2022-09-26 Nr. BB-5595-1-01-1-31585-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4605/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31585-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. gynėjo advokato Arūno Taručio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. D. gynėjas advokatas Arūnas Tarutis prašo pakeisti 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir 2021 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl R. D. nuteisimo ir jį išteisinti, sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Kasaciniame skunde kasatorius nurodė, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus; laikydami įrodytomis bylai reikšmingas aplinkybes vadovavosi prielaidomis ir pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas; ribojo R. D. teisę į gynybą; nuosprendžiuose rėmėsi neištirtais ir BPK numatytais veiksmais nepatikrintais įrodymais; o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus skundo argumentus.

Kasaciniame skunde išdėsčius A. G., V. G., E. B., G. B., V. K., įslaptinto liudytojo Nr. 7, įslaptinto liudytojo Nr. 1, P. G. parodymų dalis kasatorius daro kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję teismai arba daro išvadas apie šių liudytojų nepatikimumą policijos pareigūnams darius jiems spaudimą, ar, kaip S. P. atveju, apie jo suinteresuotumą. Vertindamas galimą narkotinių medžiagų paslėpimą Švitrigailos gatvės namo rūsyje kasatorius kelia abejones, kad jame narkotinės medžiagos galėjo būti jau iki tol, kai policijos pareigūnai pradėjo jame slaptus veiksmus, arba narkotines medžiagas galėjo palikti kiti žmonės, nėra įrodymų, kad narkotines medžiagas į rūsį atnešė R. D., o šias kasatoriaus keliamas abejones teismams neįvertinus palankiai R. D., kasatorius mano buvus pažeistai BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatai. Kasatorius skundžiasi, kad teismai pažeidė teisę į gynybą, nes byloje yra daug garso įrašų ir nėra padarytos visų garso įrašų stenogramos, kas neleido gynybai kokybiškai susipažinti su šiais įrodymais ir kokybiškai gintis, dalis kaltinimo formuluočių yra be konkretaus turinio ir nuo jų neįmanoma gintis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti kasatoriaus motyvai, susiję su įrodymų vertinimu ir į juos buvo motyvuotai atsakyta. Kasaciniame skunde nesutikimas su žemesnių teismų sprendimais yra motyvuojamas kitokiu įrodymų vertinimu ir savo versijos palaikymu, ko pasekoje, teismui nepalaikius kasatoriaus versijos, daroma išvada apie BPK pažeidimus. Tačiau vien tik nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, tai, kad žemesni teismai nepalaikė kasatoriaus versijos, nereiškia BPK pažeidimo. Be to, kasatoriaus argumentai daugiausiai yra susiję su asmenų parodymais ir kitokiu jų vertinimu teigiant, kad jiems buvo daroma įtaka, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos aptarė ir atsakė į apeliacinio skundo argumentus. Be to, apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė nuo žmogaus atminties ir noro duoti parodymus nesusijusiam įrodynėjimui kriminalinės žvalgybos metu surinktais įrodymais, kurių kasatorius neginčija.

Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nors kasaciniame skunde kasatorius nurodė, kokie, jo nuomone, BPK pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant žemesnių instancijų teismuose, tačiau kasacinio skundo motyvacija nerodo, kad dėl kasatoriaus nurodytų veiksmų būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar jie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas stabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymas, paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. D. gynėjo advokato Arūno Taručio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Audronė Kartanienė

Alenas Piesliakas