2025-05-12 Nr. CB-2839-2-68-3-08471-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1617

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08471-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 23 d. paduotu ieškovų J. K. ir V. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai J. K. ir V. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K., L. G. ieškinį atsakovams L. B., R. B., I. L., E. V.-B., P. K. ir kt. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovai J. K. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir ieškovų J. K. ir V. K. ieškinį patenkinti.

Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl pateikiamų teismui dokumentų sudėties siekiant nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 išaiškinta, jog teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 tinkamu bendraturčio planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas ir projektinio pasiūlymo (eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Nagrinėjamu atveju teismai netinkamai vadovavosi teismų praktika, nes laikėsi nuomonės, jog turi būti pateikiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties atidalijimo projektas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai, statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai skirti statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti. Ieškovai pateikė teismui schemą, siekdami gauti sutikimą, nes be sutikimo nėra prasmės rengti normatyviais teisės aktais reglamentuojamų projektų. Tik gavus pažymą iš Vilniaus m. savivaldybės apie galimybę naudoti patalpas pagal paskirtį, būtų rengiamas projektas ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkantis numatomų darbų apimtį.

2. Teismai, spręsdami, jog dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtinas ir pažeis kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl nuosavybės nutraukimo būdo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019). Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011); kai kitas bendraturtis prieštarauja atidalijimo variantui ir siekia patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir neatsižvelgti į juos, bet parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Nagrinėjamu atveju neįvertinta, kad atidalijus ieškovams priklausančias dalis natūra, bendrosios nuosavybės su atsakovais nebeliktų; pastogės patalpų atidalijimo schema parengta atsižvelgus į atsakovų nuomonę, išsakytą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-88-905-2022, kurioje atsakovai siekė nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarką konkrečiose pastogės patalpų vietose. Be to, teismai nepagrįstai spendė, kad planuojamas gyvenamojo namo remontas yra kliūtis įgyvendinti savininko nuosavybės teises. Ieškovai siekia atidalyti patalas iš bendros nuosavybės bei jas susitvarkyti, nes pastogės patalpų avarinė būklė buvo užfiksuota dar 2018 m. gruodžio 14 d. antstolės V. Meškauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminis mokestis grąžintinas jį už ieškovus sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai Lex Solutio.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai Lex Solutio (j. a. k. 305649611) 146 (vieno šimto keturiasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą banko Swedbank, AB 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 131, kodas ZO24265.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė