2019-11-27 Nr. AB-22522-3-65-3-00587-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1165-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00587-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 18.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo S. Š. pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys: P. K., V. K. (mirusio trečiojo suinteresuoto asmens teisių perėmėjas – P. K.), V. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 23S-457-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 21-90147-24343 ir 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 21-107699-29399 B. L. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų S., J. ir L. Ž. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 2,27 ha žemės, esančios Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, (duomenys neskelbtini), į jai tenkančią turto dalį – 1,98 ha žemės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S-457-(14.23.3) jo žmonai B. L. Š., mirusiai 2016 m. gegužės 25 d., atkūrė nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2436 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio apskrityje, Panevėžio rajono savivaldybėje, Panevėžio seniūnijoje, Molainių kaime. Šio sprendimo 4 punkte atsakovas nurodė, kad nuosavybės teisės į žemės valdos dalį – 0,0464 ha bus atkurtos vėliau. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. B. L. Š. buvo suprojektuotas 0,29 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 23 VĮ-648-(14.23.2) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio, Naujamiesčio seniūnijų Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyta, kad žemės sklypo plotas yra 0,2436 ha, t. y. 0,0464 ha mažesnis, o kaimyniniai žemės sklypai, priklausantys P. K. ir V. K., bei V. B. padidėjo, patraukus žemės sklypų ribą į jo žemės sklypo pusę. Pareiškėjo manymu, žemės sklypų bendra riba turi būti nustatyta pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą bei atkurtos nuosavybės teisės į 0,29 ha ploto suprojektuotą žemės sklypą.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu buvo panaikinta: 1) 2000 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 415Ž dalis dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinėje vietovėje; 2) 2003 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-479, 4 punkto dalis dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. 3) 2003 m. gegužės 2 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 21-90147-24343 dalis dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. Po šio teismo sprendimo B. L. Š. vėl buvo suprojektuotas 0,29 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas ir patvirtintas 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 23VĮ-648-(14.23.2) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio, Naujamiesčio seniūnijų Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Atliekant suprojektuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytas 0,2436 ha asmeninio ūkio žemės sklypo plotas, kai projekte suprojektuoto žemės sklypo plotas – 0,29 ha, gautas 0,0464 ha skirtumas, t. y. paklaida neleistinumo ribose. Minėtas žemės sklypas ribojasi su jau paženklintais, naudojamais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl keisti, kaip pageidauja pareiškėjas, žemės sklypo ribų nėra galimybės. Atsakovo manymu, Sprendimas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir V. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jo netenkinti.

6. Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir V. K. nurodė, kad B. L. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2436 ha ploto žemės sklypą, atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Faktiškai vietoje didesnio ploto žemės sklypo nėra. Pareiškėjui didesnio ploto žemės sklypo suformavimas iš esmės pažeistų trečiųjų asmenų nuosavybės teises į jų valdomą asmeninio ūkio žemės sklypą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. nurodė, kad turimais duomenimis, pagal pirminius dokumentus B. L. Š. buvo suformuotas 0,29 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas ir kitokios konfigūracijos nei patvirtintas skundžiamu Sprendimu. B. L. Š. atkuriamo žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0464 ha, o kitų asmenų žemės sklypai nepagrįstai padidėjo. Sutiko su pareiškėjo argumentais, jog prieš atkuriant nuosavybės teises B. L. Š., žemės sklypo ribos buvo derinamos su namų valdų žemės sklypų ribomis, laisvos valstybinės žemės trikampio formos žemės sklypas buvo prie namų valdų žemės sklypų, o ne įsiterpęs tarp namų valdų žemės sklypų kaip šiuo metu. Todėl mano, kad skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. Š. skundą.

10. Teismas nustatė, kad B. L. Š. Naujamiesčio apylinkės 1993 m. kovo 19 d. I šaukimo Tarybos 15 sesijos sprendimu suteikta naudotis 2,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. B. L. Š. 2002 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrių, prašė atkurti jai nuosavybės teises į buvusių savininkų S., J. ir L. Ž. iki nacionalizacijos valdytą žemę Šiaulių apskrityje, Radviliškio r., (duomenys neskelbtini) – 1,90 ha žemės sklypo dalį, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, naudojamą kaip asmeninio ūkio žemę, Panevėžio rajone Naujamiesčio seniūnijoje, Molainių kadastrinėje vietovėje. Šiaulių apskrities viršininkas 1999 m. lapkričio 9 d. patvirtino išvadą Nr. 71-2767, kurioje nurodyta, kad B. L. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į S., J., L. Ž. iki nacionalizacijos valdytos 33,22 ha žemės ploto dalį – 2,27 ha žemės. Šioje išvadoje įrašyta pastaba, kad asmeninio ūkio žemei dengti panaudota 1,90 ha žemės. Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. Ž-1498 bei Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 21-90147-24343 B. L. Š. buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), (duomenys neskelbtini) (0,80 ha ploto), (duomenys neskelbtini) (0,81 ha ploto), esantys Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r.

11. Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-25-589/2007, 2007 m. gegužės 24 d. sprendime konstatavo, kad asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto) yra įsiterpęs į namų valdų žemės sklypus, asmeninio ūkio žemė buvo matuojama ir žemės sklypo planas (abrisas) buvo parengtas tiktai pagal B. L. Š. ir S. Š. parodymus vietoje žemėtvarkos specialistei S. P., 2000 m. kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeninio ūkio žemė, įsiterpusi į namų valdos sklypų ribas, nebuvo numatyta, ir teismas, nustatęs šias aplinkybes, pripažino, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai perduodant nuosavybėn B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), ir panaikino 2000 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 415ž dalį dėl B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo Panevėžio rajono Molainių kadastrinėje vietovėje, 2003 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-479, 4 punkto dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r., 2003 m. gegužės 2 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymą Nr. Ž-1498 ir Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 21-90147-24343 dalį dėl B. L. Š. perduoto nuosavybėn neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (0,29 ha ploto), esančio Molainių k., Naujamiesčio sen., Panevėžio r. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-113-755-2012 II tomas, b. l. 79-89). Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Ž-2283 „Dėl žemės sklypo Panevėžio rajono Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane panaikinimo“ buvo panaikintas Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane žemės sklypas Nr(duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-113-755/2012, 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Molainių kaime, Panevėžio r. ribas pagal E. Ž. įmonės 2012 m. vasario 22 d. (pasirašyta 2012 m. vasario 24 d.) parengtą žemės sklypo ribų planą. Teismas S. Š. priešieškinį, kuriuo jis savo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainiuose, ribas prašė nustatyti pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 415Ž patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą, atmetė.

13. Taip pat nustatyta, kad rengiant Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suprojektuotas B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,29 ha ploto, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 23VĮ-648-(14.23.2) „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio, Naujamiesčio seniūnijų Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.

Iš byloje esančios medžiagos bei liudytojos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės E. K. paaiškinimų teismas sprendė, kad 2016 m. kovo 25 d. buvo ženklinamos B. L. Š. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei atliekami kadastriniai matavimai. Sklypo ribos atitiko Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatytas ženklinamo žemės sklypo plotas 0,2436 ha, kai projekte suprojektuoto žemės sklypo plotas yra 0,29 ha.

Maksimali leistina (ribinė) 0,29 ha žemės sklypo paklaida yra 0,03 ha, kai gauta paklaida yra 0,0464 ha (neleistinumo ribose). Tarp suprojektuoto ir naudojamo žemės sklypo nustatytas 0,0464 ha ploto skirtumas. Sklypo ženklinime dalyvavęs S. Š. nesutiko su paženklinto sklypo ribomis bei plotu ir tai nurodė 2016 m. kovo mėn. 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei savo 2016 m. birželio 22 d. paaiškinime. S. Š. dalyvavo 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame posėdyje svarstant B. L. Š. suprojektuoto lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir sprendimo projekto derinimo klausimą.

Dalyvavusių susirinkime asmenų sąraše S. Š. pasirašė. B. L. Š. suprojektuotas ir paženklintas žemės sklypas (0,2436 ha ploto) ribojasi su naudojamais ir paženklintais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais: V. B. priklausančiais žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ,Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotais atliekant preliminarius matavimus, Lietuvos Respublikai ir P. K. bei V. K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), P. K. bei V.

K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), bei S. Š. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant preliminarius matavimus, esančiu Molainių k., (duomenys neskelbtini).

14. Teismas pažymėjo, kad šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog asmeninio ūkio žemės sklypo plotas sumažėjo 0,0464 ha dėl to, kad padidėjo kaimyniniai žemės sklypai, priklausantys P. K. ir V. K., bei V. B., patraukus kaimyninių žemės sklypų ribą į jo žemės sklypo pusę. Nustatyta, kad valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyrius 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-3892 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių, prašė pateikti išvadą dėl kadastro duomenų bylos formavimo užbaigimo. Matininkė E. K., atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačiusi ploto paklaidą neleistinumo ribose, 2016 m. birželio 28 d. teikė paaiškinimą „Dėl žemės sklypo plotų paklaidos atlikus kadastrinius matavimus“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius VĮ Valstybės žemės fondo Panevėžio žemėtvarkos ir geodezijos skyriui 2016 m. liepos 11 d. pateikė išvadą Nr. 23SD-5258-(14.23.7.), kad po ženklinimo, pagal Šiaulių apskrities 1999 m. lapkričio 9 d. išvadą 71-2767 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ susidarantis likutis gali būti grąžintas kaip lygiavertis žemės sklypas (parengus žemėtvarkos projektą).

15. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos IV skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkte nurodyta, kad teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams.

16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjas nesutinka su nustatytu nuosavybės teisės atkūrimui paženklinto žemės sklypo plotu – 0,2436 ha, jis mano, kad nuosavybės teisės turėtų būti atkuriamos į 0,29 ha ploto žemės sklypą, kuris naudojamas kaip asmeninio ūkio žemė.

17. Teismas analizavo ginčo teisiniams santykiams aktualų reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ( toliau – ir Nuostatai) ir kitais teisės aktais.

18. Teismas, įvertinęs Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalių turinį, nurodė, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Nuostatų 21 punktas taip pat įgyvendina minėtą principą. Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyti keli elgesio variantai, atliekant kadastrinius matavimus. Pirma, yra reikalaujama kadastrinius matavimus atlikti tomis pačiomis ribomis, t. y., ribų nekeisti, o atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose. Antra, žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo privalo pateikti tais atvejais, kai <...> „atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos)“, t. y., kai: žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), t. y., šiuo atveju reikalaujama abiejų sąlygų buvimo kartu.

19. Nustatyta, kad ženklinant asmeninio ūkio žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo ribos atitiko Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, buvo nustatytas mažesnis ženklinamo žemės sklypo plotas 0,2436 ha, nei projekte suprojektuoto žemės sklypo 0,29 ha plotas. Maksimali leistina (ribinė ) 0,29 ha žemės sklypo paklaida yra 0,03 ha, kai gauta paklaida yra 0,0464 ha (neleistinumo ribose). Tarp suprojektuoto ir naudojamo žemės sklypo nustatytas 0,0464 ha ploto skirtumas.

20. Apibendrinęs byloje išdėstytas faktines aplinkybes bei remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu teismas sprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą.

III. 21. Pareiškėjas S. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei nenustatė esminių faktinių aplinkybių, dėl ko nebuvo įmanoma teisingai išspręsti bylą. Teismas sprendime nurodytus teisės aktus aiškino nesistemingai, izoliuotai vienas nuo kito. Nagrinėdamas bylą teismas neatkreipė dėmesio, jog ginčo sklypas yra Panevėžio priemiestyje, ir tai, kad gyvenamojo namo statybai sklypas negali būti mažesnis kaip 0,04 ha. Pareiškėjo manymu, jo sklypas dirbtinai buvo sumažintas kito sklypo sąskaita, techninei klaidai ištaisyti kliūtimi negali būti Panevėžio miesto apylinkės teismo spendimas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, kodėl pareiškėjo sklypo sumažinimas lėmė kitų gretimų sklypų padidėjimą, neaišku, kodėl minėjo teisės aktus – Žemės ir Žemės reformos įstatymus, nes į pareiškėjo interesus, jų ginamus, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi deklaratyviais, teisės aktais nepagrįstais teiginiais, nenurodo, kokiu pagrindu byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo manymu, teismas nepadarė jokių procesinių normų pažeidimų, ištyrė visas bylos aplinkybes, apklausė visus proceso dalyvius, byloje atskleista bylos esmė.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į skundą nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. P. K. nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyti prejudiciniai faktai, tiek kiek tai susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų Petro ir V. K. žemės sklypo ribomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo žemės klypo plotas sumažėjo kitų gretimų sklypų sąskaita.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr.23S-457-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, konstatavo, kad B. L. Š. suprojektuoto ir paženklinto 0,29 ha naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo plotas atliekant kadastrinius matavimus sumažėjo iki 0,2436 ha, t. y. 0,0464 ha, nors ribos nesikeitė. Sklypas ribojasi su kitų asmenų naudojamais ir paženklintais žemės sklypais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir preliminarius matavimus, todėl Sprendimu nuosavybės teises į žemės sklypo ploto skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, pagrįstai nutarta atkurti vėliau.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad sklypas atkuriant nuosavybės teises dirbtinai buvo sumažintas kito sklypo sąskaita, techninei klaidai ištaisyti kliūtimi negali būti Panevėžio miesto apylinkės teismo spendimas. Teismas nenagrinėjo iš esmės aplinkybių, kodėl pareiškėjo sklypo sumažinimas lėmė kitų gretimų sklypų padidėjimą, negynė jo teisių, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius Žemės bei Žemės reformos įstatymus, pažeidė ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

31. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S-457-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 0,2436 ha žemės, perduodant neatlygintinai tokio ploto asmeninio ūkio (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio seniūnijoje Molainių kaime, o nuosavybės teises į pilietei tenkančią žemės valdos dalį 0,0464 ha žemės atkurti vėliau.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rengiant Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo suprojektuotas B. L. Š. asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,29 ha ploto, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 23VĮ-648-(14.23.2). 2016 m. kovo 25 d. buvo ženklinamos B. L. Š. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei atliekami kadastriniai matavimai. Sklypo ribos atitiko Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatytas ženklinamo žemės sklypo plotas 0,2436 ha, kai projekte suprojektuoto žemės sklypo plotas yra 0,29 ha, gauta paklaida 0,0464 ha, kuri viršijo šiuo atveju leistiną 0,03 ha paklaidą. B. L. Š. suprojektuotas ir paženklintas žemės sklypas (0,2436 ha ploto) ribojasi su naudojamais ir paženklintais bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais: V. B. priklausančiais žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotais atliekant preliminarius matavimus, Lietuvos Respublikai ir P. K. bei V. K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), P. K. bei V. K. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant kadastrinius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini), bei S. Š. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotu atliekant preliminarius matavimus, esančiu adresu Molainių k., (duomenys neskelbtini) ( b. l. 112-131).

33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-113-755/2012, 2012 m. spalio 25 d. sprendimu nustatė P. K. ir V. B. naudojamo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Molainių kaime, Panevėžio r. ribas pagal E. Ž. įmonės 2012 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo ribų planą. Teismas S. Š. priešieškinį, kuriuo jis savo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Molainiuose, ribas prašė nustatyti pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 415 patvirtintą Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir D. R. įmonės sudarytą žemės sklypo planą, atmetė. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Dėl tų asmens teisių ir įstatymo saugomų interesų, dėl kurių ginčas yra teismo išnagrinėtas ir išspręstas, iš naujo negali būti sprendžiama, taigi apelianto argumentas, kad, jo vertinimu techninei klaidai ištaisyti, t. y. sklypo ribai pakeisti negali būti kliūtimi įsiteisėjęs teismo sprendimas, yra nepagrįstas ir atmestinas.

34. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. O to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuostatai 21 punkte (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 303 redakcija) įtvirtinta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius).

Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo.

Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

35. Byloje nustatyta, kad Sklypo ženklinime dalyvavęs S. Š. nesutiko su paženklinto sklypo ribomis bei plotu ir tai nurodė 2016 m. kovo mėn. 25 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte bei savo 2016 m. birželio 22 d. paaiškinime (Nuosavybės teisės atkūrimo bylos Nr. 1405, b. l. 80, 81). S. Š. dalyvavo NŽT Panevėžio skyriaus Nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo komisijos 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykusiame posėdyje svarstant B. L. Š. suprojektuoto lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų bylos ir sprendimo projekto derinimo klausimą. Komisija konstatavo, kad atliekant suprojektuoto 0,29 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus nustatyta, jog žemės sklypo plotas yra 0,2436 ha, aplink paženklintą žemės sklypą yra suformuoti žemės sklypai, todėl keisti žemės sklypo ribas nėra galimybės, ir priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises. Tai reiškia, kad Žemėtvarkos skyrius išnagrinėjo paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir nenustatė pagrindų keisti suformuoto žemės sklypo ribas; pareiškėjas byloje taip pat nepateikė reikšmingų faktinių bei teisinių argumentų, kurie leistų teismui kitaip vertinti žemėtvarkos skyriaus nustatytas aplinkybes.

36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai rėmėsi žemės sklypo ribų stabilumo taisykle, kuri įpareigoja žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai, ir leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad kadastrinius matavimus reikalaujama atlikti tomis pačiomis ribomis, t. y., ribų nekeisti, o atsiradęs ploto skirtumas dėl tikslesnių nei ankstesnių matavimų metu naudotų priemonių yra leistinas tam tikros paklaidos ribose; Žemėtvarkos skyrius išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, remiantis Nuostatų 21 punktu, privalo pateikti tais atvejais, kai žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), t. y., šiuo atveju reikalaujama abiejų sąlygų buvimo kartu. Toks teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo formuojamą praktiką – 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013 yra konstatuota, jog aplinkybė – žemės sklypo ploto duomenų neatitikimas – nesudaro teisinės prielaidos keisti žemės sklypo ribų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi žemės sklypo ploto kompensavimo taisyklėmis, numatytomis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (taip pat žr. bylas Nr. eA-752-438/2016, A-388-552/2019 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pakartotinis bylos nagrinėjimas; apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu teiginiai yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl, nesant konkrečių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamos vienos ar kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, padarytos išvados ar pateiktas teisės aiškinimas, apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pateikiama tik subjektyvi teisiškai nemotyvuota pareiškėjo nuomonė, plačiau aptarinėti nėra pagrindo. Tokiu atveju, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija gali tiesiog joms pritarti plačiau jų nenagrinėdama.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir aktualią teismų praktiką, bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 23S-457-(14.23.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei B. L. Š.“, todėl skundžiamas teismo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė