99d992f4-e93d-4bde-beab-ca4ff7191e2a · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-537-889/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04961-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.3; (S) 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. K. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovas nurodė, kad pradiniai atsakovai žiniasklaidos priemonės laikraščiai „Vakarų ekspresas“ ir „15 min“, pažeisdami teisės aktus, vieÅ¡ai straipsniuose „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ â€œ paskelbė jo asmens duomenis (balsavimo protokolÄ dėl stogo remonto), nurodydami, kokį ir kur esantį turtÄ ieÅ¡kovas turi, ir informacijÄ , kur gyvena ir kas yra jo kaimynas ar kaimynai.

Teigė, jog jis nėra vieÅ¡as asmuo, todėl turi teisę į privatų gyvenimÄ ir neabejotinÄ teisę į tai, kad jo asmens duomenys nebÅ«tų skelbiami žiniasklaidos priemonėse. Minėtų žiniasklaidos priemonių veiksmus jis apskundė Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (SK-205) SPR-229 nusprendė skirti nuobaudÄ â€“ pareikÅ¡ti papeikimÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjoms (skleidėjoms) UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ dėl Reglamento Nr. (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo atskleidžiant pareiÅ¡kėjo (E. K.) asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ â€œ; pareikalauta pažeidimÄ paÅ¡alinti.

Å is Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis individualus teisės aktas. 1.2. Dėl minėtų neteisėtų atsakovių veiksmų ieÅ¡kovas teigia patyręs emocinį diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, jautėsi pažemintas, nes vieÅ¡ai paskelbti asmeniniai duomenys, kurie jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti paskelbti. IeÅ¡kovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis ir valstybe. Pažįstami ir giminės, girdint ieÅ¡kovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę, taip pat jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo bÅ«kle.

Dėl minėtų veiksnių ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ , t. y. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių po 1 000 Eur.

2. Teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“ jam padarytÄ neturtinę žalÄ atlygino, todėl pretenzijų ir reikalavimų jai nebereiÅ¡kia, ieÅ¡kinio reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ atsisako, bylos dalį dėl reikalavimų UAB „Vakarų ekspresas“ praÅ¡o nutraukti. 3. 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ tenkino, priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovei UAB „Vakarų ekspresas“, nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei UAB „15 min“ 1 202,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovo asmens duomenys – vardas ir pavardė – buvo paskelbti, kaip juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario duomenys.

Informacijos rengėjas neturėjo duomenų (ir Å¡iuo metu tai nėra žinoma) apie tai, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys ieÅ¡kovas E. K. yra turto savininkas, gyventojas ar kitas teisėtas turto valdytojas, ar asmuo, veikiantis pagal įgaliojimÄ susirinkime, tačiau tokių duomenų apie ieÅ¡kovÄ publikacijoje ir nebuvo skelbiama, todėl teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog atsakovė pavieÅ¡ino ieÅ¡kovo, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario, asmens duomenis. 4.2.

Žurnalistų etikos inspektorius 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime Nr. (SK-205) SPR-229 konstatavo, jog ieÅ¡kovo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, nesant ieÅ¡kovo sutikimo, ir skyrė atsakovei papeikimÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pripažino pažeidimÄ anksčiau ir iki inspektoriaus sprendimo priėmimo paÅ¡alino iÅ¡ publikacijos jÄ iliustruojančiÄ nuotraukÄ : dokumentÄ , atskleidžiantį ieÅ¡kovo asmens duomenis. 4.3. Teismas, susipažinęs su pateiktos publikacijos tekstu, sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieÅ¡kovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t. y. ieÅ¡kovo duomenys buvo matyti tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nėra skelbiama jokios klaidingos, žeminančios ar asmens garbę ir orumÄ menkinančios informacijos. 4.4.

IeÅ¡kovas nurodo, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę, jis taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo bÅ«kle. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad artimųjų rÅ«pestis dėl ieÅ¡kovo turto bÅ«klės gali bÅ«ti natÅ«ralus jaudinimasis, rÅ«pinimasis ar užuojauta, paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumÄ , Å¡ie duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste. 4.5.

IeÅ¡kovas nurodo, jog dėl paskelbtų asmens duomenų jis patyrė emocinį diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pasijautė pažemintas, tačiau teismas sutiko su atsakovės teiginiu, jog labiau tikėtina, kad Å¡ie argumentai yra hiperbolizuoti. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiÅ¡kinimų nedavė, nurodydamas, kad Å¡iuo metu jaučia didelį stresÄ ir depresijÄ , jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas teiginių, jog patyrė 1 000 Eur neturtinę žalÄ , nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).

Dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas neįrodinėja jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad Å¡ie iÅ¡gyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rÅ«pesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalÄ privaloma pagrįsti ir įrodyti. 4.6. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovė, nelaukdama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, pripažino pažeidimÄ ir paÅ¡alino iÅ¡ publikacijos jÄ iliustruojančiÄ nuotraukÄ : dokumentÄ , atskleidžiantį ieÅ¡kovo asmens duomenis. 4.7.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje nenustatęs ieÅ¡kovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikÅ¡mingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 5. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti; panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 5.1. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė teigia, kad atskleidė tik tai, kokios bendrijos narys yra ieÅ¡kovas, kokiam butui atstovauja ir kaip balsavo, tačiau tokie atsakovės teiginiai yra tik bandymas sumenkinti pažeidimÄ , nes asmuo negali bÅ«ti bendrijos narys nebÅ«damas buto ar kitų patalpų savininku. 5.2. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neįrodytos neturtinės žalos dydį pagrindžiančios aplinkybės. Teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 2.23 straipsnį ir neatsižvelgė į teismų Å¡iuo klausimu formuojamÄ praktikÄ .

Pagal teismų praktikÄ , ieÅ¡kovui negali bÅ«ti perkelta sveikatos pablogėjimo ir patirtų nepatogumų įrodinėjimo raÅ¡ytiniais įrodymais naÅ¡ta. Be to, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui nepasiÅ«lė, kad jis pateiktų įrodymus, kurių, pagal teismų praktikÄ , teikti neprivalo. 5.3. Teismas tik paminėjo faktinius duomenis, atsakovės pozicijÄ , tačiau nepateikė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų vertinimo. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , teismas turi nustatyti patirtos neturtinės žalos dydį, taip pat turi nuspręsti, kiek sÄ Å¾ininga, protinga ir teisinga priteisti nukentėjusiam asmeniui neturtinės žalos atlyginimo. 5.4.

Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėjo taikyti Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl to, jog atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo teises, ir jis pagrįstai kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. 5.5. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , tas faktas, kad atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pagrindinio reikalavimo pobÅ«dis, tai yra pripažinti teisės į atvaizdÄ pažeidimÄ , nekinta ir lieka toks pat.

Ieškovo nuomone, svarbu nustatyti, pripažįstamas ar ne ieškovo teisių pažeidimas, ir tuo pagrindu nuspręsti, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 6.1. Atsakovė nurodo, jog byloje nebuvo sprendžiama, ar atsakovė padarė teisės pažeidimÄ â€“ neteisėtai atskleidė ieÅ¡kovo asmens duomenis, nes ieÅ¡kovas tokio reikalavimo nekėlė ir Å¡ių aplinkybių neginčijo nė viena Å¡alis. IeÅ¡kovas teigė, jog pažeidimas padarytas, savo reikalavimÄ grindė 2019 m. gruodžio 13 d.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu. Atsakovė nurodė, jog pažeidimÄ pripažino ir jo pasekmes paÅ¡alino net anksčiau, nei buvo priimtas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas. Taigi teismas neprivalėjo pasisakyti, ar pripažįsta pažeidimo padarymo faktÄ . 6.2. IeÅ¡kovas nurodo, jog teismas sprendime nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nenurodė, kaip vertina ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovė teigia, jog ginčo tarp Å¡alių dėl neteisėtų veiksmų nekilo, atsakovė kaltę pripažino, pažeidimÄ paÅ¡alino, vadinasi, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos dydžio, vertino visus ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktus argumentus ir įrodymus, taip pat atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nepagrįsti. 6.3. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovas neturtinės žalos fakto neįrodinėjo, į bylÄ nepateikė nė vieno įrodymo, o jo paaiÅ¡kinimas buvo nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡taravo byloje nustatytoms aplinkybėms.

IeÅ¡kovas pateikė tik ieÅ¡kinį ir nepateikė jokių žalÄ patvirtinančių įrodymų, taip pat pats atsisakė dalyvauti procese, teikti paaiÅ¡kinimus ir žalÄ pagrįsti bent jau detaliais argumentais, atsakyti į Å¡alių klausimus. IeÅ¡kinyje apie sveikatos pablogėjimÄ ieÅ¡kovas neužsiminė. Grįsdamas neturtinės žalos dydį, ieÅ¡kovas nurodė, jog dėl to, kad atsakovė atskleidė duomenis, jis patyrė emocinį diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pasijautė pažemintas.

Jokių kitų argumentų ieÅ¡kovas nenurodė, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog pablogėjo sveikata, o teismas nepasiÅ«lė jam pateikti į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų ir perkėlė ieÅ¡kovui tokių pasekmių įrodinėjimo raÅ¡ytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais) naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovo teiginys, kad neturtinę žalÄ reikia įrodinėti medicininiais dokumentais, visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas sprendime tokių argumentų nenurodė. IeÅ¡kovas turėjo teisę pateikti bet kokius įrodymus, kurie įtikintų teismÄ , jog ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais. 6.4.

Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Žalos fakto ir nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė kyla tik tada, jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys preziumuojamas.

Šiuo atveju ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ginčo duomenis paskelbė ne tik atsakovė, bet ir UAB „Vakarų ekspresas“, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog tarp ieškovui kilusių neigiamų padarinių (neturtinės žalos) ir atsakovės padaryto pažeidimo yra priežastinis ryšys. 6.5. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovas prašo taikyti Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį, tačiau nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas atsakovės elgesys procese.

Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei lėmė nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ir kilusi pareiga teikti atsiliepimÄ ir dalyvauti bylos procese. Taigi Å¡iuo atveju taikoma Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis. Kadangi teismas ieÅ¡kinį atmetė, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 2019 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovas pateikė skundÄ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl DNSB „Žalias kiemas“ pirmininko asmens duomenų atskleidimo žiniasklaidos atstovams ir asmens duomenų pavieÅ¡inimo portaluose www.15min.lt ir www.ve.lt. Inspekcija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu „Dėl E. K. 2019 m. birželio 4 d. skundo“ Nr. 3R-508 (2.13-1.) ieÅ¡kovo skundÄ atsisakė nagrinėti, kaip nepriklausantį inspekcijos kompetencijai, ieÅ¡kovo skundas persiųstas nagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu „Dėl publikacijoje „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ : ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis (www.15min.lt, 2019 m. gegužės 15 d.), „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ â€œ (www.ve.lt, 2019 m. gegužės 16 d.) paskelbtos informacijos“ ieÅ¡kovo skundÄ dėl publikacijose paskelbtos informacijos pripažino pagrįstu; pareiÅ¡kė papeikimÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjams (skleidėjams), duomenų valdytojams (tvarkytojams) – atsakovei UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ – dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto, 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo tvarkant (atskleidžiant) pareiÅ¡kėjo asmens duomenis publikacijose „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ : ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis“ (2019 m. gegužės 15 d., www.15min.lt), „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ â€œ (2019 m. gegužės 16 d., www.ve.lt).

10. IeÅ¡kovas 2020 m. vasario 8 d. registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovėms UAB „15min“ ir UAB „Vakarų ekspresas“ reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo; pareikalavo atlyginti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 1 000 Eur. Atsakovė UAB „15min“ 2020 m. vasario 12 d. pateikė ieÅ¡kovui atsakymÄ , ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino, argumentuodama tuo, kad trumpalaikis, atsitiktinis pareiÅ¡kėjo asmens duomenų pavieÅ¡inimas negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui sunkių padarinių ir lemti nurodyto dydžio neturtinės žalos. 11. 2020 m. rugpjūčio 10 d. ieÅ¡kovas pateikė pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo; nurodė, jog atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“ jam padarytÄ neturtinę žalÄ atlygino taikiai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimų, pareikÅ¡tų Å¡iai atsakovei, atsisako, praÅ¡o nutraukti bylos dalį.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ tenkino, priėmė ieÅ¡kovo E. K. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ekspresas“, civilinės bylos Nr. e2-8000-1032/2020 dalį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ nutraukė.

12. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatęs ieÅ¡kovo nurodomos patirtos neturtinės žalos reikÅ¡mingumo ir jos dydį patvirtinančių aplinkybių, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , atmetė. IeÅ¡kovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir perkėlė ieÅ¡kovui neturtinės žalos įrodymo raÅ¡ytiniais dokumentais naÅ¡tÄ , taip nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos; be to, ieÅ¡kovas mano, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo 13. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. žiniasklaidos priemonės UAB „15 min“ vieÅ¡o straipsnio elektroninėje erdvėje, kuriame buvo paskelbti ieÅ¡kovo asmens duomenys (balsavimo protokolas dėl stogo remonto), nurodant, kokį ir kur esantį turtÄ turi ieÅ¡kovas, kur gyvena ir kas yra jo kaimynai, jis patyrė emocinį diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pasijautė pažemintas.

IeÅ¡kovas pradėjo nebepasitikėti visuomenės informavimo priemonėmis ir valstybe. Pažįstami ir giminės, girdint ieÅ¡kovui, pradėjo aptarinėti jo turimo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę, taip pat sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo bÅ«kle.

14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama tik su jo sutikimu; privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas pažeidžiant įstatymÄ yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

15. Taigi įstatymas draudžia rinkti informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , pažeidžiant įstatymus (CK 2.23 straipsnio 3 dalis), taip pat draudžia skelbti surinktÄ informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ . Aptariama nuostata reiÅ¡kia, jog:

i) absoliutaus (lot. erga omnes) draudimo rinkti duomenis apie privataus asmens gyvenimÄ nėra, visgi duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimÄ turi atitikti įstatymų reikalavimus; ii) surinktų duomenų apie asmens privatų gyvenimÄ paskelbimas turi bÅ«ti pateisinamas, t. y. arba turi bÅ«ti paties asmens, kurio privataus gyvenimo duomenys surinkti, sutikimas paskelbti (skleisti) privataus gyvenimo aplinkybes, arba duomenų skleidimas apie asmens privataus gyvenimo aplinkybes pateisinamas įstatymuose nurodytų aplinkybių buvimu (CK 2.23 straipsnio 3 dalis, CK 2.23 straipsnio 5 dalis).

16. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktÄ ) nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai dėl neturtinių vertybių pažeidimo atlyginti bÅ«tina konstatuoti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

17. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai nedetalizuoti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala, tačiau Å¡iuo atveju ginčo dėl pažeidimo fakto nebuvo, atsakovė pažeidimÄ pripažino, be to, vertinant civilinės atsakomybės sÄ lygas, kaltė yra preziumuojama, taigi pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarinėjo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Žalos faktas, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas ir įvertintas iÅ¡samiai.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė žalos reikÅ¡mingumo ir dydžio, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Tai, kad sprendimo turinyje atskirai neiÅ¡skirtos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kolegija laiko nedideliu sprendimo motyvacijos trÅ«kumu, kuris neturi įtakos bylos teisiniam rezultatui. Kadangi ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde kelia šį klausimÄ , siekdama teisinio aiÅ¡kumo, kolegija pasisakys dėl visų civilinės atsakomybės, taikytinos nagrinėjant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, sÄ lygų.

18. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidimo fakto, kuris buvo konstatuotas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. birželio 13 d. sprendimu „Dėl publikacijoje „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ : ginčai su kaimynais ir valdžios institucijomis (www.15min.lt, 2019 m. gegužės 15 d.), „N. P. jau metus remontuoja namo stogÄ â€œ (www.ve.lt, 2019 m. gegužės 16 d.) paskelbtos informacijos“, neginčijo, taigi neteisėti atsakovės veiksmai laikytini įrodytais.

19. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama, todėl atsakovei tenka pareiga kaltės prezumpcijÄ paneigti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsakovė kaltę pripažino, paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo asmens duomenis iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės paÅ¡alino dar iki Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo priėmimo, taigi kaltės neginčijo ir duomenų, paneigiančių savo kaltės prezumpcijÄ , neteikė.

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinės žalos atveju neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

21. Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rÅ«pestis peržengia tam tikrÄ ribÄ , identifikuojamÄ pagal tokius apibÅ«dinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „iÅ¡skirtinio sunkumo“ ar „patirtas iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ).

23. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas 2020 m. spalio 1 d. dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, teismas, paskirdamas nagrinėti bylÄ teismo posėdyje, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 161 straipsniu, pasiÅ«lė ieÅ¡kovui pasirÅ«pinti teisiniu atstovavimu; 2020 m. gruodžio 7 d. ieÅ¡kovui nurodžius, kad jis nesutinka su bylos nagrinėjimu per ZOOM programÄ , teismas bylos nagrinėjimÄ atidėjo iki 2021 m. vasario 2 d., suteikdamas ieÅ¡kovui galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo paaiÅ¡kinimus. 2020 m. gruodžio 11 d. ieÅ¡kovas teismui pateikė praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų jis jaučia didelį stresÄ ir depresijÄ , praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus.

24. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo asmens duomenys – vardas ir pavardė – buvo paskelbti kaip juridinio asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario duomenys. Informacijos rengėjas neturėjo duomenų (ir Å¡iuo metu tai nėra žinoma) apie tai, ar daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narys ieÅ¡kovas E. K. yra turto savininkas, gyventojas ar kitas teisėtas turto valdytojas, ar asmuo, veikiantis pagal įgaliojimÄ susirinkime, tačiau tokių duomenų apie ieÅ¡kovÄ publikacijoje ir nebuvo skelbiama.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė paviešino ieškovo, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ nario, asmens duomenis. Ši pirmosios instancijos teismo išvada kritikuotina tuo aspektu, jog pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas bendrijos nariai yra daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkai.

Dokumente, „DNSB „Žalias kiemas“ (duomenys neskelbtini), namo gyventojų balsavimas“, kuriame pavieÅ¡inti ieÅ¡kovo vardas, pavardė, namo adresas, pateiktoje lentelėje nurodytos grafos „Namas/butas“ „Savininko/-ų pavardė“. Tokie duomenys suponuoja prielaidÄ , jog ieÅ¡kovas yra buto nurodytu adresu savininkas. Visgi, kolegijos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl pažeidimo reikÅ¡mingumo, svarbu įvertinti ne tik pavieÅ¡intų duomenų turinį, bet ir tai, kokiame kontekste jie pavieÅ¡inti, pavieÅ¡inimo formÄ , trukmę.

25. Kaip jau nurodyta, Žurnalistų etikos inspektorius 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, nesant ieÅ¡kovo sutikimo, ir skyrė atsakovei papeikimÄ . Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė pažeidimÄ pripažino anksčiau ir iki inspektoriaus sprendimo priėmimo paÅ¡alino iÅ¡ publikacijos jÄ iliustruojančiÄ nuotraukÄ : dokumentÄ , atskleidžiantį ieÅ¡kovo asmens duomenis. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo asmens duomenys publikacijos tekstinėje dalyje paskelbti nebuvo, jie buvo paskelbti tik iliustruojančioje nuotraukoje, norint jÄ pamatyti, nuotraukÄ reikėjo aktyvuoti (paspausti ant nuotraukos) ir iÅ¡didinti. Atsakovė pažymėjo, jog ieÅ¡kovo pateiktas paskelbtos informacijos įrodymas nėra toks, koks buvo paskelbtas: ieÅ¡kovas redaguotÄ ekrano kopijÄ Ä¯kėlė ant „Word“ formato dokumento, publikacijoje dokumento nuotrauka atrodė kitaip: mažesnė, neryÅ¡ki.

26. Kaip nurodė atsakovė, publikacijos turinys buvo ne apie ieÅ¡kovÄ , o apie Seimo narį N. P., todėl jokia informacija apie ieÅ¡kovÄ net nebuvo skelbiama. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su į bylÄ pateiktu publikacijos tekstu, sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieÅ¡kovo asmens duomenys buvo paskelbti atsitiktinai ir neutraliame kontekste, t. y. ieÅ¡kovo duomenys matėsi tik daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žalias kiemas“ narių balsavimo biuletenyje, kuriame nebuvo paskelbta jokia klaidinga, žeminanti ar asmens garbę ir orumÄ menkinanti informacija. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su Å¡iais pirmosios instancijos teismo argumentais.

27. Aptartas ieškovo duomenų paskelbimo pobūdis, forma, kontekstas, trukmė leidžia teigti, jog ieškovo nurodomos neturtinės žalos veiksniai nėra intensyvūs, nepriimtini ieškovo teigiamo vertinimo ar reputacijos požiūriu.

28. IÅ¡ esmės patiriamÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas sieja su emociniu diskomfortu, kurį patiria dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę, jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo bÅ«kle. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog artimųjų rÅ«pestis dėl ieÅ¡kovo turto bÅ«klės gali bÅ«ti natÅ«ralus jaudinimasis, rÅ«pinimasis ar užuojauta, paskelbti duomenys nebuvo klaidinantys, žeminantys asmens garbę ar orumÄ , duomenys buvo atskleisti neutraliame kontekste.

29. IeÅ¡kovas nurodė, jog dėl paskelbtų asmens duomenų jis patyrė emocinį diskomfortÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, pasijautė pažemintas. Pirmosios instancijos teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie argumentai yra hiperbolizuoti. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, paaiÅ¡kinimų nedavė, motyvuodamas tuo, jog Å¡iuo metu jaučia didelį stresÄ ir depresijÄ , jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas savo teiginių, jog patyrė 1 000 Eur neturtinę žalÄ , nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas taip pat nurodė, jog dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas neįrodinėjo jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad Å¡ie iÅ¡gyvenimai peržengė kasdienių, įprastų rÅ«pesčių ribas, nenurodė, kodėl juos vertina tokia didele suma. Visais atvejais neturtinę žalÄ privaloma pagrįsti ir įrodyti. Kolegijos nuomone, pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra. Kaip jau minėta, EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iÅ¡ pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ yra tie atvejai, kai dėl konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rÅ«pestis peržengia tam tikrÄ ribÄ , identifikuojamÄ pagal tokius apibÅ«dinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „iÅ¡skirtinio sunkumo“ ar „patirtas iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan.

Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, atsižvelgiant į paskleistų ieÅ¡kovo asmens duomenų pobÅ«dį, kontekstÄ , formÄ , trukmę, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokie intensyvÅ«s, jog jiems kompensuoti bÅ«tina priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

30. IeÅ¡kovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė jam sveikatos pablogėjimo ir patirtų nepatogumų įrodinėjimo raÅ¡ytiniais įrodymais naÅ¡tÄ . Teigia, jog toks teismo argumentas prieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-330/2016, kurioje teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino nuostatÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių dėl jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų.

Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog buvo pažeista asmens teisė į privatumÄ , konstatavus, jog buvo pavieÅ¡inti tokie duomenys apie ieÅ¡kovę, kurių ji nenorėjo vieÅ¡inti (įskaitant neteisėtÄ ieÅ¡kovės atvaizdo pavieÅ¡inimÄ ), akivaizdu, jog ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , neigiamas emocijas, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo perkėlė ieÅ¡kovei aplinkybių dėl galimo jos sveikatos pablogėjimo ar patirtų nepatogumų įrodinėjimo tam tikrais raÅ¡ytiniais įrodymais (pvz., medicininiais dokumentais) naÅ¡tÄ .

31. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

32. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vienodÄ teismų praktikÄ kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis formuoja tik kasacinis teismas, kuris nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o Å¡ie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuria nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-330/2016, kurioje ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovę paskelbti paneigimÄ ir priteisti po 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodami tuo, jog atsakovės paskelbtuose straipsniuose buvo klaidingai apraÅ¡ytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovės sÅ«nui paskirta laikinoji globa, taip pat nurodyta neatitinkanti tikrovės informacija, jog ieÅ¡kovė Panevėžio miesto apylinkės teismo buvo pripažinta recidyviste.

Tikrovės neatitinkantys (klaidingi) teiginiai žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Straipsnyje be ieÅ¡kovės sutikimo buvo nurodyta informacija apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę. Straipsnyje taip pat pavieÅ¡inta informacija apie ieÅ¡kovės pastangas nustatyti vaiko tėvystę pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Be to, kartu su straipsniu atsakovė iÅ¡spausdino nuotraukÄ , kurioje ieÅ¡kovė laiko ant rankų savo sÅ«nų, nors ieÅ¡kovė nebÅ«tų davusi sutikimo dėl jos ir sÅ«naus fotografavimo tokiam tikslui.

Akivaizdu, kad šios Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos bylos ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nėra pagrindo remtis apelianto nurodoma nutartimi.

34. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto patirtus intensyvius emocinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, akivaizdu, kad, nors ir buvo pavieÅ¡inti ieÅ¡kovo duomenys, tačiau toks pažeidimas negali bÅ«ti laikomas esminiu ir sukeliančiu didelę neturtinę žalÄ .

35. Kaip jau buvo pažymėta, teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

36. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad ieÅ¡kovas, sužinojęs apie savo asmens duomenų galbÅ«t neteisėtÄ pavieÅ¡inimÄ , tiesiogiai į atsakovę nesikreipė, publikacija buvo paskelbta 2019 m. gegužės 15 d., skundÄ Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ieÅ¡kovas pateikė 2019 m. birželio 4 d. Inspekcija 2019 m. birželio 18 d. skundÄ persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri tik 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimÄ . Atsakovė, nelaukdama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo, pripažino pažeidimÄ ir paÅ¡alino iÅ¡ publikacijos jÄ iliustruojančiÄ nuotraukÄ â€“ dokumentÄ , atskleidžiantį ieÅ¡kovo asmens duomenis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, teismo iÅ¡vada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Kolegijos nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas ir pažeidimo paÅ¡alinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

38. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog:

i) CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io samprata, t. y. priežastinio ryÅ¡io lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslÄ kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio Å¡ie nuostoliai atsirado; ii) priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo, o antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); iii) nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reguliavimo apsauginį tikslÄ ; iv) dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys bÅ«tų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys), tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo;

v) teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, nutarties 69–74 punktai).

39. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad artimieji sužinojo jo turto buvimo vietÄ ir bÅ«klę, jis sulaukia daug klausimų ir ypatingai daug komentarų, susijusių su asmeniniu turtu ir jo bÅ«kle. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog 2016 m. spalio 18 d. „Vakarų ekspresas“ paskelbė publikacijÄ â€žPolitikei – vargas dėl sÅ«naus“, kurioje yra vieÅ¡ai paskelbta tokia informacija: „<...>Vienas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas pakilo i? kova? su politike N. P. ir s?io namo laiptine?je ru?kanc?iu jos serganc?iu su?numi.

Vyras tikina, jog N. Puteikiene? grasino „is?griauti buta?“, tac?iau pati politike? neigia tokius kaltinimus. Vies?ojoje erdve?je pries? kelias dienas prade?jo plisti nez?inia kokiomis aplinkybe?mis nutekintas (duomenys neskelbtini) namo gyventojo E. K. Savivaldybei paras?ytas skundas. <...>.“ Pirmosios instancijos teismas Å¡ių duomenų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo artimieji apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nebÅ«tinai sužinojo iÅ¡ atsakovės paskelbtos informacijos, ji buvo žinoma ir anksčiau, nes ieÅ¡kovo asmens duomenys – vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas – vieÅ¡ai per visuomenės informavimo priemones buvo paskelbti dar 2016 metais.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog ieÅ¡kovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir jo nurodomos žalos. Atsakovės paskelbti duomenys – ieÅ¡kovo adresas – buvo pavieÅ¡inti ir anksčiau. Kita vertus, ieÅ¡kovo duomenis buvo paskelbusi ir kita atsakovė UAB „Vakarų ekspresas“, reikalavimų kuriai ieÅ¡kovas atsisakė, taikiai sutarus dėl žalos atlyginimo. Å ioje situacijoje bÅ«tų galima konstatuoti egzistuojant nebent netiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos, tačiau ieÅ¡kovui neįrodžius, kad pažeidimas yra esminis ir sukeliantis didelę neturtinę žalÄ , priežastinio ryÅ¡io konstatavimas netenka teisinės reikÅ¡mės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 40.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteisė 1202,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Mano, jog teismas turėjo pritaikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti aplinkybes, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nurodo, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl teisės pažeidimo pripažinimo, todėl tai, kad atmesta reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturi teisinės reikšmės. Kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus.

41. IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, yra kompensacinio pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos, asmens patirtos ginant pažeistÄ teisę, turi bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlyginamos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bei esminius bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

42. Viena iÅ¡ CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sÄ lygų – teismo sprendimas, priimtas Å¡alies naudai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) Å¡alies naudai, ir Å¡iuo remdamasis.

Aptariamos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktÄ ; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktÄ ).

43. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog, teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, sprendimas buvo palankus atsakovei, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

44. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimÄ tiesiogiai lemia Å¡alių procesinis elgesys, todėl galimi atvejai, kai bylinėjimosi iÅ¡laidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesÄ Å¾iningo Å¡alių procesinio elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Pažymėtina, jog Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims taisyklės iÅ¡imtis, kuri gali bÅ«ti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar Å¡alys sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, inter alia (be kito ko), į tai, ar jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylos Å¡alims taisyklės iÅ¡imtis taip pat yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡tos paskirstymui yra reikÅ¡mingas toks nesÄ Å¾iningas Å¡alių procesinis elgesys, kuris bÅ«tų bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis. Å ios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Å¡aliai gauti tų iÅ¡laidų, kurios atsirado dėl pačios Å¡alies nesÄ Å¾iningų procesinių veiksmų, atlyginimÄ .

Tokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡ta turi tekti Å¡aliai, atlikusiai neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus. Ä®statymų leidėjas tokiu bÅ«du įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymÄ , kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo institutÄ .

45. Taigi tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualiÄ CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtį, turi bÅ«ti konstatuotas Å¡alies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos iÅ¡imtinį pobÅ«dį, jos taikymo pagrindas gali bÅ«ti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios Å¡alies nesÄ Å¾iningumo.

Å alies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Jei Å¡alis Å¡ių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos per plačiai, be to, teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiÅ¡kiai įvardyti, koks Å¡alies procesinis elgesys Å¡ios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

46. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti jokie atsakovės netinkamo procesinio elgesio faktai, taigi nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Tai, jog atsakovė nesutiko taikiai atlyginti neturtinės žalos, savaime nereiÅ¡kia, jog ji pati yra atsakinga už susidariusias bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas turėjo teisę pasirinkti ginti ar ne savo pažeistas teises teisme, o nusprendęs kreiptis į teismÄ turi prisiimti neigiamas bylinėjimosi proceso pasekmes.

IeÅ¡kovas neteisingai teigia, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo konstatuoti pažeidimo faktÄ , todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkinimas neturi teisinės reikÅ¡mės. Atsakovė pažeidimo neginčijo, jį pripažino, pažeidimas buvo konstatuotas Žurnalistikų etikos inspektoriaus 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime, ginčo dėl jo nekilo, reikalavimas dėl pažeidimo pripažinimo nebuvo pareikÅ¡tas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Å¡ioje byloje buvo pareikÅ¡tas kaip atskiras ir vienintelis reikalavimas, atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ginantis bÅ«tent nuo Å¡io reikalavimo.

Nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas ir pagrindo keisti šios sprendimo dalies nėra.

47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties 48. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 49. Atsakovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 958,32 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 958,32 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. 958,32 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 32 ct) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjai Marius Dobrovolskis Milda Skersienė Alvydas Žerlauskas