2025-09-03 Nr. AB-13659-3-61-3-02397-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-60-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02397-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 35

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TOP SPORT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2022 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. DIE-299 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-39-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovė nuo 2002 m. vykdo azartinių lošimų veiklą Lietuvoje. Bendrovė turi licencijas organizuoti lažybas ir lošimus B kategorijos automatais, taip pat leidimus organizuoti šiuos azartinius lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus. Bendrovė nuotolinius lošimus vykdo savo interneto svetainėje https://www.topsport.lt/.

2.2. Tarnyba, atlikusi Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą, nustatė, kad nuo 2022 m. spalio 13 d. (pastaba: ginčijamame Įsakyme nurodyta 2022 m. spalio 13 d. laikytina rašymo apsirikimu, todėl pagal bylos duomenis keistina į 2021 m. spalio 13 d.) iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 3 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ skelbta informacija galbūt skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Bendrovė, nesutikdama su patikrinimo išvadomis, pateikė Tarnybai paaiškinimus, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame konstatavo, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 3 d. Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose, ir nutarė Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą.

2.3. Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir juos aiškinančiai teismų praktikai. Įsakymas priimtas klaidingai įvertinus faktines aplinkybes, taip pat buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Įsakymo pagrįstumą, todėl Įsakymas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais.

2.4. Tarnyba, surašydama patikrinimo aktą, privalėjo jame aiškiai nurodyti baigtinį sąrašą konkrečios pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri tariamai neatitinka ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų, tačiau Tarnyba patikrinimo akte neišvardino visų konkrečių pažeidimų, nurodė tik pavyzdinius tariamus pažeidimus. Tarnyba, priimdama Įsakymą, taip pat nepateikė baigtinio pažeidimų sąrašo, tačiau Įsakymu įpareigojo pareiškėją tokius (neišvardintus) pažeidimus pašalinti. Nei patikrinimo akte, nei Įsakyme Tarnyba tinkamai nesuformulavo Bendrovei inkriminuojamų pažeidimų, nenustatė visų būtinų pažeidimų požymių, todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikyta poveikio priemonė bei kokius konkrečius pažeidimus pareiškėjas buvo įpareigotas Įsakymu pašalinti.

2.5. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Tarnyba šią teisės normą aiškina taip, kad skatinimu lošti gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, tačiau tokia Tarnybos pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta. Iš minėtos teisės normos formuluotės matyti, kad šia teisės norma uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, ir skleisti informaciją apie tokio pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ir priemones. Tuo tarpu panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės gali būti tik tokios priemonės, kurios pagal savo esmę gali būti prilyginamos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiesiems lošimams, specialiems renginiams, todėl informacija apie lošimų organizatoriaus vykdomą veiklą, naujus lošimus ar Bendrovės ypatumus, negali būti laikoma skatinimu dalyvauti lošimuose.

2.6. Įsakyme pateiktas ALĮ 10 straipsnio 19 dalies išaiškinimas iškreipia ir neatitinka šios teisės normos tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas, priimdamas 2021 m. gegužės 20 d. Nr. XIV-337 Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių ALĮ 10 straipsnio 19 dalis buvo pakeista, ir konkretūs tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečius skatinimo lošti draudimus, patvirtina, kad įstatymų leidėjas skatinimu dalyvauti azartiniuose lošimuose pripažino tik specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones. Aiškinamajame rašte neužsimenama apie ketinimus riboti (drausti) lošimų organizatoriui savo interneto svetainėje teikti informaciją apie savo, savo teikiamas paslaugas, interneto svetainės funkcionalumus ir kitą, su lošimais, susijusią informaciją. Įstatymų leidėjo ketinimai nebuvo susiję su ribojimu lošimų organizatoriui pristatyti save ir savo paslaugas savo interneto svetainėje, kurioje jie organizuoja nuotolinius lošimus. Jeigu, kaip nurodoma Įsakyme, įstatymų leidėjas būtų ketinęs uždrausti lošimų organizatoriams skelbti informaciją apie savo veiklą ir siūlomas paslaugas, jis tokį draudimą ir būtų aiškiai suformulavęs. Pareiškėjas atidžiai sekė Pakeitimo įstatymo priėmimo procesą ir suprato, kad nuo jo įsigaliojimo dienos, jis nebegalės taikyti tik rinkodaros skatinimo priemonių, kurios anksčiau buvo leidžiamos, todėl nuo pirmos Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos nutraukė bet kokias aktyvias rinkodaros skatinimo priemones, suteikiančias lošėjams nuolaidas lošimų paslaugoms, konkursų organizaciją, akcijas, nutraukė TOP klubo veiklą.

2.7. Tarnyba netinkamai kvalifikavo pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamą informaciją, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepaisė savo pačios konsultacijų dėl lošimų organizatorių interneto svetainėse galimos skelbti informacijos. Tarnyba turėjo argumentuoti, kodėl pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamą informaciją kvalifikavo pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, kaip draudžiamą skatinimo priemonę, o ne kaip azartinių lošimų reklamą. Bendrovė turi teisę skelbti savo interneto svetainėje informaciją apie save, savo veiklą, teikiamas paslaugas, reklamą, ir tokios informacijos paskelbimas nelaikomas ALĮ pažeidimu. Tarnyba neturėjo pagrindo kvalifikuoti Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos informacijos pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį ir taikyti Bendrovei poveikio priemonę, nes paskelbta informacija nepažeidžia ALĮ nuostatų.

2.8. Bendrovės vykdoma nuotolinių lošimų veikla priskiriama ūkinei veiklai. Bendrovė, vykdydama šią veiklą, įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnis. Nepaisant to, kad azartinių lošimų veikla yra licencijuojama, o ALĮ įtvirtinti šios ūkinės veiklos apribojimai, azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms kaip ir kitiems ūkio subjektams taikomas bendro leidimo metodas. Nesant ALĮ nustatytų konkrečių veiksmų draudimo, Bendrovė turi teisę atlikti tokius veiksmus.

2.9. Tarnyba inicijavo Bendrovės patikrinimą savo iniciatyva, o ne pagal interneto svetainės lankytojo skundą. Patikrinimo metu Tarnyba nenustatinėjo ir nenustatė, kad Bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija iš tiesų skatina konkrečius asmenis lošti ir kokiu būdu. Tarnyba taip pat nenustatė, kad Bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija darytų kokią nors žalą interneto svetainės lankytojams, ir, kad tokia informacija būtų neteisinga ar klaidinanti vartotoją. Įsakyme padarytos išvados dėl Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos ir tariamai skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstos. Tarnyba šias išvadas padarė vadovaudamasi Tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto O. M. nuomone lošimų skatinimo klausimu. Iš Įsakymo turinio matyti, kad Tarnybos darbuotojas pateikė savo subjektyvią nuomonę apie informaciją, galinčią skatinti lošti, tačiau savo išvadų jis nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, oficialia statistika, apklausomis. Tarnybos darbuotojas, be kita ko, nenustatė, kad būtent Bendrovės skelbiama informacija skatina dalyvauti lošimuose, tik nurodė, kad paskelbta informacija gali turėti įtakos apsispręsti vartotojui.

2.10. Tarnyba, priimdama Įsakymą, turėjo atsižvelgti, be kita ko, ir į tai, jog Seimas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, nepaisė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabos, jog Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti notifikuotas Europos Komisijoje. Kadangi Pakeitimo įstatymo projektas nebuvo notifikuotas, juo nustatyti ribojimai nuotolinius lošimus organizuojantiems subjektams (įskaitant Bendrovę), negalėjo būti taikomi.

2.11. Bendrovei pritaikytos poveikio priemonės yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Tarnyba patikrinimo akte, Įsakyme nenurodė konkrečios informacijos, kuri neatitinka ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl neįmanoma nustatyti, kokius konkrečius pažeidimus padarė pareiškėjas, ir jų iki Įsakymo priėmimo negalėjo objektyviai pašalinti. Įsakymo 5 punkte pareiškėjui nurodoma ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 6 d. pašalinti Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą. Įsakymo 2 punkte konstatuota, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjo interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Vadovaudamasis šiomis Įsakymo formuluotėmis, pareiškėjas daro išvadą, kad Tarnyba įpareigojo pareiškėją pašalinti pažeidimą, kuris buvo baigtas 2022 m. vasario 3 d., t. y. dar iki Įsakymo priėmimo (2022 m. gegužės 5 d.), todėl Tarnyba neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti pažeidimą ir įspėti ją dėl licencijos sustabdymo.

2.12. Įsakymo 4 punkte pareiškėjas už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą įspėtas apie galimą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. N 27 išduotos licencijos organizuoti lažybas Nr. 0046 galiojimo sustabdymą. Bendrovė turi dvi azartinių lošimų licencijas (organizuoti lažybas ir organizuoti lošimus B kategorijos automatais), tačiau Įsakyme nėra motyvuojama, kodėl Bendrovė įspėta būtent dėl pirmosios licencijos sustabdymo.

2.13. Įsakymu Bendrovei paskirta maksimalaus dydžio bauda. Įsakyme nurodyta, kad komisija, skirdama Bendrovei baudą, nustatė lengvinančias aplinkybes (Bendrovė patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo ir konsultavosi su Tarnyba, dar nepasibaigus neplaniniam specialiajam patikrinimui buvo atlikti daliniai svetainės turinio pakeitimai, Bendrovė ar jos darbuotojai anksčiau nėra bausti už analogiško pobūdžio pažeidimus) bei nenustatė sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į tai, Bendrovei nepagrįstai paskirta maksimali bauda, nes ji turėjo būti ne didesnė nei minimalios ir maksimalios baudos vidurkis, t. y. 15 500 Eur.

3. Atsakovas Tarnyba nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė skundą atmesti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Tarnyba plačiai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Įsakyme aiškiai išdėstytos priežastys, dėl kurių pareiškėjo interneto svetainėje paskelbta informacija pripažinta skatinančia dalyvauti azartiniuose lošimuose. Įsakyme argumentuotai atsakyta į pareiškėjo argumentus, dėl kurių pareiškėjas nesutinka padaręs minėtą pažeidimą. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti azartiniuose lošimuose, nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti bei paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Azartiniai lošimai priskiriami prie licencijuojamos veiklos, kuriai taikomi bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, be kita ko, principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad draudžiama bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skatinti dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose.

3.2. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad juo siekiama nustatyti skatinimo dalyvauti lošimuose draudimą Lietuvos teritorijoje, tokiu būdu mažinant lošimams išleidžiamas suma, lošimams leidžiamą laiką, lošimų patrauklumą ir lošimų galimas sukelti neigiamas pasekmes visuomenei. Projektu siūlyta nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis, draudimą bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus (įskaitant specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančias dalyvauti lošimuose). Taigi, įstatymo projektu siekta nustatyti draudimą skatinti lošti Lietuvos Respublikoje bet kokia forma ir priemonėmis.

3.3. Bendrovė siaurai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Minėtame įstatyme nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti bei paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas šią teisės normą susiejo tik su konkrečiomis priemonėmis. Bendrovės interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ skelbta informacija akivaizdžiai buvo siekiama atkreipti dėmesį į lošimų organizatorių, jo teikiamas paslaugas, įtikinti bei paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, ir tai yra draudžiamos priemonės ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Tarnybos specialistas, turintis psichologo (psichologijos magistro) išsilavinimą, tarnybiniame pranešime išdėstė savo nuomonę dėl Bendrovės interneto svetainėje paskelbtos informacijos, kuri, jo vertinimu, skatina dalyvauti lošimuose ir gali turėti įtakos vartotojui įsitraukti į azartinius lošimus.

3.4. Bendrovės skundo argumentai, kad priimant Įsakymą, Tarnyba tinkamai nesuformulavo pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų, yra nepagrįsti, kadangi šiuose dokumentuose nurodyti konkretūs žodžiai, frazės, sakiniai ir šūkiai, kurie pripažinti skatinančiais dalyvauti azartiniuose lošimuose. Kadangi Bendrovė Įsakymo priėmimo dieną nepašalino skatinančios lošti informacijos, Įsakymu pagrįstai jai buvo paskirta 25 000 Eur dydžio bauda.

3.5. Įsakymas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jame nurodyti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai aspektai, kuriais remiantis buvo priimtas Įsakymas, motyvai yra aiškūs ir pakankami.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „TOP SPORT“ skundą.

5. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

5.1. Tarnyba 2021 m. spalio 14 d. patikrino Bendrovės interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ skelbtą informaciją ir nustatė, kad Bendrovė skelbia informaciją, kuri galbūt skatina dalyvauti azartiniuose lošimuose: interneto svetainės tituliniame puslapyje, taip pat skyriuose „Sportas“, „Gyvai“, „Gyvai+“, „Kazino“, „Kazino gyvai“, „Lažybų žaidimai“, „Lenktynės“, E-sportas“, skyrelyje „Apie mus“ užfiksuoti tekstai, skatinantys lošti, aprašyti Bendrovės išskirtinumai taip skatinant dalyvauti pareiškėjo organizuojamuose lošimuose, siekiama atkreipti dėmesį į pareiškėjo siūlomą pasiūlą, jos patikimumą, interneto svetainės išskirtinumą ar teikiamų paslaugų ypatybes:

„Top Sport lažybų bendrovė yra pirma ir pati didžiausia lažybų bendrovė Lietuvoje“, „TOPsport <…> galite rast didžiausią kazino žaidimų pasirinkimą Lietuvoje, kur galėsite išmėginti puikius lošimų automatus“, „TOPsport ne tik lažybų punktas - tai <…> populiariausia lažybų internetu platforma visoje Lietuvoje“, „TOPsport žaidėjams leidžia rinktis iš pačių populiariausių sporto šakų, plataus lygų pasirinkimo ir įvairių lažybų rubrikų. TOPsport klientai kiekvieną dieną gali rasti plačią sporto įvykių pasiūlą, atlikti įvairius statymus už įvairias baigtis, lažintis dėl kitų įvykių rungtynių metu ir ieškoti sau tinkančio lažybų būdo“, „ Siūlome Jums lažybas internetu su tiesiogine transliacija“, „Su „TOPsport“ galite atlikti pačius įvairiausius sporto lažybų statymus“.

Užfiksuoti raginimai lošti: „Statykite, ar Kauno Žalgiris triumfuos LKL pirmenybėse ir ar Žalgiris pateks į Eurolygos finalinį ketvertą“, „Spėkite, kaip toli nueis Vilniaus Rytas FIBA Čempionų lygoje ir ar pateks į LKL finalą“, „Statykite, kaip seksis NBA lietuviams ir jų klubams, kas taps Čempionų lygos nugalėtoju, kas triumfuos įvairiuose pasaulio čempionatuose ir ar kas nors gali F-1 nurungti Lewisą Hamiltoną“, „Lažinkitės, kas taps Lietuvos Respublikos ar JAV prezidentu, arba tiesiog spėkite, kokie skaičiai pasirodys Vikingų Loto“, „Rinkis vieną iš daugiau negu 400 žaidimų ir pasiimk savo įspūdingus laimėjimus“, „<…> rinkis lažybos gyvai, statyk stebėdamas rungtynes ir palaikyk savo mėgstamas komandas ar sportininkus dar aistringiau“, „<...> rinkis lažybos gyvai + TV“, „Išvenk ilgos kelionės į tikrą kazino, statyk, lažinkis ir mėgaukis kazino stalo žaidimais internetu“ (toliau – ir Ginčo informacija).

5.2. Tarnyba Ginčo informaciją pripažino ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintu galimu draudimo skatinti dalyvauti lošimuose pažeidimu. Tarnybos Kontrolės skyrius surašė 2021 m. spalio 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. IVL-1389 „Dėl UAB „TOP SPORT“ interneto svetainėje skelbiamos informacijos, kuri skatina dalyvauti lošimuose“. Tarnybos 2021 m. spalio 14 d. pavedimu patikrinti Nr. PT-39-(7.3) inicijuotas Bendrovės neplaninis specialusis patikrinimas.

5.3. Atlikus Bendrovės patikrinimą, Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. DIE171 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-39-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas Nr. DIE-171) 2 punkte nurodyta, kad, sistemiškai įvertinus pareiškėjo patikrinimo metu surinktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, galiojančius teisės aktus, pareiškėjo atsiliepimą, patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „TOP SPORT“ rinkodaros vadovo S. S. sprendimu nuo 2021 m. spalio 13 d. (Įsakyme Nr. DIE-171 nurodyta pažeidimo padarymo data 2022 m. spalio 14 d. laikytina rašymo apsirikimu) iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjo interneto svetainėje skelbta informacija galbūt skatina interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį ir 3 punktu nutarta pareiškėjo neplaninio specialiojo patikrinimo medžiagą dėl šio įsakymo 2 punkte nurodyto galimo ALĮ pažeidimo perduoti Tarnybos Patariamajai komisijai (toliau – ir Komisija), sudarytai vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-256 „Dėl Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti.

5.4. Komisija, išnagrinėjusi patikrinimo medžiagą, dalyvaujant Bendrovės atstovams S. S. ir K. V., 2022 m. balandžio 28 d. padarė išvadą (Nr. IVL-695) (toliau – ir Komisijos išvada), kad pareiškėjo interneto svetainėje 2021 m. spalio 14 d., 2021 m. lapkričio 4 ir 10 d., 2022 m. vasario 3 d. paskelbta informacija, nurodyta Komisijai perduotame Įsakyme Nr. DIE-171, kuria siekiama atkreipti dėmesį į Bendrovę, jos pasiūlą, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti Bendrovės lošimuose, laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose informacija, todėl konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.

5.5. Tarnybos direktorius, Komisijos išvados pagrindu priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriame konstatavo, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. iki ne vėliau nei 2022 m. vasario 3 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, draudžiančią skatinti dalyvauti lošimuose. Įsakymu taip pat nuspręsta pritarti Komisijos Išvadai ir už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą paskirti Bendrovei 25 000 Eur baudą. Bendrovė, be kita ko, įspėta apie galimą Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. N-27 išduotos licencijos organizuoti lažybas Nr. 0046 galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą. Taip pat Bendrovei nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 6 d. pašalinti Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, sutiko su Tarnybos pozicija, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutus skatinimo dalyvauti lošimuose draudimas. Lingvistinis šios teisės normos aiškinimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose. Aplinkybė, kad įstatymo leidėjas tam tikras draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formas ir priemones detalizuoja, nereiškia, jog apsiribojama tik išvardytomis draudimo skatinti dalyvauti lošimuose formomis ir priemonėmis bei panašiomis į šias išvardytas formas ir priemones. Be to, minėta įstatymo nuostata buvo pakeista 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. ir kuriuo taip pat siekta nustatyti draudimą skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis.

7. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, jog Tarnyba ALĮ 10 straipsnio 19 dalį aiškina plačiai pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai traktuoja, jog skatinimas dalyvauti lošimuose apima tik draudimą atlikti konkrečius šioje teisės normoje nurodytus veiksmus ir jiems prilyginamus įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose, t. y. specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones. Teismas, įvertinęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalies turinį, atsižvelgęs į Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo leidėjo valia buvo kitokia, t. y. leisti tam tikra forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose.

8. Teismas akcentavo, jog ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, reglamentuojančioje lošimų reklamą, yra nustatytos tam tikros reklamos draudimo išimtys, tačiau tai nereiškia, kad jos yra taikomos ir lošimams skatinti pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Aplinkybė, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs draudimo Bendrovei savo interneto svetainėje informuoti lošėjus ir kitus svetainės lankytojus apie siūlomus lošimus ir Bendrovė turi teisę tokią informaciją skelbti, nereiškia, kad skelbiamos informacijos turinys ir formuluotės, negali būti skatinamojo pobūdžio. Įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, įtvirtino absoliutų draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus. Lošimo paslaugų skatinimu įstatymų leidėjas laiko bet kokius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančius asmenis apsispręsti dalyvauti lošimuose. Teismas vertino, jog Bendrovės interneto svetainėje skelbta Ginčo informacija negali būti laikoma tiesiog neutralia informacija, nes atkreipiamas dėmesys į pareiškėjo organizuojamų lošimų išskirtinumą, raginama išmėginti lošimus, siūloma atlikti statymus, spėti, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas tokiu būdu nepagrįstai susiaurina pareiškėjo teisę nurodyti savo svetainėje klientams svarbią ir naudingą informaciją, atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo Įsakymo 1.1.9 ir 1.2 papunkčiuose yra pateikti konkretūs atsakovo užfiksuoti vizualiai su tekstais, kurie laikomi galimu ALĮ 10 straipsnio 19 punkto pažeidimu ir kurių pagrindu buvo nuspręsta atlikti Bendrovės neplaninį specialųjį patikrinimą. Iš Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjo pažeidimui konstatuoti užtenka bent vieno informacinio teksto, kurio turinys skatina dalyvauti lošimuose. Pareiškėjas suprato, kokia jo skelbta informacija pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, nes Įsakyme konstatuota, kad dalį informacijos jis pašalino dar prieš Tarnybai priimant Įsakymą.

10. Teismas pažymėjo, kad priešingai, nei nurodė pareiškėjas, Įsakyme konstatuotas pažeidimas ne tik atsižvelgus į Tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto O. M. tarnybiniame pranešime pateiktą nuomonę, bet ir įvertinus galiojančius teisės aktus, patikrinimo metu surinktus duomenis, Tarnybos patikrinimo aktą, pareiškėjo atsiliepimą į Tarnybos patikrinimo aktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022, Komisijos išvadą.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Tarnyba neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti pažeidimą ir įspėti jį dėl licencijos sustabdymo. Teismas, nustatęs, kad Įsakymo priėmimo dieną pažeidimas nebuvo pašalintas, nusprendė, kad pareiškėjui pagrįstai buvo taikytas Įstatymo 291 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Teismo vertinimu, Bendrovei paskirtos baudos dydis atitinka teisinį reguliavimą, nustatytas įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir galimos skirti baudos vidurkį. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kaip jis apskaičiavo prašomą nustatyti mažesnį baudos dydį ir nepagrindė, kodėl būtent pareiškėjo siūlomas baudos dydis turėtų būti nustatytas.

12. Teismas konstatavo, jog Įsakyme pateiktas išsamus patikrinimo veiksmų ir nustatytų faktinių aplinkybių aprašymas ir teisinis vertinimas, todėl ginčijamas Įsakymas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų.

III. 13. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretavus faktines aplinkybes, neteisingai aiškinus ir taikius teisės aktus ir nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos.

14.2. Apie Pakeitimo įstatymą (kaip techninį reglamentą) nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 2015/1535 nustatytą procedūrą, nors turėjo būti pranešta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų. Teismas, pasielgdamas priešingai, pažeidė Direktyvos 2015/1535 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas ir nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) suformuotos praktikos.

Iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi aptariamo ALĮ straipsnio redakcija nedraudė dalyvavimo azartiniuose lošimuose skatinimo ir numatė tik konkrečius būdus (baigtinį sąrašą), kuriais skatinimas yra negalimas (draudžiamas). Šis teisinis reguliavimas nedraudė ir neribojo lošimų organizatorių teisės savo interneto svetainėse arba kitose lošimų organizavimo vietose organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose. Tačiau Pakeitimo įstatymu buvo įtvirtintas agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių (skatinimo), t. y. specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų ir panašaus pobūdžio skatinamųjų priemonių, ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimas.

Pakeitimo įstatymu teisinis reguliavimas savo turiniu ir taikymo apimtimi (tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai) buvo pakeistas iš esmės, jį gerokai sugriežtinant ir numatant visiškai naujus skatinimo draudimus (juos išplečiant). Direktyvos 2015/1535 5 straipsnio 1 dalyje, kuria dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nustatyta, kad valstybės narės iš naujo pateikia techninio reglamento projektą Komisijai sąlygomis, nurodytomis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.

Taigi, akivaizdu, jog Europos Komisijai iš naujo privalo būti pranešta tiek apie tokius techninio reglamento pakeitimus, kuriais keičiama jo taikymo sritis teritorijos ar laiko atžvilgiu, tiek apie tokius pakeitimus, kuriais nustatomi nauji ribojimai arba esami ribojimai yra išplečiami. Vadovaujantis ESTT 2016 m. vasario 4 d. sprendime, priimtame byloje Nr. C-336/14, pateiktais išaiškinimais, valstybės narės turi pareigą iš naujo pateikti pakeitimus, smarkiai keičiančius techninio reglamento projektą. Pakeitimai reikšmingais gali būti ir tuomet, kai keičiamas techninio reglamento turinys, įvedami nauji draudimai / ribojimai ir pan., kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Europos Komisijos 2014 m. liepos 14 d. rekomendacijomis dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų. Šios rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio. Azartinių lošimų teisinis reguliavimas Europos Sąjungos mastu nėra unifikuotas ir kiekviena valstybė narė pasirenka, kaip šią sritį reglamentuoti. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad azartinių lošimų organizatoriai negali savo interneto svetainėse (lošimų organizavimo vietose) taikyti skatinimo priemonių (akcijų, bandomųjų lošimų ir kt.). Rekomendacijų buvimo faktas niekaip nekeičia ir nepanaikina valstybių narių pareigos notifikuoti Europos Komisiją apie techninius reglamentus ir reikšmingus jų pakeitimus pagal Direktyvos 2015/1535 reikalavimus.

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, todėl nepagrįstai vertino, kad Bendrovė pažeidė šią teisės normą. Priešingai nei nurodoma Įsakyme ir teismo sprendime, ši teisės norma nenustato absoliutaus draudimo skleisti bet kokią informaciją apie azartinius lošimus, o tik draudžia skleisti informaciją būtent apie minėto pobūdžio įtikinėjimo veiksmus ar priemones. Šios priemonės (veiksmai) aptariamos normos prasme gali būti tik tokios, kurios pagal savo esmę gali būti prilyginamos nuolaidoms, dovanoms, akcijoms, bandomiems lošimams ir specialiems renginiams.

14.5. Aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį, turėjo būti vadovaujamasi tikraisiais įstatymų leidėjo ketinimais, kurių buvo siekiama priimant Pakeitimo įstatymą. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto formuluotės aiškiai atskleidžia tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus – uždrausti konkrečias iki tol (iki 2021 m. liepos 1 d.) galimas ir joms tiesiogiai prilygintinas skatinimo priemones, t. y. akcijas, konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas, kitus renginius, nuolaidas, statymus ypatingomis sąlygomis, ir informacijos apie tokias priemones skleidimą. Aiškinamajame rašte neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams apskritai drausti skelbti informaciją apie azartinius lošimus.

14.6. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies lingvistinė formuluotė, Pakeitimo įstatymo aiškinamasis raštas ir Seimo narių pasisakymai prieš Pakeitimo įstatymo priėmimą aiškiai parodo, kad įstatymų leidėjas skatinimo draudimą suprato siaurai, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių naudojimo ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimą. Įstatymų leidžiamosios valdžios atstovų pasisakymai yra viena iš priemonių (šalia aiškinamųjų raštų turinio), leidžiančių identifikuoti tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus ir tuo pačiu atskleidžia, kaip Seimas suprato įstatymo projekto nuostatas, už kurias balsavo.

14.7. Nurodytų faktų nepaneigia LAT 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021, ir 2022 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-469/2022, pateikti išaiškinimai. Šie kasacinio teismo išaiškinimai yra visiškai neaktualūs santykiams, kurie buvo nagrinėjami byloje dėl pareiškėjo (kaip licencijuotos lošimų bendrovės) skelbiamos informacijos savo interneto svetainėje. Abejose minėtose LAT civilinėse bylose buvo nagrinėjami santykiai tarp fizinių asmenų dėl jų tarpusavyje sudarytų pokerio mokymų sutarčių atitikties CK normoms. Abejose bylose LAT aiškiai nurodė, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis nėra taikoma ginčo santykiams. LAT taip pat neanalizavo ALĮ 10 straipsnio 19 dalies priėmimo aplinkybių (aiškinamojo rašto, Seimo narių pasisakymų, šios nuostatos nenotifikavimo Europos Komisijai ir kt.). Taigi, šios bylos ir civiline tvarka išnagrinėtų bylų aplinkybės skiriasi iš esmės, todėl nėra pagrindo vadovautis minėtais LAT išaiškinimais, sprendžiant Įsakymo (ne) teisėtumo klausimą.

14.8. Tarnyba, nubausdama pareiškėją už aiškiai neuždraustų veiksmų atlikimą, nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo pareiškėjui Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.

14.9. Teismas nepagrįstai ignoravo, kad be ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtinto skatinimo dalyvauti lošimuose draudimo ALĮ taip pat yra įtvirtintas ir atskiras azartinių lošimų reklamos draudimas. Vadovaujantis tiek lingvistine teisės normos struktūra, tiek tikraisiais įstatymų leidėjo ketinimais, ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje skatinimo sąvoka vartojama siaurąja prasme, t. y. tik kaip agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių (kurios išvardintos ALĮ 10 str. 19 d. ir joms tiesiogiai prilygintinos) naudojimas ir informacijos apie tokias priemones skleidimas. Reklamos draudimu yra draudžiama išorinėse informacijos sklaidos priemonėse (spaudoje, televizijoje ir pan.,) skelbti skatinančią informaciją (reklamą) apie azartinius lošimus, išskyrus ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą reklamą. Pareiškėjas savo interneto svetainėje nenaudojo ir Tarnyba nenustatė, kad pareiškėjas būtų naudojęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje uždraustas agresyvias rinkodaros įtraukties priemones (akcijas, nuolaidas ir pan.) ir, atitinkamai, neskleidė informacijos apie tokias priemones, todėl pareiškėjo skelbta informacija negalėjo būti kvalifikuojama pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pareiškėjas, skelbdamas minėtą informaciją, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reklamos draudimo. Vadovaujantis suformuota ir iki šiol aktualia (nepakeista) teismų praktika, ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai, o lažybų organizatoriai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti kur kas platesnę informaciją ne tik lažybų punktuose, bet ir savo interneto svetainėje.

14.10. Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2021 m. rugsėjo 3 d. Tarnyba viešai paskelbė savo konsultaciją „Dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“, kurioje aiškiai nurodė, kad „Lošimų organizatoriai savo interneto svetainėse ir lošimo organizavimo vietose gali skelbti informaciją apie lošimus neatsižvelgdami į šią konsultaciją ir Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus azartinių lošimų reklamai.“ Po Pakeitimo įstatymo priėmimo Tarnyba patvirtino pareiškėjo teisę savo interneto svetainėje (lošimų organizavimo vietoje) skelbti informaciją apie savo veiklą ir siūlomus lošimus nevaržomai. Tuo pačiu, Tarnyba sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad pareiškėjas šią teisę galės įgyvendinti be jokių apribojimų ir jam nebus taikomos sankcijos už minėtos informacijos skelbimą.

14.11. Azartinių lošimų organizavimo veikla Lietuvos Respublikoje nėra uždrausta. Nepaisant to, kad azartinių lošimų veikla yra licencijuojama ir jos reglamentavime vyrauja įvairūs draudimai, ši veikla vis vien yra viena iš ūkinės veiklos rūšių. Savo interneto svetainėje organizuodamas nuotolinius azartinius lošimus, pareiškėjas įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jam garantuoja Konstitucijos 46 straipsnis.

14.12. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad informacija, kuri buvo skelbiama Bendrovės interneto svetainėje, yra skatinanti dalyvauti lošimuose ir pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas.

14.13. Vadovaujantis ALĮ 12 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo interneto svetainė yra nuotolinio lošimo paslaugų teikimo vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos. Informacijos apie pareiškėjo veiklą, siūlomas paslaugas (lošimų taisykles, lažybų pasiūlą), interneto svetainės funkcionalumus ir ypatumus interneto svetainėje skelbimas savaime negali būti laikomas skatinimu dalyvauti lošimuose, nes svetainės lankytojai pareiškėjo svetainėje lankosi nieko neskatinami ir patys savarankiškai nori susipažinti su informacija, siekdami pasinaudoti paslaugomis, kurios yra teikiamos teisėtai.

14.14. Tarnyba Bendrovės patikrinimą pradėjo savo iniciatyva, o ne pagal interneto svetainės lankytojo ar Bendrovės kliento skundą. Tarnyba patikrinimo metu nenustatinėjo ir netyrė, kad konkreti Bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija iš tiesų skatino konkrečius asmenis lošti ir kokiu būdu. Tarnyba taip pat nenustatė, kad Bendrovės interneto svetainėje skelbiama informacija darytų kokį nors neigiamą poveikį svetainės lankytojams, bei, kad tokia informacija būtų neteisinga ar klaidinanti. Pareiškėjo interneto svetainėje nuolat yra skelbiama informacija apie neatsakingų lošimų galimą sukelti žalą. Be to, asmuo, norėdamas pasinaudoti pareiškėjo paslaugomis, prieš tai turi atlikti tam tikrus būtinus veiksmus – sudaryti nuotolinio lošimo sutartį (kartu pereidamas kliento pažinimo procedūrą), pervesti į lošimų sąskaitą lėšas, pasirinkti lošimą ir atlikti statymą. Taigi, lošimų paslauga asmuo negali pasinaudoti spontaniškai.

14.15. Įsakyme tariamas skatinimas dalyvauti lošimuose grindžiamas vien tik Tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto O. M. konsultacine išvada. Tačiau šio specialisto konsultacine išvada neturėjo pagrindo vadovautis nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas, nes tai yra Tarnybos darbuotojo subjektyvi ir jokiais objektyviais duomenimis neparemta nuomonė.

14.16. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų keliamų administraciniam aktui. Iš Įsakymo negalima aiškiai identifikuoti, kokią konkrečią informaciją iš Bendrovės interneto svetainės ir dėl kokių konkrečių motyvų Tarnyba laikė pažeidžiančia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Tarnyba, priimdama Įsakymą, tinkamai nesuformulavo Bendrovei inkriminuojamų pažeidimų ir nenustatė visų būtinų pažeidimų požymių, todėl nėra aišku, už kokius konkrečiai pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikytos poveikio priemonės ir kokią informaciją pareiškėjas gali skelbti savo interneto svetainėje, kad nepadarytų pažeidimo. Tarnyba ne tik privalėjo nurodyti baigtinį sąrašą teiginių, kuriuos laiko neatitinkančiais ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų, tačiau turėjo atskirai pagrįsti, kodėl toks kiekvienas teiginys laikomas draudžiamu skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme. Tačiau to Tarnyba nepadarė, o pirmosios instancijos teismas šiuos pažeidimus nepagrįstai ignoravo.

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei papildomai pažymi:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris yra pagrįstas faktiniais bylos duomenimis, teismo sprendimo motyvai argumentuoti, todėl nėra pagrindo tenkinti Bendrovės apeliacinį skundą.

16.2. Europos Komisijos techninio reglamento duomenų bazėje iš tiesų nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie ALĮ Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau šiuo atveju nebuvo pagrindo tai daryti, kadangi draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į ALĮ. Iki ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, įvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo pavyzdžių pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Be to, Europos Komisija apie iki 2021 m. liepos 14 d. galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje įtvirtintą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose konkrečiais įstatyme išvardintais būdais buvo informuota. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė pagrindinio komiteto išvadą Nr. 109-P-19 (nors ir remdamasis kitais pagrindais), kad nėra pagrindo apie projektą pranešti Europos Komisijai.

16.3. Apeliaciniame skunde vertinamas Seimo priimto Pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo priėmimo procedūros teisėtumas, nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

16.4. Negalima ALĮ 10 straipsnio 19 dalies aiškinti siaurai, t. y. negalima teigti, kad draudžiami tik lošimo organizatoriaus organizuojami specialūs renginiai, bandomieji lošimai, akcijos, nuolaidas, dovanos, kadangi, aiškinant lingvistiškai, žodis „įskaitant“ sieja sakinio dalį, esančią po šio žodžio, su pirmąja sakinio dalimi. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti bei paraginti asmenis dalyvauti lošimuose.

16.5. Reikalavimai azartinių lošimų reklamai nustatyti ALĮ 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse, o draudimas skatinti dalyvauti lošimuose nustatytas ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje. Taigi, ALĮ aiškiai nurodyta, kaip galima reklamuoti azartinius lošimus, be to, ALĮ įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Lošimų organizatoriai, kuriems išduoti leidimai organizuoti nuotolinius lošimus, savo interneto svetainėse privalo nurodyti organizuojamų lošimų rūšis, skelbti lošimų reglamentus ir kitą, su teisėtai vykdoma lošimų veikla susijusią informaciją. Taigi, lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamai informacijai pritaikius azartinių lošimų reklamos skelbimo reikalavimus, lošimų organizatoriai privalėtų pašalinti informaciją, kurią skelbti interneto svetainėse įpareigoja kitos ALĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, šiuo atveju vertina tik tai, ar lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiama informacija nepažeidžia draudimo skatinti dalyvauti lošimuose (ALĮ 10 str. 19 d.). Esant tokiam reguliavimui, lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos atitikimas ALĮ 10 straipsnio 9, 91, 92 dalių reikalavimams negali būti atliekamas, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog Įsakymas yra neteisėtas, nes pažeidžia Bendrovės teisėtus lūkesčius, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

16.6. Tarnybos specialisto – psichologo nuomonė (išvada) nėra laikoma papildomu įrodymu byloje, ji nepaneigia ir nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau ši specialisto nuomonė padeda geriau atskleisti skatinimo sąvoką ir susidaryti bendrą nuomonę apie Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos informacijos lošėjams daromą įtaką (galimą žalą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. DIE-299 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-39-(7.3)“, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Bylos duomenimis, Tarnyba, Įsakymo 2 punkte konstatavusi, kad nuo 2021 m. spalio 13 d. ir ne vėliau nei iki 2022 m. vasario 3 d. Bendrovės interneto svetainėje https://www.topsport.lt/ užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalį (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose), nutarė pritarti Komisijos Išvadai ir už šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 25 000 Eur dydžio baudą, įspėti Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti lažybas Nr. 0046, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. N-27 galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą ir nustatyti Bendrovei terminą ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 6 d. pašalinti šio Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo argumentus, iš jų – kad Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti, bet nebuvo notifikuotas Europos Komisijoje, o to nepadarius – juo nustatyti ribojimai nuotolinius lošimus organizuojantiems subjektams (įskaitant Bendrovę) negalėjo būti taikomi, pareiškėjo skundo netenkino.

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su išvadomis dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo: iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

22.1 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-11-415/2025 pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ skundą atsakovui Tarnybai, kurioje nagrinėjamas ginčas faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panašus į kilusį nagrinėjamoje byloje, t. y. Tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. DIE-314 „Dėl atlikto UAB „Unigames“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-36-(7.3)“, kuriuo UAB „Unigames“, be kita ko, paskirta 12 662 Eur bauda už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą;

22.2 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuris buvo paskelbtas 2025 m. kovo 13 d. (Nr. C-120/24) (toliau – ir ESTT prejudicinis sprendimas);

22.3 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 30 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, konstatavo, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį naująją redakciją buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT prejudicinio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą; Komisijai nepateikus techninio reglamento – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (2001 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. IX-325, įsigaliojęs 2021 m. gegužės 20 d.) projekto, neįvykdyta Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa; atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Lošimų priežiūros tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.

23. Įvertinus, kad pagrindų nesivadovauti 22.3 papunktyje byloje taikytinos teisės aiškinimo taisykle, nėra, konstatuotina, kad Tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos, dėl ko Tarnybos Įsakymas, priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

24. Pažymėtina, jog tokio vertinimo, koks pateiktas nagrinėjamoje byloje, taip pat laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, 2025 m. birželio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, 2025 m. liepos 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-34-552/2025, 2025 m. liepos 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-58-602/2025 ir kt.), nuo kurio teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti ir nagrinėjamoje byloje.

25. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimu argumentai nėra reikšmingi vertinant šio teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

26. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisę, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijamas Tarnybos Įsakymas yra naikinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

27. Pareiškėjas UAB „TOP SPORT“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

30. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

31. Į bylą pateikti Swedbank 2022 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10 ir SEB banko 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1504, patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 33,75 Eur žyminį mokestį. Kadangi žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.), pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas 33,75 Eur dydžio žyminis mokestis.

32. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 23 d. pateiktame prašyme prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad priimdamas ginčijamą Įsakymą, jis vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu, neatliko neteisėtų veiksmų ir neturėjo pagrindo abejoti šio teisės akto priėmimo procedūros teisėtumu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio atsakovo prašymo, pažymi, kad jis paneigtų principą „pralaimėjęs moka“ bei nepagrįstai apsunkintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „TOP SPORT“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. DIE-299 „Dėl atlikto UAB „TOP SPORT“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-39-(7.3)“.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „TOP SPORT“ iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė