2020-12-16 Nr. AB-23984-3-65-3-00012-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2134-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00012-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) 2019 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-4 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Š.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. spalio 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 3-iojo skyriaus (toliau – ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras) pareigūnai į Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių (toliau – ir Licencijavimo skyrius) pristatė J. S. (toliau – J. S.) ginklus ir šaudmenis, paimtus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 24 d. atliekant kratą, ir raštu Nr. IBPS-S-515858 „Dėl J. S. priklausančių ginklų ir šaudmenų paėmimo“ (toliau – ir Raštas Nr. IBPS-S-515858) juos perdavė Licencijavimo skyriui. Tą pačią dieną į Licencijavimo skyrių kreipėsi J. S., kuris žodžiu paprašė realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjas tvirtino, kad netenkinus J. S. prašymo realizuoti jam priklausančius ginklus ir šaudmenis, būtų pažeistos ginklų savininko teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas pabrėžė, kad ginklai ir šaudmenys betarpiškai J. S. nebuvo grąžinti ir jais minėtas asmuo nedisponavo.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. parengtoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-92 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) nėra aiškiai nurodyta, ar jis perduotus ginklus ir šaudmenis privalėjo saugoti kaip daiktinius įrodymus atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, ar pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 108 straipsnį ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų kontrolės įstatymas) 41 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Išvadoje netiksliai aprašytos faktinės įvykio aplinkybės. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 turinio buvo matyti, jog J. S. ginklus ir šaudmenis laikė teisėtai, tačiau jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šis asmuo buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, ginklai ir šaudmenys buvo paimti kratos metu. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės leido J. S. įvertinti kaip asmenį, keliantį grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, bei sudarė pakankamą pagrindą negrąžinti J. S. ginklų ir šaudmenų, o taikyti prevencinę priemonę – asmens prašymu realizuoti ginklus ir šaudmenis per teisę prekiauti ginklais turintį ūkio subjektą.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad remiantis Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-595 patvirtintu Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas), jis nelaikytinas asmeniu, atsakingu už ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių daiktinių įrodymų saugojimą, todėl jis pagrįstai padarė išvadą, kad J. S. ginklai ir šaudmenys buvo perduoti pareiškėjui pavestoms funkcijoms vykdyti. Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotas nurodymas saugoti perduotus ginklus ir šaudmenis neatitiko teisės aktų reikalavimų.

5. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad Išvadoje aiškiai suformuluota, jog pareiškėjas vykdydamas Pareigybės aprašymu pavestas funkcijas, netinkamai išnagrinėjo J. S. žodinį prašymą ir nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo J. S., įtariamam padarius tyčinę nusikalstamą veiką, neteisėtai grąžino šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, iš jo paimtus kratos metu. Atsakovas pabrėžė, kad, remiantis Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais ir šaudmenimis, asmens prašymu gali būti realizuojami tik šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais. Tai reiškia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų perduotus ginklus ir šaudmenis pareiškėjas privalėjo saugoti iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės – suėmimo – asmeniui panaikinimo. Panevėžio AVPK pabrėžė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginklus ir šaudmenis grąžino J. S., kuris tai patvirtino pasirašydamas. Pareiškėjas, kilus abejonių dėl tinkamo įstatymų taikymo, turėjo pakankamai laiko susisiekti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais ar pasitarti su policijos įstaigos vadovybe dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į pastabą, o kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui, kuris vykdo Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus specialisto pareigas, buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, nebūdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnu ir neatlikdamas ikiteisminio tyrimo, pagal J. S. 2018 m. spalio 16 d. žodinį prašymą 2018 m. spalio 16 d. grąžindamas J. S., įstatymų nustatyta tvarka įtariamam padarius tyčinę nusikalstamą veiką, ginklus ir šaudmenis, paimtus 2018 m. liepos 24 d. kratos metu, kaltais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus.

9. Teismo vertinimu, įrašo ant Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. spalio 15 d. rašto Nr. IBPS-S-515858 turinys leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad J. S. savo parašu patvirtino, jog 2018 m. spalio 16 d. jis asmeniškai gavo šiame rašte išvardintus ginklus ir šaudmenis. Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas grąžino J. S. ginklus ir šaudmenis.

10. Teismas, atsižvelgęs į BPK 91 straipsnyje, 92 straipsnio 3 dalyje, 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 94 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu per 2018 m. liepos 24 d. J. S. gyvenamojoje vietoje atliktą kratą paimti šiam asmeniui priklausę ginklai, šaudmenys, leidimai ir kiti dokumentai, kaip materialūs objektai, atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-25850-18 buvo tapę daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad dėl jų įforminimo, laikymo tvarkos, grąžinimo teisėtam savininkui turėjo būti sprendžiama tik BPK normų nustatyta tvarka. Duomenų apie ikiteisminio tyrimą atliekančių pareigūnų, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro procesinius sprendimus dėl ginčo ginklų, šaudmenų grąžinimo J. S., priimtus iki 2018 m. spalio 16 d., nebuvo pateikta.

11. Teismas sprendė, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. J. S. žodinį prašymą išnagrinėjo ir šiam asmeniui ginklus ir šaudmenis, paimtus per kratą, grąžino, neturėdamas tam teisės. Teismo vertinimu, Licencijavimo skyriaus viršininko nurodyta aplinkybė, kad J. S. ginklai ir šaudmenys nebuvo areštuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamame ikiteisminiame tyrime, negalėjo būti pagrindas grąžinti juos savininkui. Teismo vertinimu, pagal Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatos prasmę, iki tam tikrų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo ar paskirto suėmimo asmeniui panaikinimo) atsiradimo policijos įstaigai nėra suteikta įgaliojimų priimti sprendimus dėl išvardintų objektų grąžinimo. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtintame Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Ginklų paėmimo tvarkos aprašas) 37 ir 38 punktuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 16 d. susipažinus su Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašto Nr. IBPS-S-515858 turiniu, tapo žinoma ir suprantama, kad į Licencijavimo skyrių pristatyti ginklai ir šaudmenys buvo paimti kratos metu; kad J. S. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad jis įtariamas tyčinių nusikalstamų veikų padarymu. Taigi, pareiškėjas, tinkamai vykdydamas Pareigybės aprašymo 6.2 punktą, nepažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimų, neturėjo teisės priimti sprendimo dėl ginklų ir šaudmenų grąžinimo.

12. Teismas sprendė, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Ginklų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus ir kaltais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė, iš Išvados šalinamas vertinimas, jog pareiškėjo pasitikėjimas, kaip neatsargumo forma pasireiškusi kaltė, buvo nusikalstamas.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte Nr. IBPS-S-515858 suformuluotas nurodymas priimti ginklus ir šaudmenis, ginklų pažymėjimus ir leidimą laikyti (nešioti) ginklus ir saugoti juos iki ikiteisminio tyrimo medžiagoje bus priimtas galutinis sprendimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas nurodė, kad pareiškėjas, kilus pagrįstų abejonių dėl minėtame rašte suformuluoto nurodymo atitikties teisės aktų reikalavimams, turėjo objektyvias galimybes iki 2018 m. spalio 26 d. išsiaiškinti apie ikiteisminį tyrimą atliekančio tyrėjo priimtus procesinius sprendimus dėl kratos metu rastų ir paimtų ginklų ir šaudmenų procesinės padėties, šio ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno priimtą sprendimą dėl J. S. ginklų ir šaudmenų perdavimo į ginklų saugyklą bei kitas pavedimui atlikti reikšmingas aplinkybes ir po to priimti galutinį sprendimą. Teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo veikoje nėra kaltės.

14. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje pareigas vykdo nuo 1994 m. birželio 15 d., o Licencijavimo skyriuje – nuo 2016 m. sausio 1 d., jis tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, per tarnybos laikotarpį buvo 19 kartų skatintas premijomis, padėkomis, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, kelis kartus buvo apdovanotas policijos pasižymėjimo ir atminimo ženklais, pareiškėjo tiesioginis vadovas jį charakteristikoje apibūdino kaip gerai išmanantį darbo specifiką, turintį organizacinių gebėjimų, sąžiningai ir laiku atliekantį pareigas, tinkamai reaguojantį į kritiką, mėgstamą kolektyvo narį, taktiškai besielgiantį su piliečiais, priėjęs prie išvados, kad policijos įstaiga pareiškėją vertino kaip nepriekaištingai ir pavyzdingai tarnybines pareigas atliekantį pareigūną, teismas sprendė, kad tarnybinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

III. 15. Atsakovas Panevėžio AVPK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

16. Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, vertino tik pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, jį charakterizuojančius požymius, ir visiškai nevertino kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą – tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltės, tarnybinio nusižengimo padarymo priežasčių, aplinkybių ir padarinių. Nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjas neteikė paaiškinimų dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nebendradarbiavo su tarnybinį patikrinimą atliekančiu pareigūnu, tiek skunde, tiek teismo posėdyje nepripažino padaręs tarnybinį nusižengimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas tarnybines pareigas atliko netinkamai – ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareiškėjas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nebuvo tik todėl, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie padarytą didelę žalą. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti jo skundą ir panaikinti Įsakymą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad jis vykdė Pareigybės aprašyme funkcijas, teisėtai leisdamas realizuoti ginklus nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo padaryta žala. Pareiškėjas teigia, kad veikė pagal Licencijavimo skyriuje nusistovėjusią tvarką. J. S. savo parašu patvirtino ne ginklų grąžinimo jam faktą, o tai, kad ginklai yra tokie, kokie buvo iš jo paimti. Prieš leisdamas realizuoti ginklus, pareiškėjas teigia patikrinęs Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje, asmens teistumo registre ir jokių duomenų ir apribojimų, dėl kurių nebūtų galima leisti realizuoti ginklus, nerado, todėl, pagal jam Pareigybės aprašymo 6.2 punkte suteiktą teisę nusprendė leisti realizuoti ginklus. Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte nebuvo nurodyta, kad paimti ginklai kratos metu yra teisės pažeidimo nusikalstamos veikos įrankis ar objektas ir tai nėra daiktiniai įrodymai. Pareiškėjas nėra materialiai atsakingas už daiktinių įrodymų saugojimą, todėl vertino, kad ginklai ir šaudmenys yra perduoti jo funkcijoms vykdyti, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro rašte pateikti nurodymai saugoti perduotus objektus neatitiko teisės aktų reikalavimų. Paimti ginklai ir šaudmenys nebuvo grąžinti J. S., ginklus ir šaudmenis į ginklų parduotuvę realizacijai pristatė pareiškėjas. Po ginklų realizavimo J. S. panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tokia praktika Licencijavimo skyriuje taikoma nuo 2011 m. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo atliktas visapusiškas, išsamus objektyvus tyrimas, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas šališkai, neapklaustas pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. Pagal tarnybinės nuobaudos skyrimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 26 punktą, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalies aplinkybės nurodomos tarnybinio patikrinimo išvadoje.

21. Atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr.50-IS-92 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“, kuri yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

22. Teismas tikrindamas nuobaudos paskyrimo teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes ir pripažino, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai. Kartu pažymėjo, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė pareiškėjui palankiomis aplinkybėmis apie jo profesinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tai yra, aplinkybe, kuri pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį yra reikšminga parenkant nuobaudą pagal nuobaudų griežtumo hierarchiją.

23. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas keisdamas paskirtą nuobaudą neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas neteikė paaiškinimų dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nebendradarbiavo su tarnybinį patikrinimą atliekančiu pareigūnu, neprisipažino padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo konstatuotos Tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl teismas pagrįstai jų nevertino.

24. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pašalinti iš Išvados atsakovo vertinimą, jog pareiškėjo pasitikėjimas, kaip neatsargumo forma pasireiškusi kaltė, buvo nusikalstamas, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšys ir neturi reikšmės tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui bei skiriamos nuobaudos griežtumui.

25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas nuobaudą švelnesne nuobauda, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė