro duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-132-09: T. G. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2008 m. sausio 10 d.; 6 454,55 Lt draudžiamąsias pajamas ir 2 193,26 Lt VSD įmokas už 2008 m. I ketvirtį; valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2008 m. rugpjūčio 6 d. bei 0,00 Lt draudžiamąsias pajamas bei 0,00 Lt VSD įmokas nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. Šioje administracinėje byloje pareiškėja taip pat buvo ginčijo VSDFV 2018 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. (10.10)I-1738, kuriame VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (7.1E)5-27-13667 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei priimtu vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais.

100. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendime Nr. (7.1E)5-27-13667 nusprendė pakeisti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 5-27-11611, t. y. šio sprendimo 2 punktu nusprendė pašalinti pareiškėjos duomenis Registro duomenų bazėje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-132-09.

101. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytose administracinėse bylose Nr. A-2695-520/2015 ir Nr. A-2185-146/2016 buvo ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalys (6 ir 8 punktai), priimtos kitų asmenų atžvilgiu, bei VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (10.10)I-10287 ir 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (10.10)I-9863, kuriuose išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo įvertintas atitinkamų VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalių teisėtumas ir pagrįstumas.

102. Išnagrinėjus kitų asmenų skundus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2695-520/2015 ir 2017 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 atitinkamos VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 dalys, priimtos kitų asmenų atžvilgiu, ir VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (10.10)I-10287 bei 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (10.10)I-9863 buvo panaikinti. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2695-520/2015, tiek 2017 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016 buvo padaryta išvada, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611 atitinkamos dalys nėra tinkamai motyvuotas. Tai reiškia, kad jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir atitinkančiomis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą individualų administracinį aktą pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Atitinkamai buvo panaikinti ir VSDFV 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (10.10)I-10287 bei 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (10.10)I-I-9863.

103. Atkreiptinas dėmesys, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (7.1E)5-27-13667 iš esmės nesiskiria nuo VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611, pareiškėjos teisių apimtis nepasikeitė, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas buvo labiau motyvuotas. Šiame sprendime VSDFV Vilniaus skyrius nurodė ir išdėstė aplinkybes bei faktus, kuriais rėmėsi, priimdamas sprendimą, o prokuroro nutarimas yra vienas iš įrodymų. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija nustatė, kad T. G. asociacijoje Europos regbio centras realiai nedirbo.

104. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog nagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-972-602/2020 ir T. G. nurodytų administracinių bylų Nr. A-2695-520/2015 bei Nr. A-2185-146/2016 dalyviai yra tie patys ir ginčas tarp šalių vyksta dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 5-27-11611, nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad valstybės institucijų priimtų sprendimų panaikinimas dėl to, kad jie nebuvo tinkamai motyvuoti, savaime nereiškia, kad tų sprendimų rezultatas yra iš esmės neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas faktines bylų aplinkybes ir taikydamas teisės normas, nepagrįstai priėmė skirtingus procesinius sprendimus.

105. Kaip jau minėta, atnaujinti procesą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu, galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, tačiau nagrinėjamu atveju skirtingo teisės normų aiškinimo analogiškose administracinėse bylose nebuvo nustatyta.

106. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

107. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos T. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 nėra pagrįstas įstatyme nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą argumentų akivaizdu, kad ji iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu. T. G. argumentacija atspindi tik jos nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo. Prašyme atnaujinti procesą nurodyti motyvai liudija, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. G. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalis).

108. Atsisakius atnaujinti procesą, pareiškėjos prašymas, kad bylą nagrinėtų išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nenagrinėjamas. Taip pat nėra jokio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių, kad ši institucija teismui pateiktų papildomus įrodymus, kadangi šis prašymas nėra susijęs su proceso atnaujinimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. G. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-972-602/2020 pagal pareiškėjos T. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir V. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė